Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2025-11-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1-176-1057/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2025-11-10
Bylos Nr.
1-176-1057/2025
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Evelina Petraitienė
Kaltinamasis
V. Z.
Nukentėjusysis
L. G.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-176-1057/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-36959-2023-2Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.4.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. lapkričio 10 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Evelina Petraitienė,sekretoriaujant Romai Railianienei,dalyvaujant prokurorei Elinai Safi,kaltinamajam V. Z.,nukentėjusiajam L. G., jo atstovei pagal įstatymą I. V.,

Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialistei Emilijai Usavičienei (per „Zoom“ platformą),

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos ekspertei Aurelijai Survilaitei (per „Zoom“ platformą),

vertėjams Erikai Vencevičienei, Olgai Gumuliauskienei, Giedriui Račkauskui,nedalyvaujant Vilniaus teritorinės ligonių kasos įgaliotam atstovui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, nedirbantis, teistas:

1. 2015 m. vasario 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 6 MGL dydžio bauda;

2. 2022 m. balandžio 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, 60 MGL, 3000 (trijų tūkstančių) eurų dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3 (vienu trečdaliu) ir paskirta galutinė bausmė - 40 MGL, 2000 (dviejų tūkstančių) eurų dydžio bauda;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. Z. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, t.y. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2023 m. rugsėjo 16 d., tarp 11.00 - 12.00 val. (duomenys neskelbtini), namo kieme rankomis suėmė L. G. už rūbų ir nuvertė jį ant šaligatvio, dėl ko L. G. buvo padaryti kūno sužalojimai - poodinės kraujosruvos kairėje šlaunyje ir kairiame kelyje, odos nubrozdinimai plaštakose ir dešinėje alkūnėje atitinkantys nežymų sveikatos sutrikdymą, po ko gulinčiam L. G. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį koja spyrė į dešinės pusės šonkaulius, tuo padarydamas nukentėjusiajam dešinės pusės V ir VI šonkaulių lūžius, vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. Z. nurodė, kad kaltės nepripažįsta. 2023 m. rugsėjo 16 d., jis su sūnumi ir tėčiu atvyko į (duomenys neskelbtini), kur gyvena jo mama Z. Atvyko (duomenys neskelbtini), jiems trims einant (duomenys neskelbtini), lipant į (duomenys neskelbtini) aukštą mama išbėgo pro duris ir pasakė, kad kažkas vyksta lauke. Jie visi išėjo ir pamatė, kad L. su raktu stovi prie jų automobilio. Raktas durų. Jis juos pamatęs pradėjo greitu žingsniu nueidinėti. Jie priėjo prie automobilio ir pamatė, kad perbraukta raktu. Pasakė nukentėjusiajam stok, kur bėgi. Jis (kaltinamasis) jį pamatęs pradėjo bėgti, mamai sakė, kad skambintų policijai. Jis (V. Z.) jį (nukentėjusįjį) pasivydamas šiek tiek pastūmė, jis krito, jį bandė sugriebti už drabužių, ten buvo šaligatvio bortelis, jis užkliuvo ir nukrito. Visą laiką, kol atvyko policija jį laikė, smūgių nesudavė, ką jis patyrė - tai krisdamas. Jis tik bandė nukentėjusįjį sulaikyti, jis nekaltas, jo nemušė nesudavė nė vieno smūgio. Policijai davė visus parodymus. Nukentėjusiojo nemušė. Koja nespyrė. Nukentėjusysis bėgdamas nukrito, traumą patyrė krisdamas. V. Z. matė, kad nukentėjusysis su raktu nuėjo nuo automobilio, braižymo nematė. Parodė, kad nukentėjusįjį pažinojo, santykiai kaimyniški. Konfliktų niekada nebuvo. Nežino, dėl ko jis jį apkalbėtų. Mano, pas jį kažkas su sveikata, kad taip elgiasi. V. Z. mama pamatė, kaip jis braižė. Ten sutrupėjęs asfaltas su duobėmis. Nukentėjusysis jam nieko nesakė, jam buvo šokas. Jis nesiskundė dėl negalavimų. Jį laikė už megztinio galo, jis buvo nukritęs, V. Z. stovėjo. Jam smūgių nesudavė. Nukentėjusysis šalinosi nuo automobilio į kairę pusę, žiūrint nuo namo pusės į kairę pusę, senu keliu prie pat namo Nr. (duomenys neskelbtini), nuo laiptinės į kairę pusę. Taip pat parodė, kad nėra teistas už smurtą, buvo už viešosios tvarkos pažeidimą, buvo savigyna, užpultas prie centro ir išteisintas už užpuolimą, bet nubaustas, kad gindamasis pažeidė viešąją tvarką.

Kaltinamasis taip pat parodė, kad grindinys per metus laiko labai daug pasikeičia, aiškino pareigūnams, kad reikia iš karto atvažiuoti ir filmuoti, per metus laiko labai daug kas pasikeičia. Filmuotoje pareigūnų medžiagoje yra tas bortelis, jis yra ir stipriai matosi, tiesiog yra apaugę krūmais. Peržiūrėjus vaizdo įrašą (DVD diskas, 2 t. 197 b. l.), parodė, kad nukentėjusysis užkliuvo už bortelio ar plytelių, ten nutrupėjęs betonas, yra duobės betoninėse plytelėse, arba jis galėjo užkliūti už plytelės kampo, arba už bortelio, nes ten kur yra krūmai, ten visiškai jų nebuvo, buvo gryna erdvė. Ten stato automobilius ant šaligatvio ir ten prasilenkia, kai važiuoja apsisukti arba toliau važiuoja. Negali atsakyti, kaip išsidėstė jo kūnas, nes jis pats nukrito. Jis nukrito ir šonu gulėjo, gal ant bortelio šiek tiek. Kai yra bortelis, tai per vidurį duobė, bortelis, plytelės. Jis muistėsi, jis jį laikė ir visą laiką vedė iki ten. Jis vos atsikėlė. (duomenys neskelbtini) namas būtų jam į kairę. Baigiasi takelis, tada sekantis namas yra (duomenys neskelbtini). Po dešine puse yra (duomenys neskelbtini) namas, galbūt.

Kaltinamasis nurodė, kad nukentėjusysis 2023 m. spalio 4 d., būdamas įtariamuoju kitoje byloje, pateikė paaiškinimą: „kaimynas yra piktas ant manęs dėl labai senų reikalų, apytiksliai prieš 30 - 25 metus, kai aš dirbau (duomenys neskelbtini), atvažiavęs į kiemą paimti (duomenys neskelbtini), kaimyno sūnus (V. Z.) buvo su dviračiu, aš jo prašiau pasitraukti, bet jis nepasitraukė, tada aš išlipau iš mašinos, patraukiau jo dviratį, ir jam kelis sykius sudaviau ranka per užpakalį, nuo to laiko kaimynas A. Z. pyksta ant manęs“. Kaltinamasis kėlė klausimą, ar tikrai taip buvo, ar nukentėjusysis tai pamena? Nurodė, kad tokio įvykio negalėjo būti, nes kaltinamasis tuo metu gyveno (duomenys neskelbtini).

Nurodė, kad buvo teistas, prieš metus laiko neteko vairuotojo pažymėjimo. Neblaivus vairavo. Yra atlikęs bausmę. Trys su puse metų netekęs vairuotojo pažymėjimo. Nustatyti įpareigojimai būti namuose nuo 11.30 val. iki 5.30 val. Šiuo metu nedirba, ieško darbo, (duomenys neskelbtini). Oficialiai užsiregistravęs darbo biržoje, nuo kitos savaitės turi pradėti dirbti. Buvo pokalbyje. Vaiką turi, jį išlaiko. Savaitę pas jį, savaitę pas buvusią žmoną. Eina į (duomenys neskelbtini) klasę. Administracinių nusižengimų neturi. Anksčiau buvo už greičio viršijimą. Prašė teismo išteisinti. Yra nekaltas.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiuoju apklaustas L. G. nurodė, kad negali pasakyti, kad kaltinamasis giminė. Nežino dėl ko iškviestas į teisiamąjį posėdį, nežino, kad kaimynui iškelta baudžiamoji byla. Prisimena, kad buvo sumuštas. Tuo pačiu pažymi, kad nieko neatsimena, viskas pamiršta, galva nebeveikia. Šonkaulius skaudėjo seniai, draugas sumušė, nežino dėl ko, koks draugas irgi nežino.

Nukentėjusysis atsakydamas į kaltinamojo klausimą dėl įvykio su dviračiu, nurodė, kad tai buvo seniai, jį apklausinėjo. Kažkas ne taip parašė, nepamena, kas jį sumušė.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklausta I. V. parodė, kad kaltinamojo nepažįsta. G. jos vyras. I. Č. vyro sūnus. Vasarą, prieš metus, galėjo būti 2023 m. rugsėjo 16 d., prie namų, (duomenys neskelbtini), vyras buvo šoke, buvo apkaltintas, kad subraižė mašiną. Išbėgo žmonės ir pradėjo jį mušti. Buvo nustatyta, kad sulaužytas šonkaulis. Įvykio nematė. Su kaimynais nebuvo konfliktų. Vyrui prasideda (duomenys neskelbtini). Po šio įvykio, jis neprisimena dėl ko skauda šonkaulis. Fantazijų rodos nėra, neprisimena įvykių. Vyras po įvykių visiškai neprisiminė. Po įvykio išvis negalėjo kalbėti. Po savaitės kažkiek galėjo papasakoti. Pas gydytojus lankėsi po dviejų trijų mėnesių. Atmintis nei gerėja, nei blogėja. Po įvykio apie tai nekalbėjo. Sunku susikalbėti. Nežino ar iki to buvo šonkaulio lūžiai. Pernai buvo iš teismo važiuota pas gydytojus tikrinti psichiką. Greičiausiai buvo rudens pradžia. Pareiškimą rašė policijoje. Kai vyras buvo sumuštas, jis papasakojo, kad buvo konfliktas ir buvo sumuštas. Tai buvo dienos metu, 12 ar 11 val., jis laukė sūnaus. Jis nerodė vietos kur jį sumušė. Jie gyvena (duomenys neskelbtini) aukšte, kitoje pusėje, kur vyko įvykis. Tada atėjo sūnus ir vyrą nuvežė į ligoninę. Jiedu kartu (duomenys neskelbtini). Vakarais vyras vienas nevaikščiojo. Jis nukristi galėjo, bet šonkaulius sulaužyti, ne.

Papildomai teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklausta I. V. parodė, kad buvo sulaužytas šonkaulis, sumušimai rankos, kojų ir nugara, bet kokioj vietoj nepasakys. Atrodo buvo dešinė pusė. Buvo sūnus, ji tuo metu su anūku buvo baseine. Jai paskambino ir ji nuvažiavo į Lazdynų ligonę ir ten jį sutiko jau po įvykio. Tada jau jam buvo viską padarę, jau po apžiūros. Jo nurengusi nebuvo. Viso kūno neapžiūrinėjo, bet ant rankų buvo mėlynės. Lūžę nebuvo. Jis nebuvo sutvarstytas. Ranka buvo apibintuota ir koja. Nelabai atsimena kokie sužalojimai. Buvo sužalota plaštaka. Buvo didelės mėlynės ant šlaunų. Vyras iki tol nebuvo susižalojęs. L. G. apžiūrai lydėjo ji ir vyresnysis sūnus. Jis tuo metu jau buvo viską pamiršęs, nedaug kalbėjo. Jo atmintis bloga. Medikai apžiūrėjo kūną be jos įsikišimo. Jis vartojo vaistus. Daktarė sakė, kad vaistai nieko neduoda, tik pristabdo. Vaistai atminčiai įtakos neturi. Psichika buvo tiriama dėl to, kad jam iškėlė bylą. Tada su juo važiavo ji. Jam būklė nebuvo pagerėjusi. Kai buvo policija, ji visada buvo kartu. Į komisariatą dėl vyro sumušimo vyko ji, vyras ir vyresnysis sūnus A. G. Pareigūnas pasiūlė parašyti, nes vyras sakė, kad jį sumušė. Komisariate vyras dar šiek tiek prisiminė, kad jį sumušė. Jis sakė, kad prieš 20 metų turėjo konfliktą su tėvu ir dėl to jį sumušė. Pareiškimą parašė ji. Rašė iš vyro žodžių. Prieš įvykį sumušimų nematė. Fizinė ekspertizė buvo ne iškarto. Jai paskambino pareigūnė ir pasakė, kad reikia psichinės būklės ekspertizės. Neatsimena, kad vyras turėjo parodyti kas vyko kieme. Ji nedalyvavo. Kai vyko į ekspertizę, jis jautėsi taip pat kaip ir dabar. Pareiškimą rašė ji.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas I. Č. parodė, kad G. jo tėtis, įvykis galėjo būti 2023 m. rugsėjo 16 d. Paskambino tėčiui ir pasakė, kad ateina, jis kaip visada jo laukė apačioj laiptinės, (duomenys neskelbtini). Jis atėjo, pamatė policiją, greitąją ir V., jo tėvą ir D., kuris sėdėjo prie laiptukų. V. pasakė „čia pas tave“, liudytojas pasakė, kad nesuprato, kas ten tokio. Priėjo prie laiptukų ir pamatė, kad tėvą veda greitosios medikai, nes jis negalėjo kojos pastatyti ant žemės. Pareigūnai jį prilaikė, nes negalėjo pastatyti kojos. Pareigūnai pasakė, kad jo tėvas sudraskė mašiną. Sakė, kad V. mama matė per langą, jog draskė mašiną. Išvažiavo į ligoninę. Kol važiavo, beveik nešnekėjo. Kai laukė ligoninėje, ten pasišnekėjo. Jis sakė, kol laukė jo, jį užpuolė, spardė. Jie jį tampė, tėvas gulėjo ant žemės. Nežino ar su kaimynais tėtis konfliktavo. Jie gyvena viename aukšte. Iki to tėvo fizinė būklė buvo gera. Vaikystėje pamena, kad pas tėvą buvo sulaužytas raktikaulis. Tėvas stresavo. Sakė, kad nedraskė, o jį užsipuolė ir sumušė. Žino, kad jie dėl mašinos parašė pareiškimą. Tėvas prie savęs daiktų neturėjo, raktus turėjo, liudytojas iš jo paėmė raktus ir nuėjo uždaryti duris. Su atmintim nukentėjusiajam blogai. Jis kitą dieną neatsimena, kas buvo šiandien. D. nerodė vietos, kur gulėjo tėvas. Tėvas nerodė vietos, jis net neprisiminė kas buvo. Tėtei nustatyta (duomenys neskelbtini). Tai dėl (duomenys neskelbtini). Jis visą laiką kalba tą patį, apie žmoną ir vaikus. Jo klausinėja apie tuos pačius dalykus. Po pusės metų atmintis blogėjo. Jam apie tai pasakė jo brolis. Tada suprato dėl ko jis taip elgiasi. Susitinka kartą per savaitę. Klausė apie įvykį, bet jis neatsimena. Žiūri ir nesupranta apie ką kalba.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta specialistė Emilija Usavičienė parodė, kad L. G. neatsimena, bet su savo išvada yra susipažinusi. Išvadą palaiko. Apžiūrėjo asmenį asmeniškai 2023 m. rugsėjo 26 d., buvo pateikti 2023 m. rugsėjo 16 d. medicinos dokumentai iš Respublikinės ligoninės, buvo pasireikalavusi originalių rentgeneloginių vaizdų. Teigė, kad pačiam griuvinėjant galėjo būti padaryta, tai paprastos kraujosruvos, nubrozdinimai, kurie neturi specifiško aiškaus užsifiksavusio daikto, tai gali būti bet kas, kas yra kietas, bukas. Paaiškinimo protokole buvo pateiktos nuotraukos, kur nurodoma ant kurio bortelio jis galėjo griūti. Bortelis tiktų tam pačiam griuvimui. Paaiškinimo protokole nurodyta, kad šonkaulių lūžiai ant paprasto paviršiaus nėra būdingi, bet jeigu griuvo ant bortelio, tai būtų ribotas kietas, bukas paviršius, kuris tiktų šonkaulių lūžiams. Tokie sužalojimai gali būti pačiam asmeniui griūnant ar dėl pastūmimo, jie išdiferencijuoti pastūmimo negali, ar tai buvo su papildoma jėga, ar be papildomos jėgos, tik yra teoriniai pasvarstymai. Tai galėjo būti ir pačio griuvimas. Kadangi yra keli šonkauliai, tai pėda, koja yra ribotas kietas, bukas paviršius, galėjo lūžti ir nuo spyrio. Alkūnę sietų su šonkaulių lūžiais, nes ta pati pusė, ir krentant susidėlioja šonkaulių dalis ir atsiremiant alkūne. Plaštakos dėliotųsi atskirai, nes tai yra nugariniai plaštakų paviršiai, o ne delnai. Žmogus instinktyviai krenta ant delnų, šiuo atveju, šonkaulis, dešinė alkūnė ir dešinė plaštaka, galėjo krentant pasukti žmogus ranką ir kontaktuoti su plaštakos nugarine puse. Kairės šlaunies ir kairio kelio, nesietų, nes tai yra skirtingos pusės. Šlaunies kraujosruva yra nugariniame paviršiuje, o kelis yra priekyje. Tai buvo du atskiri trauminiai poveikiai, tai galėjo būti griuvinėjant ant bortelių ir kraujosruva gali būti nuo spyrio, nuo smūgio. Turėtų būti atskiri trauminiai poveikiai. Šonkauliai galėjo būti sulaužyti spiriant, alkūnės nubrozdinimas gali būti ir dėl kontaktavimo su paviršiumi, bet su kojomis spardant taip pat padaromi nubrozdinimai. Tai galėtų būti atskiru trauminiu poveikiu taikant į alkūnę, spiriant į šonkaulius, užkabinant alkūnę. Sužalojimai dėl savo išdėstymo skirtingose plokštumose, vienam griuvimui nėra būdingi. Mažai tikėtina, kad sužalojimai padaryti griūnant ant paviršiaus, nes tai yra keli šonkauliai, labiau būdinga griūti ant kažko išsikišusio, riboto paviršiaus, todėl pagal nuotraukas tiko bortelis, spyris taip pat. Šonkaulių lūžiai galėjo būti nuo spyrio. Šonkaulių srityje nematė kraujosruvos ir to nematė medikai, bet įvykio vietoje neapžiūrinėjo asmens, nematė jo rūbų, priklausomai nuo to, kiek buvo apsirengta išorinio sužalojimo galėjo nelikti. Jei storiau apsirengęs, galėjo toje vietoje nelikti kraujosruvos. Ant šlaunies kraujosruva labai masyvi, 20x11 cm dydžio. Kraujosruvos formuojasi individualiai. Galėjo slopinti sužalojimą drabužis ir odoje nieko neliko. Spręsti pagal kraujosruvos buvimą ar nebuvimą, kad susieti su konkrečiu mechanizmu, nėra jokios galimybės išdiferencijuoti, nes kraujosruvos skirtinguose audiniuose susidaro skirtingai. Šiuo atveju - šlaunis, joje daug raumenų, storesnė oda, minkštesnė dalis, todėl didesnė tikimybė, kad kraujagyslė truks ir susidarys kraujosruvos, tai labiau tikėtina negu krūtinės ląstoje, kur turime ploną paviršinį odos sluoksnį ir turime šonkaulį ir odoje nieko neužsifiksavo. Visi sužalojimai, kuriuos stebėjo, padaryti daugiau nei prieš savaitę laiko, medicinos dokumentuose užfiksuoti odos nubrozdinimai plaštakose, kurių likučius irgi matė, bet dokumentuose nebuvo parašytos kraujosruvos. Gali pasakyti, kad jos, pagal spalvą, padarytos daugiau kaip prieš savaitę, tai jos gali būti padarytos tiek įvykio metu ir kažkuris laikas po įvykio. Pagal tos kraujosruvos dydį, gijimas gali būti iki mėnesio laiko. Gali pasakyti, kad ji yra senesnė nei savaitė laiko. Kai jis atvyko į medicinos įstaigą, buvo užfiksuoti tik plaštakų nubrozdinimai, tai juos galima sieti su įvykio laiku. Jis atvyko 16 dieną. Dokumente apie koją nebuvo jokių duomenų, asmuo skundėsi krūtinės ląstos sumušimais, buvo atliktas rentgenas ir apžiūrėta krūtinė, ir matomos rankos. Kojas pamatė ji. Pačio žmogaus aiškinimų nebuvo. Po to, žmona turėjo komentarų. Ji yra (duomenys neskelbtini). Ne jos sritis vertinti asmens adekvatumą. Neprisimena, kaip jis atrodo, kadangi yra pasirašiusi, kad žmonos žodžiais, po įvykio suprastėjo atmintis, apie įvykį papasakoti negali, pamiršta, supranta, kad apžiūroje dalyvavo žmona, kuri vedė pokalbį. Žmona sakė, kad jis pamiršta, nežino kodėl skauda krūtinės ląstą.

Papildomai teisiamojo posėdžio metu apklausta specialistė Emilija Usavičienė parodė, kad sužalojimai skirtingose plokštumose. Šonkaulių lūžiai yra du, tai jam labiau tiktų griuvimas ant riboto paviršiaus. Šonkaulių lūžiai plokščiam paviršiui iš karto atkrenta, jie labiau tiktų matomam ,,stop kadre“ borteliui. Jeigu kalbant dėl šonkaulių lūžių, tai yra labai sunku pasakyti, kokia ten ta žemė, nes jos nei matė, nei čiupinėjo, ar ji puri, ar sutrombuota, juk ten yra kažkoks tai menkesnis įsikišimas, kalniukas, tai kontaktuojant šonkauliui, tikrai galėjo sulūžti, kaip su ribotu paviršiumi. Visi kiti nubrozdinimai, tai jie tikrai į paviršių pasidaryti. Kadangi jie griuvo kartu, įtariamasis ir nukentėjusysis vienas ant kito, tai kraujosruva galėjo būti, asmeniui užgriūnant ant nukentėjusiojo. Krentant užsikabinti nugariniu paviršiumi, tikrai įmanoma, jie yra nedideli, jie galėjo būti į šakas, tiek į žemę ir į plyteles. Su jo istorija nėra susipažinusi, jai nebuvo pateikta, ji susipažino su vienu lapu, kuris buvo pateiktas iš Lazdynų ligoninės, tai yra aprašytas tas įvykis. Bortelis atsikišęs, platus, mano, atitiktų dviejų šonkaulių plotį, tai tikrai galėjo susižaloti.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas V. V. parodė, kad dirba greitosios pagalbos medicinos tarnyboje skubiosios pagalbos specialistu. 2023 m. rugsėjo 16 d. dirbo su vairuotoju P. Kaip skambėjo kvietimas, nepamena. Buvo žmonės ir vyresnio amžiaus žmogus, teigiama, kad jis braižė kaimynų automobilį. Jie išvežė vyresnio amžiaus žmogų. Sakė, kad jam skauda šoną, kitą minutę, neskauda, atvažiavo jo sūnus ir viskas. Nežino, kodėl jis sakė, kad tai skauda, tai neskauda, nenorėjo važiuoti, po to nori važiuoti. Nukentėjusysis buvo kieme. Jis iki mašinos pats atėjo. Viskas vyko kieme. Posėdžio metu pagarsinus liudytojo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, parodymus patvirtino. Teigė, kad gal ir rodė, gal ir buvo striukę nusiėmęs. Nukentėjusysis skundėsi šono skausmu, tai jie turėjo pažiūrėti nugarą, kaip ir pažymėta. Ką matė, tą ir surašė. Nuo situacijos priklauso kaip apžiūrėti asmenį, dėl ko kviečia. Jei sako, kad durtas, tai reikia nurengti. Pavyzdžiui: sako, durtas į petį, nurengia, o ten nieko nėra. Turi pažiūrėti, kitaip neveš, priklauso nuo kvietimo. Jei teigia, kad mušė, paprašo, kad nusiimtų drabužius, nes neseniai buvo, kad durtas į petį, žmogus nusirengė. Šiuo atveju tikrai apžiūrėjo.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas M. B. parodė, kad dirba Vilniaus apskrities reagavimo valdyboje, dirbo su A. M. Dėl (duomenys neskelbtini) iškvietimo, sunku prisiminti. Reagavo į iškvietimą, kad galimai žmogus apgadino BMW. Atvyko ir įvykio vietoje pildė procesinius veiksmus dėl iš chuliganiškų paskatų apgadinto automobilio. Ten buvo vyresnio amžiaus asmuo. Muštynių nepamena, buvo atvykusi greitoji dėl jo psichinės būklės įvertinimo. Asmuo buvo neadekvatus, sunkiai orientavosi aplinkoje, neprisistatė, nebendravo. Buvo apgadinta ir sulaikė asmenį. Žmogaus sužalojimų vizualiai nesimatė. Jei būtų matęsi, tai reiktų kviesti medikų pagalbą. Matėsi, kad asmuo neadekvatus, galimai dėl savo amžiaus, ar sutrikusi psichinė būsena, todėl kvietė medicinos pagalbą, nes su juo nebuvo įmanoma susišnekėti. Neprisimena, ar jis skundėsi negalavimais, ar skausmais. Procesinius dokumentus pildė jis, su asmenimis bendravo su skirtingom pusėm, to asmens nepavyko kalbinti, kolegai irgi nesisekė. Nepamena, ar iš jo paėmė braižymo įrankį. Įvykis turėjo būti filmuojamas kūno kameromis. Kiek prisimena, įrašai saugomi 180 dienų. Posėdžio metu pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, parodymus patvirtino.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas M. B. parodė, kad kaip vyko apklausa neprisimins. Parvertimas yra pargriauti žmogų, gali būti įvairių interpretacijų. Galima ir netyčia pargriauti žmogų. Jie apklausinėjo dėl apgadinto automobilio. Parodymus fiksuoja tik pagal liudytojų parodymus. Įvykis buvo prieš du metus, nelabai ką prisimins, tada tik buvo pradėjęs dirbti ir jį kuravo, tai buvo mokymasis. Mano, jei asmenys perskaitė ir suvokė ką paaiškino, buvo remtasi jų žodžiais, tai jų liudijimai, tai teisingai užfiksavo liudytojų A. Z. ir N. Z. parodymus.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklausta N. Z. parodė, kad V. Z. jos sūnus. Ji viską matė ir tame dalyvavo. 2023 m. rugsėjo 16 dieną buvo (duomenys neskelbtini), laukė svečių, sėdėjo namuose, vyras atvežė sūnų su anūku. Sėdėjo namuose ir žvilgčiojo pro langą, laukė kol jis atvažiuos. Tuo metu vaikščiojo kaimynas G., jis vaikščiojo ir kalbėjo telefonu, ji ateidavo prie lango ir vėl nueidavo, atvažiavo mašina, vyras pastatė mašiną, išlipo visi jos šeimos nariai ir nuėjo iki laiptinės. Ji laukė, bet jie ilgokai nepakilo, todėl dar kartą pažiūrėjo pro langą, kaimynas priėjo prie mašinos ir kažką išsiėmęs iš kišenės apsidairė, kieme daugiau nieko nebuvo, ir per mašiną perbrėžė, perėjo. Po to, jis nuo mašinos atsitraukė ir tas rėžis pasimatė. Prieš tai jų mašina buvo pabraižoma. Kai grįždavo vyras, tas žmogus dažnai sėdėdavo ant laiptų, bet negalėjo įtarti, kad tas žmogus. Dabar ji tikrai pamatė jį pro langą. Šeima lipo laiptais, ji pasakė jiems kas įvyko mašinai. Priėjo prie mašinos, apžiūrėjo, nubraižytas visas kairys šonas. Tas žmogus jau buvo kažkaip pasišalinęs, jie pradėjo šaukti, kad sustotų. Matyt jis susijaudino ir pradėjo bėgti. Jis buvo pabėgęs tolokai. Jos sūnus suprato, kad jis bėga ir pradėjo jį vytis. Ten yra borteliai ir šaligatvis nelygus, tai gal pakreipė koją ir jis nugriuvo prieš atbėgant jos sūnui. Sūnus ant jo net užvirto. Sūnus matyt nesitikėjo, kad jis grius, jis bandė griebt už rankos, bet tuo momentu jie pargriuvo ant tų laiptelių. Sūnus bandė pakelti, bet jis priešinosi, muistėsi rankom už žemės graibstė. Jo būsena buvo kaip neadekvataus žmogaus, jie norėjo, kad jis paaiškintų, kodėl jis taip padarė. Priėjo vyras ir padėjo jį atvesti iki mašinos. Jie su juo konfliktų neturėjo. Jis yra kaimynas, tiesiog praeidavo ir pasisveikindavo. Nieko bendro su juo neturėjo, o jis matyt ant jų laikė pyktį. Jie išsikvietė policiją, jis negalėjo pasakyti, kodėl jis tai padarė. Ten nebuvo kada spirti, jis nugriuvo, sūnus pribėginėjo tuo momentu ir jis gal užkliuvo už briaunelės ir griuvo. Sūnus ant jo užgriuvo. Spardymų nebuvo. Matyt jis nori nukreipti nuo savo bylos. Jie žmogų pagavo akivaizdžiai braižantį mašiną. O jis atvertė, kad kažkas jį mušė. Sūnus bandė jį pakelti, o jis vėl susmuko, jis nenorėjo eiti iki mašinos. Vyras priėjo padėti jį atvesti iki mašinos. Kai jie išlipo, mašina buvo nesubraižyta. Policiją pradėjo kviesti sūnus, policijos numerį rinko abu, gal skambučiai buvo fiksuoti abiejų. Vyras išeidamas ir ateidamas apžiūri automobilį, kartais nuotrauką pasidaro, nes tokie dalykai kartojasi. Kai grįždavo vakare, šitas žmogus sėdėdavo ant laiptų, tuo metu jo nesekė. Po to ryte išeini ir automobilis apgadintas. Jam gal (duomenys neskelbtini), ką jis padarė prieš minutę neprisiminė, o kad mušė, tai jau prisiminė. Tas žmogus pradėjo eiti sparčiais žingsniais, po to pradėjo bėgti, buvo pabėgęs gal 20 metrų, jos sūnus jį prisivijo ir bandė sulaikyti už rankos, bet tuo metu jis pargriuvo pats. Po to sūnus užgriuvo ant jo. Sūnus laikė jį, buvo prispaudęs prie žemės, kad nepabėgtų. Šaligatvio plytelės ištrupėję, ten dar bortelis yra prie pat, gal ten jis ir susižeidė. Ten visas šaligatvis apgriuvęs. Jis griuvo pats, o po to sūnus ant jo užgriuvo. Dar sūnus nebuvo pribėgęs ir jisai jau griuvo, todėl negalėjo jo nuversti. Jis bandė jį sulaikyti, o nepargriauti. Jis niekuo nesiskundė, rodė nubrozdintas rankas. To žmogaus nemušė. Tai buvo sulaikymas žmogaus, kuris priešinosi. Jokio mušimo nebuvo.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas A. Z. parodė, kad V. Z. jo sūnus. 2023 m. rugsėjo 16 d. atvažiavo prie namų, (duomenys neskelbtini), su sūnumi V. Z. ir anūku A., 10.40 val. Ėjo namo, prie laiptinės stovėjo kaimynas, kalbėjo telefonu. Jie užėjo į laiptinę ir jiems nedaėjus iki (duomenys neskelbtini) aukšto, išbėgo žmona Z., pasakė, kad einam, ką parodys. Grįžo prie mašinos ir parodė subraižytą automobilį. Netoliese, gal 3 - 4 metrai, stovėjo tas kaimynas. Ji pasakė, kad tas žmogus subraižė automobilį, brūkšnys kairėje pusėje. Jis pradėjo šalintis, ėjo link (duomenys neskelbtini) namo. Tada sūnus jį pasivijo, sulaikė, gal už 20 - 30 metrų atstumo, jis pargriuvo ant žemės. Jis priėjo prie jų, padėjo pakelti, įvedė prie laiptinės. Žmona skambino policijai. Vedė, jis dar muistėsi, kažkur suklupo, jo nepaleido, privedė prie laiptinės, laikė už rankos. Jis norėjo eiti namo, pasakė, kad niekur neis ir laikė už rankos, pasakė, kad niekur neis, kol neatvažiuos policija. Klausė kokiais tikslais jis sugadino mašiną, jis stovėjo akis išvertęs ir kažką murkė. Su juo nelabai bendrauja, pavardė jo rodos G. Atvažiavo policija, jiems jį perdavė. Policininkai jį klausinėjo. Kai jis atėjo, nukentėjusysis jau gulėjo ant žemės, sūnus jį laikė už rankos. Nematė, kad muštų. Matė, kad parkrito. Nespardė. Jis nesiskundė skausmais, kai klausė dėl ko sugadino mašiną, jis tik sumykė, atsakymo negavo. Sūnus buvo atsiklaupęs ant žemės. Jis negalėjo atsikelti. Jis griuvo, gal užsikabino. Sūnus buvo prie jo. Tuo pačiu metu griuvo. Jis nugriuvo, sūnus laikė už rankos. Jie griuvo beveik kartu. Nukentėjusysis gulėjo. Ten buvo grindinys, šaligatvio plytelės, pabirėjusios, senos, nelygios. Ten ne žolė, gal koja užsikabino. Tą dieną automobilį plovė, mašina nebuvo subraižyta. Mašina braižoma jau tris metus. Buvo darytos policininkų nuotraukos, bet jos tyrėjos nepasiekė, rasti raktai irgi tyrėjos nepasiekė.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta ekspertė Aurelija Survilaitė parodė, kad turi ekspertizės aktą. Nežino, kokia buvo būklė, reikėtų atlikti atskirą ekspertų vertinimą. Pats sutrikimas – (duomenys neskelbtini) – neturi galimybės grįžtamajai eigai, ir pasveikimas nėra galimas. Ekspertizė buvo atlikta jam, kaip įtariamajam ir buvo vertintas procesinis veiksnumas baudžiamajame procese. Baudžiamajame procese buvo nustatyta, kad jis negali būti pilnaverčiu proceso dalyviu, ginti savo interesų ar duoti parodymų. Tačiau, kai kalba eina apie nukentėjusįjį ir jo dalyvavimą kitokiame procese, turėtų būti vertinami kiti dalykai. Psichikos sutrikimas niekur nedingo, tik reikia atskirai vertinti jo galimybę duoti parodymus. Tokiu atveju nukentėjusieji, turintys (duomenys neskelbtini), gali nurodyti tam tikras aplinkybes. Neatlikus detalaus tyrimo, negalėtų konkrečiau atsakyti. Su laiku būdingi prisiminimai, tačiau (duomenys neskelbtini) atveju kartais pasireiškia simptomas, vadinamas (duomenys neskelbtini), pateikia tam tikrus išsigalvotus faktus kaip realius. Kaip yra šiuo atveju, atsakyti negali. Su (duomenys neskelbtini) gali būti įvairiai, gali prisiminti, kurie ryškiau įsirėžė į atmintį, tik detales. Kas matosi progrese, nuo 2023 sausio mėnesio jam buvo nustatytas (duomenys neskelbtini) sutrikimas. Tai yra stipriai pakenktos atminties funkcijos. Jeigu atminties sutrikimas progresavo, ekspertizės atlikimo metu jis buvo mažiau orientuotas, labiau nesiorientavo situacijoje. Konkrečiau ir detaliau pakomentuoti negali, kas tai įtakojo. Jis buvo apžiūrėtas vieną dieną, pernai metų kovo 26 d. Buvo nustatyta, kad psichikos būklė turi įtakos jo suvokimui. Įtariamajam ir nukentėjusiajam vertinami kiti dalykai. Būklė kokia buvo stebėta ekspertizės atlikimo metu, buvo aprašyta ir buvo duotos išvados. Teoriškai jis galėjo suvokti, nes tai skirtingas veiksmų suvokimas, gali nurodyti įvykio aplinkybes, kur nukentėjo. Dėl diagnozės viskas aišku. Tačiau asmens galėjimas suvokti savo veiksmus ir juos valdyti bei įtariamojo ir nukentėjusiojo gebėjimas suvokti jų atliktų veiksmų reikšmę yra du skirtingi dalykai, kurie nepersidengia. Tam reikalingas atskiras tyrimas. Priklausomai nuo (duomenys neskelbtini) kilmės, priežasčių, kurios sukelia (duomenys neskelbtini), jos eigos ir paveldimumo, galima nustatyti, kokia simptomatika pasireikš. Šiuo atveju nebuvo pateikta kitų somatinių duomenų apie kitas somatines ligas, kurios leistų susidaryti gilesnį vaizdą. Todėl nebuvo galimybės nustatyti, kokios kilmės yra (duomenys neskelbtini). Dažniausiai (duomenys neskelbtini) būna kraujagyslinės kilmės. Pats (duomenys neskelbtini) buvo akivaizdus. Parodymų metu jis paviršutiniškai ir atmestinai reagavo, buvo visiškai abejingas, kas su juo bus baudžiamajame procese, nesuvokia proceso esmės. Kai atliekama ekspertizė, nekreipiama dėmesio į šalutinius dalykus. Jei kyla klausimas dėl kito proceso ir kitų parodymų, tai reikėtų gretinti duomenis ir ieškoti priežasčių.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas A. M. parodė, kad yra specialistas. Senas įvykis, nelabai ką prisimins. Prisimena, kad buvo subraižytas automobilis. Nuvažiavo, kreipėsi pareiškėjas. Jis sakė, kad žmona ar motina matė kaimyną, kuris vaikščiojo prie automobilio, o po to bėgo. Jį norėjo sulaikyti, čiupo už rankos, bet neišsilaikė, ir ten, kur buvo laipteliai, nukrito ant žemės. M. B. tuo metu buvo praktikantas. Jis elgiasi kaip ir dabar: vaikšto, nesupranta ką daro, ką veikia, kas su juo šneka. Jis yra neadekvatus. Jį dabar matė koridoriuje. Neatsimena, ar sakė, kad buvo sumuštas, ar jam ką nors skaudėjo. Jei žmogus skundžiasi, kviečiama greitoji. Jis judėjo, vaikščiojo. Jam pasakai sustoti, bet jis vis tiek eina. Jei būtų adekvatus, sakytų, kad jis jo neklauso, bet pabendravus su juo suprato, kad toks jo elgesys. Neatsimena, ar jis ką nors sakė, kuo nors skundėsi. Pamena, kad pats pareiškėjas sakė, jog bandė sulaikyti ir šaukė sustoti, o jis nusisukęs nuo automobilio šalinosi. (duomenys neskelbtini) pusėje, žiūrint nuo namo, yra laipteliai, ir sakė, kad ten jie neišsilaikė ir nugriuvo. Bandė sulaikyti, kad nepabėgtų. Buvo diena. Ten didžiulis (duomenys neskelbtini) namas. Nevartotų jėgos, nes tai kvaila.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas V. P. parodė, kad dirbo Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto antrojo skyriaus tyrėju. 2023 metų rugsėjo 18 d. pareiškimą priėmė, kadangi dirbo pagal iš anksto numatytą grafiką. Nukentėjęs buvo su žmona ir sūnum, dėl to, kad jį sumušė. Sudėtinga buvo jį apklausti, kadangi skundėsi šono skausmais. Jo kalbėjimas sunkus buvo per tą skausmą, tai nežino, kaip tą adekvatumą galėtų įvertinti. Jį apklausė. Kiek pamena, reikėjo su juo pasistengti, kad apsiklausti. Dabar neprisimena ir nepasakys tiksliai, kaip vyko pasakojimas, ar ten buvo pagalba, ar pats pasakojo. Kas parašė pareiškimą, nepasakys, per tą skausmą, kiek pamena, sunkiai sekėsi pasirašyti dokumentus. Skausmą akivaizdžiai matė ir pastebėjo. Jis elgėsi ganėtinai ramiai. Ar nuosekliai pasakojo, dabar jau nebeatsakys.

2025 m. balandžio 10 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte 78TPK-72/2025 teismo psichiatrė ekspertė Aurelija Survilaitė ir teismo psichologė ekspertė Vilma Joneliūkštienė atsakydamos į pateiktus klausimus, nurodė:

1. L. G. jo atžvilgiu galimai padarytos nusikalstamos veikos metu (2023-09-16) konstatuojama įgyta (duomenys neskelbtini) – kita (duomenys neskelbtini).

2. L. G. šiuo metu negali teisingai suvokti reikšmingų bylai aplinkybių ir duoti apie tai parodymų.

3. L. G. pagal savo psichikos būseną negalėjo visapusiškai teisingai suvokti galimai jo atžvilgiu 2023-09-16 atliktų nusikalstamų veiksmų esmės (galėjo suvokti faktinį smurtinio elgesio pobūdį, tačiau negalėjo visapusiškai teisingai suvokti jų reikšmės) ir adekvačiai jiems pasipriešinti.

4. L. G. byloje nagrinėjamų įvykių metu galėjo suvokti atskiras faktines įvykių detales ir netrukus po to jas apibūdinti, tačiau ikiteisminio tyrimo eigoje duoti jo parodymai, atsižvelgus į jo psichikos būseną, jam nustatytus išreikštus pažintinės veiklos (ypač, (duomenys neskelbtini)) sutrikimus, vertintini kritiškai.

5. Atsižvelgus į L. G. nustatytus jo pažintinių funkcijų sutrikimus, jis negali visapusiškai teisingai suvokti reikšmingų bylai aplinkybių ir duoti apie tai parodymų. Parodymų teisingumo įvertinimas nepriklauso ekspertų kompetencijai.

6. L. G. padidintas polinkis fantazuoti, kaip nepatologinė amžiaus tarpsnio ypatybė, nebūdingas, o polinkis sąmoningai meluoti ekspertizės metu nevertinamas (melavimas nėra individuali psichologinė ypatybė).

7. Laiko tarpas tarp tiriamos veikos (2023-09-16) ir procesinių veiksmų atlikimo (pareiškimo policijos komisariatui pateikimo (2023-09-18), policijos pareigūnams parodymų davimo/apklausos (2023-09-25), parodymų patikrinimo vietoje atlikimo (2024-03-25)) neturėjo ir neturi esminės įtakos L. G. gebėjimui teisingai suvokti reikšmingas bylai aplinkybes ir duoti apie tai parodymus.

8. Pateiktoje medžiagoje nėra duomenų apie tai, kad dėl galimai padarytos neteisėtos veikos L. G. atžvilgiu, būtų sutrikdyta jo psichikos sveikata.

2024 m. kovo 12 d. ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas V. Z. nurodė, kad dėl kaltės pasisakys vėliau. Su pranešimu apie įtarimą susipažino, įtarimo esmę suprato. Atsisako duoti parodymus, juos duos tik dalyvaujant gynėjui kartu.

2024 m. balandžio 11 d. papildomai įtariamuoju apklaustas V. Z. parodė, kad sutinka duoti parodymus. Priklausomybių narkotinėms ar psichotropinėms medžiagom, alkoholiui neturi. Niekur nesigydęs, įskaitose neįrašytas. 2023 m. rugsėjo 16 d., ryte, apie 10-11 val., atvažiavo su savo tėčiu A. ir savo sūnumi A. (jam (duomenys neskelbtini), iškart nori pasakyti, kad vaikas įvykio nematė) į kiemą, adresu (duomenys neskelbtini). Prie įėjimo į namo laiptinę stovėjo tėvų kaimynas, jo vardo nežino, tėvai jį pažįsta geriau negu jis. Jie įėjo į laiptinę, ir ėjo link tėvų buto, (duomenys neskelbtini), norėjo padaryti (duomenys neskelbtini). Tuo metu ji išėjo iš buto išnešti šiukšles, ir pamačiusi juos pasakė, kad eina į kiemą pažiūrėti, buvo išsigandusi, (duomenys neskelbtini), tik pasakė, kad per buto langą pamatė kaip kaimynas braižo tėčio automobilį. Tada visi išėjo į kiemą. Kieme, prie namo laiptinės stovėjo tėčio automobilis BMW 530, valst. nr. (duomenys neskelbtini), ir pamatė, kad automobilio vairuotojo pusė yra giliai subraižyta. Tada pamatė tą patį kaimyną, kuris prieš tai stovėjo prie laiptinės, kuris apie 3-4 m atstumu stovėjo nuo automobilio. Jisai tiesiog stovėjo, ir pamatęs juos pradėjo nueidinėti nuo namo į kairę pusę, takeliu (senas, betonuotas, suskilęs, iš kairės takelio pusės yra betoninis bortelis apie 10 cm aukščio, iš kitos pusės kalnas). Kai jis pradėjo nueidinėti, jis suprato, kad čia kažkas įvyko. Ir tada jam pasakė sustoti, palaukti. Jisai pradėjo bėgti tuo takeliu toliau. Jis pradėjo jį vytis, kad jį sulaikytų. Pabėgus apie 30 metrų ir bebūnant jam šalia jo jau apie 1 metrą atstumu, jisai užkliuvo už takelio dangos (akmens ar tai atskilusios trinkelės, tiksliai nematė už ko) ir krito priekiu (veidu) į žemę atsitrenkdamas į takelio bortelį savo dešiniu ar kairiu šonu, tiksliai dabar neprisimena kuriuo. Tada jis jį paėmė iš už nugaros pusės, už rūbų, bandė jį pakelti, jisai priešinosi, spardėsi, daužėsi rankomis. Tada jis bandė stotis ir jis paėmė jį už parankės (neprisimena kurios pusės) ir padėjo jam atsistoti. Jis jo paklausė, kodėl jis bėga, kodėl taip daro. Jis buvo tokioj kaip šoko būsenoj, jam jis atrodė neadekvatus, nesuprato ką jisai sako. Tada jį laikė už rankos, už kurios tiksliai neprisimena, ir vedėsi jį prie namo laiptinės, kur laukė mama ir tėtis. Bevedant jį, jis paskambino bendruoju pagalbos numeriu ir paklausė ką jam daryti, nes jis nori pasišalinti. Operatorė jam pasakė, kad policijos pareigūnai atvyksta, nepaleiskit to žmogaus. Tada atėjo prie laiptinės, jis prisėdo ant laiptų, ir tada jis dar kartą bandė bėgti, bandė suduoti jo tėčiui ir jam, kadangi tuo metu jis vis dar kalbėjo su operatore. Tada jį pasodino vėl ant laiptų ir laukė atvažiuojančių policijos pareigūnų. Kažkur po 10 min atvažiavo policijos pareigūnai, ir jis jiems viską paaiškino. Ir jie nuėjo prie kaimyno su juo pasikalbėti. Bet policijos pareigūnai su juo negalėjo susikalbėti, jisai nieko negalėjo jiems paaiškinti, net negalėjo pasakyti savo vardo. Todėl pareigūnai iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Atvykę medikai jį pasisodino į savo automobilį ir išsivežė. Neprisipažįsta, kad jis sumušė kaimyną, jis jį tik norėjo sulaikyti, kad jis nepabėgtų iš įvykio vietos. Bebėgant jis pats užkliuvo ir pargriuvo, dėl ko galėjo nusibrozdinti ir susižaloti. Jis jį tik pakėlė nuo žemės ir laikydamas už rankos parsivedė prie namo laiptinės.

2024 m. birželio 5 d. ir 2024 m. liepos 5 d. papildomai įtariamuoju apklaustas V. Z. parodė, kad neprisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra įtariamas. Su pranešimu apie įtarimą susipažino, įtarimo esmę suprato. Pasilieka prie pirminių savo parodymų, nieko papildyti ir pasakyti neturi.

2023 m. rugsėjo 18 d. Vilniaus aps. VPK Vilniaus m. antrajame PK registruotas L. G. pareiškimas (reg. Nr. 10-AP-9161), kuriame nurodyta, kad šeštadienį įvyko konfliktas su kaimynu, kuris apkaltino L., kad jis subraižė jo automobilį su raktu. Pagal L. žodžius, jį kaimynas primušė ir sulaužė šonkaulius.

2023 m. rugsėjo 25 d. liudytoju apklaustas L. G. parodė, kad jis gyvena adresu (duomenys neskelbtini). 2023 m. rugsėjo 16 d. apie vidurdienį jis buvo šalia savo gyvenamo namo esančiame kieme, kur stovi kartu ir priparkuoti automobiliai. Tikslaus laiko nurodyti negali, tačiau prie jo priėjo kaimynas, kurio jis nepažįsta ir pradėjo jį kaltinti, kad jis subraižė jo automobilį, ir tada jam nieko neatsakius jisai, jį suėmė už rūbų, nuvertė ant žemės, ir iš kojos (kurios tiksliai nurodyti negali) spyrė jam (kiek kartų spyrė negali nurodyti, nes neatsimena) į dešinės pusės šonkaulius, ko pasekoje jis pajuto dideli skausmą dešinės pusės šonkaulių srityje. Kas vyko toliau jis nepamena, tačiau prisimena tai, kad jį į Lazdynų ligoninę nuvežė greitoji medicinos pagalba. Ligoninėje jį apžiūrėjo daktarai, ir jam pasakė, kad yra sulaužytas vienas dešinės pusės šonkaulis. Daugiau nieko kas yra susiję su minėtu įvykiu nepamena. Civilinį ieškinį dėl patirtos žalos reikš tyrimo eigoje. (1 t., b.l.13-14).

2023 m. rugsėjo 25 d. L. G. pareigūno nutarimu pripažintas nukentėjusiuoju.

2024 m. kovo 25 d. parodymų patikrinimo vietoje protokole nurodyta, kad tarnybiniu automobiliu išvykus iš adreso (duomenys neskelbtini), atvykstama adresu (duomenys neskelbtini). Atvykus, tarnybinį automobilį priparkavus prie gyvenamojo namo pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini), iš namo laiptinės atėjo nukentėjusysis L. G., kuris savarankiškai parodė vietą, apie kurią davė parodymus. Iš namo laiptinės išėjęs L. G., nulipęs laiptais ir šaligatviu paėjęs į dešinę pusę apie 7 metrus, priėjo prie namo pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini) ir ištiesęs dešinę ranką parodė, kad konkreti įvykio vieta yra prie gyvenamojo namo pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini), ant kampo, patikslino, kad nurodytoje vietoje nepažįstamas vyras sudavė kelis smūgius į kūno dešinės pusės šonkaulių sritį bei į dešinės kojos sritį, dėl to jis pajuto fizinį skausmą. Jokių reikšmingų tyrimui objektų nepaimta, neužfiksuota. Foto lentelė. Veiksmas filmuotas policijos pareigūno Kūno kamera. Atliekant veiksmą dalyvavo vertėjas., rusų k. (1 t., b.l.49-55).

2025 m. gegužės 14 d. parodymų patikrinimo vietoje protokole nurodyta, kad V. Z. nurodė ir parodė ranka, kad apgadintas/subraižytas A. Z. priklausantis automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjo daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), kieme priešais įėjimo į daugiabučio namo laiptinę laiptus, t. y. 3,30 m. atstumu nuo laiptų. V. Z. nurodė ir parodė ranka, kad prieš pradėdamas vytis nukentėjusįjį, su tėvais, t. y. mama N. Z. ir tėvu A. Z. stovėjo ant įėjimo į daugiabutį namą, adresu (duomenys neskelbtini), laiptų. V. Z. nurodė ir ranka parodė, kad nukentėjusįjį pasivijo daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), kieme, t. y. nuo išėjimo iš daugiabučio namo laiptų pasukus į kairę pusę. V. Z. ranka parodė, kad nukentėjusįjį pasivijo 20,30 m. atstumu nuo automobilio „BMW“, valst. Nt. (duomenys neskelbtini). V. Z. nurodė, kad nežino, ar vietoje, kurioje jis pasivijo nukentėjusįjį, jį su nukentėjusiuoju matė jo tėvai. V. Z. nurodė ir ranka parodė, kad nukentėjusįjį pasivijo daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), kieme, t. y. nuo išėjimo iš daugiabučio namo laiptų pasukus į kairę pusę, t. y. ant sutrupėjusių ir subyrėjusių betoninių plytelių tako. V. Z. nurodė, kad prieš nukentėjusįjį jokių smurtinių veiksmų nenaudojo, t. y. pasivijęs nukentėjusįjį jį sugriebė už peties ir tuo metu abu nugriuvo ant betoninio tako bortelio. V. Z. nurodė, kad prieš nukentėjusįjį jokių smurtinių veiksmų neatliko. Atsistojęs nukentėjusįjį nuvedė prie automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prie kurio laukė policijos pareigūnų. Nepamena, ar prie jo ir nukentėjusiojo, kuomet jie buvo nukritę, priėjo jo tėvai.

2025 m. gegužės 14 d. parodymų patikrinimo vietoje protokole nurodyta, kad N. Z. nurodė ir parodė ranka, kad apgadintas/subraižytas A. Z. priklausantis automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjo daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), kieme priešais įėjimo į daugiabučio namo laiptinę laiptus, t. y. 3,30 m. atstumu nuo laiptų. N. Z. nurodė ir parodė ranka, kad prieš pradedant V. Z. vytis nukentėjusįjį, ji su sūnumi V. Z. ir sutuoktiniu A. Z. stovėjo ant įėjimo į daugiabutį namą, adresu (duomenys neskelbtini), laiptų. N. Z. nurodė ir ranka parodė, kad jos sūnus V. Z. nukentėjusįjį pasivijo daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), kieme, t. y. nuo išėjimo iš daugiabučio namo laiptų pasukus į kairę pusę. N. Z. ranka parodė, kad jos sūnus V. Z. nukentėjusįjį pasivijo 21,70 m. atstumu nuo automobilio „BMW“, valst. Nt. (duomenys neskelbtini). N. Z. nurodė ir parodė, kad tarp jos ir kaltinamojo V. Z. su nukentėjusiuoju nebuvo jokių kliūčių, kurios trukdytų jai pamatyti V. Z. su nukentėjusiuoju. N. Z. nurodė, kad nurodytus asmenis matė stovėdama prie apgadinto automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). N. Z. nurodė ir ranka parodė, kad jos sūnus V. Z. nukentėjusįjį pasivijo daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), kieme, t. y. nuo išėjimo iš daugiabučio namo laiptų pasukus į kairę pusę, t. y. ant betoninių aptrupėjusių šaligatvio plytelių prie šaligatvio bortelio. N. Z. nurodė, kad matė, kaip sūnus tiesdamas rankas sugriebė nukentėjusiajam už rankos ir tuo metu jie abu nugriuvo. N. Z. nurodė, kad jos sūnus V. Z. prieš nukentėjusįjį nenaudojo jokių smurtinių veiksmų, t. y. matė tik kaip V. Z. siekdamas sulaikyti nukentėjusįjį sugriebė jam už rankos. N. Z. nurodė, kad prie sūnaus ir nukentėjusiojo, kuomet jie buvo sulaikymo (nugriuvimo) vietoje, nepriėjo, tačiau matė, kaip prie jų priėjo jos sutuoktinis A. Z., kuris padėjo prie laiptų atvesti nukentėjusįjį, prie kurių buvo sulaukta policijos pareigūnų.

2025 m. gegužės 14 d. parodymų patikrinimo vietoje protokole nurodyta, kad A. Z. nurodė ir parodė ranka, kad apgadintas/subraižytas A. Z. priklausantis automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjo daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), kieme priešais įėjimo į daugiabučio namo laiptinę laiptus, t. y. 3,30 m. atstumu nuo laiptų. A. Z. nurodė ir parodė ranka, kad prieš pradedant V. Z. vytis nukentėjusįjį, jis su sūnumi V. Z. ir sutuoktine N. Z. stovėjo ant įėjimo į daugiabutį namą, adresu (duomenys neskelbtini), laiptų. A. Z. nurodė ir ranka parodė, kad jo sūnus V. Z. nukentėjusįjį pasivijo daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), kieme, t. y. nuo išėjimo iš daugiabučio namo laiptų pasukus į kairę pusę. A. Z. ranka parodė, kad jo sūnus V. Z. nukentėjusįjį pasivijo 21,30 m. atstumu nuo automobilio „BMW“, valst. Nt. (duomenys neskelbtini). A. Z. nurodė, kad tarp jo ir kaltinamojo V. Z. su nukentėjusiuoju nebuvo jokių kliūčių, kurios trukdytų jam pamatyti V. Z. su nukentėjusiuoju, tačiau A. Z. taip pat nurodė, kad minėtus asmenis pamatė tik priėjęs arčiau jų. A. Z. nurodė ir ranka parodė, kad jo sūnus nukentėjusįjį pasivijo daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), kieme, t. y. nuo išėjimo iš daugiabučio namo laiptų pasukus į kairę pusę, t. y. ant betoninių šaligatvio plytelių prie šaligatvio bortelio. A. Z. nurodė, kad priėjęs prie sūnaus V. Z. ir nukentėjusiojo L. G., pamatė sūnų keliantį nuo betoninių plytelių nukentėjusįjį, todėl padėjo sūnui pakelti nukentėjusįjį, kurį po to nuvedė prie įėjimo į daugiabutį namą liptų laukti policijos pareigūnų. A. Z. nurodė, kad nematė, jog jo sūnus V. Z. prieš nukentėjusįjį būtų naudojęs kokius nors smurtinius veiksmus. Taip pat A. Z. nurodė, kad priėjo prie sūnaus V. Z., kuris nuo šaligatvio kėlė nukentėjusįjį ir jam padėjo jį pakelti.

2023 m. rugsėjo 16 d. VŠĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinės ligoninės Skubios pagalbos skyriaus Ambulatorinio apsilankymo aprašyme Nr. 23-SPS-70800, nurodyta, kad L. G. pristatytas GMP. Diagnozė: R52.9 Skausmas, nepatikslintas. S22.32 Vieno šonkaulio, kito nei pirmasis, lūžis. Dešinės pusės VI šonkaulio lūžis. Abiejų plaštakų sumušimai, nubrozdinimai. <...> Nusiskundimai ir anamnezė: skundžiasi krūtinės ląstos dešinėje ir abiejų plaštakų skausmu. Traumos data, laikas: 2023-09-16, 11:20. Atvyko GMP. Kreipiasi dėl to pirmą kartą. Traumos aplinkybės ir pobūdis: sužalojo kitas asmuo, traumos mechanizmas: buka jėga. Alkoholio ar svaigalų nevartojęs. Paciento teigimu sumušė nepažįstamas asmuo. Iš GMP lapo: vyras vaikščiojo kieme ir su raktu braižė kaimynų automobilius, automobilio savininkas pamatė ir iškvietė pareigūnus pagavęs pažeidėją.

2023 m. rugsėjo 16 d. Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje Nr. 110/a nurodyta, kad priėmimo laikas 2023-09-16, 11:31, išvykimo laikas 11:33, atvykimo laikas 11:44, transportavimo laikas 12:07, įvykio vietos adresas (duomenys neskelbtini). Pacientas L. G., amžius (duomenys neskelbtini), kvietė policija, skauda krūtinė po sulaikymo. Pažymėta skausmas nugaroje. Kvietimo rezultatas: vyras vaikščiojo kieme, braižė automobilius su raktu, automobilio savininkas pamatė ir sulaikė pažeidėją, pacientas teigia sumušė, labai skauda dešinį šoną.

2023 m. lapkričio 20 d. gauta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G3049/2023 (01), kurioje nurodyta, kad:

1. L. G. padarytos poodinės kraujosruvos kairėje šlaunyje ir kairiame kelyje, odos nubrozdinimai plaštakose ir dešinėje alkūnėje, kliniškai nustatyti dešinės pusės V ir VI šonkaulių lūžiai. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais ar paviršiumi, galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2023 m. rugsėjo 16 d.

2. Sužalojimai visumoje dėl šonkaulių lūžių kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

3. Neatmetama galimybė, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti užduotyje nurodytomis ir nukentėjusiojo patikslintomis aplinkybėmis.

4. Sužalojimai padaryti mažiausiai 5 trauminiais poveikiais.

5. Sužalojimai yra nespecifiniai, todėl galėjo būti padaryti tiek pačiam nukentėjusiajam griuvinėjant, tiek ir suduodant smūgius.

6. Individualūs žalojančių daiktų požymiai sužalojimuose neužsifiksavo.

Specialisto išvados įvykio aplinkybėse nurodyta, kad tiriamasis (L. G.) paaiškino, kad jam kumščiu sudavė į žandikaulio kairę pusę, parvertė ant žemės ir spardė kojomis į įvairias kūno vietas. (1 t., b.l.69-71).

2024 m. gegužės 17 d. Emilija Usavičienė Specialisto paaiškinimų protokole atsakydama į pateiktus klausimus nurodė:

1. Klausimas: Ar 5 trauminiai poveikiai galėjo gautis vieną kartą nukentėjusiajam L. G. nukritus ant paviršiaus, kurį jis rodo parodymų patikrinimo vietoje metu (pateikta Parodymų patikrinimo vietoje foto lentelė, nuotrauka Nr. 4, 5, 6)?

Specialisto atsakymas: Visi nustatyti sužalojimai negalėjo būti padaryti griūnant vienkartinai, kadangi sužalojimai yra išsidėstę skirtingose kūno plokštumose.

2. Klausimas: Ar galėjo gautis 1 trauminis poveikis – V ir VI šonkaulio lūžis, nukentėjusiajam L. G. nukritus ant paviršiaus, kurį jis rodo parodymų patikrinimo vietoje metu ( pateikta Parodymų patikrinimo vietoje foto lentelė, nuotrauka Nr. 4,5,6)?

Specialisto atsakymas: Kelių šonkaulių lūžių padarymas dažniausiai nėra būdingas kontaktavimui su paviršiumi. Tokie lūžiai dažniausiai padaromi kontaktuojant su kietu buku daiktu. Tačiau pateiktose nuotraukose stebimas šaligatvio bortelis (kietas bukas daiktas), ant kurio nugriuvus galėjo būti padaryti nustatyti šonkaulių lūžiai.

3. Ar turėjo įtakos jūsų specialisto išvadoje nurodytiems sužalojimams, tiek kiekvieno atskirai, tiek bendrai, atsirasti išorinis poveikis (pastūmimas, pargriovimas, parvertimas ant paviršiaus, kuris yra rodomas nukentėjusiojo L. G. parodymų patikrinimo vietoje metu (pateikta Parodymų patikrinimo vietoje foto lentelė, nuotrauka Nr. 4,5,6)?

Specialisto atsakymas: Nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti nukentėjusiajam griuvinėjant ir kontaktuojant su kietais bukais daiktais ar paviršiumi, tačiau išdiferencijuoti kuris sužalojimas galėjo būti padarytas pastūmimo, pargriovimo ar parvertimo ant paviršiaus metu, nėra galimybės, kadangi sužalojimai yra plačios priklausomybės. Kadangi eksperimentai su žmonėmis nėra atliekami teismo medicinos praktikoje, pasisakyti kokį konkretų poveikį galėjo turėti išoriniai veiksmai, nėra galimybės. (1 t., 73-75)

2023 m. rugsėjo 25 d. liudytoja apklausta I. V. parodė, kad ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini), kartu su ja tuo pačiu adresu gyvena ir jos vyras L. G. 2023 m. rugsėjo 16 d., apie 12.00 val. jai paskambino sūnus A. G., kuris jai pasakė, kad su juo susisiekė L. nesantuokinis sūnus I. (kurio daugiau tikslių duomenų nežino) ir jam papasakojo, kad namo kieme adresu (duomenys neskelbtini), buvo sumuštas L., kas sumušė nenurodė. Kadangi ji tuo metu buvo baseine (duomenys neskelbtini), todėl iškarto atvykti į įvykio vietą negalėjo. Maždaug apie 14.30 val., ji su autobusu nuvyko į Lazdynų ligoninę, kurioje po apžiūros jau buvo paleistas L. Nesantuokinis sūnus I., buvo jau kartu su L. Lazdynų ligoninėje, į kurią jie atvyko su greitosios medicinos pagalbos gydytojais, ir jisai jai tada papasakojo, kad minėto namo kieme, vienas iš kaimynų apkaltino L. subraižius jo automobilį (kurio markės nurodyti negali). L. jai vėliau papasakojo, kad vyras su kuriuo namo kieme kilo konfliktas dėl subraižyto automobilio, jį sumušė, o tiksliau jį spardė iš kojų, kiek smūgių jam buvo suduota, jai L. nenurodė, kadangi jisai serga (duomenys neskelbtini) ir jam yra prastai su atmintimi. Jam Lazdynų ligoninėje buvo diagnozuotas dešinės pusės šonkaulio lūžis.

2024 m. gegužės 15 d. liudytoju apklaustas I. Č. parodė, kad 2023 m. kada tiksliai jau neprisimena, buvo vasaros pabaiga ar rudens pradžia. Kokia diena buvo taip pat neprisimena, paskambino savo tėčiui L., ir pasakė, kad bus pas jį už pusvalandžio. Visada tėtis, kai pas jį atvažiuoja, išeina į lauką ir ten jo laukia atvažiuojančio. Kai atvažiavo pas jį į kiemą (duomenys neskelbtini), pamatė, kad kieme stovi greitosios pagalbos automobilis, policijos pareigūnai ir trys tėčio kaimynai - tėtis ir sūnus, bei moteris, jų vardų nežino, o ant laiptukų sėdi D. Tėtis tuo metu buvo namie. Nuėjo į namą, ir pakilo pas tėtį iki buto, ir laiptinėje sutiko išeinančius policijos pareigūną ir medicinos darbuotoją, kurie vedėsi jo tėtį kartu. Išėjus visiems į kiemą, jis tėčio kaimynų paklausė, kas čia įvyko. Jie jam pasakė, kad jo tėtis subraižė jų sūnaus automobilį. Jis jų paklausė ar jie pamatė, kad tėtis taip darytų. Jam pasakė, kad moteris matė pro langą, kad jis braižo tą mašiną. Ir kad taip tėtis elgiasi jau ne pirmą kartą. Daugiau jie jam nieko nepasakė. Žino, kad jo tėtis, kaip buvęs (duomenys neskelbtini), mėgsta apžiūrinėti kitas mašinas, kartais būna, kad jas ir paliečia. Be to, tėtis serga (duomenys neskelbtini), ir kad pas jį streikuoja atmintis. Bet, kad specialiai braižytų ir gadintų niekada taip nebuvę. Jo tėtį medikai pasodino į savo automobilį, jis sėdo kartu ir išvažiavo su jais į Lazdynų ligoninę. Kol važiavo iki ligoninės, tėtis nekalbėjo, nieko nepasakojo, tik sėdėjo ir tylėjo. Būnant ligoninėje, jis pradėjo klausinėti tėčio, kas čia įvyko. Ir jis jam papasakojo. Pasakė, kad stovėjo kieme, lauke prie mašinos, laukė jo. Iš kažkur prie jo atbėgo du vyrai, minėti tėčio kaimynai (tėtis ir sūnus), jį pargriovė ant žemės ir sūnus pradėjo jį spardyti į įvairias kūno vietas. Kas vyko toliau jis jam nepasakė, nes neprisiminė, galimai dėl savo ligos. Ligoninėje praleido apie 4 valandas, tėčiui diagnozavo sulaužytą šonkaulį. Po apžiūros išleido tėtį gydytis ambulatoriškai namuose. Tada jis paskambino tėčio žmonai I., kad ji atvažiuotų pasiimti tėtį iš ligoninės. Ji atvažiavo ir jį parsivežė namo, o jis išvažiavo savo reikalais. Vėliau, tą pačią savaitę, kada viskas įvyko, jis buvo atvažiavęs pas draugus, kurie gyvena šalia tėčio namo. Vienas iš pažįstamų, kuris nenori būti liudytoju ir dalyvauti procese, jam papasakojo, kad matė, kaip jo tėtis kieme vaikščiojo pirmyn ir atgal, o paskui prie jo priėjo ar pribėgo minėti du tėčio kaimynai jį pargriovė ir spardė. Kuris konkrečiai tai darė jis nepasakė, pasakė, kad tik jie. Taip pat kitas pažįstamas asmuo D. (kontaktinių duomenų nežino), kuris įvykio metu sėdėjo ant laiptukų, kuris irgi nenori dalyvauti procese ir liudyti, jam pasakė tokią pačią informaciją, kad minėti tėčio kaimynai - tėtis ir sūnus, pargriovė jo tėtį L. ir jį spardė. Kuris iš jų konkrečiai spardė ir pagriovė nepaminėjo, tik pasakė, kad tie asmenys taip pasielgė. Kas kvietė specialiąsias tarnybas jis nežino.

2024 m. birželio 26 d. liudytoju apklaustas M. B. parodė, kad 2023 m. rugsėjo 16 d. dirbo kartu su Vilniaus aps. VPK Reagavimo valdybos 2-ojo skyriaus specialistu A. M. Kada tiksliai jau neprisimena, bet buvo pirma dienos pusė, kai iš Vilniaus aps. VPK OVS budėtojo gavo nurodymą vykti (duomenys neskelbtini), kur kiemo automobilių stovėjimo aikštelėje senyvo amžiaus žmogus galimai apgadino automobilį aštriu daiktu. Nuvykus minėtu adresu juos pasitiko pranešėjas, asmens duomenų jau neprisimena, vyresnio amžiaus vyras, kartu su savo sūnumi (asmens duomenų irgi neprisimenu), kurie paaiškino, kad senyvo amžiaus asmuo, būdamas lauke apgadino aštriu daiktu jų automobilį BMW. Ir kad tas žmogus ne pirmą kartą sukiojasi aplink automobilius. Vėliau, pranešėjo sūnus jiems paaiškino, kad senyvo amžiaus asmenį jis sulaikinėjo, kadangi pastarasis šalinosi iš įvykio vietos. Ir kai jis vijosi senolį, senolis pargriuvo. Ar jis pats pargriuvo, ar buvo pargriautas, ką tada pasakė pranešėjo sūnus, neprisimena. Po ko, buvo bandoma bendrauti su senoliu (jo asmens duomenų jau neprisimena), jis visiškai nesileido bendrauti, nereagavo į juos, kažką rėkė, buvo neadekvatus. Toks jo elgesys sukėlė įtarimų, kad jis gali turėti psichikos sutrikimų, dėl ko buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. Atvykę medikai senolį išvežė į ligoninę. Dėl ko jį vežė į ligoninę jau neprisimena. Pamena, tik kad senolis nesileido su niekuo bendrauti. Apie tai, kad jis buvo sumuštas nieko nesakė, jis tiesiog su niekuo nekalbėjo.

2024 m. liepos 1 d. liudytoju apklaustas V. V. parodė, kad jis dirba Greitosios medicinos pagalbos tarnyboje, yra skubios pagalbos specialistas. 2023 m. rugsėjo 16 d. jo darbas prasidėjo 06.30 val., dirbo iki 18.30 val. Dirbo kartu su A. P. Apie 11.30 val. dispečeris, per radijo stotį pranešė jiems, kad reikia vykti (duomenys neskelbtini), kad kviečia policijos pareigūnai, nes yra asmuo, kuriam skauda krūtinę, asmuo buvo sulaikytas. Atvykus į įvykio vietą, kieme buvo pareigūnai, nukentėjęs asmuo ir dar apie 5 asmenis. Pareigūnai ir šalia buvę asmenys trumpai pasakė, kas per situacija, kad asmuo, pas kurį atvyko subraižė kitų žmonių automobilį. Asmuo, kuriam reikėjo pagalbos buvo vyresnio amžiaus, su juo bendraujant jis pasirodė adekvatus, neigė tai, kad jis subraižė automobilį. Tik sakė, kad jį sumušė, kad jam skauda dešinį šoną. Kas jį sumušė jis jiems nenurodė, ar bent jau to dabar neprisimena. Apžiūrėjus asmenį, akivaizdžių sumušimų nesimatė, tačiau jis vis skundėsi, kad jam skauda dešinį šoną ir pats pageidavo būti nuvežtas į ligoninę, todėl buvo priimtas sprendimas, tolimesnei apžiūrai jį nuvežti į ligoninę. Kol važiavo su juo iki ligoninės, jis nieko nepasakojo ir nieko nekalbėjo. Atvažiavus į Lazdynų ligoninę, priėmimo skyriuje asmuo buvo perduotas ten esantiems medikams.

Susipažinus su ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-35700-23 medžiaga prie ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-36959-23 buvo prijungti liudytojų A. Z., N. Z. ir V. Z. apklausų parodymai, įvykio vietos apžiūra, nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą.

Ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-35700-23 2023 m. rugsėjo 16 d. nukentėjusiuoju apklaustas A. Z. parodė, kad 2023 m. rugsėjo 16 d., apie 10.40 val., su sūnumi V. Z. ir mažamečiu anūku A. atvyko automobiliu BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), namo adr. (duomenys neskelbtini). Atvykę į kieme esančią automobilių stovėjimo aikštelę, šalia (duomenys neskelbtini) namo, jis pastatė automobilį, jį užrakino. Šalia įėjimo į namo laiptinę pastebėjo kaimyną iš (duomenys neskelbtini) buto, kuris tuo metu kalbėjo mobilaus ryšio telefonu. Jis su sūnumi ir anūku pakilo į namo (duomenys neskelbtini), kur gyvena. Lipant dar laiptais staiga iš buto išbėgo jo žmona N. Z. ir pribėgusi prie jo pasakė „einam, ką parodysiu“. Tuomet visi kartu nulipo laiptais ir išėjus į (duomenys neskelbtini) esančią automobilių stovėjimo aikštelę, jam žmona parodė į jo automobilį, kuris buvo apgadintas. Ant jo automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvairių kėbulo dalių matėsi įbrėžimai. Žmona apsidairė ir nurodė tą patį kaimyną, kuris jam su šeima einant link namų kalbėjo mobilaus ryšio telefonu, bei pasakė, jog čia šis asmuo ir subraižė jų automobilį. Apsidairęs, pamatė kaimyną takeliu besišalinantį link (duomenys neskelbtini) namo. Jų sūnus V. Z. pamatęs besišalinantį kaimyną pribėgo prie jo ir jį sulaikė. Sulaikant asmenį sūnus V. sugriebė įtariamąjį ir parvertęs ant žemės jį laikė, kol žmona N. paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą telefonu 112, paprašė policijos pagalbos. A. Z. priėjo prie sūnaus sulaikyto kaimyno. Sulaikytas kaimynas gyvena (duomenys neskelbtini) bute. Su kaimynu anksčiau nesipyko, neturėjo jokių konfliktų, kodėl jis apgadino jo automobilio kėbulą, pasakyti negali. Jam padarytą žalą šiuo metu vertina 500 Eur, tačiau tikslią sumą nurodys vėliau, kai nuvyks į autoservisą. Dėl įvykio prašo pradėti ikiteisminį tyrimą. Civilinį ieškinį pareikš tyrimo eigoje.

Ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-35700-23 2023 m. rugsėjo 16 d. liudytoja apklausta N. Z. parodė, kad 2023 m. rugsėjo 16 d., apie 10.00 val., buvo namuose, (duomenys neskelbtini), laukė atvažiuojančio vyro A. Z. ir sūnaus V. Z. bei mažamečio anūko A. Z. Laukdama jų ji vis prieidavo prie buto lango, pro kurį matosi automobilių stovėjimo aikštelė, esanti prie (duomenys neskelbtini) namo. Kieme matė vaikštantį kaimyną iš (duomenys neskelbtini) buto, kurio pavardė L. G. Apie 10. 40 val. pastebėjo, jog automobiliu BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), į automobilių stovėjimo aikštelę įvažiavo bei mašiną priparkavo jos vyras A. Z. su sūnumi V. Z. ir anūku A. Z. Jos artimiesiems išlipus iš automobilio ir įėjus į (duomenys neskelbtini) namo laiptinę, pastebėjo, jog kaimynas iš (duomenys neskelbtini) buto priėjo prie vyro automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galinės kairės pusės. Jam pasitraukus nuo automobilio pastebėjo, jog automobilis yra apgadintas, ant galinės kairės pusės automobilio sparno matėsi ryškus rėžis, kurio atvykus artimiesiems ant automobilio nebuvo. Su kokiu daiktu, ar kuria ranka jis galėjo apgadinti automobilį nepasakys, kadangi kaimynas į ją buvo pasisukęs nugara. Pamačiusi, jog galimai kaimynas apgadino automobilį, išbėgo į laiptinę tai pranešti savo vyrui. Savo vyrą sutiko (duomenys neskelbtini) aukšte, buvo labai susijaudinusi, todėl sušuko vyrui „einam, parodysiu, ką padarė mašinai“, išbėgo į automobilių stovėjimo aikštelę. Automobilio apgadinimą ant galinės kairės pusės sparno pastebėjo iškart išbėgusi į aikštelę. Aikštelėje pamatė kaimyną iš (duomenys neskelbtini) buto, nueinantį šaligatviu link (duomenys neskelbtini) namo. Ji sušuko artimiesiems, kad tai jis apgadino automobilį ir kaimynui sušuko, kad sustotų, nes iškvies policiją, tačiau kaimynas paspartino žingsnį ir toliau šalinosi nuo jų. Todėl jų sūnus V. Z. nieko nelaukęs nubėgo link jo. Pribėgęs sūnus sučiupo kaimyną už rankos, tačiau kaimynas norėjo išsilaisvinti, todėl sūnus jį parvertė ant žemės. Tuo metu ji skambino į Bendrąjį pagalbos centrą trumpuoju telefono Nr. 112. Baigusi pokalbį telefonu pastebėjo, kad jos vyras A. Z. atsiveda kaimyną prie (duomenys neskelbtini) namo laiptinės durų, kur ir sulaukė policijos pareigūnų. Dėl ko kaimynas galėjo taip pasielgti nežino, anksčiau jokių konfliktų ar pykčių nebuvo.

Ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-35700-23 2023 m. rugsėjo 16 d. liudytoju apklaustas V. Z. parodė, kad 2023 m. rugsėjo 16 d., apie 10. 40 val., su tėvu A. Z. bei sūnumi A. Z., atvažiavo pas mamą N. Z., adr. (duomenys neskelbtini). Atvykę į kieme esančią automobilių stovėjimo aikštelę, šalia (duomenys neskelbtini) namo, tėvas pastatė automobilį, jį užrakino. Šalia įėjimo pastebėjo tėvų kaimyną iš (duomenys neskelbtini) buto, kuris tuo metu kalbėjo mobilaus ryšio telefonu. Jis su A. Z. bei A. Z. laiptais pakilo į (duomenys neskelbtini) namo laiptinę, kur (duomenys neskelbtini) aukšte gyvena jo tėvai. Lipant laiptais staiga iš buto Nr. (duomenys neskelbtini) į laiptinę išbėgo mama N. Z. ir pribėgusi prie tėvo iškart pasakė „Einam, ką parodysiu“. Tuomet visi kartu nulipo laiptais ir išėję į (duomenys neskelbtini) esančią automobilių stovėjimo aikštelę, N. Z. parodė į tėvo automobilį, kuris buvo apgadintas. Ant automobilio BMW, v/n (duomenys neskelbtini), įvairių kėbulo dalių matėsi įbrėžimai. Mama apsidairė ir nurodė tą patį kaimyną, kuris jam su šeima einant link namų kalbėjo mobilaus ryšio telefonu bei pasakė, jog šis asmuo ir subraižė tėvų automobilį. Apsidairęs pamatė kaimyną takeliu besišalinantį link (duomenys neskelbtini) namo. Mama sušuko, kad kaimynas sustotų, tačiau jis tik paspartino žingsnį, bei šalinosi nuo jų. Jis pamatęs kaimyną nutolstantį, prie jo pribėgo ir jį sugriebė už kairio peties, tačiau kaimynas susvyravo, nukrito, o jis jį laikė prispaudęs prie žemės, kol mama N. Z. paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą telefonu Nr. 112 bei paprašė policijos pagalbos. Tėvas priėjęs prie sulaikyto kaimyno jį atpažino, kad šis asmuo gyvena (duomenys neskelbtini) bute, tik nežinojo asmens duomenų. Su juo anksčiau nėra pykęsis, neturėjo jokių konfliktų, kodėl jis apgadino tėvo A. Z. automobilio kėbulą pasakyti negali. Dėl ko kaimynas galėjo taip pasielgti - nežino, anksčiau jokių konfliktų ar pykčių nebuvo.

2024 m. gegužės 14 d. ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-35700-23 Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorė Olga Šleiterienė priėmė sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl to, kad pagal LR BK 187 str. 1 d. atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Pagal LR BK 187 str. 3 d. atsako tas, kas sunaikino ar sugadino nedidelės vertės svetimą turtą. Šio nusikalstamos veikos sudėtis materialioji, t. y. turi būti kilę padariniai - sunaikintas ar sugadintas konkretus turtas. Šį nusikalstama veika padaroma tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Pagal LR BK 15 str. 2 d. 2 p. nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo. Pagal LR BK 15 str. 2 d. 3 p. nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas netiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. Be to, kiekvienu atveju turi būti nustatomas priežastinis ryšis tarp kaltininko padarytos veikos bei kilusių padarinių. Asmuo negali būti atsakingas už atsitiktinai kilusius padarinius. Šioje byloje nėra objektyvių duomenų, kad įtariamasis L. G. tyčia (tiesiogine, netiesiogine) sugadino nukentėjusiojo A. Z. turtą. Liudytoja N. Z. automobilio subraižymo fakto nematė, matė tik šalia automobilio įtariamąjį. Kitų, tiesioginių galimos nusikalstamos veikos liudytojų, nėra. Pas sulaikytą įvykio vietoje įtariamąjį, įvykio vietoje ar šalia jos aštriabriaunis galimos nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 str., įrankis nerastas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu įtariamajam konstatuota (duomenys neskelbtini), dėl kurios jis negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų, t. y. įvykio metu veikė be kaltės. Ikiteisminis tyrimas nutraukiamas.

?

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal 138 straipsnio 1 dalį

Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Nesunkus sveikatos sutrikdymas padaromas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia.

Teismas, ištyręs visus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir jais nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad byloje nepakanka įrodymų, patvirtinančių, kad V. Z. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis viso proceso metu neigė kaltę, kad tyčia padarė nukentėjusiajam L. G. sužalojimus, nurodytus kaltinime, teigdamas, kad jis bandė sulaikyti po tyčinio jo šeimos automobilio subraižymo L. G., tačiau L. G. neatlaikius pusiausvyros ir nugriuvus ant šaligatvio bortelio, nugriuvo kartu su L. G., jis fizinio smurto prieš L. G. nenaudojo, ir sužalojimai L. G. galėjo atsirasti nuo griuvimo.

Prokurorė kaltinamojo kaltę grindė ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-35700-23 2023 m. rugsėjo 16 d. nukentėjusiuoju apklausto A. Z. parodymais, kad sūnus V. Z. pamatęs besišalinantį kaimyną pribėgo prie jo ir jį sulaikė. Sulaikant asmenį sūnus V. sugriebė įtariamąjį ir parvertęs ant žemės jį laikė, kol žmona N. paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą telefonu 112, paprašė policijos pagalbos. A. Z. priėjo prie sūnaus sulaikyto kaimyno (i1 t., b.l. 80). Taip pat prokurorė kaltinamojo kaltę grindė ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-35700-23 2023 m. rugsėjo 16 d. liudytoja apklaustos N. Z. parodymais, kad ji sušuko artimiesiems, kad tai jis apgadino automobilį ir kaimynui sušuko, kad sustotų, nes iškvies policiją, tačiau kaimynas paspartino žingsnį ir toliau šalinosi nuo jų. Todėl jų sūnus V. Z. nieko nelaukęs nubėgo link jo. Pribėgęs sūnus sučiupo kaimyną už rankos, tačiau kaimynas norėjo išsilaisvinti, todėl sūnus jį parvertė ant žemės (I t., b.l. 95-96). Valstybinio kaltintojo teigimu, šie pirminiai parodymai prieštarauja teisiamojo posėdžio metu šių liudytojų A. Z. ir N. Z. duotiems parodymams, kad kaltinamasis nepargriovė nukentėjusiojo, priešingai, V. Z. bandant sugriebti nukentėjusįjį, šis užkliuvo ir griuvo, su juo griuvo ir V. Z., užvirsdamas ant nukentėjusiojo.

Kaltinamasis gynėsi nuo kaltinimo, teigdamas, kad kitame susijusiame ikiteisminiame tyrime L. G. buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas ir dėl to, kad baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu įtariamajam L. G. konstatuota (duomenys neskelbtini), dėl kurios jis negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų, t. y. įvykio metu veikė be kaltės, o šioje byloje jo kaltė grindžiama vien to paties L. G., kuriam ekspertizės aktu konstatuota (duomenys neskelbtini), parodymais, ir parodymai prokurorės vertinami kaip visiškai patikimi, o į jo parodymus neatsižvelgiama, nors jis tik sulaikė tą patį L. G. dėl nusikalstamų veiksmų, subraižant jo šeimos automobilį.

Iš tiesų kaip matyti iš prijungtos ikiteisminio tyrimo Nr.01-1-35700-23 (kaip minėta ikiteisminis tyrimas L. G. nutrauktas) medžiagos, yra pateiktas nukentėjusiajam atliktos 2024 m. kovo 26-balandžio 25 d. teismo medicininės ekspertizės Aktas Nr. 78TPK-67/2024, kurioje nurodyta, kad L. G. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu konstatuojama (duomenys neskelbtini), dėl kurios jis negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų, su L. G. nerekomenduojama atlikti proceso veiksmų (prijungtos ikiteisminio tyrimo Nr.01-1-35700-23 medžiagos 1 t., b.l.146-148).

Kita vertus, iš pateiktų L. G. apklausos protokolo ir parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad su L. G. visgi buvo atlikti proceso veiksmai. Liudytoju L. G. buvo apklaustas 2023 m. rugsėjo 25 d. , t.y. praėjus 9 dienoms po įvykio (1 t., b.l.13-14), o kaip tai matyti iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo jo parodymai patikrinti vietoje 2024 m. kovo 25 d., (1 t., b.l.49-55), t.y. praėjus daugiau kaip pusei metų nuo įvykio.

Šios procesinių veiksmų datos svarbios dar ir tuo aspektu, jog kaltinamojo sūnus liudytoju apklaustas I. Č. parodė, kad „su atmintim nukentėjusiajam blogai. Jis kitą dieną neatsimena, kas buvo šiandien. <...>. Tėvas nerodė vietos, jis net neprisiminė kas buvo. Tėtei nustatyta (duomenys neskelbtini). <...>Po pusės metų atmintis blogėjo.“. Taigi, ir liudytojas I. Č. nurodė, kad nukentėjusysis neprisimena įvykių, įvykusių prieš parą, tačiau, kaip matyti iš aptarto apklausos protokolo ir parodymų patikrinimo vietoje protokolo, nukentėjusysis buvo apklaustas atitinkamai praėjus daugiau kaip savaitei po įvykio ir daugiau kaip pusei metų nuo įvykio. Dar daugiau – 2024 m. kovo 26-balandžio 25 d. ekspertizės Akte Nr. 78TPK-67/2024 nurodyta, kad L. G. nerekomenduojama atlikti proceso veiksmų, tačiau Parodymų patikrinimas vietoje atliktas 2024 m. kovo 25 d. t.y. vieną dieną iki ekspertizės tyrimo pradžios, todėl kaltinamojo parodymus vertinti kaip absoliučiai patikimus iš tiesų nėra jokio pagrindo.

Kad nukentėjusiojo parodymai nėra patikimi teismą verčia manyti ir ta aplinkybė, kad kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu, tiriant įrodymus ir apžiūrint pateiktuose dokumentuose nukentėjusiojo parodytą įvykio vietą parodė, jog incidentas įvyko visiškai kitoje vietoje – priešingoje gatvės pusėje, nei tyrėjams Parodymų patikrinimo vietoje metu 2024 m. kovo 25 d. nurodė nukentėjusysis L. G. Todėl (taip pat ir prokurorės prašymu) dar kartą buvo atlikti parodymų patikrinimo vietoje veiksmai su kaltinamuoju ir liudytojais A. Z. bei N. Z.

2025 m. gegužės 14 d. parodymų patikrinimo vietoje protokole nurodyta, kad V. Z. nurodė ir parodė ranka, kad nukentėjusįjį pasivijo daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), kieme, t. y. nuo išėjimo iš daugiabučio namo laiptų pasukus į kairę pusę. V. Z. ranka parodė, kad nukentėjusįjį pasivijo 20,30 m. atstumu nuo automobilio „BMW“, valst. Nt. (duomenys neskelbtini).

2025 m. gegužės 14 d. parodymų patikrinimo vietoje protokole nurodyta, kad N. Z. nurodė ir parodė ranka, kad jos sūnus V. Z. nukentėjusįjį pasivijo daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), kieme, t. y. nuo išėjimo iš daugiabučio namo laiptų pasukus į kairę pusę, t. y. ant betoninių aptrupėjusių šaligatvio plytelių prie šaligatvio bortelio.

2025 m. gegužės 14 d. parodymų patikrinimo vietoje protokole nurodyta, kad „A. Z. nurodė ir parodė ranka, kad jo sūnus V. Z. nukentėjusįjį pasivijo daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), kieme, t. y. nuo išėjimo iš daugiabučio namo laiptų pasukus į kairę pusę; 21, 30 m. atstumu nuo automobilio „BMW“, valst. Nt. (duomenys neskelbtini), ant betoninių šaligatvio plytelių prie šaligatvio bortelio“.

Šie kaltinamojo ir liudytojų A. Z. ir N. Z. parodymai, duoti jų patikrinimo vietoje sutampa su jų pirminiais parodymais – ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-35700-23 2023 m. rugsėjo 16 d. nukentėjusiuoju apklaustas A. Z. parodė, kad apsidairęs, pamatė kaimyną takeliu besišalinantį link (duomenys neskelbtini) namo. Ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-35700-23 2023 m. rugsėjo 16 d. liudytoja apklausta N. Z. parodė, kad aikštelėje pamatė kaimyną iš (duomenys neskelbtini) buto, nueinantį šaligatviu link (duomenys neskelbtini) namo <...>kaimynas paspartino žingsnį ir toliau šalinosi nuo jų. Todėl jų sūnus V. Z. nieko nelaukęs nubėgo link jo. Ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-35700-23 2023 m. rugsėjo 16 d. liudytoju apklaustas V. Z. parodė, kad „apsidairęs pamatė kaimyną takeliu besišalinantį link (duomenys neskelbtini) namo. Mama sušuko, kad kaimynas sustotų, tačiau jis tik paspartino žingsnį, bei šalinosi nuo jų. Jis pamatęs kaimyną nutolstantį, prie jo pribėgo ir jį sugriebė už kairio peties, tačiau kaimynas susvyravo, nukrito, o jis jį laikė prispaudęs prie žemės, kol mama N. Z. paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą telefonu Nr. 112 bei paprašė policijos pagalbos.“.

Kad liudytojų ir kaltinamojo minimas (duomenys neskelbtini) namas yra į kairę (t.y. į priešingą pusę, nei nurodė nukentėjusysis) nuo daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), kiemo, kaltinamajame akte įvardijamo kaip nusikalstamos veikos vieta, patvirtina ir viešai internetinėje erdvėje prieinama Goggle Maps informacija, kuri buvo apžiūrėta teisiamojo posėdžio metu.

Taigi, įvertinus aptartas aplinkybes bei įrodymus, teismas neturi pagrindo netikėti kaltinamojo ir liudytojų A. Z. ir N. Z. parodymais dėl galimai nusikalstamos veikos vietos, kuri yra priešingoje pusėje, nei ikiteisminio tyrimo metu nurodė nukentėjusysis.

Taip pat svarbu pažymėti, kad medicininėje išvadoje ir paaiškinimų protokole nėra paneigtos kaltinamojo nurodytos aplinkybės, kad nukentėjusysis galėjo susižaloti ir kaltinamojo V. Z. nurodomomis aplinkybėmis – t.y. pačiam nukentėjusiajam nukritus su kaltinamuoju kartu ant šaligatvio bortelio. 2023 m. lapkričio 20 d. gauta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G3049/2023 (01), nurodyta, kad L. G. padaryti sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais ar paviršiumi, galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2023 m. rugsėjo 16 d. Sužalojimai yra nespecifiniai, todėl galėjo būti padaryti tiek pačiam nukentėjusiajam griuvinėjant, tiek ir suduodant smūgius. (1 t., b.l.69-71). 2024 m. gegužės 17 d. Emilija Usavičienė Specialisto paaiškinimų protokole atsakydama į pateiktus klausimus nurodė, kad visi nustatyti sužalojimai negalėjo būti padaryti griūnant vienkartinai, kadangi sužalojimai yra išsidėstę skirtingose kūno plokštumose. Kelių šonkaulių lūžių padarymas dažniausiai nėra būdingas kontaktavimui su paviršiumi. Tokie lūžiai dažniausiai padaromi kontaktuojant su kietu buku daiktu. Tačiau pateiktose nuotraukose stebimas šaligatvio bortelis (kietas bukas daiktas), ant kurio nugriuvus galėjo būti padaryti nustatyti šonkaulių lūžiai. (1 t., 73-75). Papildomai teisiamojo posėdžio metu apklausta specialistė Emilija Usavičienė parodė, kad šonkaulių lūžiai plokščiam paviršiui iš karto atkrenta, jie labiau tiktų matomam ,,stop kadre“ borteliui. <...> Kadangi jie griuvo kartu, įtariamasis ir nukentėjusysis vienas ant kito, tai kraujosruva galėjo būti, asmeniui užgriūnant ant nukentėjusiojo. <...> Bortelis atsikišęs, platus, mano, atitiktų dviejų šonkaulių plotį, tai tikrai galėjo susižaloti.“.

Iš 2025 m. gegužės 14 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo fotonuotraukų matyti, kad kaltinamojo nurodytas šaligatvio bortelis iš tiesų yra, nors praėjus beveik 2 metams po įvykio, šalia augantys augalai yra labiau suvešėję.

Todėl, įvertinus visas nustatytas aplinkybes, lieka nepaneigti kaltinamojo duoti parodymai, jog nukentėjusysis bėgdamas iš įvykio vietos nukrito, traumą patyrė krisdamas ant šaligatvio bortelio.

Teismas taip pat atsižvelgia į 2025 m. balandžio 10 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto 78TPK-72/2025 išvadas, kad L. G. šiuo metu negali teisingai suvokti reikšmingų bylai aplinkybių ir duoti apie tai parodymų. L. G. pagal savo psichikos būseną negalėjo visapusiškai teisingai suvokti galimai jo atžvilgiu 2023-09-16 atliktų nusikalstamų veiksmų esmės (galėjo suvokti faktinį smurtinio elgesio pobūdį, tačiau negalėjo visapusiškai teisingai suvokti jų reikšmės) ir adekvačiai jiems pasipriešinti. L. G. byloje nagrinėjamų įvykių metu galėjo suvokti atskiras faktines įvykių detales ir netrukus po to jas apibūdinti, tačiau ikiteisminio tyrimo eigoje duoti jo parodymai, atsižvelgus į jo psichikos būseną, jam nustatytus išreikštus pažintinės veiklos (ypač, atminties procesų) sutrikimus, vertintini kritiškai. Atsižvelgus į L. G. nustatytus jo pažintinių funkcijų sutrikimus, jis negali visapusiškai teisingai suvokti reikšmingų bylai aplinkybių ir duoti apie tai parodymų.

Pažymėtina, jog ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atlikti procesiniai veiksmai dėl parodymų patikrinimo vietoje nedelsiant po užfiksuoto policijoje įvykio, o taip pat ir kaltinamojo parodymų patikrinimo vietoje buvo atlikti tik po daugiau kaip pusantrų metų, todėl nukentėjusiojo parodymai, atsižvelgiant į 2025 m. balandžio 10 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto 78TPK-72/2025 išvadas, vertintini kritiškai. Todėl, teismo vertinimu, pašalinti abejonių šiuo proceso metu nėra galima. Tokiu atveju teismas negali ignoruoti Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje ir BPK 44 straipsnio 6 dalyje įtvirtinto nekaltumo prezumpcijos principo in dubio pro reo (visos abejonės vertintinos kaltinamojo naudai) veikimo.

Taigi šiuo atveju negalima daryti neginčijamos išvados, jog V. Z. kaltė, padarius nusikalstamą veiką, nustatytą BK 138 straipsnio 1dalyje, yra įrodyta ir jo veiksmai turi visus šios nusikalstamos veikos požymius, todėl V. Z. išteisintinas (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Dėl civilinio ieškinio

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnio 1 dalį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį.

Remiantis BPK 115 straipsnio 3 dalimi, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas atmeta civilinį ieškinį, jeigu neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamą veiką; palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Šiuo atveju civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.

Civilinė ieškovė Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 173,83 Eur žalos atlyginimo ir 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiškos žalos atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, kad V. Z. yra išteisinamas, civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtu (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Civilinei ieškovei išaiškinama, kad ji turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.

Kiti klausimai

Ikiteisminio tyrimo metu V. Z. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1. Parodymų patikrinimo vietoje su nukentėjusiuoju L. G. vaizdo medžiaga, 1 kompaktinis diskas prisegtas viršelio gale, paliktinas saugoti prie bylos medžiagos.

2. L. G. (medicininiai įrašai), vokas su DVD-R disku, 1 vnt. prisegtas viršelio gale, paliktini saugoti prie bylos medžiagos.

3. Parodymų patikrinimo vietoje su liudytoja N. Z. vaizdo medžiaga, 1 kompaktinis diskas prisegtas byloje, paliktinas saugoti prie bylos medžiagos.

4. Parodymų patikrinimo vietoje su liudytoju A. Z. vaizdo medžiaga, 1 kompaktinis diskas prisegtas byloje, paliktinas saugoti prie bylos medžiagos.

5. Parodymų patikrinimo vietoje su kaltinamuoju V. Z. vaizdo medžiaga, 1 kompaktinis diskas prisegtas byloje, paliktinas saugoti prie bylos medžiagos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1, 5 dalimis, 304–305 ir 307 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

V. Z. , a. k. (duomenys neskelbtini), kaltintą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymu, išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį palikti nenagrinėtą. Išaiškinti, kad civilinė ieškovė turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu V. Z. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1. Parodymų patikrinimo vietoje su nukentėjusiuoju L. G. vaizdo medžiagą, 1 kompaktinį diską prisegtą viršelio gale, palikti saugoti prie bylos medžiagos.

2. L. G. (medicininius įrašus), voką su DVD-R disku, 1 vnt. prisegtą viršelio gale, palikti saugoti prie bylos medžiagos.

3. Parodymų patikrinimo vietoje su liudytoja N. Z. vaizdo medžiagą, 1 kompaktinį diską prisegtą byloje, palikti saugoti prie bylos medžiagos.

4. Parodymų patikrinimo vietoje su liudytoju A. Z. vaizdo medžiagą, 1 kompaktinį diską prisegtą byloje, palikti saugoti prie bylos medžiagos.

5. Parodymų patikrinimo vietoje su kaltinamuoju V. Z. vaizdo medžiagą, 1 kompaktinį diską prisegtą byloje, palikti saugoti prie bylos medžiagos.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Evelina Petraitienė