Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas Antanaitis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs E. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 26 d. nutarimo E. A. administracinio teisės pažeidimo byloje

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. A. skundžia Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 12 d., nutarimą, prašo pakeisti 10 parų areštą bauda arba viešaisiais darbais. Jo nuomone, tokia nuobauda būtų pasiektas teisingumas, auklėjimas, nes baudą pasižada sumokėti kiek įstengs ir tuo nebūtų padaryta žala jo sveikatai, nes jis dalyvauja metadono programoje.

E. A. apeliacinis skundas netenkinamas, skundžiamas nutarimas paliekamas nepakeistas.

E. A. administracinė nuobauda paskirta už ATPK 50 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą. Ginčo dėl šio pažeidimo nėra. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės, padarius minėtą pažeidimą. Apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, skundu prašoma sušvelninti paskirtos administracinės nuobaudos rūšį, todėl skundas nagrinėjamas neperžengiant jo ribų (ATPK 302¹¹ straipsnis).

E. A. administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta jam nedalyvaujant, tačiau jam buvo laiku ir tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, jis pats nurodė, kad sutinka, jog jo byla būtų nagrinėjama jam nedalyvaujant (b. l. 7), prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nebuvo gauta, todėl pirmosios instancijos teismas nepažeidė ATPK 272 straipsnio reikalavimų.

ATPK 50 straipsnis, numatantis atsakomybę už smulkaus svetimo turto pagrobimą vagystės, sukčiavimo, pasisavinimo arba iššvaistymo būdu, kai nėra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178, 182, 183, 184 straipsniuose numatytų sunkinančių aplinkybių, užtraukia baudą nuo aštuoniasdešimt šešių iki dviejų šimtų šešiasdešimties eurų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų.

Kaip matyti iš ATPK 50 straipsnio sankcijos, joje numatyta galimybė skirti dvi alternatyvias administracines nuobaudas, tai yra baudą arba administracinį areštą, tuo tarpu galimybė skirti viešuosius darbus (kaip, kad prašoma apeliaciniu skundu) nėra numatyta. Pažymėtina, kad įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kokiais atvejais ir kokiomis sąlygomis turėtų būti skiriama viena ar kita administracinės nuobaudos rūšis tuo atveju, kai už administracinį teisės pažeidimą yra numatyta alternatyvi sankcija. Tačiau parenkant nuobaudos rūšį turi būti vertinama, kokia nuobaudos rūšis pažeidėjo atžvilgiu būtų efektyviausia, siekiant ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų, be to, turi būti atsižvelgiama ir į bendrąsias nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą taisykles, numatytas ATPK 30 straipsnyje. Šiame straipsnyje įtvirtinta, jog nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Nors apeliantas tvirtina, kad jis gailisi dėl padaryto pažeidimo, tačiau pažeidėjo paaiškinimas dėl padaryto pažeidimo, duotas surašius administracinio teisės pažeidimo protokolą, tokios išvados neleidžia daryti. Pagal teismų praktiką, gailėjimasis pasireiškia kaip asmens savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi pašalinti ar sušvelninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems ir pan. Šiuo atveju pažeidėjo elgesys ir paaiškinimas, jog jis pažeidimą padarė netyčia, nepatvirtina, kad jis nuoširdžiai apgailestautų dėl padaryto pažeidimo, nes paaiškinimas tik patvirtina, jog pažeidėjas stengiasi pateisinti savo priešingą teisei elgesį. Pažeidėjas jau ne pirmą kartą padaro analogišką teisės pažeidimą – išrašo apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus duomenimis (b. l. 12-16), 2014 metais E. A. septynis kartus nubaustas pagal ATPK 50 straipsnį ir visi pažeidimai susiję su smulkiomis vagystėmis iš parduotuvių. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad toks elgesys yra būdingas pažeidėjui, analogiškus pažeidimus jis daro neatsitiktinai, o nuolat ir sistemingai. Be to UAB „Kilminė“ prekybos centro „E. M.“ vyr. kasininkė J. V. paaiškinime (b. l. 11) nurodė, jog E. A. du kavos „Lavazza“ pakelius buvo užsikišęs už striukės, taigi elgėsi tikslingai, siekdamas nuslėpti paimtas prekes ir taip išvengti mokėjimo už jas, todėl tokio elgesio vertinti kaip netyčinio, kaip kad pažeidėjas nurodė savo paaiškinime, nėra jokio pagrindo.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad parinkdamas nuobaudos rūšį, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino padaryto teisės pažeidimo pobūdį bei pažeidėjo asmenybę, tai, kad jis už tos pačios rūšies pažeidimus administracine tvarka baustas jau daug kartų, byloje nėra jokių duomenų, kad būtų sumokėta nors viena paskirta bauda, nėra duomenų ir, kad E. A. dirbtų ar gautų kitų nuolatinių teisėtų pajamų, kuriomis galėtų apmokėti skirtas baudas. Smulkias turto vagystes jis daro nuolat ir sistemingai, taip pat baustas ir už kitokius administracinės teisės pažeidimus. Teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis, E. A. už svetimo turto pagrobimą taikyta ir baudžiamoji atsakomybė – Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 16 d. baudžiamuoju įsakymu jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, ir jam paskirtas 1 metų laisvės apribojimas, įpareigojant jį visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, arba mokytis, o Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 7 d. baudžiamuoju įsakymu jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį ir jam paskirtas keturiasdešimt penkių parų areštas, kurio terminas, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažintas vienu trečdaliu, atliekant jį poilsio dienomis areštinėje. Visos šios aplinkybės ypač neigiamai apibūdina pažeidėjo asmenybę, rodo, kad jam taikytos švelnesnės rūšies, nei administracinis areštas, poveikio priemonės nėra efektyvios, kad jis ir toliau akivaizdžiai ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles, pažeidinėja įstatymus. Taigi, atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas E. A. už padarytą administracinį teisės pažeidimą pagrįstai skyrė griežčiausią sankcijoje numatytą nuobaudos rūšį – administracinį areštą, kurio dydį, net nesant atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatė minimalios ATPK 50 straipsnio sankcijoje numatytos trukmės – 10 (dešimčiai) parų.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad administracinė nuobauda E. A. individualizuota tinkamai, paskirta nepažeidžiant ATPK 30 ir 30² straipsnių reikalavimų, yra ne per griežta, adekvati padarytam administraciniam pažeidimui ir atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus bei ja bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti nuobaudos tikslai. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, dėl kurių jam paskirta nuobaudą turėtų būti švelninama. Nors jis teigia, kad areštas darys žalą jo sveikatai, kad jis dalyvauja metadono programoje, tačiau to patvirtinančių duomenų nepateikė. Šiuo aspektu pažymėtina, kad neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas, todėl žinodamas apie gresiančias sankcijas ir vis dėlto pasirinkęs daryti pažeidimus, pažeidėjas prisiima ir galimas pasekmes, tame tarpe ir tikimybę būti nubaustam areštu, todėl pažeidėjo patiriami nepatogumai yra adekvatūs jo padaryto pažeidimo pobūdžiui ir keisti apylinkės teismo nutarimą pagrindo nėra.

Kaip jau minėta, ATPK 50 straipsnio sankcijoje numatytos dvi alternatyvios nuobaudos – bauda ir administracinis areštas. Galimybės už ATPK 50 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą skirti viešuosius darbus įstatymas nenumato. ATPK 21 str. 4 d., 313 str. 4 d. numato galimybę tik skiriant baudą, ją tuo pačiu nutarimu pakeisti viešaisiais darbais, tačiau kaip jau buvo minėta, apylinkės teismas apeliantui pagrįstai paskyrė areštą. ATPK 338¹ straipsnyje nustatyta, kad viešieji darbai gali būti skiriami tik tuomet, kai teismas nusprendžia taikyti sąlyginį arešto vykdymo atidėjimą. Įvertinęs anksčiau aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nebuvo pagrindo manyti, jog ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti E. A. paskyrus viešuosius darbus.

Įvertinus aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti ar keisti teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo - nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

E. A. apeliacinio skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 26 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.