Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Šelmienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3 – ojo skyriaus prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kurioje

V. Š. (V. Š.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamą vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), įgijęs pagrindinį išsilavinimą, (duomenys neskelbtini), nedirbantis, Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neregistruotas, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Š. pažeidė viešąją tvarką. Nusikalstama veika padaryta tokiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis: V. Š. 2024 m. kovo 5 d., apie 16.30 val., būdamas viešoje vietoje, gatvėje ties pastatu, esančiu Sodų g. 20B, Vilniuje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai, kas pasireiškė tuo, kad kitų asmenų akivaizdoje be jokios priežasties sudavė ranka vieną smūgį nukentėjusiajam A. M. (A. M.) į veido sritį, dėl ko nukentėjusysis nukrito ant žemės. Tokiu būdu padarė A. M. poodinę kraujosruvą su odos nubrozdinimu pakaušyje, žaizdelę ties viršutinės lūpos kairiuoju kampu, taip A. M. sukėlė fizinį skausmą, nežymiai sutrikdė jo sveikatą bei sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką. Šiais savo veiksmais V. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnyje.

Kaltinamasis V. Š., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos visiškai pripažino ir parodė, kad 2024 m. kovo 5 d., apie 16.30 val., ramiai stovėjo stotelėje, laukdamas autobuso. Buvo neblaivus, išgėręs maždaug keturis bokalus alaus. Prie jo priėjo nepažįstamas irgi neblaivus vyras, kuris įkyriai reikalavo 10 eurų. Tam vyrui aiškiai pasakė, kad pinigų neturi ir neduos. Pamatė, kad į stotelę atvažiuoja autobusas ir ėjo link jo. Tuo metu pajuto smūgį iš galo į nugarą, atsisukęs pamatė tą patį nepažįstamą vyrą, reikalavusį pinigų. Tas nepažįstamas vyras pakartotinai sušuko: „ei, [necenzūrinis žodis], duok 10 eurų“. Jis neištvėrė ir sudavė ranka vieną smūgį vyrui į veido sritį, tas vyras nukrito ant žemės ir galva atsitrenkė į žemę. Jam nepatiko, kad tas vyras pavadino jį necenzūriniu žodžiu. Iš karto privažiavo policijos pareigūnų ekipažas. Dėl tokio savo poelgio labai gailisi. Sutinka Vilniaus teritorinei ligonių kasai atlyginti padarytą žalą. Prašo pabaigti bylą baudžiamuoju įsakymu (el. b. 2 t., 15 – 18 b. l.).

Nukentėjusysis A. M., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2024 m. kovo 5 d., vakare, tiksliai laiko neprisimena, šalia Vilniaus autobusų stoties, Sodų g., Vilniuje, stotelėje laukė autobuso. Šalia jo stovėjo kitas vyras. Jis buvo bare, todėl įvykio metu buvo išgėręs porą bokalų alaus. Su tuo vyru apie kažką kalbėjosi, bet nesipyko. Jis vyrui suėmė su ranka už peties, kad šis atsisuktų į jį ir vyras vieną kartą jam trenkė ranka į žandikaulį. Po smūgio nugriuvo ant žemės, trenkėsi galva į asfaltą. Ar daugiau jam vyras smūgiavo, neprisimena, buvo praradęs sąmonę. Pamena, kai atsipeikėjo, jam pareigūnė valė kraują nuo lūpų. Jį apžiūrėjo medikai ir nuvežė į ligoninę detalesnei apžiūrai. Ligoninėje apžiūrėjo lūpą, darė galvos rentgeną, tikrino, ar nėra smegenų sutrenkimo. Tą pačią naktį paleido iš ligoninės. Po įvykio gėrė vaistus nuo skausmo, kadangi jam skaudėjo galvą po įvykio dar tris dienas. Šiuo metu galvoje yra likęs randas, dabar galvos skausmas sumažėjęs. To vyro, kuris jam trenkė, artimai nepažįsta, jie nėra draugai, tačiau yra tą vyrą matęs anksčiau prieš įvykį, nes ir tas vyras dažnai lankosi stoties rajone. Jokių pretenzijų vyrui, kuris jam sudavė ranka smūgį į žandikaulį, neturi, civilinio ieškinio nereikš, po įvykio gydymo įstaigose nebuvo ir neplanuoja, pats savarankiškai į Valstybinę teismo medicinos tarnybą nesikreipė (el. b. 1 t., 77 – 80, 147 – 150 b. l.).

Liudytoja V. S., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2024 m. kovo 5 d., apie 16.30 val. patruliuojant šalia pastato, esančio Sodų g. 20B, Vilniuje, pastebėjo, kaip V. Š. sudavė vieną smūgį į veido sritį A. M.. Po smūgio A. M. nukrito nugara ant žemės grindinio. Nedelsdami sustojo ir išlipo iš tarnybinio automobilio, V. Š. sulaikė. A. M. iš burnos bėgo kraujas, ant galvos pakaušio buvo matomas nubrozdinimas; iš burnos sklido alkoholio kvapas, buvo nekoordinuoti judesiai. Atvykę medikai nukentėjusįjį išvežė į ligoninę. V. Š. nurodė, kad laukiant autobuso prie jo pristojo nepažįstamas asmuo, kuris prašė jo duoti 10 eurų, atsisakius padėti, vyras pasidarė agresyvus, išvadino necenzūriniais žodžiais, dėl ko tarp abiejų kilo fizinis konfliktas (el. b. 1 t., 178 – 181 b. l.).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolų duomenų ir fotonuotraukų matyti ikiteisminio tyrimo metu apžiūrėta įvykio vieta, esanti prie viešojo transporto sustojimo vietos pavadinimu „Stotis“, kuri pažymėta raide „I“, šalia pastato, esančio Sodų g. 20B, Vilniuje (el. b. 1 t., 1 – 3, 13 – 16, 49 – 57 b. l.).

Iš tarnybinio pranešimo duomenų matyti, kad 2024 m. kovo 5 d., apie 16.30 val., Sodų g. 20B, Vilniuje, patruliuojant buvo pastebėta, kaip vyriškos lyties asmuo Nr. 1 sudavė vieną smūgį į veido sritį kitam vyriškos lyties asmeniui Nr. 2. Po smūgio asmuo Nr. 2 nukrito nugara ant žemės grindinio. Iš asmens Nr. 2, kaip vėliau paaiškėjo, tai – A. M., burnos bėgo kraujas, ant galvos pakaušio buvo matomas nubrozdinimas. Asmuo Nr. 1, kaip vėliau paaiškėjo, tai – V. Š., buvo sulaikytas ir pasodintas į tarnybinį automobilį (el. b. 1 t., 4 – 7 b. l.).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo duomenų matyti ikiteisminio tyrimo metu peržiūrėtas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, kaip V. Š. pakelia dešinę ranką ir ją ištiesia į priešais stovinčio A. M. veido sritį. Po ko, priešais stovėjęs A. M. nugriuvo ant žemės, ant nugaros (el. b. 1 t., 46 – 48 b. l.).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo duomenų matyti ikiteisminio tyrimo metu peržiūrėti A. M. medicininių dokumentų nuorašai, skaitmeninė laikmena. Po nusikalstamos veikos padarymo A. M. nustatyti šie sužalojimai: poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu pakaušyje, žaizdelė ties viršutinės lūpos kairiuoju kampu. Sužalojimai galėjo būti padaryti kontaktuojant su kietais – bukais daiktais, galimai nurodyto įvykio metu (laikui patikslinti medicinos dokumentų duomenų nepakanka). Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą (el. b. 1 t., 83 – 85 b. l.).

Iš alkotesterio kvito duomenų matyti, kad 2024 m. kovo 5 d. 17.02 val. V. Š. alkotesteriu „Alcotest 7510“ Nr. ARPK-0176 (patikros sertifikatas Nr. 1985666, galiojo iki 2024 m. balandžio 10 d.) nustatytas 2,03 prom. neblaivumas (el. b. 1 t., 17 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

BK 284 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų, kurie vienas kitą papildo ir sutampa tarpusavyje, visumą, konstatuoja, kad V. Š., būdamas viešoje, visiems prieinamoje vietoje – gatvėje, ties pastatu, esančiu Sodų g. 20B, Vilniuje, tyčia įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir taip pažeidė viešąją tvarką. V. Š. įžūlūs veiksmai kitų asmenų akivaizdoje pasireiškė fizinio smurto be pateisinamos priežasties panaudojimu nukentėjusiojo A. M. atžvilgiu, t. y. V. Š. sudavė ranka vieną smūgį nukentėjusiajam A. M. į veido sritį, po ko nukentėjusysis nukrito ant žemės. Tokiais savo veiksmais V. Š. padarė nukentėjusiajam A. M. poodinę kraujosruvą su odos nubrozdinimu pakaušyje, žaizdelę ties viršutinės lūpos kairiuoju kampu, dėl ko A. M. buvo sukeltas fizinis skausmas ir nežymiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata. Tokiu būdu V. Š. viešoje vietoje be pagrindo, neteisėtai demonstravo nepagarbą aplinkai bei aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, ką patvirtina tiek priverstinis policijos pareigūnų įsikišimas, tiek medikų pagalba, kurios prireikė nukentėjusiajam, tiek sutrikdyta nukentėjusiojo laisvė elgtis sau įprastu būdu.

V. Š., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir išsamiai paaiškino nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Kaltinamojo nurodytas aplinkybes patvirtina nukentėjusiojo A. M. ir liudytojos V. S. ikiteisminio tyrimo metu nurodytos aplinkybės, taip pat kita, byloje esanti, rašytinė medžiaga, t. y. įvykio vietos apžiūros protokolo duomenys, policijos pareigūno tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės apie tai, kad patruliuojant buvo pastebėtas viešosios tvarkos pažeidimas, kitų objektų apžiūros protokolų duomenys, iš kurių matyti užfiksuotas V. Š. viešosios tvarkos pažeidimas ir nukentėjusiojo A. M. po nusikaltimo padarymo patirti sužalojimai.

Minėtų įrodymų visumos pagrindu teismas nustatė ir patvirtina tai, kad V. Š. atliko fizinio smurto veiksmus prieš nukentėjusįjį A. M. viešoje vietoje, kitų žmonių akivaizdoje be pateisinamos priežasties, kas atitinka jo įžūlaus elgesio turinį. Teismas pripažįsta, kad V. Š. nusikalto tyčiniais veiksmais, t. y. suprasdamas savo pavojingos veikos pobūdį, siekdamas suprantamų žalingų pasekmių ir sąmoningai smurtaudamas prieš nukentėjusįjį, dėl ko nukentėjusysis patyrė ne tik fizinį skausmą, tačiau jam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Tokie V. Š. objektyviai atlikti veiksmai viešumoje, kur privaloma laikytis viešo elgesio taisyklių ir moralės normų, sukeltos pasekmės ir objektai, į kuriuos buvo pasikėsinta (nukentėjusiojo sveikata, asmens kūno neliečiamumas) įrodo jo tyčią, kuri pasireiškė elementarių elgesio taisyklių ir visuomenėje priimtų bendravimo dėsnių paniekinimu. V. Š. viešoje vietoje, kitų žmonių akivaizdoje, įžūliai demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, neteisėtai smurtavo prieš nukentėjusįjį A. M., tokiais savo veiksmais ir sukeltomis pasekmėmis V. Š. sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, dėl ko jo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį kaip nusikalstamas viešosios tvarkos pažeidimas.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamasis V. Š. neprieštaravo proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su bausmės rūšimi ir dydžiu (el. b. 2 t., 31 – 32 b. l.). Nukentėjusysis A. M. 2024 m. balandžio 29 d. raštu buvo informuotas apie galimybę procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, prieštaravimų neišreiškė (el. b. 2 t., 33 – 34 b. l.).

Skirdamas bausmę V. Š., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, susijęs su viešąja tvarka. Kaltinamasis dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltę pripažino visiškai ir gailėjosi, kas pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas neblaivus ir tai neabejotinai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Įvertinta ir tai, kad V. Š. praeityje teistas nebuvo, per pastarųjų vienerių metų laikotarpį administracine tvarka nebaustas. V. Š. yra įgijęs pagrindinį išsilavinimą, (duomenys neskelbtini), nedirbantis, Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neregistruotas, turintis nuolatinę gyvenamą vietą. Duomenų apie kaltininko gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje nėra. Įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus prokuroro prašomo dydžio laisvės apribojimo bausmę.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam V. Š. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Dėl civilinio ieškinio, kardomosios priemonės tolesnio taikymo ir kitų klausimų

Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 131,45 eurų dydžio civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (el. b. 1 t., 126 – 127 b. l.), dėl ko Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3 – ojo policijos komisariato 1 – ojo veiklos skyriaus 2024 m. balandžio 22 d. nutarimu buvo pripažinta civiline ieškove (el. b. 1 t., 128 – 132 b. l.). Kaltinamasis V. Š. savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai, sutiko iki 2024 m. liepos 1 d. atlyginti civilinei ieškovei padarytą 131,45 eurų turtinę žalą (el. b. 2 t., 30 b. l.). Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys ir reikalavimai dėl turtinės žalos įrodyti pateiktais dokumentais, žala padaryta dėl nusikalstamų V. Š. veiksmų, tarp žalos ir kalto asmens veikos egzistuoja priežastinis ryšys. Nustatęs visas privalomas žalos atlyginimo sąlygas teismas Vilniaus teritorinės ligonių kasos reikalavimą tenkina visiškai, priteisdamas civilinei ieškovei visą prašomą turtinės žalos dydį.

Nagrinėjamu civiliniu ieškiniu taip pat prašoma priteisti procesines palūkanas – 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.37 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, jog skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Nors šios CK normos reguliuoja kreditoriaus ir skolininko santykius, kylančius iš sutartinių santykių, tačiau kasacinės instancijos teismo praktikoje procesinės palūkanos yra priteisiamos ir bylose, kai žala kyla iš delikto. Teismas vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-4-699/2015, 2K-352-976/2018, 2K-P-75-788/2019), atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, šiuo atveju pripažįsta, kad reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo yra pagrįstas, turi būto tenkinamas ir ieškovei priteistinos jos prašomos 5 procentų dydžio metinės palūkanos, jas skaičiuojant nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (el. b. 2 t., 22 – 29 b. l.) – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – naikintina, kaip nebereikalinga.

Daiktų, turėjusių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytas nebuvo.

Proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

V. Š. (V. Š.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. Š. paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 3 punktu, 4 punktu, 5 dalies 4 punktu, 6 dalimi, įpareigoti V. Š. iki 2024 m. liepos 1 d. atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždrausti V. Š. vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Iš V. Š. priteisti Vilniaus teritorinei ligonių kasai 131,45 (vieno šimto trisdešimt vieno euro ir keturiasdešimt penkių euro centų) turtinės žalos atlyginimą bei 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo iki teismo sprendimo dėl žalos atlyginimo visiško įvykdymo.

V. Š. skirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti – iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo nekeisti, įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui – panaikinti.

Išaiškinti V. Š., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19 – 22 straipsniai.

1) atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba Probacijos tarnybos šaukimo gavimo dienos;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

4) intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti Probacijos tarnybai apie šio įtaiso praradimą ar pastebėtą gedimą.

Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.

Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios;

3) teismas, išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.