Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjus įtariamojo S. V. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutarties, kuria tenkintas Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės (toliau tekste - prokurorė) prašymas pratęsti ikiteisminiam tyrimui užbaigti nustatytą terminą ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) trims mėnesiams nuo 2013 m. rugsėjo 30 d. iki 2013 m. gruodžio 29 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato nusikaltimų tyrimo valdybos Autotransporto priemonių grobimų tyrimo skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal požymius nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste - BK) 189 str. 2 d., dėl to, kad 2012 m. vasario 24 d., Panerių geležinkelio stoties aikštelėje, adresu Vilijos g. 2, Vilniuje, buvo rasti du Lenkijoje ieškomi traktoriai „(duomenys neskelbtini)“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), ir „(duomenys neskelbtini) kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini).

Atliekant ikiteismini tyrimą, 2012 m. balandžio 12 d. S. V. įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 189 str. 2 d.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2013 m. sausio 18 d. buvo gautas įtariamojo skundas dėl ikiteisminio tyrimo vilkinimo, kuriuo prašyta nutraukti ikiteismini tyrimą dėl pernelyg ilgos ikiteisminio tyrimo trukmės.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 29 d. nutartimi minėtas skundas buvo tenkintas iš dalies ir prokuroras įpareigotas ikiteisminį tyrimą šioje byloje užbaigti per tris mėnesius nuo nutarties surašymo dienos, t. y. iki 2013 m. balandžio 29 d. Per šį teismo nustatytą ikiteisminio tyrimo terminą, 2013 m. vasario 1 d. pas ikiteisminio tyrimo teisėją apklausti liudytojai A. S. ir R. V.; 2013 m. vasario 8 d. išsiųstas prašymas Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybai dėl papildomų reikšmingų bylai duomenų gavimo iš Lenkijos Respublikos teisėsaugos institucijų; 2013 m. kovo 1 d., gavus ikiteisminiam tyrimui reikšmingų duomenų, surašytas teisinės pagalbos prašymas Lenkijos Respublikos teisėsaugos institucijoms, bei išvertus jį į lenkų kalbą, 2013 m. balandžio 8 d. išsiųstas vykdymui; 2013 m. balandžio 16 d. išsiųsti du pavedimai Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariatui, siekiant nustatyti specialiojo liudytojo R. S. buvimo vietą bei atlikti su juo būtinus proceso veiksmus.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 29 d. nutartimi buvo trims mėnesiams, nuo 2013 m. balandžio 29 d. iki 2013 m. liepos 29 d., pratęstas ikiteisminiam tyrimui užbaigti nustatytas terminas. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 17 d. nutartimi, minėta Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis palikta galioti. Per šį laikotarpį, 2013 m. gegužės 15 d. R. S. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą pagal Lietuvos Respublikos BK 189 str. 2 d., jis apklaustas kaip įtariamasis, jam paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 29 d. nutartimi vėl dviem mėnesiams, nuo 2013 m. liepos 29 d. iki 2013 m. rugsėjo 29 d., buvo pratęstas ikiteisminiam tyrimui užbaigti nustatytas terminas.

Prokurorė 2013 m. rugsėjo 24 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su prašymu pratęsti ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) užbaigimui nustatytą terminą trims mėnesiams, nuo 2013 m. rugsėjo 29 d. ir Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartimi tenkino prokurorės prašymą ir trims mėnesiams pratęsė ikiteisminiam tyrimui užbaigti nustatytą terminą.

Įtariamasis S. V. skundu aukštesnės instancijos teismui prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį ir ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukti.

Skunde nurodoma, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas ir nemotyvuotas. Įtariamojo vertinimu, žemesnės instancijos teismas neatsižvelgė ir nevertino aplinkybės, kad ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pradėtas 2012 m. vasario 24 d., o teisinės pagalbos prašymas Lenkijos Respublikos teisėsaugos institucijoms buvo išsiųstas tik 2013 m. balandžio 8 d., t. y. praėjus keturiolikai mėnesių nuo ikiteisminio tyrimo pradžios, todėl yra akivaizdu, kad ikiteisminis tyrimas yra nepagrįstai vilkinamas. Nėra jokių garantijų, kad teisinės pagalbos prašymas, su kuriuo buvo kreiptasi į Lenkijos teisėsaugos institucijas, bus įvykdytas per teismo paskirtus tris mėnesius. Iš prokuratūros prašymų bei teismo nutarčių galima spręsti, kad teisinės pagalbos prašymas pateiktas kaip atsakas į Lenkijos Respublikos prašymą dėl pavogtų traktorių. Be to, jeigu Lenkijoje byla išnagrinėta teisme, vagys nustatyti ir nubausti, žalos klausimas turėtų būti taip pat išspręstas, bet ikiteisminiame tyrime iki šiol nėra nuosprendžio iš Lenkijos Respublikos dėl minėtų traktorių vagystės. Jokių aktyvių ikiteisminio tyrimo veiksmų per paskutinius tris mėnesius nebuvo atlikta. Jokie ikiteisminio tyrimo veiksmai su įtariamuoju S. V. per paskutinius devynis mėnesius taip pat nebuvo atlikti, ikiteisminis tyrimas yra sustojęs. Toks nepagristai ilgas ikiteisminis tyrimas neigiamai atsiliepia įtariamojo sveikatai, psichologinei būsenai, jo asmeniniam ir šeimyniniam gyvenimui bei darbui, kaip ir jam paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Skunde atkreipiamas dėmesys į Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste – BPK) 176 str. 1 d. 2 p. nustatytus terminus ikiteisminiam tyrimui užbaigti. Tuo tarpu, nagrinėjamoje byloje, ikiteisminis tyrimas vyksta jau dvidešimt mėnesių, todėl ikiteisminio tyrimo teisėjas nepagrįstai pratęsė ikiteisminį tyrimą dar trims mėnesiams bei nenurodė teisinio pagrindo, leidžiančio tai daryti, nes Lietuvos Respublikos BPK 215 str. numato galimybę prokurorui kreiptis dėl teismo nustatyto termino dėl ikiteisminio tyrimo užbaigimo pratęsimo tik vieną kartą, o tai daro iki tol buvusius minėto termino pratęsimus neteisėtais.

Skunde taip pat teigiama, kad skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis prieštarauja ne tik Lietuvos Respublikos BPK 215 str. įtvirtintai nuostatai, bet ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau tekste - EŽTK) nuostatoms bei Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau tekste - EŽTT) formuojamai praktikai. EŽTK 6 str. 1 d. numato, kad nustatant kiekvieno asmens pilietines teises ir pareigas ar jam pareikštą baudžiamąjį kaltinimą, jis turi teisę, kad jo byla būtų nagrinėjama per įmanomai trumpiausią laiką. EŽTT 1982 m. liepos 15 d. sprendime byloje E. prieš Vokietiją konstatavo, kad bylos proceso ilgai trukmei paaiškinti viena pagrindinių priežasčių yra pareigūnų bylos vedimo būdas. Delsimas gali būti pateisinamas tik išskirtine situacija. Tuo tarpu, nagrinėjamoje byloje, nėra susidariusi jokia išskirtinė situacija, visos faktinės aplinkybės yra žinomos, padarytas apysunkis nusikaltimas, kuriam ištirti numatytas šešių mėnesių ikiteisminio tyrimo terminas, o Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūroje minėtas nusikaltimas yra tiriamas jau dvidešimt mėnesių. Be to, konstatuojamoje nutarties dalyje žemesnės instancijos teismas neteisingai nurodė rastų traktorių kiekį, o nutarties rezoliucinėje dalyje neaiškiai suformavo nutarties rezoliuciją, todėl yra nesuprantama, ką teismas nutarė.

Teismo posėdžio metu įtariamasis ir jo gynėjas prašė skundą tenkinti.

Skundas atmestinas.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti įtariamojo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra, ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas.

S. V. pareikšti įtarimai dėl apysunkės nusikalstamos veikos padarymo (BK 11 str. 4 d.). Lietuvos Respublikos BPK 176 str. nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas turi būti atliktas per kuo trumpesnius terminus, dėl nesunkių, apysunkių ir neatsargių nusikaltimų – ne ilgiau kaip per šešis mėnesius, dėl sunkių ir labai sunkių nusikaltimų – ne ilgiau kaip per devynis mėnesius, tačiau dėl bylos sudėtingumo, didelės apimties ar kitų svarbių aplinkybių numatytus terminus ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio prokuroro prašymu gali pratęsti aukštesnysis prokuroras rezoliucija. Jeigu ikiteisminis tyrimas tęsiasi per ilgai, ikiteisminio tyrimo teisėjas, gavęs įtariamojo ar jo gynėjo skundą, gali priimti Lietuvos Respublikos BPK 215 str. numatytus sprendimus.

Lietuvos Respublikos BPK 215 str. reglamentuoja ikiteisminio tyrimo nutraukimą dėl pernelyg ilgos ikiteisminio tyrimo trukmės. Šio straipsnio 5 d. įtvirtinta, kad per ikiteisminio tyrimo teisėjo nustatytą terminą prokuroras privalo užbaigti ikiteisminį tyrimą ir surašyti kaltinamąjį aktą arba surašyti nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo. Prokuroras gali kreiptis į ikiteisminio tyrimo teisėją, prašydamas pratęsti ikiteisminiam tyrimui užbaigti nustatytą terminą. Termino pratęsimo klausimas sprendžiamas posėdyje, į kurį kviečiami šio straipsnio 2 dalyje nurodyti proceso dalyviai. Taigi, baudžiamojo proceso įstatymas suteikia prokurorui teisę kreiptis į ikiteisminio tyrimo teisėją su prašymu pratęsti ikiteisminiam tyrimui užbaigti nustatytą terminą. Pažymėtina, kad įstatyme, priešingai nei skunde nurodo įtariamasis, nenumatyta, jog pagal Lietuvos Respublikos BPK 215 str. nustatytas terminas ikiteisminiam tyrimui užbaigti gali būti pratęstas tik vieną kartą. Taigi, Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartimi pagrįstai pratęsė ikiteisminiam tyrimui Nr. (duomenys neskelbtini) užbaigti terminą trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2013 m. rugsėjo 30 d. iki 2013 m. gruodžio 29 d.

Pažymėtina, kad baudžiamojo proceso trukmė pagal EŽTK 6 str. 1 d. pradedama skaičiuoti nuo to momento, kai asmeniui „pareiškiamas kaltinimas“ šios nuostatos prasme. „Kaltinimas” pagal EŽTK 6 str. 1 d. gali būti apibrėžtas kaip oficialus kompetentingos valdžios institucijos pranešimas asmeniui apie įtarimą, kad jis padarė nusikalstamą veiką (Kravtas v. Lithuania, no. 12717/06, judgement of 18 January 2011, § 35). Kaip matyti iš teismui pateiktos ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos, S. V. pranešimas apie įtarimą buvo įteiktas 2012 m. balandžio 12 d., taigi jo atžvilgiu baudžiamais procesas (ikiteisminis tyrimas) tęsiasi vienerius metus ir šešis mėnesius.

Pagal EŽTT praktiką proceso trukmė turi būti vertinama atsižvelgiant į bylos aplinkybes ir sudėtingumą, į pareiškėjo ir valstybės institucijų elgesį, taip pat į sprendžiamų klausimų reikšmę pareiškėjui. Bendriausia prasme galima teigti, kad bylos sudėtingumas paprastai yra veiksnys, tiesiogiai ir proporcingai susietas su proceso trukme, t. y. kuo sudėtingesnė byla, tuo ilgesnė proceso trukmė pateisinama. Vertinant bylos sudėtingumą, reikšmingi visi jos aspektai. Sudėtingumas gali būti susijęs tiek su fakto, tiek su teisės klausimais. Be kita ko, turi būti atsižvelgiama į faktų, kuriuos reikia nustatyti, pobūdį, tariamai padarytų nusikalstamų veikų skaičių, įrodymų kiekį bei jų rinkimo sudėtingumą, tarptautinius bylos elementus ir kt. Dėl teisinių bylos aspektų pažymėtina, kad reikšmingi gali būti teisės aktų pakeitimai, kelių procesų tarpusavio sąryšis, kelių bylų sujungimas, kelių kaltinamųjų byloje buvimas, iškylančių teisės klausimų sudėtingumas ir kt. Nors negalima teigti, kad tam tikras baudžiamajame procese nagrinėjamų veikų pobūdis visais atvejais savaime lemia bylos sudėtingumą, kai kurių kategorijų baudžiamosios bylos EŽTT praktikoje paprastai laikomos sudėtingomis. Tai bylos dėl finansinio, ekonominio pobūdžio nusikalstamų veikų (turto pasisavinimo, mokesčių vengimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo ir kt.), sukčiavimo ir panašiai (inter alia Hasslund v. Denmark, no. 36244/06, judgement of 11 December 2008; Grauslys v. Lithuania, no. 36743/97, judgement of 10 October 2000; Simonavičius v. Lithuania, no. 37415/02, judgement of 27 June 2006). Pagal nacionalinių teismų praktiką ypatingą bylos sudėtingumą ar didelę apimtį lemia padarytų nusikalstamų veikų, įtariamųjų ar nukentėjusiųjų bei liudytojų didelis skaičius, dalies proceso dalyvių (nukentėjusiųjų arba liudytojų) gyvenimas užsienio valstybėse, reikalingų duomenų gavimas iš užsienio valstybių įstaigų ir gautų dokumentų vertimas iš užsienio kalbų, daug laiko reikalaujančių ekspertizių atlikimas ir jų sudėtingumas, proceso veiksmų ar kitų dokumentų gausumas ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 24 punktas).

Susipažinus su teismui pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga, konstatuotina, jog tyrimas byloje užtruko dėl objektyvių priežasčių. Visų pirma, pažymėtina, kad tyrimas yra ganėtinai sudėtingas, nes dalį procesinių veiksmų būtina atlikti Lenkijos Respublikoje, kas ir buvo padaryta. Vilniaus miesto apylinkės teismas dar ankstesnėje nutartyje pažymėjo, kad kreipimasis su teisinės pagalbos prašymu į Lenkijos Respubliką galėjo būti surašytas ir anksčiau, tačiau ši aplinkybė nesudaro pakankamo pagrindo pripažinti, kad tyrimas yra vilkinamas. Pažymėtina, kad atsakymas iš Lenkijos Respublikos kompetentingų institucijų vis dar nėra gautas ir tik gavus atsakymą į teisinės pagalbos prašymą, bus sprendžiama, kokius tolimesnius ikiteisminio tyrimo veiksmus atlikti. Įvertinus šias aplinkybes, nenustatyta duomenų, kad atliekamas ikiteisminis tyrimas yra vilkinamas.

Neabejotina, kad dėl ilgai besitęsiančio ikiteisminio tyrimo įtariamasis patiria tam tikrų nepatogumų. Vis dėlto, aukštesnės instancijos teismo vertinimu, ši aplinkybė nėra laikytina tokia, kuri nebūtų pateisinama jam pateiktų įtarimų kontekste. Be to, skundo teiginiai dėl ikiteisminio tyrimo neigiamo poveikio sveikatai, psichologinei būsenai, asmeniniam ir šeimyniniam gyvenimui, trukdymo darbui yra deklaratyvūs, nes nepateikta jokių tai pagrindžiančių duomenų. Pažymėtina ir tai, kad EŽTT nagrinėjamose bylose, pažeidimai nustatomi esant visai kitokioms aplinkybėms, susijusioms su ikiteisminio tyrimo trukme. Štai byloje Schumacher prieš Liuksemburgą, teismas inter alia atsižvelgė į tai, kad nacionalinis teismas nutraukė pareiškėjo baudžiamosios bylos procesą dėl iš prekybos narkotinėmis medžiagomis gautų pajamų išplovimo tuo pagrindu, jog per pastaruosius trejus metus byloje neatliktas joks procesinis veiksmas. Byloje Kravtas prieš Lietuvą visas baudžiamasis procesas, bylą išnagrinėjus trijų instancijų teismuose iš viso truko devynerius metus ir beveik vienuolika mėnesių. Byloje Maneikis prieš Lietuvą vien apylinkės teismas nagrinėjo byla pirmąja instancija šešerius metus. Taigi, nagrinėjamu atveju, ikiteisminio tyrimo terminai nėra laikytini per ilgais, nes remiantis bylos sudėtingumu yra visiškai pateisinami. Sisteminė analizuojamo Lietuvos Respublikos BPK straipsnio nuostatų analizė rodo, kad ikiteisminio tyrimo nutraukimas dėl pernelyg ilgos jo trukmės – tai kraštutinė priemonė, kuri turėtų būti taikoma išnaudojus visas galimybes užbaigti ikiteisminį tyrimą per tinkamą laiką. Nors iš skundą nagrinėjančiam teismui pateiktos medžiagos matyti, jog ikiteisminis tyrimas nėra vilkinamas, o ikiteisminio tyrimo sudėtingumas yra pateisinama ilgesnio proceso priežastis, vis dėlto atkreiptinas tiek skundą padavusių asmenų, tiek ikiteisminį tyrimą atliekančios institucijos dėmesys, kad pagal EŽTT praktiką maksimali priimtinos viso baudžiamojo proceso trukmės riba yra šešeri metai. Pažymėtina ir tai, kad tarptautiniuose bei nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintas proceso greitumo principas nepaneigia ikiteisminio tyrimo pareigūnų pareigos išaiškinti visas reikšmingas bylos aplinkybes. Nepaisant to, kad kiekvienas asmuo turi teisę į greitą procesą, būtina akcentuoti, kad bet koks procesas, norint, kad jis baigtųsi teisingo sprendimo priėmimu, reikalauja atitinkamo laiko ir yra neįmanomas be visapusiško ir objektyvaus bylos duomenų ištyrimo ir išnagrinėjimo. Asmens teisė į greitą procesą yra tik teisės į teisingą teismą dalis, kurios visapusiškas, o ne vien tik minėtu aspektu užtikrinimas suponuoja tikro, o ne tariamo teisingumo įvykdymą byloje. Dėl šios priežasties galima pateisinti ilgesnį, bet teisingesnį procesą (EŽTT sprendimas 2004 m. rugsėjo 21 d. byloje Kuśmierek v. Poland).

Kaip jau buvo konstatuota ankstesnėje Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 20 d. nutartyje, nepagrįstu laikytinas skundo argumentas ir dėl neva netinkamai apylinkės teismo nutartyje nurodyto surastų traktorių skaičiaus. Taip pat nepagrįstas skundo argumentas dėl skundžiamos nutarties rezoliucinės dalies neaiškumo. Skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje yra aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad terminas ikiteisminiam tyrimui užbaigti yra pratęsiamas trims mėnesiams. Kaip jau anksčiau minėtoje nutartyje pažymėjo Vilniaus apygardos teismas, vien tai, kad įtariamasis turi kitokią nuomonę dėl jo atžvilgiu atliekamo ikiteisminio tyrimo, nėra pakankamas pagrindas nustatyti, jog tariami procesiniai pažeidimai buvo padaryti iš tikrųjų.

Pažymėtina, jog EŽTT ir suformuotoje nacionalinių teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją).

Esant tokioms aplinkybėms, skundas atmestinas ir paliktina galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti įtariamojo S. V. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.