- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-04-08
- Bylos Nr.
- eI2-8894-1064/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-07236-2025-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė, Asta Adamonytė-Šipkauskienė, Sigita Fomičiova
- Pareiškėjas
- A. H.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Jūratės Bliznikaitės-Povilanskienės ir Sigitos Fomičiovos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. H. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2025 m. lapkričio 13 d. sprendimą Nr. 25S247495) (toliau – ir Sprendimas).
Pareiškėjas nurodo 2024 m. gegužės 2 d. gavęs (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini) pranešimą apie priėmimą į studijas (duomenys neskelbtini) profesionalo bakalauro programoje, pradedant nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. 2024 m. spalio 14 d. jam buvo išduotas leidimas gyventi Lietuvoje ir pareiškėjas norėjo pradėti studijuoti Lietuvoje, tačiau dėl su vizomis susijusių klausimų jis į Lietuvą atvyko tik 2025 m. balandžio 3 d. 2025 m. balandžio 4 d. pareiškėjas nuvyko į (duomenys neskelbtini), kurios administracija nurodė tęsti studijas iš karto antrame semestre ir laikyti atitinkamus egzaminus. Prasidėjus naujam akademiniam semestrui, pareiškėjas kreipėsi į (duomenys neskelbtini) administraciją su prašymu arba perkelti jį į kitą studentų priėmimą, arba vėl įrašyti į pirmą kursą, tačiau jam buvo paaiškinta, kad tai nėra įmanoma, nes pareiškėjas turi akademinių skolų. 2025 m. lapkričio 5 d., (duomenys neskelbtini) jį išbraukė iš studentų sąrašo, o 2025 m. lapkričio 13 d., atsakovas panaikino jo leidimą laikinai gyventi Lietuvoje.
Pareiškėjo vertinimu, priimant Sprendimą nebuvo atsižvelgta į tai, kad visi dokumentai, reikalingi leidimui laikinai gyventi Lietuvoje ir studijų pradžiai, buvo pateikti laiku, tačiau vizos išdavimo laukimas priklausė nuo valstybės institucijų procesų; pareiškėjo nesugebėjimas pradėti studijų laiku yra objektyvi aplinkybė, nepriklausanti nuo jo veiksmų ar valios, todėl jis negali būti laikomas atsakingu už studijų sutarties nevykdymą; pareiškėjas siekia tęsti studijas nuo kito semestro ir įvykdyti visus akademinius įsipareigojimus, kad įgytų atitinkamą kvalifikaciją.
Pareiškėjo vertinimu, Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio 4, 5, 9, 10, 11 dalyse nustatytų reikalavimų, nes pareiškėjo aplinkybių išsamus ir objektyvus įvertinimas nebuvo atliktas; Sprendime pateikiami prieštaringi teiginiai dėl to, kieno iniciatyva buvo nutrauktos studijos; Sprendime nurodyta, kad jis priimtas vadovaujantis UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 46 straipsnio 1 dalies 1 punktu bei 50 straipsnio 1 dalies 9 punktu, tačiau nėra aiškiai ir suprantamai nurodyta, kokiu konkrečiu teisės aktu vadovaujantis šis sprendimas buvo priimtas, apsiribojant vien tik teisės akto trumpinio – UTPĮ – vartojimu. Toks teisinio pagrindo nurodymas, pareiškėjo vertinimu, neužtikrina sprendimo aiškumo ir suprantamumo, nes jis objektyviai negali suprasti, kokiu teisės aktu vadovaujantis buvo priimtas Sprendimas, kokios jo teisės ir pareigos, bei kokios teisinės gynybos priemonės jam yra prieinamos.
Nurodo, kad priimdamas Sprendimą atsakovas privalėjo įvertinti (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymo priėmimo aplinkybes bei jo pagrįstumą, tačiau to nepadarė; nesikreipė dėl papildomų duomenų ar paaiškinimų nei į pareiškėją, nei į (duomenys neskelbtini), nors tokia pareiga kyla iš viešojo administravimo institucijoms taikomų išsamumo ir objektyvumo principų.
Nurodo, kad atsakovas teisinį reguliavimą taikė automatiškai, neįvertino pareiškėjo atvejui reikšmingų aplinkybių, neišnagrinėjo jų, nepriėmė individualizuoto ir tinkamai pagrįsto sprendimo, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalimi, Sprendimas būti panaikintas kaip neteisėtas, nes jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas pateikė atsiliepimą, kuriuo su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodo, kad Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 50 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nutraukiamas mokymasis, studijos, stažuotė, kvalifikacijos tobulinimas arba jeigu užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytu pagrindu, neatvyko mokytis, studijuoti, stažuoti ar tobulinti kvalifikacijos, taip pat jeigu užsienietis, priimtas studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą (programas), yra surinkęs mažiau kaip 40 studijų kreditų per pastaruosius vienerius studijų metus ir šio straipsnio 11 dalyje nustatyta tvarka nenustatyta pateisinamų priežasčių.
Nurodo, kad 2025 m. lapkričio 7 d. Migracijos departamentas gavo (duomenys neskelbtini) raštą, kad pareiškėjo studijos yra nutrauktos, pareiškėjas 2025 m. lapkričio 5 d. buvo išbrauktas iš studentų sąrašų (dėl studijų sutartyje numatytų reikalavimų nevykdymo / akademinės skolos), todėl atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes ir teisinį reguliavimą Migracijos departamentas Sprendimu panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi.
Pažymi, kad pareiškėjo studijos yra nutrauktos, o tai yra imperatyvus Įstatyme nustatytas pagrindas panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi. Nurodo, kad pareiškėjo skundo teiginiai, kad jis negalėjo atvykti į Lietuvos Respubliką iki 2025 m. balandžio 3 d. dėl su viza susijusių klausimų, yra nepagrįsti, nes turint leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje atvykimui į Lietuvos Respubliką viza nebuvo reikalinga.
Nurodo, kad teisės aktai nenustato pareigos Migracijos departamentui vertinti pareiškėjo išbraukimo iš studentų sąrašų pagrįstumą ar apklausti pareiškėją; kad Migracijos departamentas neturėjo pareigos nustatyti kitų faktinių aplinkybių negu tos, kurios yra įvertintos Sprendime. Pažymi, kad pareiškėjas kartu su savo skundu nepateikė jokių duomenų, dėl kurių Sprendimas galėjo būti nepriimtas. Nurodo, kad Ginčijamas sprendimas savaime neužkerta kelio pareiškėjui teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl naujo leidimo laikinai gyventi studijų pagrindu išdavimo.
Laiko, kad Migracijos departamentas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, teisės normos buvo pritaikytos tinkamai, ginčijamame sprendime motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, paremtas surinktais duomenimis.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė palaikė skunde nurodytą poziciją.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje sprendžiama dėl Migracijos departamento Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta ir nėra ginčo, kad pareiškėjas pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, kad ketina studijuoti mokslo ir studijų institucijoje ((duomenys neskelbtini) Aukštojoje mokykloje) pagal studijų programą. Šio prašymo pagrindu 2024 m. spalio 14 d. pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 760393975.
Pareiškėjas į Lietuvą atvyko 2025 m. balandžio 3 d. 2025 m. lapkričio 5 d., (duomenys neskelbtini) jį išbraukė iš studentų sąrašų dėl akademinių skolų. 2025 m. lapkričio 13 d., atsakovas panaikino pareiškėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvoje Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu.
Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu, kreipėsi į teismą.
Ginčo santykius reglamentuoja Įstatymas, kurio 40 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina mokytis Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 46 straipsnio nuostatas. Pagal Įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 1 punktą, leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu jis priimtas studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą (programas) arba į doktorantūrą. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jei nutraukiamas mokymasis, studijos, stažuotė, kvalifikacijos tobulinimas <....>.
Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad pareiškėjui leidimas laikinai gyventi buvo išduotas dėl jo studijų Lietuvoje, o panaikintas todėl, kad šios studijos buvo nutrauktos.
Iš į bylą pateikto 2025 m. lapkričio 5 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymo Nr. SK(25)-1042 matyti, kad studijų sutartis su pareiškėju buvo nutraukta ir pareiškėjas išbrauktas iš studentų sąrašų, nes jis neįvykdė studijų sutartyje numatytų reikalavimų (turi akademinių skolų). Šios aplinkybės pareiškėjas neginčijo, ją paneigiančių įrodymų nepateikė, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra nustatytas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytas leidimo panaikinimo pagrindas.
Tiek pirmiau aptarta teisiškai reikšminga faktinė aplinkybė (studijų nutraukimas), tiek ginčui aktualus teisinis pagrindas (Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 9 punktas) yra nurodyti ginčijamame Sprendime. Teisėjų kolegija pažymi, kad Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 9 punkto taikymo kontekste nėra teisiškai reikšminga, kurio subjekto (mokymo įstaigos ar studento) iniciatyva ir dėl kokių priežasčių (susijusių su studento valia ar ne) studijos buvo nutrauktos, o yra svarbus tik pats studijų nutraukimo faktas. Dėl šios priežasties, priešingai nei teigiama skunde, Migracijos departamentui nekyla pareiga aiškintis kitas studijų nutraukimo aplinkybes ir (ar) gavus informacijos apie studiją nutraukimą papildomai apklausti pareiškėją.
Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje analogiškose bylose, kurioje yra pažymėta, jog pareiškėjo teiginiai, kad atsakovas privalėjo nagrinėti Universiteto sprendimo priėmimo aplinkybes ir jo pagrįstumą, yra nepagrįsti ir neturi įtakos vertinant ginčijamo Migracijos departamento sprendimo teisėtumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. rugpjūčio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2224-789/2025). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pabrėžęs, kad Migracijos departamentas neturi dispozityvumo teisės ir privalo laikytis Įstatymo reikalavimų, t. y. nustatęs, kad užsienietis faktiškai neatitinka Įstatymo nustatytų sąlygų, privalo panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. rugpjūčio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2224-789/2025; 2022 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2833-442/2022; 2022 m. lapkričio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3925-821/2022).
Nors skunde pagrįstai atkreiptas dėmesys į tam tikrą Sprendimo teksto nenuoseklumą (nurodoma ir kad asmuo nutraukė studijas, ir kad asmuo išbrauktas iš studentų sąrašų dėl akademinių skolų), tačiau tai, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra esminis Sprendimo trūkumas, kuris sudarytų pagrindą jį panaikinti, nes, kaip jau buvo minėta, sprendimui dėl leidimo panaikinimo yra pakankamas vien studijų nutraukimo faktas, kuris nagrinėjamu atveju yra nustatytas.
Teisėjų kolegija taip pat atmeta skundo argumentus, kad Sprendime nėra aiškiai ir suprantamai nurodyta, kokiu konkrečiu teisės aktu vadovaujantis šis sprendimas buvo priimtas, apsiribojant vien tik teisės akto trumpinio – UTPĮ – vartojimu, nes iš Sprendimo teksto matyti, jog dokumento išnašose yra paaiškinta trumpinio UTPĮ reikšmė – Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties.
Sprendime taip pat yra aiškiai įvardyta pareiškėjui taikytina konkreti šio įstatymo nuostata (Sprendimo teisinis pagrindas) – Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 9 punktas – bei išaiškinta jo apskundimo tvarka – „vadovaujantis UTPĮ 137 ir 138 str., šis sprendimas gali būti skundžiamas Regionų administraciniam teismui (Žygimantų g. 2, 01102 Vilnius, ar per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą https://e.teismas.lt) per 14 dienų nuo šio sprendimo įteikimo dienos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“. Pareiškėjui buvo suteikta Valstybės garantuojama teisinės pagalba, jam paskirta advokatė pateikė skundą dėl Sprendimo teismui. Šių aplinkybių visuma, teisėjų kolegijos vertinimu, paneigia skundo argumentus dėl Sprendimo neatitikties aiškumo ir suprantamumo reikalavimams bei teisinės gynybos priemonių (ne)prieinamumo.
Nors pareiškėjas skunde teigia, kad atsakovas teisinį reguliavimą taikė automatiškai, neįvertino pareiškėjo atvejui reikšmingų aplinkybių, neišnagrinėjo jų, nepriėmė individualizuoto ir tinkamai pagrįsto sprendimo, todėl Sprendimas naikintinas ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies pagrindu, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėjas nei skunde, nei bylos nagrinėjimo metu nenurodė jokių papildomų teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurių egzistavimas galėtų turėti įtakos vertinant Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad būtent pareiškėjui tenka pareiga pateikti teismui įrodymus, pagrindžiančius jo teiginius (ABTĮ 56 straipsnio 4 dalis). Tai, kad pareiškėjo netenkina atsakovo priimtas Sprendimas, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad jis yra neteisėtas ar nepagrįstas.
Apibendrindama teisėjų kolegija daro išvadą, kad Migracijos departamentas Sprendimu pagrįstai panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje; Sprendime nurodyta teisiškai reikšminga faktinė aplinkybė, tinkamai taikytos teisės normos, Sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio nuostatas, todėl jo naikinti pareiškėjo skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai pareiškėjo skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. H. skundą atmesti.
Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.