- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-05-17
- Bylos Nr.
- 2A-501-275/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-09-3-01055-2009-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rita Kisielienė, Danutė Kutrienė, Vidas Stankevičius
- Ieškovas
- UAB „Druskaita“
- Atsakovas
- UAB „Hesona“
- Kategorijos
- 35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Ritos Kisielienės, Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Vido Stankevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Druskaita“ apeliacinį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Druskaita“ ieškinį atsakovui UAB „Hesona“ dėl 11 205,27 Lt skolos už suteiktas paslaugas, 608,90 Lt palūkanų už vėlavimą laiku atsiskaityti, 2 690,60 Lt delspinigių, 6 % metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir atsakovo UAB „Hesona“ priešieškinį ieškovui UAB „Druskaita“ dėl 621,88 Lt nepagrįstai išmokėtų piniginių sumų, 4 000 Lt nuostolių atlyginimo, 6 % metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Druskaita“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo UAB „Hesona“ 11 205,27 Lt skolos už suteiktas paslaugas, 608,90 Lt palūkanų už vėlavimą laiku atsiskaityti, 2 690,60 Lt delspinigių (tokiu būdu viso 14 504,77 Lt) ir 6 % metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad pagal 2008-08-07 paslaugų teikimo sutartį Nr. 2008-24, sudarytą tarp UAB „Druskaita“ ir UAB „Hesona“, ieškovas įsipareigojo organizuoti atsakovo patalpose buhalterinės apskaitos tvarkymą nuo pirminių dokumentų, finansinių ataskaitų teikimą atsakovo vadovams, pagal atsakovo pateiktus suvestinius dokumentus ruošti finansines ir mokestines ataskaitas, laikantis Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų norminių aktų, o atsakovas įsipareigojo laiku atsiskaityti už suteiktas paslaugas. Šalys susitarė, kad pirmas apskaitinis laikotarpis prasideda nuo 2008-07-01 pagal didžiosios knygos 2008-06-30 pabaigos sąskaitų likučių priėmimo-perdavimo aktą. Sutarties priede buvo nustatyta sutarties kaina: buhalterinės apskaitos diegimo darbų atlikimo kaina – 4 000 Lt plius PVM per mėnesį (kadangi darbai buvo planuojami vykdyti du mėnesius šių darbų kaina 9 440 Lt (kartu su PVM)); buhalterinės apskaitos darbų kaina – 1 770 Lt (kartu su PVM) kiekvieną mėnesį; mėnesinės programos BONUS palaikymo kaina – 59 Lt (kartu su PVM) kiekvieną mėnesį; mėnesinės programos LABBIS III palaikymo kaina – 100,30 Lt (kartu su PVM) kiekvieną mėnesį. Pagal Sutarties 5.2 punktą atsakovas įsipareigojo atsiskaityti su ieškovu per 15 dienų nuo sąskaitos gavimo dienos, lėšas pervesdamas į ieškovo sąskaitą banke arba grynais pinigais. Tačiau atsakovas sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais nevykdė prievolių pagal minėtą sutartį ir liko neatsiskaitęs su ieškovu už faktiškai atliktus pagal sutartį darbus, nors apmokėjimo terminai pagal pateiktas apmokėjimui PVM sąskaitas-faktūras yra suėję.
Atsakovas UAB „Hesona“ pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovo UAB „Druskaita“ atsakovo naudai 621,88 Lt dydžio nepagrįstai išmokėtą pinigų sumą ir 4 000 Lt dydžio nuostolių atlyginimą, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovo išrašytos PVM sąskaitos-faktūros nepatvirtina atsakovo UAB „Hesona“ įsiskolinimo fakto. Atsakovas UAB „Hesona“ ieškinio gavimo dienai jau yra sumokėjęs ieškovui daugiau negu buvo įsipareigojęs 2008-08-07 paslaugų teikimo sutartimi ir 2008-08-07 Priedu Nr. 1 prie paslaugų teikimo sutarties, todėl atsakovo reikalavimas priteisti 14 504,77 Lt skolą, įstatymines palūkanas, delspinigius ir procesines palūkanas yra atmestini kaip nepagrįsti. Sutarties vykdymo laikotarpiu ieškovas UAB „Druskaita“ atliko atsakovui UAB „Hesona“ paslaugų, kurių kaina pagal sutartį sudaro viso 21 032,15 Lt. Ieškovas UAB „Druskaita“ pateiktame teismui ieškinyje pripažįsta, kad atsakovas yra sumokėjęs ieškovui 21 654,03 Lt. Tokiu būdu atsakovas sumokėjo 621,88 Lt (21 654,03 – 21 032,15) daugiau negu turėjo sumokėti pagal sutartį ir sutarties priedą Nr. 01. Kadangi paslaugų teikimo sutartis nutraukta, todėl atsakovas turi pareigą grąžinti nepagrįstai gautus 621,88 Lt pagal sutartį. Be to, ieškovas UAB „Druskaita“ pagal paslaugų teikimo sutartį įsipareigojo atsakovui UAB „Hesona“ paslaugas teikti nuo 2008-08-07 iki 2009-08-07. Ieškovas vienašališkai nutraukė sutartį 2009-01-27 dieną. Paslaugos teikimas nutrauktas 6 mėnesiais anksčiau, todėl atsakovas prašė priteisti patirtus nuostolius 4 000 Lt, kadangi ieškovui iš anksto sumokėjo už galimybę naudotis buhalterinės apskaitos programa metinį mokestį viso 8 000 Lt.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Druskininkų miesto apylinkės teismas 2011 m. birželio 9 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė, atsakovo priešieškinį patenkino. Priteisė iš ieškovo UAB „Druskaita“ 621,88 Lt nepagrįstai išmokėtų pinigų, 4 000 Lt nuostolių atlyginimo, 139 Lt žyminio mokesčio, 13 069 Lt turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti, tokiu būdu viso 17 829,88 Lt atsakovui UAB „Hesona“. Priteisė iš ieškovo UAB „Druskaita“ šešių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 4 621,88 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2009-11-16 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo atsakovui UAB „Hesona“.
Dėl ieškinio
Teismas konstatavo, kad ieškovas pateikė apmokėjimui 7 PVM sąskaitas-faktūras, kuriose nurodyta bendra atliktų paslaugų kaina 32 859,30 Lt, atsakovas sąskaitas apmokėjo dalinai bendrai 21 654,03 Lt sumai. Likusi neapmokėta pinigų suma sudaro (32 859,30 – 21 654,03) 11 205,27 Lt. Priede prie sutarties Nr. 01 šalys susitarė, kad vykdytojas (ieškovas) atliks nurodytas paslaugas, o užsakovas (atsakovas) mokės tokias kainas už gautas paslaugas. Būtent – ieškovas suteiks galimybę naudotis ir įdiegs kompiuterizuotos buhalterinės apskaitos programas per 2 mėnesius, paslaugos kaina (4 000 x 2 + 18 proc. PVM) 9 440 Lt; ieškovas kas mėnesį vykdys sutartyje numatytus buhalterinės apskaitos darbus, už šią paslaugą atsakovas kas mėnesį mokės po (1 500 + 18 proc. PVM) 1 770 Lt; ieškovui kas mėnesį už mėnesinės programos BONUS palaikymą atsakovas mokės po (50 + 18 proc. PVM) 59 Lt; ieškovui kas mėnesį už mėnesinės programos LABBIS III palaikymą atsakovas mokės po (85 + 18 proc. PVM) 100,30 Lt; atskirai grafoje, kurioje aptarta buhalterinės apskaitos darbų kaina nurodyta, kad „Darbų apimčiai ir apyvartai padidėjus, kaina abipusiu susitarimu derinama naujai“. Byloje nustatyta, kad dėl kitokių papildomų paslaugų teikimo ar paslaugų kainų padidinimo, šalys papildomos sutarties nesudarė. Tokiu būdu, pirmuosius du paslaugų teikimo mėnesius atsakovas įsipareigojo sumokėti už atliktas paslaugas po (4 720 + 1 770 + 59 + 100,30) 6 649,30 Lt, o už likusius 10 mėnesių po (1 770 + 59 + 100,30) 1 929,30 Lt. Teismas taip pat konstatavo, kad ieškovas išrašė sąskaitas, pažeisdamas sutarties 5.2. punktą (vykdytojas privalo kas mėnesį iki sekančio mėnesio 10 dienos išrašyti sąskaitą už praėjusį mėnesį ir ją pateikti užsakovui), o taip pat pateiktos apmokėjimui sąskaitos neatitinka sutarties kainų ir paslaugų apimties. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas naujo ar papildomo susitarimo dėl teikiamų paslaugų apimties ir kainų raštu (kaip to reikalauja sutarties 7.2. p.) iniciatyvos neteikė, dėl to jokie sutarties papildymai ar pakeitimai nesudaryti. Ieškovas sąskaitose-faktūrose įrašė paslaugas ir kainas, dėl kurių šalys nebuvo papildomai sudarę sutarties pakeitimų. Ieškovas nepagrindė aplinkybės, kad šios paslaugos, nors ir nebuvo aptartos su atsakovu, tačiau faktiškai buvo suteiktos iškilus nenumatytoms aplinkybėms. Ieškovo pateiktas 2009-02-26 tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas nėra paslaugų atlikimo ir skolos pripažinimą patvirtinantis dokumentas, kadangi atsakovo įgalioto atstovo nepasirašytas. Atsakovo atstovas paaiškino, jog aktas nepasirašytas, nes atsakovas nesutiko, kad sąskaitose-faktūrose nurodytos paslaugos buvo atliktos. Teismas nurodė, kad Civilinio kodekso 6.720 str. 2 d. nustato, jog klientas privalo apmokėti padidėjusią paslaugų kainą, viršijančią nustatytąją sutarties sudarymo momentu, tik tuo atveju, jeigu paslaugų teikėjas įrodo, kad kainą padidinti buvo neišvengiama, norint tinkamai įvykdyti sutartį ir, kad tai negalėjo būti numatyta sutarties sudarymo momentu. Ieškovas, elgdamasis pagal savo profesijos standartus, paslaugų atlikimą, nurodytą sąskaitose-faktūrose privalėjo pagrįsti papildomais dokumentais, įrodančiais paslaugų suteikimo faktą, t.y. surašyti paslaugų priėmimo-perdavimo aktus (CPK 177 str. 4 d.). Tokie dokumentai surašyti ir pateikti atsakovui nebuvo. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas neįrodė, aplinkybės, jog atsakovui atliko papildomas paslaugas, kurios nebuvo aptartos sutartyje už didesnę nei sutartyje nustatytą kainą.
Dėl priešieškinio
Teismas konstatavo, kad šalys sutarties 7.3. p. nustatė, jog sutartis gali būti nutraukta šalių raštišku susitarimu. Ieškovo iniciatyva 2009-01-27 surašytas ir įgalioto asmens pasirašytas priedas prie paslaugų teikimo sutarties, kuriame nurodyta, kad sutartis nutraukiama šalių susitarimu. Nors atsakovo atstovas šio dokumento nepasirašė, tačiau teismo posėdžio metu atsakovo atstovas patvirtino, kad tokiam prašymui neprieštaravo. Teismas sprendė, kad paslaugų teikimo sutartis buvo nutraukta šalių susitarimu. Kadangi rašytame priede nenurodyta, nuo kurios dienos nutraukiama sutartis, teismas sprendė, kad sutartis nutraukta jo išrašymo (2009-01-27) dieną. Teismas taip pat konstatavo, kad sutartis šalių buvo vykdoma nuo 2008-08-07 iki 2009-01-27 (CK 6.221 str. 1 d.), t.y. 6 mėnesius, vietoj sutartų 12 mėnesių. Šalys susitarė dėl tokių paslaugų kainų - pirmuosius du paslaugų teikimo mėnesius atsakovas įsipareigojo sumokėti už atliktas paslaugas po (4 720 + 1 770 + 59 + 100,30) 6 649,30 Lt, o už likusius 10 mėnesių po (1 770 + 59 + 100,30) 1 929,30 Lt. Taigi už 6 mėnesius teiktas paslaugas atsakovas įsipareigojo sumokėti (6 649,30 x 2 + 1 929,30 x 4) 21 032,15 Lt. Atsakovo sąskaitos išrašas patvirtina aplinkybę, kad sutartinį įsipareigojimą atsakovas įvykdė. Ieškovas pripažino, kad atsakovas už atliktas paslaugas sumokėjo 21 654,03 Lt. Civilinio kodekso 6.222 str. nustato, kad nutraukus sutartį, šalis gali reikalauti grąžinti jai viską, ką ji yra perdavusi kitai šaliai. Atsakovas perdavė ieškovui didesnę pinigų sumą nei įsipareigojo pagal sutartį, todėl teismas padarė išvadą, kad taikytina restitucija, priteisiant iš ieškovo nepagrįstai išmokėtą (21 654,03 – 21 032,15) 621,88 Lt pinigų sumą. Teismas taip pat nurodė, kad pagal sutarties priedą atsakovas įsipareigojo apmokėti ieškovo sutartinę kompiuterizuotos buhalterinės apskaitos programos LABBIS diegimo darbų kainą – per du mėnesius (2 x 4000) 8 000 Lt. Atsakovas įsipareigojimą įvykdė tikėdamasis, kad mažiausiai metus laiko naudosis įdiegta buhalterinės apskaitos programa. Ieškovui nutraukus paslaugų teikimo sutartį, kartu nutraukta ir galimybė naudotis buhalterine apskaitos programa LABBIS. Atsakovo pateikti duomenys – verslo valdymo sistemos „Pragma“ aptarnavimo sutartis, vartotojo licencinė sutartis, PVM sąskaita-faktūra, įrodo aplinkybę, kad nutraukus sutartį, atsakovas neturėjo galimybės naudotis buhalterinės apskaitos programa LABBIS, todėl, siekdamas užtikrinti buhalterinės apskaitos vedimo įmonėje tęstinumą, po sutarties nutraukimo, 2009-02-20 iš UAB „Proringis“ įsigijo kitą buhalterinės apskaitos programą „Pragma“ su atitinkamais priedais, už kurią sumokėjo 7 604,10 Lt. Tokiu būdu pagal sutartį ieškovo įdiegta buhalterine programa atsakovas naudojosi ne 12 mėnesių, bet 6 mėnesius. Nutraukus sutartį, atsakovas buvo priverstas pirkti naują buhalterinės apskaitos programą ir dėl to patyrė (8 000 : 2) 4 000 Lt nuostolį. Civilinio kodekso 6.221 str. 2d. nustatyta, kad sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo, tačiau nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties nevykdymo. Be to, Civilinio kodekso 6.256 str. 4 d. nustatyta, kai sutartinės prievolės neįvykdo, ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita. Šalių sutartis nenustato kokių nors papildomų teisių ar pareigų sutarties nutraukimo atveju. Byloje nustatyta, kad sutartis nutraukta dėl ieškovo netinkamų sutartinių įsipareigojimų vykdymo. Išdėstyto pagrindu, teismas iš ieškovo priteisė 4 000 Lt patirtų nuostolių atsakovui.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovas UAB „Druskaita“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2011-06-09 sprendimą ir priimti naują sprendimą: ieškinį patenkinti, priešieškinį atmesti. Atitinkamai išspręsti bylos vedimo išlaidų paskirstymą.
Dėl ieškinio
Nurodo, kad UAB „Druskaita“ nebuvo sutarties nutraukimo iniciatorius ir juo negalėjo būti, nes buvo padarytas didelis įdirbis pereinant nuo popierinės prie kompiuterinės buhalterinės apskaitos, įsigytos papildomos BONUS ir LABBIS darbo vietos, apmokyti darbuotojai. Galiojant su atsakovu pasirašytai paslaugų teikimo sutarčiai, buvo išrašytos 7 PVM sąskaitos-faktūros, iš kurių atsakovas apmokėjo 5. Liko neapmokėta 2008-11-28 išrašyta PVM sąskaita-faktūra DRU Nr. 081123 ir 2009-06-08 išrašyta PVM sąskaita-faktūra DRU Nr. 090125. Teismo sprendime neteisingai nurodyta, kad 2008-11-28 išrašyta sąskaita dalinai apmokėta 2009-01-12, iš mokėtinos sumos 3 904,62 Lt, sumokėta 1 929,30 Lt, taip pat neteisingai nurodoma, kad 2008-12-31 išrašyta sąskaita DRU Nr. 081223 atsakovo liko neapmokėta (suma – 1 929,30 Lt), nes ši sąskaita apmokėta 2009-01-12. Iš atsakovui UAB „Hesona“ pateiktų 7 PVM sąskaitų-faktūrų, pirmoji išrašyta 2008-08-07, t.y. sutarties pasirašymo dieną, ir buvo apmokėta nedelsiant - 2008-08-11. Prieš sutarties pasirašymą, su atsakovo atstovu V. M. vyko ikisutartinės derybos, jam buvo išaiškinta, kad buhalterines paslaugas UAB „Druskaita“ galės teikti tik tuo atveju, jeigu bus apmokėtos kompensacinės išlaidos: už papildomas darbo vietas, modulių praplėtimą ir programinę įrangą. Derybų metu V. M. su tokiomis sąlygomis sutiko, jam neatrodė didelė 8 321,36 Lt suma. Tai, kad ne tik žodžiu, bet ir raštu buvo pateikti duomenys apie kompensacines išlaidas, patvirtina 2008-08-05 parengta išlaidų sąmata, kurią pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti, todėl apeliantas pakartotinai pateikia ir prašo apeliacinės instancijos teismą šiuos įrodymus priimti. Ši sąmata patvirtina, kad šalių buvo aptartos kompensacijos išlaidos, be kurių negalimas pats paslaugos teikimo sutarties vykdymas. Centrinis serveris yra ir buvo UAB „Druskaita“, tam, kad galėtų buhalterine programa naudotis naujas vartotojas - UAB „Hesona“, turėjo būti praplėsti darbo užmokesčio ir personalo moduliai bei įsigytos papildomos darbo vietos, nes UAB „Druskaita“ turimų darbo vietų nepakako pagal UAB „Hesona“ poreikius ir dirbančiųjų skaičių. Jeigu UAB „Hesona“ nebūtų apmokėjusi šios pirmosios sąskaitos, buhalterinės paslaugos nebūtų teikiamos, sutartis būtų nutrūkusi. Visi atsakovo UAB „Hesona“ veiksmai patvirtino, kad jis pripažino 2008-08-07 PVM sąskaitos-faktūros teisingumą ir pagrįstumą: ją 2008-08-11 apmokėjo, vėliau sutartinių santykių raidoje nereikalavo šios sąskaitos anuliuoti: pripažinti negaliojančia, neišrašė priešpriešinės sąskaitos, nesiūlė apmokėtąja sąskaita padengti vėlesnių sąskaitų. Tik nutraukus sutartį, atsakovo atstovas V. M. pradėjo kelti klausimą dėl esą nepagrįstai išrašytos ir apmokėtos sąskaitos. Tokie veiksmai turėtų būti vertinami kaip nesąžiningi, siekiant išvengti nebaigtų vykdyti sutartinių mokestinių įsipareigojimų. Apeliantas nesutinka su teismo nuomone, kad atsakovas, sudarydamas su ieškovu sutartį, siekė ir to, kad ieškovas teiktų paslaugas, kurios faktiškai atitiktų įmonės vyriausiojo buhalterio pareigybę, todėl papildomai mokėti už paslaugas (darbo užmokesčio tvarkymą), kurios įpareigotos teikti pagal sutartį, nėra pagrindo. Sutarties 1.1. punkte numatyta, kad vykdytojas (UAB „Druskaita“) įsipareigoja organizuoti „buhalterinės apskaitos tvarkymą nuo pirminių dokumentų, finansinių ataskaitų teikimą įmonės vadovams. Pagal užsakovo pateiktus suvestinius dokumentus ruošti finansines ir mokestines ataskaitas“. Vyr. buhalteris pirmiausia yra buhalterijos vadovas, kuris organizuoja ir kontroliuoja skyriaus darbą. Darbo užmokesčio skaičiavimas yra buhalterio, atsakingo už šią sritį, darbinė funkcija. Sutartyje nenumatyta, kad UAB „Druskaita“ skaičiuos darbo užmokestį, apskaitys atskiruose padaliniuose esantį turtą, suvesdinės į registrą gaunamas ir siunčiamas sąskaitas, atliks einamuosius apskaitos darbus. Atsakovo atstovai nepateikė teismui iki sutarties su UAB „Druskaita“ ir po šios sutarties nutraukimo dirbusių vyr. buhalterių pareiginių nuostatų, iš kurių matytųsi, kad į vyr. buhalterio pareigas įeina ne tik organizavimas, kontroliavimas, bet ir darbo užmokesčio skaičiavimas ar kiti smulkūs apskaitos darbai. Apeliantas nesutinka su teismo daroma išvada, kad ieškovo PVM sąskaitos-faktūros išrašymas nėra tinkamu paslaugos atlikimo įrodymu, nes atsakovui, priimančiam sutartinių įsipareigojimų vykdymą, tai jokių pasekmių nesukuria. Pats PVM sąskaitos-faktūros išrašymas kitai šaliai jokių pasekmių nesukelia, tačiau šalies gauta PVM sąskaita-faktūra ir įtraukta į buhalterinius registrus jau sukelia pasekmes. Pirmiausia, atsiranda pareiga gautą ir į apskaitą įtrauktą sąskaitą apmokėti. Sąskaitos neapmokėjimas sukelia civilinę atsakomybę už prievolės nevykdymą bei netesybų taikymą. Sąskaitoje nurodyta PVM suma iki kito mėnesio 25 dienos turi būti pervesta į VMI sąskaitą, pateikta PVM deklaracija. Sąskaitoje nurodytos sumos turi būti įtraukiamos į suvestinius registrus ir svarbios skaičiuojant savikainą, pajamas, išlaidas, pelną (nuostolį). Nepagrįstas teismo teiginys, kad atsakovo nepasirašymas sąskaitose-faktūrose reiškia nepripažinimo faktą, kad sąskaitose-faktūrose nurodytos paslaugos ieškovo buvo atliktos. Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 str. išdėstyti privalomi apskaitos dokumentų rekvizitai. Sąskaitos ar kito apskaitos dokumento gavėjo parašas nėra būtinas apskaitos dokumento rekvizitas. PVM sąskaitai-faktūrai nėra būtinas rekvizitas - asmens, turinčio teisę surašyti ir pasirašyti apskaitos dokumentus vardas, pavardė, parašas, pareigos. Ne parašo buvimas apskaitos dokumentuose patvirtina paslaugų atlikimą ir jų pripažinimą, bet apskaitos dokumentų įtraukimas į apskaitos registrus. Neteisingai, nepagrįstai išrašytas apskaitos dokumentas gavėjo gali būti atmestas grąžinant apskaitos dokumentą išrašiusiajam arba išrašant regresinį apskaitos dokumentą ir išsiunčiant jį. Visos šios buhalterinės operacijos (ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai) turi būti fiksuojamos apskaitos registruose. Visai nepagrįstos išvados, kad kiekvienu atveju paslaugų atlikimo faktą turi patvirtinti paslaugų priėmimo-perdavimo aktas. Tokio reikalavimo nėra buhalterinę apskaitą reglamentuojančiuose teisės aktuose, todėl teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojos I. Ramanauskienės išsakyta nuomone. Beje, priešingą nuomonę išsakė liudytojas A. Š., kuris nurodė, kad suteiktoms buhalterinės apskaitos paslaugoms nerašo darbų atlikimo aktų. Teismas, dėstydamas motyvus, vadovavosi I. Ramanauskienės parengta Audito ataskaita, kuri pagal Audito rūmų raštą negali būti taip vadinama. Tai labiau galėtų būti prilyginama I. Ramanauskienės nuomonei atskiru klausimu, nei Audito ataskaitai, kuriai keliami griežti formos ir turinio reikalavimai.
Dėl priešieškinio
Tenkindamas atsakovo UAB „Hesona“ priešieškinį, teismas nepagrįstai nurodė, kad sutartis tarp šalių buvo vykdoma šešis mėnesius vietoj sutartų dvylikos. Buhalterinės apskaitos tvarkymo laikotarpis prasidėjo nuo 2008-07-01 ir baigtas 2009 metų sausio mėnesį, tai yra septyni mėnesiai. Realiai paslaugos buvo teikiamos dar ilgiau: tvarkoma 2008 metų metinė finansinė atskaitomybė, derinamas balansas, jo priedai 2009 metų kovą ir balandį, konsultuojami UAB „Hesona“ darbuotojai ir dar vėliau. Teismas nepagrįstai pripažino, kad atsakovas esą permokėjo 621,88 Lt, nes netinkamai vertino 2008-08-07 PVM sąskaitą-faktūrą ir kitas atsakovui išrašytas sąskaitas. 8 321,36 Lt kompensacinės išlaidos buvo būtinos, kad galėtų būti teikiamos buhalterinės apskaitos paslaugos. Atsakovas pagrįstai sumokėjo 8 000 Lt už programos diegimo darbus, taip pat turėjo sumokėti 10 500 Lt už buhalterinės apskaitos paslaugas (7 x 1 500), realiai būtų sumokėta 316,13 Lt mažiau, jei būtų apmokėtos visos išrašytos sąskaitos. Ieškovas pagrįstai reikalauja sumokėti už papildomai suteiktas buhalterinės apskaitos paslaugas bei tretiesiems asmenims sumokėtas lėšas už programinės įrangos tvarkymą. Pagrįstos sąskaitose nurodytos sumos už programų palaikymą. Taigi, ne apeliantas atsakovui, bet atsakovas apeliantui skolingas, todėl priešieškinys yra nepagrįstas ir patenkintas neteisėtai. Teismas nepagrįstai priteisė 4 000 Lt nuostolį, nes UAB „Hesona“ 2009-02-20 iš UAB „Proringis“ įsigijo kitą buhalterinės apskaitos programą už 7 604,10 Lt. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovės UAB „Hesona“ darbuotojai iki pat 2009 metų balandžio mėnesio naudojosi LABBIS programa, naudojosi slaptažodžiais, jungėsi į programą, turėjo galimybę visus duomenis perkelti į naują programą. Tik 2009-04-23 buvo uždaryta sąskaita, tik nuo tos dienos buvo blokuotos prieigos prie programos. Kaip jau minėta, UAB „Druskaita“ nesiekė paslaugų sutarties nutraukimo, nes tai nenaudinga ekonomiškai: atliktas didelis įdirbis, padarytas sunkiausias darbas, kai liko tik einamųjų darbų atlikimas. Visiškai nepagrįstas teismo sprendimo teiginys, kad sutartis nutraukta dėl ieškovo netinkamų sutartinių įsipareigojimų vykdymo. Šis teismo sprendimo teiginys nepagrįstas jokiais įrodymais, nemotyvuotas. Atvirkščiai, atsakovo atstovas V. M. teismo posėdžio metu patvirtino, kad UAB „Druskaita“ dėl atliekamų buhalterinės apskaitos paslaugų jis pretenzijų raštu neteikė. Jokiais įrodymais ir motyvais nepagrįsta, kodėl būtent priteisiamas 4 000 Lt nuostolių atlyginimas, jei nurodoma, kad už naują programą sumokėta 7 604,10 Lt, bet ne 8 000 Lt. Pažymėtina ir tai, kad 2008-08-07 sutartyje nenumatyta, jog nutraukus sutartį bet kuri iš šalių privalo mokėti netesybas ar kitas baudines sankcijas.
Dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo
Teismas priteisė 13 069 Lt atstovavimo išlaidas, motyvuodamas tuo, kad atsakovo UAB „Hesona“ pateiktos sąskaitos neviršija rekomendacijose nurodytų sumų. 2004-04-02 Teisingumo ministro įsakymu Nr. IR-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.18 punkte nurodyta, kad už vieną atstovavimo teisme valandą skaičiuojamas koeficientas 0,15 nuo minimalios mėnesinės algos - 120 Lt. 5 punkte numatyta, kad už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio - 120 x 0,8 = 96 Lt. 3 punkte nurodyta, kad dėl advokato atvykimo teikti teisines paslaugas į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turėtos išlaidos atlyginamos pagal teisės aktus, reglamentuojančius tarnybines komandiruotes. Nurodyta, kad šios išlaidos priteisiamos, jeigu advokatas vyksta teismo iniciatyva, dėl teismingumo ypatumų, kai reikiamos specializacijos advokato teismo vietovėje nėra ir kitais atvejais, kai advokato iš kitos vietovės dalyvavimas byloje būtinas. Šioje civilinėje byloje atsakovo UAB „Hesona“ interesus atstovavo advokatai V. G. (iki 2009 metų gruodžio mėnesio - advokato padėjėja) ir advokatas P. M. pagal susitarimą, bet ne teismo iniciatyva. Bet kokiu atveju, kelionės išlaidos negali būti prilyginamos atstovavimui teisme. 8.16 punkte numatyta, kad už kitų dokumentų, susijusių su atstovavimu procese parengimą, priteistinas 96 Lt atlygis, 8.17 punkte numatytas 9,6 Lt atlygis už kiekvieną užklausimą renkant bylai reikalingus įrodymus. Teismas nesivadovavo nurodytomis rekomendacijomis ir nepagrįstai priteisė 13 069 Lt turėtų atstovavimo išlaidų.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Hesona“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo palikti nepakeistą Druskininkų miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 9 d. sprendimą ir atmesti apelianto UAB „Druskaita“ apeliacinį skundą. Atsisakyti prijungti prie bylos apelianto UAB „Druskaita“ kartu su apeliaciniu skundu pateiktus naujus įrodymus (2008-08-05 duomenis apie programinę įrangą). Priteisti iš apelianto UAB „Druskaita“ atsakovo UAB „Hesona“ naudai visas apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pagal 2008-08-07 paslaugų sutartį (7.1 p.) ir 2009-01-27 susitarimą dėl sutarties nutraukimo buvo aiškiai nurodytas sutarties galiojimo ir apmokėjimo pagal sutartį terminas (nuo 2008-08-07 iki 2009-01-27). Atsižvelgiant į tai, apelianto UAB „Druskaita“ apeliaciniame skunde nurodomi motyvai, kad iš UAB „Hesona“ turėjo būti priteista už darbus, kurie tariamai buvo atlikti 2008-08-07 paslaugų sutartyje ir šios sutarties pakeitimuose nenurodytais laikotarpiais yra visiškai nepagrįsti. Apeliantas UAB „Druskaita“ teismui pateiktame apeliaciniame skunde taip pat nepagrįstai nurodo, kad 2008-08-07 paslaugų sutartis, buvo nutraukta atsakovo UAB „Hesona“ iniciatyva. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog sutartį vienašališkai nutraukė ieškovas UAB „Druskaita“, bet ne UAB „Hesona“. Apelianto UAB „Druskaita“ motyvai, kad 2008-08-07 paslaugų sutartį siekė nutraukti ir atsakovas UAB „Hesona“, priimdamas į darbą naują vyriausiąjį buhalterį neatitinka tikrovės ir turi būti vertinamas kritiškai. Į nagrinėjamą bylą yra pateikta 2009-01-12 darbo sutartis sudaryta tarp UAB „Hesona“ administracijos ir darbuotojos V. Č., pagal kurią ji buvo priimta į eilinės UAB „Hesona“ buhalterės (bet ne į vyriausiosios buhalterės) pareigas. Be to, 2011-05-12 teismo posėdžio metu liudytoja apklausta V. Č. patvirtino, kad pradedant dirbti UAB „Hesona“ jai buvo nurodyta, jog A. S. (UAB „Druskaita“ direktorė) atlieka vyriausiosios buhalterės funkcijas, o ji priimama eilinės buhalterės pareigoms. Apeliantas UAB „Druskaita“ nepagrįstai ginčija pirmos instancijos teismo sprendimą, teigdamas, kad atsakovas UAB „Hesona“ nevisiškai atsiskaitė pagal 2008-08-07 paslaugų sutartį ir UAB „Druskaita“ išrašytas PVM sąskaitas-faktūras. 2008-08-07 paslaugų sutartis ir kitos šioje civilinėje byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia tvirtinti, jog atsakovas UAB „Hesona“ pilnai įvykdė savo įsipareigojimus pagal 2008-08-07 paslaugų sutartį. Apeliantas UAB „Druskaita“ nepagrįstai nurodo, kad vien PVM sąskaitos-faktūros išrašymas, yra atliktų darbų pagal PVM sąskaitą-faktūrą pripažinimas. Šioje byloje pateiktos PVM sąskaitos-faktūros nėra UAB „Hesona“ atstovų pasirašytos. Atsakovas UAB „Hesona“ visus atsiskaitymus su UAB „Druskaita“ vykdė pagal 2008-08-07 paslaugų sutartį, o ne pagal PVM sąskaitas-faktūras. Civiline teisine prasme vertinant 2008-08-07 paslaugų sutarties vykdymą yra svarbus ne tik PVM sąskaitos-faktūros išrašymo faktas, bet ir kiti dokumentai, kurie gali patvirtinti arba paneigti paslaugų teikimo faktą. Atsižvelgiant į tai, siekiant nustatyto paslaugų suteikimo faktą ir mastą pagal 2008-08-07 paslaugų sutartį, buvo būtina šalims pasirašyti priėmimo-perdavimo aktus. Auditorė I. R. 2010-10-05 ataskaitoje visiškai pagrįstai nurodė, kad pateiktose PVM sąskaitose-faktūrose nurodytoms paslaugoms, dėl kurių nebuvo susitarta 2008-08-07 paslaugų sutartyje, turėjo būti pasirašyti atskiri susitarimai prie sutarties (2008-08-07 sutarties 7.2 p.). Taip pat 2010-10-05 audito ataskaitoje visiškai pagrįstai yra pažymėta, jog vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 10 str., kuris įtvirtina turinio viršenybės prieš formą principą, paslaugų atlikimo faktą ir turinį pagrindžiantys papildomi dokumentai, įrodantys paslaugų suteikimo faktą, turi būti ir paslaugų priėmimo-perdavimo aktai. Apeliantas UAB „Druskaita“ nepagrįstai ginčija 2011-06-09 pirmos instancijos teismo sprendimą dalyje, kurioje buvo patenkintas UAB „Hesona“ priešieškinys. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad 2008-08-07 paslaugų sutarties nutraukimas nebuvo pagrindas UAB „Hesona“ priteisti 4 000 Lt patirtų nuostolių. Kadangi 2009-01-27 ieškovas UAB „Druskaita“ vienašališkai nutraukė sutartį ir atsakovas UAB „Hesona“ neturėjo galimybės naudotis buhalterinės apskaitos programa atsakovas, siekdamas užtikrinti buhalterinės apskaitos vedimo tęstinumą, po sutarties nutraukimo įsigijo kitą buhalterinės apskaitos programą. Ieškovas UAB „Druskaita“ nepagrįstai nurodo, kad atsakovas UAB „Hesona“ ir po sutarties nutraukimo naudojosi LABBIS programa. UAB „Druskaita“ nurodoma aplinkybė, kad nutraukus 2008-08-07 paslaugų sutartį kurį laiką programoje LABBIS buvo likę suvesti UAB „Hesona“ buhalteriniai duomenys nepatvirtina šios buhalterinės programos LABBIS veikimo ir naudojimosi ja fakto. Byloje nėra duomenų, kad ir 2009-01-27 nutraukus paslaugų sutartį, UAB „Hesona“ veikė buhalterinės apskaitos programa LABBIS. Liudytoja B. M. (2010-11-25 teismo posėdžio metu) nurodė, kad nuo 2009 m. vasario mėnesio prie LABBIS programos buvo galima tik prisijungti (ir tik iš vieno įmonėje esančio kompiuterio), tačiau su ja dirbti nebuvo galimybės (nebuvo galimybės spausdinti dokumentų, atlikti kitų būtinų veiksmų). Kadangi atsakovas UAB „Hesona“ pagal 2008-08-07 paslaugų sutartį įdiegta buhalterine programa turėjo galimybę naudotis ne metus laiko (nuo 2008-08-07 iki 2009-08-07), kaip buvo numatyta sutartyje, o tik pusę metų (nuo 2008-08-07 iki 2009-01-27), nutraukus sutartį turėjo pirkti naują buhalterinės apskaitos programą, atsakovas patyrė nuostolius – 4 000 Lt (8 000 Lt : 2 = 4 000 Lt). Ieškovas UAB „Druskaita“ šioje civilinėje byloje pripažino (neginčijo), kad atsakovas yra sumokėjęs ieškovui 21 654,03 Lt. Taigi, atsakovas buvo sumokėjęs ieškovui 621,88 Lt (21 654,03 Lt – 21 032,15 Lt = 621,88 Lt) daugiau negu jis turėjo sumokėti ieškovui pagal 2008-08-07 sutartį ir sutarties priedą Nr. 01. Kadangi ieškovas UAB „Druskaita“ paminėtą 621,88 Lt pinigų sumą gavo be pagrindo, pirmos instancijos teismas visiškai pagrįstai šią sumą iš ieškovo priteisė atsakovo naudai. Druskininkų miesto apylinkės teismo išnagrinėta civilinė byla buvo sudėtinga. Šioje civilinėje byloje teismas nagrinėjo tiek ieškovo UAB „Druskaita“ ieškinio, tiek atsakovo UAB „Hesona“ priešieškinio reikalavimus, susijusius su 2008-08-07 paslaugų sutarties vykdymu ir nutraukimu. Nagrinėjant bylą buvo tiriami ir vertinami didelės apimties įrodymai (tiek į nagrinėjamą bylą pateikti rašytiniai įrodymai, tiek liudytojų parodymai). Byla pirmos instancijos teisme buvo nagrinėjama du metus. Nagrinėjant bylą įvyko 7 parengiamieji posėdžiai, ir 3 teismo posėdžiai. Vadovaujantis nurodytu, darytina išvada, kad pirmos instancijos teismo priteista atstovavimo išlaidų suma atsakovo UAB „Hesona“ naudai yra visiškai pagrįsta, atitinkanti tiek Civilinio proceso kodekso 93 str., 98 str., nuostatas, tiek Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. IR-85 patvirtintas rekomendacijas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Skundas dalinai tenkintinas.
Dėl papildomų įrodymų priėmimo
Ieškovas apeliaciniu skundu prašė prijungti byloje naują įrodymą – duomenis apie 2008-08-05 aptartą programinę įrangą, nenurodydamas, kokias aplinkybes, reikšmingas bylai, įrodo ir būtent kokie įrašai, esantys kopijoje. Prie skundo pateikta kopija ( b.l.50, t. III ) neteikia informacijos, kuri būtų reikšminga byloje, ieškovas nenurodo, kokie įrašai kopijoje yra reikšmingi ir kuriai bylos aplinkybei įrodyti, todėl prašymas atmestinas.
Apeliaciniame skunde ieškovas nurodo, kad buvo parengęs 2008-08-05 išlaidų sąmatą, kurią pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti, todėl apeliantas teikia ją pakartotinai ir prašo apeliacinio teismo priimti šį įrodymą, tačiau prie apeliacinio skundo n šis įrodymas nepridėtas, skundo dalyje, kurioje nurodyti priedai, taip pat šis priedas nenurodytas. Pirmosios instancijos teismas turėjo priimti nutartį apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, tačiau ieškovui byloje nenurodžius, kad ši sąmata buvo patvirtinta abiejų susitariančių šalių, buvo pagrindas teismui nepriimti atskiro procesinio dokumento dėl trūkumų šalinimo, padarius išvadą, kad galimai per apsirikimą ieškovo nepateiktas prie apeliacinio skundo įrodymas nėra reikšmingas byloje.
Dėl apmokėjimo už atliktus darbus
Nustatyta, kad tarp ieškovo ir atsakovo 2008-08-07 buvo sudaryta paslaugų teikimo sutartis ( b.l.8-9, t. I) vienerių metų laikotarpiui, pagal kurios priedą Nr. 1 atsakovas turėjo mokėti po 4000 Lt per mėnesį kompiuterizuotos buhalterinės apskaitos diegimo darbų atlikimo kainą, darbus planuojant vykdyti 2 mėnesius, 1500 Lt už buhalterinės apskaitos darbus, numatytus sutartyje, per mėnesį, ir po 135 Lt mėnesinių programų Bonus ir Labbis III palaikymo kainą, visoms šioms sumoms pliusuojamas pridėtinės vertės mokestis. Sutartis buvo nutraukta 2009-01-27. Ieškovas prašo priteisti už darbus, kurie nebuvo numatyti sutartyje, teigdamas, kad sąskaitose nurodytos pozicijos buvo suderintos prieš išrašant sąskaitas apmokėjimui. Pateiktame ieškinyje ieškovas nenurodė, kokią sumos už darbus, atliktus jo pagal sudarytą paslaugų teikimo sutartį, ir kokius pagal atskirus žodinius susitarimus prašė atsakovo apmokėti. Atsakovui priešieškinyje nurodžius, kad už sutarties vykdymo laikotarpį, t.y. nuo 2008-08-07 iki 2009-01-27 yra sumokėjęs ieškovui pagal sutartį 21032,15 Lt, o ieškovui pripažįstant, kad atsakovas yra apmokėjęs daugiau, t.y. 21654,03 Lt, darytina išvada, kad ieškovas yra apmokėjęs atsakovui pagal sutartį 21654,03 Lt. Atsakovas priešieškinyje pateikė apskaičiavimą, kokią sumą pagal sutartį turėjo apmokėti laikotarpyje nuo 2008-08-07 iki 2008-12-31 atsakovas ieškovui ( b.l.77, t. I), ši suma nurodyta 21032,15 Lt. Tai, kad atsakovas nurodo, jog ieškovas vykdė sutartį iki 2008-12-31, yra nepagrįstu sutarties vykdymo laikotarpio nurodymu, nes nei vien šalis neskundžia teismo sprendimo išvadų, kur nurodyta, kad sutartis buvo nutraukta 2009-01-27, t.y. iki šio termino ji buvo vykdoma. Nors ne iki nepilną paskutinį mėnesį iki sutarties nutraukimo ieškovas vykdė sutartį, tačiau už 20 dienų taip pat turėjo būti patiektas paskaičiavimas, kokią sumą pagal sutartį už laikotarpį turi mokėti už paslaugos teikimą atsakovas ieškovui. Nei vienai iš šalių neteikus šių įrodymų, darytina išvada, kad atsakovo prašoma priteisti suma kaip permokėta - 621,88 Lt, yra apmokėta ieškovui pagrįstai, nes už 20 dienų teiktą paslaugą ieškovas turi teisę į apmokėjimą.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl ieškovo reikalavimo priteisti jam atlyginimą už papildomai pagal sutartį atliktus darbus, todėl jų nekartoja. Ieškovas nepateikė argumentų, dėl kokios priežasties nebuvo įtraukti į sutartį darbai ir medžiagos, dėl kurių buvo susitarta, kaip teigia ieškovas, iki sutartinėse derybose su atsakovo atstovu V. M., todėl teismas neturėjo pagrindo pripažinti, kad ieškovas pagrįstai reikalauja didesnio apmokėjimo, nei buvo numatyta sutartyje ir jos priede. Tai, kad ieškovas teikė atsakovui paslaugas toje srityje, kurioje vykdo verslą, jam tenka pareiga informuoti paslaugą užsakantį asmenį apie visas būtinas išlaidas ir kainas jai suteikti. Tai, kad jau ikisutartinėse derybose buvo aiškios išlaidos, kurias turės ieškovas, teigdamas paslaugas, tokios kaip papildomos darbo vietos, modulių praplėtimas, programinė įranga, reiškia, kad visas šias išlaidas jis turėjo įtraukti į sutarties priedą. Tai, kad sutarties priedo dalyje „ paslaugų kaina“ buvo numatyta, kad darbų apimčiai ir apyvartai padidėjus, kaina abipusiu susitarimu derinama naujai, riekia, kad didesnė kaina, negu numatyta sutartyje, galėjo būti siūloma mokėti tik padidėjus darbų apimčiai ir apyvartai, tačiau šios aplinkybės ieškovas neįrodinėjo. Tai, kad teikiantis paslaugas asmuo nenurodo sutartyje visų būtinų išlaidų paslaugai suteikti, tuo klaidina klientą, užsakantį paslaugą, todėl tokie veiksmai pripažinti nesąžininga veikla.
Ieškovas dalinai yra apmokėjęs pagal ieškovo pateiktas sąskaitas ( 2008-08-11, 2008-09-12 ir kt. ) už medžiagas ir darbus, kurie nenumatyti sutartyje, tačiau toks mokėjimas nepripažintinas sutarties dėl papildomų mokėjimų sudarymu, kadangi atsakovas pagrįstai galėjo suklysti, kad ieškovas tiekia jam apmokėjimui sąskaitas už darbus, numatytus sutartyje, o ne už kitokias paslaugas.
Dėl sutarties nutraukimo
Paslaugų teikimo sutarties 7.3 punkte buvo numatyta, kad sutartis gali būti nutraukta šalių susitarimu ( b.l.9). Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovas, kaip verslininkas netinkamai įvykdė prievolę, todėl atsakovas turi teisę į nuostolius. Priešieškinio pagrindu nurodžius tai, kad ieškovas vienašališkai nutraukė sutartį, teismas turėjo daryti išvadas dėl šios aplinkybės. Teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje dėl priešieškinio ( b.l.41, t. III) nurodyta, jog teismas daro išvadą, kad paslaugų teikimo sutartis buvo nutraukta šalių susitarimu. Iš to seka, kad pareikštu pagrindu priešieškinys nebuvo patenkintas, nes nėra išvados dėl vienašališko sutarties nutraukimo ir dėl to atsiradusios pareigos ieškovui atlyginti nuostolius atsakovui. Teismas, darydamas išvadą, kad ieškovas netinkamai įvykdė prievolę, peržengė priešieškinio ribas, tuo pažeidė CPK 265 straipsnio 2 dalies reikalavimą sprendime neperžengti byloje pareikštų reikalavimų. Priešieškinys nebuvo pareikštas CK 6.256 straipsnyje numatytu pagrindu, o reiškiamas CK 6.271 straipsnio pagrindu, todėl teismas turėjo daryti išvadą, ar sutartis nebuvo ieškovo nutraukta vienašališkai. Atsakovas neskundžia teismo sprendimo išvadų ir motyvų dėl sutarties nutraukimo šalių susitarimu, todėl, nagrinėjant bylą apeliacinio skundo ribose ir padarius išvadą, kad priešieškinyje nurodytu pagrindu reikalavimas nebuvo įrodytas, ši teismo sprendimo dalis naikintina CPK 329 straipsnio 1 dalies pagrindu ir priešieškinys šioje dalyje atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Panaikinus teismo sprendimo dalį, kuria buvo patenkintas ieškinys, keistina ta teismo sprendimo dalis, kuria buvo priteista atsakovui iš ieškovo 13 069,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Tai, kad byloje buvo nagrinėjami pagal ieškinį ir priešieškinį turiniai reikalavimai, kurie sudaro 19 126,65 Lt, tokio dydžio atstovavimo išlaidų priteisimas negali būti pripažintas atitinkančiu darbo ir laiko sąnaudas, reikalingas teisinei pagalbai teikti byloje. Panaikinus teismo sprendimo dalį, kuria priteista atsakovui iš ieškovo 4621,88 Lt, ieškovas turi dalinai atlyginti atsakovui atstovavimo išlaidas, turėtas atsakovo toje dalyje kurioje buvo atmestas ieškovo reikalavimas. Tai, kad atstovavimo išlaidos pagrįstos ir atlygintinos už paruošimą atsiliepimo į ieškinį ir atstovavimą atsakovo teismo posėdžiuose, leidžia daryti išvadą, kad 2000 Lt atstovavimo išlaidų priteisimas atitiks šiam darbui reikalingas atstovo darbo ir laiko sąnaudas.
Ieškovas pateikė prašymą priteisti atstovavimo išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme, tačiau prašymas ir įrodymai buvo gauti teisme po bylos išnagrinėjimo iš esmės, t.y. po 2012-04-17 d., todėl jos negali būti priteisiamos remiantis CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatomis.
Ieškovui atsakovas turi atlyginti išlaidas, turėtas žyminiam mokesčiui sumokėti už apeliacinį skundą toje dalyje, kurioje skundas buvo patenkintas, šios išlaidos sudaro 138,65 Lt.
Pašto išlaidų dalyje teismo sprendimas nekeistinas, nes šios išlaidos nepadidėjo dėl to, kad byloje buvo pareikštas priešieškinys, kuris buvo atmestas, todėl jas turi atlyginti ieškovas, nepagrįštai pariekęs ieškinį.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Druskininkų miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 9 d. sprendimą dalyje , kuria buvo patenkintas priešieškinys, panaikinti ir atsakovo UAB „Hesona“ priešieškinį atmesti.
Sumažinti priteistas iš ieškovo UAB „Druskaita‘ ieškovui UAB „Hesona“ atstovavimo išlaidų dydį iki 2000 Lt.
Kitoje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo „Hesona“ ieškovui UAB „Druskaita“ 138,65 Lt išlaidų, turėtų apmokėjimui už apeliacinį skundą, atlyginimą.