Panevėžio apygardos teismo nutartis

Teisėja Zita Gavėnienė Teisėja Daiva Gadliauskienė 1 S-893-350/2010

2010 m. lapkričio 29 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Gaputis,

sekretoriaujant Onutei Astrauskienei,

dalyvaujant pareiškėjo V. A. gynėjai advokatei Rimai Keblienei,

teismo posėdyje išnagrinėjęs V. A. skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-11-08 nutarties, kuria atsisakyta pradėti privataus kaltinimo bylos procesą kaltinant V. V. pagal BK 155 str. 1 d., nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių ir,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skundžiama nutartimi Panevėžio miesto apylinkės teismas atsisakė pradėti privataus kaltinimo bylos procesą pagal V. A. pareiškimą, kuriuo jis kaltina V. V. padarius nusikaltimą, numatytą BK 155 str. 1 d., nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Teismas nutartyje nurodė, kad V. V. nepadarė veiksmų akivaizdžiai prieštaraujančių įprastoms elgesio taisyklėms, bendražmogiškos moralės reikalavimams ir nesiekė pažeminti V. A., o pastarojo teiginiai, kad V. V. jį žodžiu įžeidė yra deklaratyvaus pobūdžio.

V. A. skundžia Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-11-08 nutartį, prašo ją panaikinti. Nurodo, kad apylinkės teisme teisėjui D.Jatužiui nagrinėjant baudžiamąją bylą, jis kaip kaltinamasis uždavinėjo klausimus nukentėjusiajai V. V.. Norėjo išgirsti konkrečius atsakymus, tačiau jų nesulaukęs, klausimus kelis kartus pakartojo. Po jo pakartotų klausimų V. V. pasakė „tu mane specialiai nori sunervuoti, kažkoks asilas“. Šie viešai pasakyti žodžiai jį įžeidė, sukėlė sveikatos problemų, dėl ko jis kreipėsi į medikus, pergyveno dėl įvykio. Jis buvo įžeistas viešai, girdint visiems proceso dalyviams, kuriuos pareiškime prašė apklausti, tačiau teisėja, praėjus daugiau kaip pusei metų po jo pareiškimo, atimdama teisę į teisingą teismą ir pažeisdama jo teises, nepagrįstai nusprendė, kad šie įžeidžiantys žodžiai buvo adresuoti ne jo atžvilgiu, nors iš esančio vaizdo įrašo aiškiai matyti, kad V. V. žodžius sakė tiesiogiai jam.

Teismo posėdyje pareiškėjo gynėja prašė skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Pagal BK 155 str. 1 d. atsako tas, kas viešai veiksmu, žodžiu ar raštu užgauliai pažemino žmogų. Įžeidimas yra tyčinis nusikaltimas, kuriuo siekiama neigiamai, nepadoriai įvertinti žmogų, pažeminti jį jo paties ar kitų žmonių akyse, užgauliai atsiliepiant apie žmogaus asmenybę, jo savybes. Šis nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia.

Iš teismui pateiktoje medžiagoje esančio V. V. paaiškinimo matyti, kad baudžiamojoje byloje, kurioje ji pripažinta nukentėjusiąja, ikiteisminio tyrimo teisėjui ją apklausiant, įtariamasis V. A. paprašė apibūdinti jo išvaizdą, į ką ji atsakė, kad tyrimo metu jį atpažino iš veido, išvaizdos, tiksliau apibūdinti nemoka. V. A. primygtinai to paties klausė keletą kartų, dėl ko ji susinervino ir išreikšdama savo pasipiktinimą tokiu V. A. elgesiu, tyliai pasakė žodį „asilas“. Šis žodis jai išsprūdo nieko negalvojant, paprasčiausiai susinervinus, dėl jos manymu V. A. tyčia, siekiant ją sunervinti, kartojamų klausimų. Tiesiogiai žodžio „asilas“ V. A. nesakė, įžeisti jo nenorėjo, manė, kad šio jos pasakymo niekas negirdėjo. Teisėjui pasakius, kad V. A. dėl jos žodžių įsižeidė, iškarto V. A. atsiprašė.

Iš vaizdo įrašo, kuriame užfiksuota nepilnametės nukentėjusios V. V. apklausa matyti, kad nukentėjusioji buvo apklausiama Panevėžio miesto apylinkės teismo vaikų apklausos kambaryje apie bylos, kaltinant V. A. ir kitus asmenis nepilnametės išžaginimu ir seksualiniu prievartavimu, aplinkybes. Kaltinamasis V. A. iš teismo posėdžių salės, techninių priemonių pagalba per teisėją D.Jatužį nukentėjusiajai V. V. pateikinėjo klausimus, kelis kartus uždavė tą patį klausimą apie jo išvaizdą. Nukentėjusiai atsakius, kad tyrimo metu ji jį atpažino iš bendros išvaizdos, veido apibūdinti negali, tačiau V. A. primigtinai reikalavo jį apibūdinti. Po tokių pakartotinių kaltinamojo klausimų, nukentėjusioji V. V. tyliu balsu pasakė „jis specialiai mane nervuoja, asilas kažkoks“.

Iš šių duomenų darytina išvada, kad V. V. tyčios V. A. įžeisti nenorėjo, užgauliai pažeminti jo nesiekė, tiesiogiai įžeidžiančių žodžių jam neišsakė, o būdama susinervinusi dėl jo įkyraus klausimo kartojimo, pavartojo žodį ‚asilas“, kurį V. A. vertina kaip pavartotą tiesiogiai jo atžvilgiu ir jį įžeidusiu. Iš visos V. V. apklausos eigos, pasisakymų eiliškumo, konteksto, kuriame V. V. pasakė minimą žodį, turinio, apklausiamosios tono akivaizdu, jog minimu žodžiu V. V. nesiekė įžeisti V. A., o tuo žodžiu ji tik garsiai išreiškė savo nuomonę apie V. A. įkyriai kartojamus klausimus. Tai reiškia, kad V. V. tyčios įžeisti V. A. neturėjo. Tokiu būdu apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad V. V. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, todėl pagrįstai atsisakė pradėti privataus kaltinimo bylos procesą pagal V. A. pareiškimą. Apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją nėra pagrindo.

Pareiškėjo skundo argumentai apie tai, kad dėl nukentėjusios pavartotų žodžių jam atsirado sveikatos problemų atmetami kaip deklaratyvūs, jokiais duomenimis nepagrįsti teiginiai, o vien tai, kad pareiškėjo atžvilgiu jį netenkinantis sprendimas buvo priimtas praėjus pusmečiui po pareiškimo parašymo, nereiškia, kad buvo pažeista teisė į nepriklausomą ir nešališką teismą, be to tai nesutrukdė pareiškėjui priimtą sprendimą apskųsti BPK nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

V. A. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 8 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.