- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-02-06
- Bylos Nr.
- e2-122-407/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00150-2023-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vigintas Višinskis
- Atsakovas
- mažosios bendrijos „Šiaurės santechnika“
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės mažosios bendrijos „Šiaurės santechnika“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2023 m. gruodžio 6 d. nutarties, kuria mažajai bendrijai „Šiaurės santechnika“ iškelta bankroto byla.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Dahlgera“ kreipėsi į teismą prašydama iškelti bankroto bylą mažajai bendrijai (toliau – MB) „Šiaurės santechnika“. Nurodė, kad nuo 2021 m. lapkričio 18 d. antstolio kontoroje buvo vykdomas išieškojimas pareiškėjos UAB „Dahlgera“ naudai iš skolininkės MB „Šiaurės santechnika“ pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą. Dalis skolos buvo išieškota, tačiau paskutiniu metu skolininkas veiklos nevykdė, pajamų negavo, turto neturi. MB „Šiaurės santechnika“ yra skolinga UAB „Dahlgera“ 4 502,19 Eur, kurių išieškoti nėra galimybės. Tuo remdamasis antstolis surašė išieškojimo negalimumo aktą, pasirašė patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir grąžino vykdomuosius dokumentus. Taigi pareiškėja yra nemoki ir jai keltina bankroto byla.
2. Pareiškėjas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Panevėžio skyrius taip pat kreipėsi į teismą prašydamas iškelti bankroto bylą MB „Šiaurės santechnika“. Nurodė, kad paskutinę finansinę ataskaitą valstybės įmonei (toliau – VĮ) „Registrų centras“ MB „Šiaurės santechnika“ yra pateikusi už 2021 metus, tuo metu įmonė turėjo 65 400 Eur vertės turto, o per vienerius metus mokėtinų sumų ir trumpalaikių įsipareigojimų – 67 347 Eur. Ataskaitiniu laikotarpiu patyrė 48 478 Eur nuostolio. Už 2022 metus finansinė ataskaita nepateikta. Įmonės negalėjimas atsiskaityti su kreditoriais ilgiau kaip tris mėnesius yra akivaizdus faktas, liudijantis įmonės patiriamus finansinius sunkumus. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (toliau – VMI) viešai skelbiamais duomenimis, MB „Šiaurės santechnika“ deklaruotų mokesčių mokestinė nepriemoka 2023 m. lapkričio 17 d. duomenimis buvo 438,50 Eur. Atsakovės įsiskolinimas VSDF biudžetui 2023 m. lapkričio 22 d. duomenimis yra 6 735,78 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Šiaulių apygardos teismas 2023 m. gruodžio 6 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą atsakovei MB „Šiaurės santechnika“.
4. Teismas, įvertinęs bylos dokumentus, nutarė, kad atsakovė „Šiaurės santechnika“ turto ir pajamų, į kuriuos galima būtų nukreipti išieškojimą neturi. VSDFV pateiktais duomenimis, įmonė nuo 2023 m. liepos 2 d. darbuotojų neturi. Atsakovė turi skolinių įsipareigojimų valstybės biudžetui. 2021 m. veikė nuostolingai, patyrė 48 478 Eur nuostolio. Įmonė nuo 2022 m. sausio 1 d. finansinių duomenų VĮ „Registrų centras“ nebeteikia. Teismo vertinimu, atsakovė realios veiklos nevykdo, pagal byloje pateiktus duomenis nebegali vykdyti savo prisiimtų įsipareigojimų ir yra nemoki, todėl įmonei keltina bankroto byla.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Atsakovė MB „Šiaurės santechnika“ atskirajame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2023 m. gruodžio 6 d. nutartį ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
5.1. Atsakovė teikia papildomus įrodymus – 2023 m. lapkričio 30 d. pelno (nuostolių) ataskaitą, iš kurios matyti, kad MB „Šiaurės santechnika“ gauna pajamas, mažina nuostolį (lyginant su 2022 metų ataskaitiniu laikotarpiu, nuostolis sumažėjo nuo 28 446 Eur iki 19 412 Eur) ir vykdo veiklą, 2023 metais yra uždirbusi 31 204 Eur pajamų.
5.2. MB „Šiaurės santechnika“ siekia atkurti įmonės mokumą ir iškelti restruktūrizavimo bylą, kurios eigoje įmonė ir toliau tęstų ūkinę–komercinę veiklą, gautų pajamas ir per restruktūrizavimo plane nustatytą laikotarpį ir tvarką dengtų juridinio asmens finansinius įsipareigojimus. Kartu su atskiruoju skundu yra teikiami 2023 m. lapkričio 28 d. MB „Šiaurės santechnika“ vienintelio nario sprendimas pateikti pareiškimą teismui dėl MB „Šiaurės santechnika“ restruktūrizavimo bylos iškėlimo, pasirašyti pranešimai kreditoriams dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir jų išsiuntimą kreditoriams registruotu laišku patvirtinantys pašto lydraščiai.
5.3. Didžiausi MB „Šiaurės santechnika“ kreditoriai – vienintelis įmonės narys Mindaugas Abromavičius ir MB „Nordic projects“, kurių reikalavimai kartu sudaro net 36 809,85 Eur (iš kurių 27 168,31 Eur skola mokėtina Mindaugui Abromavičiui ir 9 641,54 Eur – MB „Nordic projects“), išankstine tvarka išreiškė savo nuomonę ir ketina balsuoti už restruktūrizavimo plano patvirtinimą, t. y. pritars įmonės restruktūrizavimui. Šie kreditoriai sutinka, kad MB „Šiaurės santechnika“ finansinius įsipareigojimus šiems kreditoriams pradėtų vykdyti tik po to, kai pagal įmonės restruktūrizavimo planą skolos bus grąžintos kitiems MB „Šiaurės santechnika“ kreditoriams. Šiuo metu taip pat vykdomos derybos dėl taikos sutarčių ir prievolių atidėjimo terminų su kitais kreditoriais.
5.4. Įmonė realiai vykdo veiklą, siekia mažinti savo finansinius įsipareigojimus sudarant taikos sutartis su pareiškėjais ir inicijuojant restruktūrizavimo procesą, reiškia, jog skundžiama nutartis yra nepagrįsta, paremta vien teismo spėjimais ir senais finansiniais dokumentais, priimta pažeidžiant civilinio proceso nuostatas ir neatitinka viešojo intereso, todėl privalo būti panaikinta.
Atsiliepimas
6. Pareiškėja UAB „Dahlgera“ atsiliepime prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, kad atsakovės teiginys, jog ji mažina nuostolį ir uždirba pajamas yra niekuo neparemtas ir deklaratyvus. Atsakovės nuosavas kapitalas yra neigiamas ir išaugo iki 67 011 Eur. Atsakovės skola pareiškėjai yra sena ir vykdomoji byla pradėta vykdyti dar 2021 metais, tačiau iki 2023 metų išaugo kreditorių skaičius ir 2023 m. vasario mėnesį pareiškėjas gavo vos 2,78 Eur. Daugiau pajamų atsakovė negavo, turto, iš kurio būtų galima patenkinti reikalavimus, neturi. Atsakovės teiginiai neva ketinama kelti restruktūrizavimo byla yra deklaratyvūs. Atsakovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų apie vykdomus darbus, pasirašytas sutartis ir pan., iš kurių būtų galima spręsti apie juridinio asmens gyvybingumą ar tikėtiną finansinės padėties pagerėjimą ateityje, todėl nutartis, kuria atsakovei yra iškelta bankroto byla, yra teisėta ir teisinga.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir naujų įrodymų priėmimo
7. Atsakovė su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – aktualias finansinės atskaitomybės ataskaitas, kreditorių, debitorių sąrašus, įrodymus, kurie pagrindžia, kad atsakovė yra inicijavusi restruktūrizavimo procedūras. Pridedamais dokumentais įrodinėjo, kad atsakovė vykdo veiklą ir nėra bankroto bylos iškėlimo pagrindų.
8. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 314 straipsnis).
9. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad naujai pateiktais dokumentais atsakovė siekia pagrįsti savo mokumą, jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, atsakovės naujai teikiamus įrodymus priima.
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
11. Pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK III dalies XVI skyriaus antrajame skirsnyje nustatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, byloje taip pat nenustatytas pagrindas peržengti atskirojo skundo ribas.
12. Apeliacijos dalyką sudaro Šiaulių apygardos teismo 2023 m. gruodžio 6 d. nutarties, kuria MB „Šiaurės santechnika“ iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Atsakovė atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi ir nurodo, kad vykdo veiklą, gauna pajamas ir mažina nuostolį, yra inicijavusi restruktūrizavimo procedūras ir kreditoriai sutinka suteikti reikšmingą pagalbą.
Dėl bankroto bylos iškėlimo pagrindų
13. JANĮ 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Juridinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Taigi nemokumo būsenai konstatuoti yra būtinas bent vienas iš nurodytų elementų: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.
14. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalies formuluotę, sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo, būtina vertinti dvi alternatyvias sąlygas: pirma, ar juridinis asmuo (atsakovas) negali laiku vykdyti turtinių prievolių (likvidumo testas); antra, ar juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (balanso testas). Tai reiškia, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą juridinio asmens nemokumas nustatomas taikant balanso testą kartu su likvidumo testu. Pagal balanso testą nustatoma, ar turto pakaktų padengti skolininko įsipareigojimams, įskaitant ir tuos, kurių terminai dar nėra suėję, o likvidumo testas skirtas patikrinti, ar skolininkas laiku vykdo savo prievoles. Sprendžiant dėl bendrovės nemokumo, yra svarbu nustatyti viso turto ir visų turimų skolų, o ne tik pradelstų, santykį (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-124-407/2022).
15. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentais, kad bankrotas yra kraštutinė nemokumo problemų sprendimo priemonė ir gali būti taikomas tik tuo atveju, kai mokumo problemų neįmanoma išspręsti kitu būdu. Todėl kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019). Bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą bei skatinti ekonominį kilimą, bet ir, konstatavus bendrovės nemokumą, greičiau apsaugoti nemokios bendrovės kreditorių ir pačios bendrovės interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-680-241/2020).
16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, nepaisant to, jog nemokumo bylos turi viešąjį interesą, teismas turi teisę atlikti JANĮ 20 straipsnio 1 dalyje nustatytus veiksmus, susijusius su įrodymu rinkimu, tačiau sprendžiant pareiškimo dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą, yra taikomas ir civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Būtent atsakovei tenka pareiga įrodyti savo mokumą, t. y. paneigti nemokumą.
17. Iš atsakovės pateikto 2023 m. lapkričio 30 d. preliminaraus balanso matyti, kad bendrovė deklaruoja turinti 11 090 Eur turto, jos finansiniai įsipareigojimai siekia 97 512 Eur. Iš 2023 m. gruodžio 7 d. preliminarios pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad per 2023 metus bendrovė gavo 31 204 Eur pajamų, tačiau joms uždirbti patirtos daug didesnės sąnaudos, todėl bendrija patyrė 19 412 Eur nuostolių (palyginimui 2022 metais bendrija uždirbo 158 992 Eur pajamų ir patyrė 28 446 Eur nuostolių). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovės teikiamus dokumentus, konstatuoja, kad bendrovės įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Bendrijos pajamos per metus smuko daugiau nei 5 kartus ir, nors bendrovės nuostolis yra mažesnis, tačiau matyti, kad veikla yra nerentabili. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad turi užsakymų, realiai vykdo veiklą ir planuoja gauti pajamas, kurios leistų tikėtis išspręsti finansines problemas.
18. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad bendrija yra pateikusi ir kreditorių sąrašą, iš kurio matyti, kad bendrijos kreditoriams skolos yra pradelstos ir nemokamos nuo 2020 metų, nors įsipareigojimai nėra dideli, pavyzdžiui, atsakovė yra skolinga 26,03 Eur sumą UAB „Mano būstas Radviliškis“ nuo 2020 metų, UAB „Tele2“ skolinga 27,58 Eur sumą nuo 2021 metų ir kt. Be to, atsiliepime į atskirąjį skundą pažymima, kad kreditorei UAB „Dahlgera“ skola susidarė ir pradėtas išieškojimas dar 2021 metais, tačiau išieškota suma sudaro tik 2,78 Eur; surašytas išieškojimo negalimumo aktas, kurio atsakovė neginčija, o būtent, neįrodinėja, kad iš tiesų turi turto, iš kurio būtų galima patenkinti finansinius reikalavimus. Taigi matyti, kad atsakovė savo finansinių įsipareigojimų nevykdo labai ilgą laiką; nemokamos ir nedidelės skolos, o tai leidžia daryti išvadą, kad bendrovės finansiniai sunkumai nėra laikini.
19. Aplinkybė, kad atsakovė yra inicijavusi restruktūrizavimo procedūras šiuo atveju nėra teisiškai reikšminga sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo. Visų pirma, remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, atsakovei nėra keliama restruktūrizavimo byla, todėl yra tenkinama JANĮ 21 straipsnio 2 dalies sąlyga. Antra, nuo 2020 m. konsolidavus bankroto ir restruktūrizavimo procesus pagal šiuo metu galiojantį JANĮ perėjimas iš bankroto proceso į restruktūrizavimo procesą yra galimas, kol nėra priimta nutartis likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Todėl pasitvirtinus atsakovės teiginiams, kad kreditoriai yra pasirengę suteikti reikšmingą pagalbą sprendžiant atsakovės finansines problemas, galimybė iškelti restruktūrizavimo bylą nėra eliminuojama.
20. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas anksčiau nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad atsakovė sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų, kylančių iš mokestinių prievolių, taip pat neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti. Apeliacinės instancijos teismas laiko, kad nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymo ir stabilizuoti finansinės padėties. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą, kurio naikinti atskirojo skundo motyvais pagrindo nėra (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2023 m. gruodžio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.