Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Algerdas Urbšys Baudžiamoji byla Nr. 1A-569-175/2010

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. spalio 4 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algerdo Urbšio, teisėjų Jurgio Kiškio, Algirdo Jaliniausko, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorei Birutei Šečkuvienei, gynėjai advokatei Reginai Atkočaitienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. A. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 24 d. nuosprendžio, kuriuo J. A. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 22 str. 1 d. 178 str. 1 d. laisvės atėmimu 4 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš J. A. priteista 50 Lt UAB „E.“ „(duomenys neskelbtini)“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. A. nuteistas už tai, kad 2010 m. gegužės 8 d. apie 20.00 val. LPC „(duomenys neskelbtini)", parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)", esančioje (duomenys neskelbtini), pasikėsino pagrobti svetimą turtą, t.y. parduotuvei „(duomenys neskelbtini)" priklausančią prekę: vieną vyrišką striukę „Armani A Jjacket" -489 Lt vertės, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikytas apsaugos darbuotojų.

Teismas, pasak apelianto, turėjo taikyti LR BK 37 str. ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamo mažareikšmiškumo. Jo veika turi būti vertinama kaip mažareikšmė, kadangi padaryta nežymi žala - civilinis ieškinys - 50 litų, veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje, tad nekilo žala teisės saugomiems gėriams, nepažeisti įstatymo saugomi objektai ir t.t.

Teismo posėdyje prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti, gynėja prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo J. A. apeliacinis skundas atmestinas.

Kolegija laiko, kad teismas, skirdamas bausmę, LR BK 54 str. 2 d. nuostatų nepažeidė ir nors nenurodė išsamių bausmės skyrimo motyvų, tačiau paskyrė tinkamos rūšies ir dydžio bausmę.

J. A. pasikėsino padaryti nusikaltimą nuosavybei, kuris priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai. Nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir dėl to nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (LR BK 41 str. 2 d.).

Apylinkės teismas teisingai parinko bausmės rūšį. Nors už LR BK 178 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymą galimos alternatyvios viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo bausmės, tačiau teismas atsižvelgęs į tai, kad nuteistasis J. A. anksčiau teistas 4 kartus, tame tarpe ir už nusikaltimus nuosavybei, baustas administracine tvarka, paskyrė laisvės atėmimo bausmę. J. A. atžvilgiu buvo taikytas ir bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau jis toliau daro naujas nusikalstamas veikas, kas rodo jo negatyvų požiūrį į visuomenę, nenorą laikytis įstatymų ir daugiau nebenusikalsti. Nusikaltimas, už kurio padarymą J. A. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarytas ne atsitiktinai, o yra nuosekli jo gyvenimo būdo pasekmė. Kadangi nuteistasis J. A. naują nusikalstamą veiką pasikėsino padaryti neišnykus teistumui, todėl jis laikytinas recidyvistu (BK 27 str. 1 d.). Recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę (BK 56 str. 1 d.), todėl apeliantui tinkamai parinkta laisvės atėmimo bausmės rūšis, nes kitų bausmių nepakanka jo nusikalstamiems polinkiams pakeisti.

LR BK 178 str. 1 d. sankcijoje numatyta laisvės atėmimo nuo 3 mėnesių iki 3 metų bausmė. Apylinkės teismas, įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, paskyrė artimą sankcijos minimumui laisvės atėmimo bausmę. Paskirta bausmė neprieštarauja LR BK 61 str. 2 d., 4 d. nuostatoms, ji, kaip jau anksčiau minėta, yra artima sankcijoje numatytam bausmės minimumui, todėl nelaikytina aiškiai per griežta ir dar labiau ją švelninti nėra teisinio pagrindo.

Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, paaiškėjo, kad nuteistasis J. A. atlygino UAB „E.“ nusikaltimu padarytą žalą (b. l. 87). Todėl tai pripažįstama nuteistojo J. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe (LR BK 59 str. 1 d. 3 p.). Tačiau nežiūrint to, kad pripažintos dvi J. A. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nėra pagrindo J. A. skirti švelnesnę, o juolab su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Teismas visiškai pagrįstai už padarytą nusikalstamą veiką J. A. paskyrė realią laisvės atėmimo bausmę ir bausmių skyrimo taisyklių, numatytų BK VIII skyriuje, nepažeidė.

Apeliantas prašo skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, vadovaujantis LR BK 62 str. nuostatomis. Tačiau toks apelianto prašymas nepagrįstas. Baudžiamasis įstatymas numato, kad už nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama tik tokios rūšies ir tokio dydžio bausmė, kokia numatyta BK straipsnio, pagal kurį asmuo teisiamas, sankcijoje. LR BK 62 str. yra numatyta tokios taisyklės išimtis: teismas turi teisę skirti švelnesnę, negu įstatymo nustatytą, bausmę, net tada, kai pati švelniausia BK straipsnio sankcijoje numatyta bausmė yra per griežta ir bausmės paskirtis gali būti pasiekta paskyrus švelnesnę bausmę. Kaip jau anksčiau minėta, LR BK 178 str. 1 d. sankcijoje be laisvės atėmimo bausmės yra numatytos ir alternatyvios švelnesnės bausmės. Todėl šiuo atveju skiriant nuteistajam bausmę, LR BK 62 str. nuostatos netaikomos.

Kolegija daro išvadą, kad atsižvelgiant į visa, kas išdėstyta, nuteistajam J. A. paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, net atsižvelgus į tai, kad veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje, nustatytos dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės, tikrai nėra per griežta, todėl ją dar labiau švelninti nėra teisinio pagrindo.

Nepagrįstas apelianto prašymas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, kadangi buvo padaryta nežymi žala - civilinis ieškinys - 50 litų, veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje, tad nekilo žala teisės saugomiems gėriams, nepažeisti įstatymo saugomi objektai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2000 m. gruodžio 21 d. nutarimo Nr. 29 „Dėl teismų praktikos veikas pripažįstant mažareikšmėmis“ 4 punkte nurodyta, kad sprendžiant klausimą dėl veikos mažareikšmiškumo, reikia atsižvelgti tiek į veikos objektyviuosius, tiek į subjektyviuosius požymius. J. A. pasikėsino pagrobti turtą, kurio vertė yra 489 Lt vertės. Iš to seka, kad jo tyčia buvo nukreipta būtent į 489 Lt vertės turtą, t.y. turtą, kurio vertė viršija 3 MGL dydžio sumą. J. A. veikė tiesiogine tyčia. Turtas nebuvo pagrobtas vien dėl to, kad nuteistasis buvo sulaikytas apsaugos darbuotojų, t.y. nusikaltimo jis nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių. Aplinkybė, kad dėl šios nusikalstamos veikos buvo pareikštas tik 50 Lt civilinis ieškinys dėl sugadintos striukės taisymo, negali būti laikoma pagrindu pripažinti J. A. nusikalstamą veiką mažareikšme.

Atsižvelgiant į išdėstytą, daroma išvada, kad apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo J. A. apeliacinį skundą atmesti.