Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Valinskienė, susipažinusi su pareiškėjo R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, skundu dėl baudžiamojo proceso pradėjimo privataus kaltinimo tvarka E. S. atžvilgiu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2015 m. gegužės 11 d. gautas R. P. pareiškimas, kuriuo jis prašo pradėti baudžiamąjį procesą privataus kaltinimo tvarka E. S. atžvilgiu ir pripažinti E. S. kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 154 straipsnio 2 dalį ir 155 straipsnio 2 dalį, priteisti jam 2500 € dydžio neturtinę žalą už tai, kad E. S. 2014 m. gruodžio 5 d. elektroniniu būdu kreipėsi į Vilniaus apskrities VPK su pareiškimu, kuriuo kaltino R. P. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių didelės vertės transporto priemonių pagrobimu, t.y. sunkaus nusikaltimo padarymu, taip pat neviešai niekino jo prestižą.

Pareiškime nurodoma, kad 2014-12-17 pareiškėjas, dalyvaujant Vilniaus apskrities VPK Nusikaltimų tyrimo valdybos Autotransporto priemonių grobimo tyrimo skyriaus atstovui, turėjo perduoti bankroto administratoriui BUAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančias transporto priemones, tačiau bankroto administratoriaus UAB „T.c.“ įgaliotas asmuo E. S. perimti transporto priemones atsisakė. Pareiškėjo teigimu, E. S., kreipdamasis į policiją su pareiškimu dėl transporto priemonių vagystės, paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, kuri paniekino ir pažemino pareiškėją, galėjo pakirsti jo pasitikėjimą, nes verslo subjektams, draugams ir pažįstamiems sužinojus apie tokios veikos tyrimą, jie nutrauktų bendradarbiavimą su pareiškėju. Taip pat tokiu pareiškimu policijai E. S. neviešai niekino jo prestižą, bandė sulyginti jį su nusikaltėliu, norėjo, kad jam kiltų kuo daugiau neigiamų padarinių, t.y. būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas, suvaržytos pareiškėjo laisvės.

Privataus kaltinimo procesą atsisakoma pradėti.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 412¹ straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teisėjas, gavęs nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą, atsisako pradėti privataus kaltinimo bylų procesą, jeigu skunde ar pareiškime nurodyti faktai apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios šio Kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

BK 154 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos objektas yra kito žmogaus garbė ir orumas. Nusikaltimo sudėties objektyviosios pusės požymis yra asmens šmeižimas, neva jis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, arba per visuomenės informavimo priemonę ar spaudinyje. Atsakomybė pagal šį straipsnį kyla tada, kai kaltininkas suvokia, jog jis skleidžia tikrovės neatitinkančią informaciją, tačiau jeigu asmuo yra įsitikinęs, kad jo skleidžiama informacija yra teisinga, t.y. jis sąžiningai klysta dėl informacijos teisingumo, ši aplinkybė šalina atsakomybę. Šis nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, t.y. kaltininkas suvokia, kad skleidžia tikrovės neatitinkančią informaciją, supranta, kad ji žemina žmogaus garbę ir to nori.

Įžeidimas, numatytas BK 155 straipsnio 2 dalyje, yra neviešas užgaulus kito žmogaus pažeminimas, padarytas veiksmu, žodžiu ar raštu, siekiant asmenį įskaudinti. Įžeidimas yra padaromas tiesiogine tyčia.

Susipažinus su pareiškimo turiniu nustatyta, kad pareiškėjas kaltina E. S. šmeižimu ir įžeidimu, kadangi pastarasis elektroniniu būdu pateikė Vilniaus apskrities VPK pareiškimą, kuriuo apkaltino pareiškėją didelės vertės transporto priemonių vagyste. Šie raštu pateikti duomenys, pareiškėjo teigimu, yra tikrovės neatitinkantys, galintys paniekinti, pažeminti ar diskredituoti asmenį.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai atitinkamo kreipimosi (pareiškimo, skundo) turinys tampa žinomas pareigūnams (pvz. policijos pareigūnams, teisėjams ir kt. asmenims) dėl jų teisės aktais reglamentuotų tarnybinių pareigų vykdymo, tai nelaikytina duomenų paskleidimu <...> (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-56/2004). Teisę kreiptis į teisėsaugos institucijas dėl pažeistų teisių gynimo numato ne tik Lietuvos Respublikos Konstitucija (21, 30 straipsniai), bet ir baudžiamojo proceso kodeksas, kiti įstatymai, todėl E. S. kreipimasis vien tik į policijos įstaigą dėl galimai sunkaus nusikaltimo padarymo, nelaikytinas šmeižimu BK 154 straipsnio 2 dalies prasme, kadangi nėra BK 154 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos būtinojo objektyviosios pusės požymio – informacijos paskleidimo tretiesiems asmenims. Tokia veika gali būti vertinama kaip šmeižimas (BK 154 straipsnis) tik tuo atveju, jeigu melaginga informacija apie konkretaus asmens nebūtą nusikaltimą pateikiama kitiems asmenims, žiniasklaidai ir pan. Šiuo atveju teismui pateiktame skunde dėl privataus kaltinimo proceso pradėjimo nėra jokių duomenų, kad E. S. paskleidė informaciją apie neva R. P. padarytą sunkų nusikaltimą kitiems asmenims, nesusijusiems su šios veikos tyrimu.

Akivaizdžiai nesant E. S. veikoje nusikaltimo, numatyto BK 154 straipsnio 2 dalyje, požymių (šmeižto), teismas neturi pagrindo pradėti privataus kaltinimo procesą ir pagal BK 155 straipsnio 2 dalį, numatančio atsakomybę už neviešą žmogaus įžeidimą, kadangi šiuo atveju kaltinimas įžeidimu yra neatsiejamai susijęs su kreipimusi pareiškimu į policijos įstaigą pradėti baudžiamąjį persekiojimą.

Pažymėtina ir tai, kad kai šmeižiama sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarytu turint tikslą, kad būtų pradėtas baudžiamasis persekiojimas nukentėjusiajam, veika kvalifikuojama pagal BK 236 straipsnį kaip melagingas įskundimas ar pranešimas apie nebūtą nusikaltimą. Asmens, pateikusio melagingą pranešimą institucijoms, kompetentingoms pradėti baudžiamąjį procesą, įspėjimas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingą pranešimą nėra būtina sąlyga taikyti BK 236 straipsnį, nes kitaip nuo atsakomybės būtų atleidžiami tie kaltininkai, kurie pranešimus atsiunčia raštu, perduoda per kitus asmenis ar pasinaudoja elektroninio ar kitokio ryšio priemonėmis.

Teismui pateikti dokumentai patvirtina, kad Vilniaus apskrities VPK Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2015-02-13 nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą E. S. atžvilgiu pagal BK 235 ir 236 straipsnius, nepadarius veikos, turinčios nusikalstamos veikos požymių, nes ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas, o E. S. nebuvo apklaustas ir įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Šio nutarimo R. P. neskundė. Siekdamas apginti savo galimai pažeistas teises (garbę ir orumą), pareiškėjas turi teisę kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka (CK 2.24 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismas atsisako pradėti privataus kaltinimo bylų procesą pagal BK 154 straipsnio 2 dalį ir 155 straipsnio 2 dalį nesant veikoms, turinčioms nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 412¹ straipsnio 2 dalimi, 440 straipsniu, teismas

nutaria:

atsisakyti pradėti privataus kaltinimo bylų procesą pagal R. P. pateiktą skundą E. S. atžvilgiu pagal BK 154 straipsnio 2 dalį ir 155 straipsnio 2 dalį nesant veikoms, turinčioms šio nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių

Nutarčiai įsiteisėjus skundą su priedais grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.