Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės Žanetos Žalėnaitės pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje I. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, neturinti nuolatinės faktinės gyvenamosios vietos ir nedeklaravusi gyvenamosios vietos, ištekėjusi, nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje, teista (traukta baudžiamojon atsakomybėn), paskutinį kartą iš jų Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 29 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 1 dalį 30 MGL (1 500 Eur) dydžio bauda (Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis įsiteisėjo 2023 m. rugsėjo 1 d.),

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, nustatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

I. B. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamoji I. B. ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. liepos 17 d. pripažino kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos ir gailisi, parodė, kad nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų nėra priklausoma, tačiau 2015 m. pradėjo vartoti heroiną, vėliau karfentanilį. Juos dažniausiai vartoja kai patiria stresą, ne nuolat. 2023 m. liepos 16 d. vakare, apie 19 val. vaikščiojo Pelesos g., kadangi žinojo, kad šitoje pusėje galima įsigyti narkotinių medžiagų. Prie namo Vilniuje, Pelesos g. 7, pastebėjo 5–7 žmonių grupelę. Priėjusi prie jų paklausė ar jie žino kur galima įsigyti narkotinių medžiagų. Vienas iš jų, kuris tiksliai ir kaip jis atrodė neprisimena, pasakė, kad žino. Jis nuėjo į namo kiemą, į kurį namą nežino, ir po kurio laiko grįžo su 1 folijos lankstinuku. Už lankstinuką ji sumokėjo 6 Eur. Jam grįžus ir jai perdavus lankstinuką, visi kartu pradėjo eiti gatve, ji ėjo priekyje ir nematė, kas ėjo už jos. Tada prie jų privažiavo policijos pareigūnai. Kai pamatė, kad pareigūnai ateina prie jos, ji bandė folijos lankstinuku atsikratyti, bandė jį įsidėti į burną, tačiau nespėjo, nes pareigūnai sugriebė ją už rankos, kurioje buvo lankstinukas. Ją sulaikė ir paėmė iš jos lankstinuką. Prisipažįsta, kad turėjo vieną folijos lankstinuką su narkotikais, jį įsigijo sau be tikslo platinti, norėjo suvartoti pati, kadangi kartais vartoja narkotines medžiagas su tikslu nusiraminti. Neturi pastovios gyvenamosios vietos, ketina gyventi „(duomenys neskelbtini)“ (el. b. 1 t., l. 73–76).

Kaltinamoji I. B. ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. spalio 11 d. pripažino kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos ir gailisi, parodė, kad pasilieka prie pirmiau duotų parodymų. Narkotines medžiagas įsigijo sau, kadangi kartais jas vartoja. Paskutiniu metu vartoja karfentanilį, turi nedidelę priklausomybę, todėl narkotines medžiagas įsigyja gatvėje, iš matymo pažįstamų asmenų, kurie gali jai jas parduoti. Jaučia, kad pasidarė priklausoma nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų, norėtų pradėti gydytis (el. b. 1 t., l. 186–188).

Liudytojas T. B. ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. rugsėjo 25 d. parodė, kad 2023 m. liepos 16 d. dirbo kartu su specialistais E. Z. ir J. A. (J. A.). Apie 19.26 val., Vilniuje, Pelesos g. 7, pastebėjo 4–5 asmenų grupę, kurie jiems, policijos pareigūnams, gerai žinomi kaip asmenys, vartojantys narkotines medžiagas. Atvažiavo arčiau prie minėtų asmenų. Išlipus iš tarnybinio automobilio, kolega E. Z. pastebėjo kaip viena moteris, kuri ėjo grupės priekyje, kaip vėliau paaiškėjo – I. B., pakėlė vieną savo ranką, lygtais dešinę, ir padarė judesį link burnos (lyg kažką įsidėtų). E. Z. iškart sugriebė ją už rankos ir taktiškai paguldė ant žemės, po to jai iš dešinės rankos iškrito celofaninis maišelis, kurio viduje buvo popieriaus lankstinukas. Apie tai, kas iškrito iš jos rankos, ji nieko nesakė. Jie įtarė, kad tai gali būti narkotinės medžiagos, todėl I. B. buvo sulaikyta. Kartu su ja buvę asmenys buvo patikrinti, su savimi jie draudžiamų daiktų neturėjo, nebuvo paieškomi (el. b. 1 t., l. 149–152).

2023 m. liepos 16 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimas objektas yra pėstiesiems skirta kelio dalis, esanti prie daugiabučio namo Vilniuje, Pelesos g. 7. Į įvykio vietą atvykstama per Švitrigailos g. ir Dariaus ir Girėno g. sankryžą, važiuojama Pelesos g. link Sniego g. sankirtos, dešinėje pusėje yra matomas pėsčiųjų takas grįstas pilkos spalvos plytelėmis, taip pat matomas daugiabutis namas. Toliau, kairėje pusėje nuo pėsčiųjų tako yra matomi prie kelkraščio pastatyti automobiliai, dar labiau kairėje pusėje už kelio ir tvoros yra matomi geležinkelio bėgiai. Pėdsakų ar objektų turinčių reikšmės ikiteisminiam tyrimui neaptikta. Pridėta fotolentelė (el. b. 1 t., l. 46–48, 51–57).

2023 m. liepos 16 d. specialistas E. Z. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2023 m. liepos 16 d., apie 19.26 val., jis patruliavo nustatytu maršrutu kartu su specialistais J. A. ir T. B.. Vilniuje, Pelesos g. 7, buvo pastebėta grupė asmenų, kurie jiems, policijos pareigūnams, gerai žinomi kaip asmenys, vartojantys narkotines medžiagas, todėl gali prie savęs turi draudžiamų daiktų. Privažiavus prie asmenų ir išlipus iš tarnybinio automobilio, viena moteris, pastebėjusi jų tarnybinį automobilį ir link jos artėjantį policijos pareigūną, pradėjo į burną dėtis neaiškius dalykus. Su tikslu, kad nebūtų sunaikintos galimai narkotinės medžiagos, ji buvo taktiškai paguldyta ant žemės ir beguldant iš moters dešinės rankos iškrito popieriaus lankstinukas, kuris buvo įdėtas į celofaninį maišelį. Vėliau paaiškėjo, kad ta moteris yra I. B.. Jos paklausus ką bandė praryti, moteris paaiškino, kad 18 vnt., moteris nepatikslino kas tie 18 vnt. I. B. paklausus, kas yra celofaniniame maišelyje, ji paaiškino, kad narkotinės medžiagos. Buvo panaudotos spec. priemonės – antrankiai. Kartu su ja buvusius asmenis patikrinti per duomenų bazę, asmenys nepaieškomi, prie savęs draudžiamų daiktų neturėjo. Moteris buvo pasodinta į tarnybinį automobilį ir pristatyta į laikino sulaikymo patalpas. Faktinis sulaikymo laikas užfiksuotas 19.26 val. (el. b. 1 t., l. 43).

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2023 m. rugpjūčio 30 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad:

1. Gelsvos spalvos miltelių iš languoto popieriaus lankstinuko supakuoto į bespalvį plastikinį maišelį, 2023 m. liepos 16 d. rastų pas I. B., sudėtyje yra narkotinė medžiaga – karfentanilis, kurio masė yra 0,000054 g.

2. Tirti pateiktose I. B. rankų nuoplovose narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) pėdsakų nerasta (el. b. 1 t., l. 143–147).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-N 2023/2023(01) nurodyta, kad I. B. šlapime, paimtame 2023 m. liepos 16 d. 21.27 val., rasta difenhidramino, karfentanilio, norkarfentanilio (karfentanilio metabolitas). Šlapime nustatyta mažiausia koncentracija 0,92 promilės etilo alkoholio. Šlapime amfetaminų nerasta. Imuninės analizės duomenimis šlapime opiatų nerasta (el. b. 1 t., l. 148).

2023 m. spalio 5 d. nutarimu dėl daiktų saugojimo, po 2023 m. rugpjūčio 30 d. specialisto išvados tyrimo likę daiktai: vokas, kuriame yra du vokai, į plastikinį maišelį supakuotas tuščias languoto popieriaus lankstinukas, plastikinis konteineris su vatos tamponu, perduoti saugojimui į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, adresu Vilniaus g. 69, Nemenčinės II k., Vilniaus raj. (el. b. 1 t., l. 168–169).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 259 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Pirmiau nurodyti nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 patvirtintu Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašu, karfentanilis yra narkotinė medžiaga.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog I. B. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje neteisėtai disponavo nedideliu kiekiu narkotine medžiaga – karfentaniliu – neturėdama tikslo parduoti ar kitaip platinti.

Kaltinamoji I. B., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, pripažino neteisėto narkotinių medžiagų laikymo faktą. Tokias aplinkybes patvirtina ne tik jos pačios parodymai, bet ir liudytojo (policijos pareigūno) T. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų abejoti minėto liudytojo parodymais. Be to, tokias pačias įvykio aplinkybes įrodo pareigūno E. Z. tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės apie tai, kad buvo pastebėta asmenų grupė, kuri policijos pareigūnams žinoma dėl narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimo, viena moteris iš minėtos grupės, pamačiusi policijos pareigūnus, norėjo kažką įsidėti į burną, bet nespėjo ir pas ją buvo rastas popieriaus lankstinukas su milteliais. 2023 m. liepos 16 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota informacija apie įvykio vietą. Aplinkybę, kad I. B. neteisėtai disponuojamos medžiagos yra narkotinės, patvirtina Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2023 m. rugpjūčio 30 d. specialisto išvada. Taigi šiuo atveju nėra abejonių, kad I. B. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje neteisėtai laikė draudžiamas medžiagas.

Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymą Nr. V-239 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“, karfentanilio nedideliu kiekiu laikytinas kiekis, kuris neviršija 0,00006 g. Taigi šiuo atveju I. B. neteisėtai disponuotos narkotinės medžiagos kiekis – 0,000054 g, nesiekė nedidelio kiekio, todėl atitinka nusikalstamos veikos, nustatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje, dalyką. Byloje nenustatyta, kad kaltinamoji turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti draudžiamą medžiagą. Tokia išvada būtų nepagrįsta įvertinus surastos draudžiamos medžiagos kiekį, jos suradimo aplinkybes, kai buvo pastebėta, kad iš jos dešinės rankos iškrito vienas popieriaus lankstinukas, įvyniotas į celofaną, taip pat pačios kaltinamosios parodymus, kad vartoja narkotines medžiagas atsipalaidavimui. Pagrindą taip manyti sustiprina ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-N 2023/2023(01) nurodytos aplinkybės apie tai, kad I. B. šlapime, paimtame tą pačią dieną po sulaikymo, buvo rasta tų pačių narkotinių medžiagų, kuriomis disponavo.

Įvertinęs kaltinamosios nurodytas aplinkybes, narkotinės medžiagos radimo aplinkybes, teismas neturi pagrindo abejoti, kad kaltinamoji suprato, kad neteisėtai disponuoja draudžiama medžiaga, ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, I. B. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

Pažymėtina, kad byloje nėra gauta patikimų duomenų apie tai, kada, iš ko konkrečiai, kokiomis aplinkybėmis I. B. įgijo draudžiamą medžiagą. Tokios aplinkybės taip pat nenurodytos jai pareikštame kaltinime. Įrodymų, kuriais būtų galima nustatyti tikslias tokias aplinkybes, byloje nesurinkta. Todėl I. B. iš kaltinimo šalinamos aplinkybės, susijusios su inkriminuotų draudžiamų medžiagų neteisėtu įgijimu. Kita vertus, tai neturi įtakos kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos kvalifikacijai, nes pripažinti asmenį kaltu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį pakanka nustatyti bent vieną padarytą alternatyvią veiką, nagrinėjamu atveju – laikymą.

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, I. B. nurodė, kad sutinka su tuo, taip pat su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (el. b. 2 t., l. 4–7).

BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba bauda, arba areštas.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininkės kaltės formą – I. B. padarė vieną tyčinę (tiesiogine tyčia) baigtą nusikalstamą veiką, susijusią su disponavimu narkotine medžiaga, priskiriamą baudžiamajam nusižengimui (BK 12 straipsnis). Kaltinamosios neteisėtai disponuojamos narkotinės medžiagos – karfentanilio – kiekis yra nedidelis.

I. B. atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Iš bylos medžiagos matyti, kad I. B. praeityje teista, teistumas neišnykęs (el. b. 2 t., l. 87–98), per pastaruosius trejus metus bausta administracine tvarka, daugiausia už važiavimą viešuoju transportu be bilieto ir smulkias vagystes, paskirtos baudos nesumokėtos (el. b. 2 t., l. 17–23), „Sodros“ duomenimis nedirba (el. b. 1 t., l. 140–142), registruojasi Užimtumo tarnyboje. Byloje nėra duomenų apie jos gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Teismas sprendžia, kad I. B. netikslinga skirti baudos bausmę, kadangi ji nemoka paskirtų administracinių baudų, ir atsižvelgus į tai, kad už paskutinę jos padarytą nusikalstamą veiką teismas skyrė baudos bausmę, o ji vėl nusikalto, darytina išvada, kad ši bausmės rūšis nesulaiko kaltinamosios nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Laisvės apribojimo bausmę taip pat netikslinga skirti, kadangi kaltinamoji neturi nuolatinės gyvenamosios vietos ir, be kita ko, ikiteisminio tyrimo metu buvo pažeidusi paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje (el. b. 1 t., l. 189). BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti I. B. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – areštą. Pagal BK 49 straipsnio 3 dalį, už baudžiamąjį nusižengimą nustatoma nuo dešimties iki keturiasdešimt penkių parų arešto. Teismo vertinimu, prokurorės siūloma 30 parų arešto bausmė, atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes bei įvertinus tai, kad jos nusikalstamas elgesys kartojasi, atitiks kaltinamosios asmenybę ir jos padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

I. B. dėl baudžiamojo nusižengimo padarymo kalta prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jai skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

V. Kiti klausimai

I. B. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas registruotis policijos įstaigoje (el. b. 1 t., l. 114–117). Ji paliktina galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo, o pradėjus vykdyti – panaikintina.

I. B. BPK 140 straipsnio tvarka buvo laikinai sulaikyta nuo 2023 m. liepos 16 d. 19.26 val. iki 2023 m. liepos 17 d. 14.12 val. (viena diena) (el. b. 1 t., l. 23–26, 121–123). Šis taikyto laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į kaltinamajai skiriamą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai (BK 66 straipsnis).

Daiktų ir dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas sprendžiamas BPK 94 straipsnyje nustatyta tvarka:

vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, po Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2023 m. rugpjūčio 30 d. specialisto išvados tyrimo likę daiktai – vokas, kuriame yra du vokai, į plastikinį maišelį supakuotas tuščias languoto popieriaus lankstinukas, plastikinis konteineris su vatos tamponu, perduoti saugoti į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, adresu Vilniaus g. 69, Nemenčinės II k., Vilniaus raj. (el. b. 1 t., l. 168–169) – sunaikintini kaip menkaverčiai.

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, priteistinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

I. B. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jai 30 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir I. B. paskirti galutinę bausmę – 20 (dvidešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti I. B. taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2023 m. liepos 16 d. 19.26 val. iki 2023 m. liepos 17 d. 14.12 val. (vieną dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio kaltinamosios atvykimo ar pristatymo į kalėjimą arešto bausmės atlikimui, vykdant šį įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą, dienos.

I. B. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje – palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo, o pradėjus vykdyti – panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, po Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2023 m. rugpjūčio 30 d. specialisto išvados tyrimo likusius daiktus – voką, kuriame yra du vokai, į plastikinį maišelį supakuotą tuščią languoto popieriaus lankstinuką, plastikinį konteinerį su vatos tamponu, perduotus saugoti į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, adresu Vilniaus g. 69, Nemenčinės II k., Vilniaus raj.– sunaikinti kaip menkaverčius.

1) arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23–29 straipsniai.

2) I. B. ne vėliau kaip per septynias dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo atvykti į Lietuvos kalėjimų tarnybos Panevėžio kalėjimą (P. Puzino g. 12, Panevėžys) atlikti arešto bausmės. Nuteistieji areštu į bausmės atlikimo vietą atvyksta darbo dienomis, įkalinimo įstaigos administracijos darbo metu (nuo 8 val. iki 16 val.), planuojamą atvykimą iš anksto suderinę telefonu 8 45 584 970;

3) nuteistoji, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalinti nustatytu laiku atvykti į bausmės atlikimo vietą, privalo iki šio straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti laisvės atėmimo vietų įstaigai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti arešto bausmės data;

4) nuteistajai per septynias dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus kalėjimo administracijai apie neatvykimo priežastis, kalėjimas per penkias darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo, kartu su kreipimusi policijos padaliniui perduodama teismo pateiktus vykdymui dokumentus dėl arešto bausmės paskyrimo ir pranešdama teismui, kad arešto bausmė nevykdoma dėl nuteistosios neatvykimo.

1) nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamosios gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.