- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-10-10
- Bylos Nr.
- eI3-5194-414/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00848-2022-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjai
- Rimantas Giedraitis (pirm.), Janina Vitunskienė, Natalja Zelionkienė
- Pareiškėjas
- T. M.
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės administracija
- Kategorijos
- 24.4Administracinių paslaugų teikimas
- 5.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Janinos Vitunskienės ir Nataljos Zelionkienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. M. skundą atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl rašto panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas T. M. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus vedėjo 2022 m. kovo 15 d. raštą Nr. 70-2-800 „Dėl prašymo“.
Pareiškėjas skunde nurodė ir jo atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad pareiškėjas T. M. 2021 m. kovo 2 d. pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. ML-998 ir 2021 m. kovo 10 d. perdavimo – priėmimo akto pagrindu įgijo 79/100 dalis inžinerinio statinio – aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini).
Kauno miesto savivaldybės administracijai (toliau – ir Atsakovė) buvo pateiktas 2022 m. vasario 27 d. prašymas „Dėl informacijos suteikimo“. Minėtame prašyme buvo prašoma suteikti informacijos apie esamos situacijos juridiką: Ar galima suformuoti į atskirus nekilnojamojo turto kadastro objektus esamą kiemo aikštelę (kiti inžineriniai statiniai – aikštelė, adresas: (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini)). Šiuo metu yra nustatyta naudojimosi daiktu tvarka, norima A dalį turėti kaip atskirą kadastrinį objektą. Šiuo metu žemės sklypo dalis inžinerinio statinio - aikštelės savininkams nepriklauso.
Atsiliepimas
Atsakovė 2022 m. kovo 15 d. sprendime Nr. 70-2-800 (toliau – ir Ginčijamas sprendimas) nurodė, jog išnagrinėjusi prašymą dėl inžinerinio statinio – aikštelės galimybės suformuoti į atskirus nekilnojamojo turto kadastro objektus, nemato galimybės aikštelę skaidyti į atskirus nekilnojamojo turto kadastro objektus, nurodyta jo apskundimo tvarka.
Atstovas pabrėžė, kad visi aikštelės bendraturčiai pageidauja, jog kiemo aikštelė būtų suformuojama į atskirus nekilnojamojo turto kadastro objektus, bendraturčiai turi teisę nustatyti aikštelės teisinę padėtį, jos teisinį likimą, pakeisti jos ekonominę būklę. Bendraturčių siekis aikštelę suformuoti į atskirus nekilnojamojo turto kadastro objektus neprieštarauja jokioms įstatymų normos. Ginčijamame sprendime visiškai nebuvo atsižvelgta į tokią bendraturčių teisę, tik deklaratyviai, skubotai ir neįsigilinus į visas faktines aplinkybes nurodoma, jog atsiradusi skirtingų savininkų nuosavybės teisė nesudaro prielaidos aikštelę skaidyti į atskirus nekilnojamojo turto kadastro objektus.
Akcentavo, jog Ginčijamame sprendime nėra išdėstyti jokie motyvai, nepateiktas joks teisinis pagrindas. Esant šioms aplinkybėms, akivaizdu, jog Ginčijamas sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų, todėl yra naikintinas, kaip neteisėtas, paneigiantis bendraturčiams įstatymų įtvirtintą teisę pasidalinti nekilnojamąjį daiktą.
Atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovė prašė bylą nutraukti.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovė paaiškino, kad Kauno miesto savivaldybės administracija 2022 m. vasario 27 d. gavo pareiškėjo prašymą dėl informacijos suteikimo, todėl T. M. pateikė informacinio pobūdžio raštą Nr. 70-2-800, o ne administracinį sprendimą, todėl Ginčijamam sprendimui netaikomi Viešojo administravimo įstatyme numatyti reikalavimai administraciniam sprendimui. Šiuo atveju, akivaizdu, kad informacinio pobūdžio raštas nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, kadangi juo tik suteikiama informacija, o ne priimamas sprendimas, įtakojantis pareiškėjo teises ar pareigas, todėl nagrinėjama administracinė byla turėtų būti nutraukta.
Akcentavo, jog vadovaujantis Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 "Gyvenamieji pastatai", patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2003-12-24 įsakymu Nr. 705 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 "Gyvenamieji pastatai" patvirtinimo, 4.28 punktu, Statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011-12-2 įsakymu Nr. D1-933 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ patvirtinimo, 123.14. punktu, teigtina, kad tais atvejais, kai aikštelės padalintos į atskiras stovėjimų grupes (pvz. skirtingų dangų aikštelės), ir šios grupės yra atskirtos atitinkamo ploto želdiniais, jos gali būti dalios. Tačiau nagrinėjamu atveju aikštelė yra įregistruota kaip inžinerinis statinys ir buvo suformuota pastatų ((duomenys neskelbtini)) eksploatavimui. Tai reiškia, kad stovėjimo aikštelė yra susijusi su pastate esančiomis patalpomis bendra ūkine paskirtimi, fiziniu ir funkciniu ryšiu. Vertinant tai, kad aikštelė neturi skirtingų dangų, kadangi ji registruota kaip vientisas inžinerinis statinys, taip pat tai, kad aikštelėje nėra želdynais atskirtų plotų, darytina išvada, kad aikštelė negali būti daloma.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas T. M. 2021 m. kovo 2 d. pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. ML-998 ir 2021 m. kovo 10 d. perdavimo – priėmimo akto pagrindu įgijo 79/100 dalis inžinerinio statinio – aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini).
Kauno miesto savivaldybės administracijai buvo pateiktas 2022 m. vasario 27 d. prašymas „Dėl informacijos suteikimo“. Minėtame prašyme buvo prašoma suteikti informacijos apie esamos situacijos juridiką: Ar galima suformuoti į atskirus nekilnojamojo turto kadastro objektus esamą kiemo aikštelę (kiti inžineriniai statiniai – aikštelė, adresas: (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini)). Šiuo metu yra nustatyta naudojimosi daiktu tvarka, norima A dalį turėti kaip atskirą kadastrinį objektą. Šiuo metu žemės sklypo dalis inžinerinio statinio - aikštelės savininkams nepriklauso. Kartu su prašymu atsakovei buvo pateiktas VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto (aikštelės) registro duomenų bazės išrašas, kuriame buvo nurodyta, jog aikštelė turi nustatytą naudojimosi tvarką, kuri nustatyta pagal 2021 m. kovo 2 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. ML-998.
Atsakovė Ginčijamame sprendime nurodė, jog išnagrinėjusi prašymą dėl inžinerinio statinio – aikštelės galimybės suformuoti į atskirus nekilnojamojo turto kadastro objektus, nemato galimybės aikštelę skaidyti į atskirus nekilnojamojo turto kadastro objektus, nurodė jo apskundimo tvarka.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl to, ar Kauno miesto savivaldybės administracijos 2022 m. kovo 15 d. raštu Nr. 70-2-800 ,,Dėl prašymo“ tinkamai atsakyta į iškeltus klausimus.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas (akto redakcija, galiojusi nuo 2022-01-29) numato dvi kreipimosi į viešojo administravimo subjektus formas: su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus yra vadinamas prašymu (VAĮ 2 straipsnio 10 dalis); skundu vadinamas asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame tas asmuo nurodo, kad yra pažeistos jo ar kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašo juos apginti (VAĮ 2 straipsnio 12 dalis).
Asmens kreipimosi į viešojo administravimo subjektą forma nustatoma, atsižvelgiant (vertinant) į tokio kreipimosi turinį, o ne jo pavadinimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-1252/2012; 2012 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2918/2012; 2012 m. spalio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-2452/2012; 2014 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-494/2014 ir kt.).
Asmenų prašymus ir skundus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles (VAĮ 11 straipsnio 1 dalis). Tokios taisyklės patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 „Dėl Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Prašymų ir skundų nagrinėjimo taisyklės).
Prašymų ir skundų atsakymų rengimą reglamentuoja Prašymų ir skundų nagrinėjimo taisyklių V skyrius (redakcija, galiojanti nuo 2021-12-7). Prašymų ir skundų nagrinėjimo taisyklių 40 punkte nurodyta, kad į prašymą institucija atsako atsižvelgdama į jo turinį:
45.1. į prašymą suteikti administracinę paslaugą atsakoma suteikiant prašomą vieną iš Viešojo administravimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nurodytų administracinių paslaugų (ar prašomas kelias administracines paslaugas) arba pateikiant motyvuotą atsisakymą tą padaryti;
45.2. į prašymą pakonsultuoti asmenį jam aktualiu klausimu atsakoma suteikiant konsultaciją pagal institucijai nustatytą kompetenciją arba pateikiant motyvuotą atsisakymą tą padaryti;
45.3. į prašymą priimti administracinį sprendimą atsakoma Viešojo administravimo įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka.
45.4. į prašymą, nenurodytą Taisyklių 45.1–45.3 papunkčiuose, atsakoma laisva forma.
Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo 2022 m. vasario 27 d. prašymas „Dėl informacijos suteikimo“ atitinka Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje pateiktą prašymo apibrėžimą ir vertintinas kaip prašymas pakonsultuoti asmenį jam aktualiu klausimu, kurį atsakoma suteikiant konsultaciją pagal institucijai nustatytą kompetenciją arba pateikiant motyvuotą atsisakymą tą padaryti. Tokia išvada daroma atsižvelgiant į pareiškėjo suformuluotų reikalavimų, nurodytų 2022 m. vasario 27 d. prašymas „Dėl informacijos suteikimo“, turinį.
Tikrinant, ar Kauno miesto savivaldybės administracija tinkamai reagavo į pareiškėjo prašymą ir pateikė pakankamą atsakymą, teismas turi vadovautis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies nuostata, įtvirtinančia, kad turi būti nustatyta, ar konkrečiu atveju viešojo administravimo subjekto priimtais aktais, veiksmais (neveikimu) nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar viešojo administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar teisės aktas arba veiksmas (neveikimas) neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus.
Pažymėtina, jog individualiems administraciniams aktams yra taikomi Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5-7 punktuose nustatyti reikalavimai.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aptartą teisinį reglamentavimą, teismų praktiką, pažymi, kad atsakymas asmeniui, bet kuria forma (skundu ar prašymu) besikreipusiam į viešojo administravimo instituciją turi atitikti teisės aktuose nustatytus reikalavimus, vienas jų – išsamumo reikalavimas. Išsamumo reikalavimą patvirtina Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 5 punktas, kuriame nustatyta, kad vienas iš viešojo administravimo principų yra išsamumo, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį.
Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, daro išvadą, kad Ginčijamas sprendimas, įvertinus jo turinį teisinio ir faktinio pagrindimo aspektu, nėra tinkamai motyvuotas, nes jame nenurodyti pagrindiniai faktai, argumentai, nepateiktas suprantamas pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, t. y. Ginčijamas sprendimas yra formalus ir deklaratyvus, jame iš esmės neatsakyta į pareiškėjo 2022 m. vasario 27 d. prašyme keltus klausimus.
Pažymėtina, kad pareiškėjas savo prašyme kėlė klausimą dėl galimybės suformuoti į atskirus nekilnojamojo turto kadastro objektus esamą kiemo aikštelę, t. y. siekė išsiaiškinti teisines galimybes, sąlygas, būtinus atlikti veiksmus, tačiau šiuo aspektu visiškai nepasisakyta. Ginčijamame sprendime neatlikta išsamaus vertinimo ir nenurodyti aiškūs motyvai, kodėl pareiškėjas neturi galimybės suformuoti į atskirus nekilnojamojo turto kadastro objektus esamą kiemo aikštelę, iš esmės pateiktas tik bendro pobūdžio paaiškinimas, kad įregistruota aikštelė yra vientisas nedalus inžinerinis statinys, o atsiradusi skirtingų savininkų nuosavybės teisė nesudaro prielaidos esamą vientisą statinį – aikštelę skaidyti į atskirus nekilnojamojo turto kadastro objektus.
Pažymėtina, kad būtent Kauno miesto savivaldybės administracija yra viešojo administravimo subjektas, kuris nagrinėdamas pareiškėjo prašymą turėjo surinkti visą aktualią informaciją pareiškėjo 2022 m. vasario 27 d. prašyme keliamais klausimais ir jį tinkamai išnagrinėti, vadovaudamasis gerojo viešojo administravimo principu bei išsamumo principu, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį (Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 5 punktas).
Teisėjų kolegijos vertinimu, esant nustatytiems Ginčijamo sprendimo trūkumams, jis neatitinka Viešojo administravimo įstatymo keliamų išsamumo, pagrįstumo ir motyvuotumo reikalavimų, todėl panaikintinas Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus vedėjo 2022 m. kovo 15 d. raštas Nr. 70-2-800 „Dėl prašymo“.
Nagrinėjamu atveju nėra reikšmingi Atsakovės argumentai, kad Ginčijamas sprendimas yra informacinio pobūdžio ir jis nedaro įtakos pareiškėjo teisėms ir pareigoms. Kilus teisminiam ginčui dėl tokio viešojo administravimo subjekto atsakymo, pareiškėjo teisė į objektyvų ir nešališką jo kreipimosi nagrinėjimą yra savo pobūdžiu procesinė ir ginama tokia apimtimi, kuri numatyta Taisyklėse. Todėl teismas tokiu atveju turi įvertinti, ar atsakovas, pateikdamas atsakymą į minėto pobūdžio kreipimąsi pareiškėjui, įvykdė Taisyklėse nustatytas sąlygas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-2452/2012).
Atsižvelgiant į išdėstytą, spręstina, kad pareiškėjas turi teisę į visapusišką ir objektyvų jo prašymo išnagrinėjimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo T. M. skundą patenkinti.
Panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus vedėjo 2022 m. kovo 15 d. raštą Nr. 70-2-800 „Dėl prašymo“.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.