Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lilija Tarčevskaja, sekretoriaujant Gretai Sankūnei ir Aušrai Razutienei, dalyvaujant prokurorui Šarūnui Šimoniui, nukentėjusiosios atstovui – advokatui Laurynui Staniuliui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. S., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini). Lietuvoje, Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, netekėjusi, nedirbanti, deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvoje neteista, Vilniaus miesto apylinkės teismo patvirtintu prokuroro 2008-09-30 nutarimu buvo nutrauktas IT 17-1-01493-08 prieš A. S. pagal BK 182 str. 1 d. kaltininkei ir nukentėjusiajam susitaikius; teista 2013-10-23 Koblenz (Vokietija) apylinkės teismo pagal Vokietijos Federacinės Respublikos baudžiamojo kodekso 242 straipsnį dėl vagystės, bauda 130 eurų, kaltinama nusikalstamomis veikomis, numatytomis Baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, 198-1 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos), 215 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos), 182 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. S. neteisėtai prisijungdama prie informacinės sistemos pažeidžiant informacinės sistemos apsaugos priemones apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą bei išvengė turtinės prievolės:

ji, turėdama vieningą tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, t.y. greitąsias paskolas duodančių įvairių bendrovių pinigus bei išvengti turtinės prievolės negrąžinant suteiktų paskolų, paprašė apie jos nusikalstamus ketinimus nieko neįtarusios tuometinės savo draugės G. M., kad ši AB DNB banke savo vardu atidarytų atsiskaitomąją sąskaitą, į kurią neva būtų pervedamas jos (kaltinamosios) darbo užmokestis. G. M. įvykdžius A. S. prašymą ir AB DNB banke atidarius sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2016-03-22 perdavus A. S. visus sąskaitos naudotojui reikalingus elektroninės bankininkystės duomenis - ID kodą, PIN kodus ir slaptažodį, kurie tuo pat metu yra ir informacinės sistemos apsaugos priemonės, šių duomenų pagalba A. S. neteisėtai, nes ne jai, o tik tikrajai sąskaitos turėtojai G. M. bankas buvo patikėjęs informacinės sistemos apsaugos priemones, apgaudama tiek banko informacinę sistemą, tiek G. M., tiek suklaidindama kreditus suteikiančias įmones dėl besikreipiančio asmens tapatybės, nuo 2016-03-23 iki 2016-10-31 G. M. vardu Lietuvoje (tiksliau nenustatyta) jungėsi prie AB DNB bankas informacinės sistemos ir atliko eilę banko operacijų, ko pasėkoje G. M. vardu apgaule gautų greitųjų paskolų pavidalu įgijo svetimą turtą – iš viso 5900 Eur bei išvengė turtinių prievolių pagal paskolų sutartis, nes neketino vykdyti iš jų kilusių prievolių.

2016-03-23 pervedė į UAB "CREDIT SERVICE“ AB DNB bankas sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 0,01 Eur paraišką 750 Eur kreditui gauti, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausiusių nuo jos valios, nes UAB "CREDIT SERVICE“ kredito neišdavė;2016-03-23 pervedė į UAB "Moment credit“ AB DNB banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 0,01 Eur paraišką 900 Eur kreditui gauti, UAB "Moment credit“ priėmė paskolos paraišką ir 2016-03-23 pervedė 900 Eur į G. M. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini);2016-03-23 pervedė į UAB "Minibank“ AB DNB banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 0,01 Eur paraišką 1500 Eur kreditui gauti, UAB "Minibank“, priėmė paskolos paraišką ir 2016-03-23 pervedė 1500 Eur į G. M. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini); 2016-03-23 pervedė į BnP Finance AB DNB banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) viso 0,01 Eur paraišką 1500 Eur kreditui gauti, BnP Finance AB priėmė paskolos paraišką ir 2016-03-24 pervedė 1500 Eur į G. M. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini); 2016-03-23 pervedė į UAB "IPF Digital Lietuva“ AB DNB banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) viso 0,01 Eur paraišką 2000 Eur kreditui gauti, UAB "IPF Digital Lietuva“ priėmė paskolos paraišką ir 2016-03-24 pervedė 2000 Eur į G. M. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini); 2016-03-24 pervedė iš G. M. banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) iš į savo, t.y. į A. S. NORDEA BANK AB sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) iš UAB "Moment credit“ gautus 900 Eur ir iš UAB "Minibank“ gautus 1500 Eur; 2016-03-25 pervedė iš iš G. M. banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) į savo, t.y. į A. S. NORDEA BANK AB sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) iš BnP Finance AB gautus 1500 Eur ir iš UAB "IPF Digital Lietuva“ gautus 2000 Eur;2016-04-14 pervedė į "BIGBANK“ AS AB DNB banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) viso 0,01 Eur paraišką 3150 Eur kreditui gauti, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausiusių nuo jos valios, nes "BIGBANK“ AS kredito neišdavė.2016-04-29, 2016-06-01, 2016-07-01, 2016-08-01, 2016-09-01, 2016-09-30 ir 2016-10-31 pervedė į UAB "CREDIT SERVICE“ AB DNB banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) po 0,01 Eur paraiškas 750 Eur kreditams gauti, tačiau nusikalstamų veikų nebaigė dėl priežasčių, nepriklausiusių nuo jos valios, nes UAB "CREDIT SERVICE“ kreditų neišdavė;

A. S. apgaule savo naudai įgydama svetimą turtą - iš viso 5900 Eur, padarė UAB "Moment credit“ 900 Eur turtinę žalą, UAB "Minibank“ 1500 Eur turtinę žalą, BnP Finance AB 1500 Eur turtinę žalą, UAB "IPF Digital Lietuva“ 2000 Eur turtinę žalą.

Apklausta kaltinamąja A. S. kalta prisipažino. Ji parodė, kad tiksliai visų aplinkybių nebeprisimena, jos teisingai nurodytos kaltinamajame akte, todėl plėstis nepageidauja. Atsakydama į teismo klausimus kaltinamoji parodė, kad 2016 metais paprašė savo draugės G. M., kad ši savo vardu atidarytų DNB banke sąskaitą ir, kad leistų šia sąskaita naudotis jai (kaltinamajai). Giedrei sakė, kad sąskaita reikalinga pervesti atlyginimą (tuo metu dirbo Greitosios pagalbos tarnyboje) ir, kad savo vardu ji sąskaitos negali atsidaryti, nes dėl turėtų skolų visos įplaukos būtų nurašytos antstolio. Giedrė jos prašymą įvykdė ir perdavė jai visus prisijungimo prie sąskaitos duomenis. Netrukus po to ji (kaltinamoji), iš įvairių elektroninės komunikacijos priemonių (kompiuterių, telefonų) prisijungdama prie Giedrės banko sąskaitos, įvairioms greituosius kreditus teikiančioms bendrovėms siuntė paraiškas dėl kreditų suteikimo. Visa tai teisingai atsispindi G. M. banko sąskaitos išraše. Gautus kreditus ji pervesdavo į savo banko sąskaitą ir naudojo savo poreikiams – buvo pratusi plačiai gyventi, tačiau tikėjosi, jog kreditus grąžins, nes tuo metu gyveno su pajamų turėjusiu draugu. Ji suprato, kad daro nusikaltimus, visiškai sutinka su jai pareikštais civiliniais ieškiniais tiek dėl turtinės, tiek ir dėl neturtinės žalos. Ji nukentėjusiosios sąskaita naudojosi tik per elektroninės bankininkystės sistemą. Mokėjimo kortelės, susietos su minėta banko sąskaita, nebuvo.

Esant Baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnyje nustatytiems pagrindams ir sąlygoms baudžiamoji byla nagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

kredito bendrovių atsakymais į policijos pareigūnų paklausimus.: UAB "C. S." 2017-05-16 raštas, UAB "Minibank" (piniginė.lt) 2017-05-12 raštas, Bigbank AS filialo 2017-05-23 ir 2017-11-07 raštai, BnP Finance, AB 2017-10-20 raštas, IPF digital (Credit 24) 2017-12-21 raštas, UAB "Moment Credit" 2017-11-14 raštas. Jais tik patvirtinami paraiškų dėl paskolų gavimo iš G. M. banko sąskaitos bei atitinkamai suteiktų paskolų faktai. Šie priešpriešiniai duomenys tik patvirtina G. M. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) operacijų nuo 2016-03-01 iki 2016-11-30 ataskaitos duomenis. (b. l. 74, 75-82, 83, 85-86, 87, 100-106, 108) Visi aukščiau aptarti bylos duomenys – tiek pačios kaltinamosios parodymai, tiek nukentėjusiosios bei liudytojų apklausų protokolai, bankų bei kreditų bendrovių pateikti dokumentai yra gauti Baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka ir teismo yra pripažįstami įrodymais. Sugretinus šių vienų kitiems neprieštaraujančių įrodymų turinį bei juos įvertinus matyti nuosekli kaltinamosios A. S. atliktų aukščiau nurodytų veiksmų eiga.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas, formuodamas teismų praktiką, šiai bylai aktualiose kasacinėse nutartyse pažymi, kad veika kvalifikuojama pagal BK 198-1 straipsnį nustačius, kad prie informacinės sistemos buvo prisijungta pažeidžiant šios sistemos apsaugos priemones. Informacinės sistemos apsaugos priemonių pažeidimo požymiai aiškinami taip: 1) vartotoją informacinėje sistemoje leidžianti nustatyti autentiškumo patvirtinimo procedūra gali būti laikoma viena iš šios sistemos saugumo (taip pat ir konfidencialumo) užtikrinimo priemonių, 2) teisėto vartotojo tapatybę patvirtinančių duomenų neteisėtas įvedimas, suklaidinant sistemą, laikytinas šios sistemos apsaugos priemonių pažeidimu ir 3) neteisėtas prisijungimas prie informacinės sistemos (internetinės bankininkystės sistemos) pažeidžiant autentifikavimo priemonėmis nustatytų prisijungimo prie informacinės sistemos apribojimus (reikalavimus) laikytinas reikšmingu, vertinant jį iš baudžiamosios teisės pozicijų, ypač jei tai leido padaryti kitus neteisėtus veiksmus sistemoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-375/2012, 2K-138/2015, 2K-555-788/2015).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad A. S., suklaidindama informacinės sistemos apsaugos priemones, įvesdama neteisėtai įgytus, t.y. suklaidintos dėl tikrųjų ketinimų nukentėjusiosios G. M. jai perduotus internetinės prieigos duomenis – elektroninės bankininkystės vartotojo identifikavimo kodą, asmeninį prisijungimo slaptažodį, prisijungimo prie elektroninės bankininkystės banko suteiktus slaptažodžius, - prieš AB DNB banko informacinę sistemą apsimasdama G. M., jungėsi prie šios sistemos, leidžiančios naudotis banko paslaugų teikimu internetu ir G. M. nežinant, atliko veiksmus (išsiuntė ir apmokėjo paraiškas dėl kreditų suteikimo, persivedė gautus kreditus į savo banko sąskaitą), sąlygojusius greitųjų kreditų G. M. suteikimą ir tuo pat metu suteikiančius galimybę kaltinamajai gautus kreditus pasisavinti bei išvengti turtinių prievolių pagal kreditų sutartis.

Baudžiamojo kodekso 63 str. 10 d. nurodyta, jog nelaikoma, kad asmuo padarė kelias nusikalstamas veikas, jeigu jis padarė tęstinę nusikalstamą veiką. Baudžiamajame įstatyme neapibrėžta tęstinės nusikalstamos veikos sąvoka. A. S. veikos subjektyvioji pusė pasireiškė vieninga tyčia – apgaule, t.y. pasinaudojus kito asmens - banko sistemoje autentifikuojamos G. M. vardu, - gauti paskolas bei išvengti finansinių prievolių, t.y. paskolų negrąžinti. Visų kaltinamosios padarytų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės analogiškos, t. y. neteisėtai (apgaulingai) save identifikavusi kaip teisėtą banko informacinės sistemos naudotoją, A. S. įgijo galimybę atstovauti tikrąją banko sąskaitos naudotoją bei atliki visas teisėtam sąskatos naudotojui suteikiamas privilegijas, šiuo atveju – siųsti kredito įstaigoms paklausimus dėl kreditų suteikimo, atlikti tam reikalingus simbolinius 0,01 Eur piniginius pervedimus, pervesti gautas įplaukas į kitas sąskaitas ir pan. Tai veiksmai, kuriais kaltinamoji realizavo sukčiavimo sudėties objektyviusius požymius. Tapatūs ir laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolę veiksmai, padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, įgyvendinant vieną sumanymą dėl to paties dalyko pripažįstami tęstiniu nusikaltimu. Aplinkybė, kad svetimas turtas apgaule buvo įgytas iš skirtingų šaltinių nėra esminė ir savaime neeliminuoja veikos tęstinumo požymio, juolab, kai patirtus nuostolius kreditus teikusioms bendrovėms atlygino nukentėjusioji G. M..

Tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš kelių tapačių ar vienarūšių veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieningos tyčios (kasacinės nutartys Nr. 2K-P-412/2007, 2K-307/2007, 2K-743/2007, 2K-232/2010, 2K-474/2010, 2K-650/2010 ir kt.).

A. S. padarytos veikos kvalifikuotinos kaip idealioje sutaptyje padarytos tęstinės Baudžiamojo kodekso 198-1 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos - jos visiškai atitinka tiek šių nusikalsamų veikų sudėčių, tiek ir aukščiau nurodytus tęstinumo požymius, nes pagal Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, be kita ko, apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą bei išvengė turtinės prievolės, o pagal Baudžiamojo kodekso 198-1 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos ar jos dalies pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones. Perkvalifikavus A. S. veikas į tęstinę veiką, jai inkriminuojamų 2016-04-14, 2016-04-29, 2016-06-01, 2016-07-01, 2016-08-01, 2016-09-01, 2016-09-30 ir 2016-10-31 sukčiavimo epizodų kvalifikuoti kaip nebaigtų nereikia, kadangi kvalifikacija pagal Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį šiuo atveju apima visas veikas.

A. S. dėl kaltinimo pagal Baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalį išteisintina, nes nebuvo padarytos šios nusikalstamos veikos požymius atitinkančios veikos.

Baudžiamojo kodekso 215 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų dalykas yra elektroninė mokėjimo priemonė. Taigi visos minėtame straipsnyje numatytos alternatyvios baudžiamąją atsakomybę užtraukiančios veikos yra susijusios būtent su neteisėtu disponavimu elektronine mokėjimo priemone – daiktu, arba susijusios su šios priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenų neteisėtu naudojimu. Elektroninei mokėjimo priemonei, kaip Baudžiamojo kodekos 215 straipsnio dalykui, būdingi keli požymiai, t.y. materiali jos išraiška (dažniausiai tai yra plastikinė kortelė), speciali paskirtis (atsiskaityti ne grynais pinigais, pervesti ar išryninti pinigus) taip pat mokėjimo vykdymo šia priemone mechanizmas (dažniausiai suvedant PIN kodą). Kitaip tariant, tai yra banko mokėjimo kortelė. Šioje byloje nagrinėjamu atveju nukentėjusiosios atidarytoji banko sąskaita nebuvo susieta su mokėjimo korele, tokia kortelė nebuvo nukentėjusiajai išduota, taigi šiuo atveju nebuvo ir negalėjo būti vykdomos jokios finansinės operacijos su elektronine mokėjimo priemone ar naudojamasi tokios priemonės naudotoją identifikuojančiais duomenimis, nes elektroninė mokėjimo priemonė neegzistavo. Aplinkybė, kad kaltinamoji per internetinės bankininkystės sistemą neteisėtai prisijungdama prie nukentėjusiosios sąskaitos turėjo galimybę pilnai valdyti šioje sąskaitoje finansines operacijas anaiptol nėra tapati disponavimui elektronine mokėjimo priemone. Tai skirtingi dalykai ir dėl to kaltinamajai inkriminuojamas neteisėtas naudojimasis banko sąskaitos, kaip elektroninės mokėjimo priemonės duomenimis atliekant finansines operacijas, kvalifikuojant šią veiką pagal Baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalį, yra neteisingas. Kaip minėta, kaltinamoji A. S. neturėjo nukentėjusiosios G. M. banko mokėjimo kortėlės, todėl neatliko jokių Baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų sudėtį apibūdinančių veiksmų. Kaltinamosios atlikti veiksmai nukentėjusiosios sąskaitoje – išsiųstos bei apmokėtos paraiškos kreditams, gautų paskolų pervedimas į savo sąskaitą , - teismo vertinami kaip jokios papildomos kvalifikacijos nereikalaujantys sukčiavimo objektviuosius požymius realizuojantys veiksmai.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios A. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, o jos atsakomybę lengvina, kad ji prisipažino nusikaltusi ir nuoširdžiai gailisi.

Kaltinamoji A. S. neturi galiojančių administracinių nuobaudų. Visos praeityje jai skirtos administracinės nuobaudos buvo dėl to, kad ji nemokėjo vietinės rinkliavos už automobilio statymą. A. S. Lietuvoje nebuvo teista, tačiau 2008 metais ikiteisminio tyrimo stadijoje ji buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės už sukčiavimą, nes susitaikė su nukentėjusiuoju. Byloje yra duomenų, kad kaltinamoji 2013 metais Vokietijoje buvo nuteista bauda už vagystę. Visos šios aplinkybės rodo, kad A. S. turi polinkį daryti nusikalstamas veikas ir kitus teisės pažeidimus. (b. l. 151-152, 153-156)

Kaltinamosios teikiami duomenys apie save, apie savo veiklas ir pajamas, apie gyvenimo Lietuvoje ir užsienyje laikotarpius yra prieštaringi ir painūs. Jos teiginiai apie medicinos studijas Vokietijoje, apie darbą sveikatos priežiūros srityje tiek Lietuvoje (Greitosios pagalbos tarnyboje), tiek užsienyje nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis. Priešingai, iš Sodros duomenų registro matyti, kad A. S. išvis Lietuvoje niekada nėra turėjusi jokių draudžiamų pajamų (b.l. 157). Teismui neįtikinami yra kaltinamosios argumentai neva tik kardomosios priemonės - jos asmens tapatybės kortelės paėmimas, yra ta priežastis, kuri trukdo jai vėl išvažiuoti į Vokietiją ir įsidarbinus sveikatos priežiūros įstaigoje pradėti atlyginti žalą nukentėjusiajai.

Iš bylos duomenų, t.y. iš prieštaringų nukentėjusiosios ir kaltinamosios mamos liudijimų taip pat matyti, kad A. S. nukentėjusiajai buvo visiškai apsimelavusi.

A. S. priklausomybių ar psichikos sutrikimai nediagnozuoti – ji niekada nesigydė šiuos sutrikimus gydančiose viešosiose sveikatos priežiūros įstaigose (b. l. 160, l. 161, 162).

A. S. padarė dvi nusikalstamas veikas, priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų, ji, per vienerius metus, kai buvo pradėtas baudžiamojo persekiojimo procesas, neatlygino nė menkos dalies padarytos žalos nukentėjusiajai, slapstėsi, tad, kaltinamosios deklaruojamo noro kuo greičiau atlyginti žalą nukentėjusiajai teismas nelaiko nuoširdžiu.

Vertindamas visas šias aplinkybes teismas sprendžia, kad tinkamiausia bausmės rūšis A. S., kuria galima siekti bausmės tikslų yra laisvės atėmimo bausmė jos vykdymą atidedant, taigi nustatant kaltinamajai jos elgesio stebėjimo laikotarpį bei skiriamų baudžiamojo poveikio priemonių pagalba uždedant jai finansinės atsakomybės už savo nusikalstamą elgesį naštą, ir tuo pat metu priverčiant suvokti atsakomybės neišvengiamumą teismo skiriamų įpareigojimų nevykdymo ir/ar naujų teisės pažeidimų padarymo atveju.

G. M. pareiškė 13190,69 Eur civilinį ieškinį, susidedantį iš 9190,69 Eur turtinės žalos ir 4000 Eur neturtinės žalos. (b. l. 69)

G. M. pilnai atsiskaitė su kreditų bendrovėmis sumokėdama šioms iš viso 9190,69 Eur, t.y. apgaule kaltinamosios iš jų įgytą turtą (pinigus) bei iš kredito sutarčių ir dėl jų nevykdymo kilusias kitas finansines prievoles. Ši kredito įmonėms sumokėta suma yra bendra nukentėjusiosios patirta turtinė žala. Jos dydis įrodytas UAB "C. S.", UAB "Minibank" (piniginė.lt), BnP Finance, IPF digital (Credit 24), UAB "Moment Credit" dokumentais. (b. l. 74, 75-82, 83, , 87, 100-106, 108)

Kaltinamoji civilinio ieškinio dalyje dėl turtinės žalos neginčijo. Ieškinys šioje dalyje tenkintinas.

Nukentėjusiosios G. M. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos, kurią ši vertina 4000 eurų, tenkintinas apsiribojant 2000 eurų neturtinės žalos kompensacija. Pagrįstu pripažintinas nukentėjusiosios atstovo argumentas, kad nukentėjusioji G. M. patyrė draugės išdavystę, kurią lydėjo stresas, rūpesčiai, nenumatytos didelės išlaidos. Tačiau vertinama ir tai, kad pačios nukentėjusiosios elgesys sąmoningai suteikus kaltinamajai neribotą teisę naudotis savo asmens duomenimis bei „šeimininkauti“ banko sąskaitoje, ir tuo pat metu net nepasirūpinus savo pačios galimybe matyti bei valdyti savo sąskaitą, buvo itin lengvabūdiškas, nepateisinamas ir, pagaliau, neteisėtas. Pačios nukentėjusiosios, kaip suaugusio sveiko žmogaus itin didelį patiklumą šiuo atveju apskirtai sunku suprasti ir logiškai paaiškinti. Toks asmenybės bruožas – o jis ir sąlygojo kilusias pasekmes, - negali būti traktuojama kaip neturtinės žalos argumentas. Pripažindamas nukentėjusiosios patirtos neturtinės žalos faktą teismas atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamoji ieškinio dydžio neginčijo.

Nukentėjusiajai iš kaltinamosios taip pat priteistinos advokato atstovavimo išlaidos – 605 Eur, pripažįstant jas proceso išlaidomis. Jų dydis įrodytas pateiktais apmokėjimo bei suteiktų paslaugų apimties dokumentais. (Baudžiamojo proceso kodekso 104 str. 2 d. ir 105 str. 1 d.)

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas nusprendė:

A. S. pripažinti kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje ir 198-1 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti:

pagal Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams;

pagal Baudžiamojo kodekso 198-1 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.

Subendrinti skiriamas bausmes griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir nustatyti A. S. galutinę subendrintą vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. (Baudžiamojo kodekso 63 str. 1 ir 5 d. 1 p.)

Taikyti Baudžiamojo kodekso 64-1 straipsnį ir paskirtąją bausmę sumažinti vienu trečdaliu – iki aštuonių laisvės atėmimo mėnesių.

Taikyti Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio nuostatas ir bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams.

Įpareigoti A. S. visą šio nuosprendžio vykdymo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be jos, kaip nuteistosios, priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir iki nuosprendžio vykdymo pabaigos, t.y. per 12 mėnesių pilnai atlyginti šiuo nuosprendžiu priteisiamą turtinę žalą G. M., sumokant šią sumą kaip įmanoma greičiau, bet mokant ne mažiau, kaip po 765,89 Eur kas mėnesį. (Baudžiamojo kodekso 75 str. 2 ir 3 d.)

A. S. pagal Baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalį (inkriminuojamos dvi veikos) išteisinti, nes nepadarytos šios nusikalstamos veikos požymių turinčios veikos. (Baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 5d. 1 p.)

Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo A. S. palikti rašytinį pasižadėjimas neišvykti ir jos asmens tapatybės kortelės Nr. 13558231 paėmimą. Nuosprendžiui įsiteisėjus kardomąsias priemonės panaikinti ir A. S. grąžinti jos asmens tapatybės kortelę.

Išieškoti iš A. S. G. M.: 9190,69 Eur (devyni tūkstančiai vienas šimtas devyniasdešimt eurų ir 69 centai) turtinės žalos atlyginimą, 2000 Eur (du tūkstančiai eurų) neturtinės žalos kompensaciją ir 605 Eur (šeši šimtai penki eurai) išlaidų už advokato paslaugas.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą, paduodant apeliacinį skundą.