Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi M. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą administracinio teisės pažeidimo byloje dėl Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2016-01-20 nutarimo Nr. AM-KLAN-48999525-16 panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016-01-20 Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento nutarimu Nr. AM-KLAN-48999525-16 administracinio teisės pažeidimo byloje M. E. pagal ATPK 86 straipsnį paskirta 361 Eur bauda už tai, kad jis, būdamas atsakingas už laivo priežiūrą ir eksploatavimą, nesiėmė reikiamų priemonių, kad nebūtų teršiama aplinka ir pašaliniai asmenys iš laivo neterštų jūrinės aplinkos, t. y. 2015 m. rugpjūčio 10 d. 18.30 val. Klaipėdoje, Pilies 4 buvusiame laive „V.“ sugedus fekalinės cisternos siurbliui, šalia laivo atsirado rudos spalvos specifinio kvapo nuotekos, o asmenys, buvę laive, pylė į vandenį neaiškios kilmės skystį. Nurodyta, kad M. E. pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnį.

Teismo posėdžio metu M. E. patvirtino skunde nurodytas aplinkybes ir paaiškino, kad jis yra laivo „V.“ savininkas ir yra atsakingas už šio laivo priežiūrą ir eksploatavimą. 2015-08-10 atėjęs į laivą „V.“, kuris stovėjo prie 42 krantinės, esančios Pilies g. 4, Klaipėda, užuodė smarvę. Todėl paprašė buvusio įmonės darbuotojo I. C. pažiūrėti (jis tuo metu buvo netoliese), kas nutiko. Pats nesiaiškino sklidusio kvapo priežasčių, neapžiūrėjo laivo. Kai I. C. nuėjo į laivą, jis išėjo į biurą. Vakare I. C. telefonu jam pranešė, kad laive yra užsikišęs fekalijų tankas. Taip pat pranešė, kad į laivą buvo atvykęs Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnas. Jis, apžiūrėjęs laivą ir užfiksavęs įvykio aplinkybes, leido I. C. toliau dirbti. Į jūrinę aplinką nuotekoms išsilieti nėra galimybės, jos išsiliejo laivo viduje. Jų niekas negalėjo ir pumpuoti į vandenį, kadangi laive buvo sugedusi fekalijų tanko elektrinė pompa (ji naudojama išplaukus į atvirą jūrą iš laivo išpumpuoti nuotekoms). Bylos nagrinėjimo metu jam buvo parodyta vaizdo medžiaga, iš kurios matyti, kaip I. C. pila skystį iš plastmasinio butelio, ir fotonuotraukos, kuriose užfiksuotos išsiliejusios fekalijos laivo viduje. Nors I. C. teigimu, pareigūnas, fiksavęs pažeidimą, fotografavo ir vandenį prie laivo, fotonuotraukų, patvirtinančių, kad fekalijos buvo išsiliejusios į jūrinę aplinką, pareigūnai jam pateikti negalėjo, nes jų neturėjo. Atkreipė dėmesį į tai, kad policijos pareigūnas, pranešęs aplinkos apsaugos pareigūnams apie neva išsiliejusius teršalus, fiziškai negalėjo jų pastebėti, nes iš filmuotos medžiagos matyti, kad jis buvo toli nuo laivo, be to, laivas stovėjo prie aukštų krantinės bortų. Pats vanduo toje krantinėje dėl netekančio vandens yra visada rudai žalias, žydintis, todėl jame būtų sunku įžiūrėti, jei ir būtų iš laivo į jūrinę aplinką išsilieję kokie teršalai. I. C. negalėjo pilti jokio indų ploviklio į vandenį, kadangi tam nebuvo reikalo, nes jis naudojamas, kai į jūrinę aplinką išsilieja dyzelis arba tepalai, o ne fekalijos. Šiuo atveju I. C. išpylė vandenį iš butelio, kadangi jis buvo reikalingas gedimo patikrinimui, kad nuėmus žarną, dar daugiau fekalijų nesilietų į laivo vidų. Tvirtina, kad jokių fekalijų utilizavimo veiksmų laive buvę asmenys neatliko.

Liudytojas policijos pareigūnas S. O. parodė, kad jis yra policijos pareigūnas, o laisvalaikiu dirba neetatiniu aplinkos apsaugos inspektoriumi. Praėjusių metų vasarą dviračiu atvykęs į Kruizinių laivų terminalą pastebėjo krantinėje stovintį laivą, pro kurio bortą buvo išmesta žarna, o iš jos į vandenį bėgo kažkoks skystis. Toje vietoje, kur bėgo neaiškios kilmės skystis, ant vandens matėsi dėmė. Jis nepajuto jokio kvapo. Girdėjo laive veikiančių variklių (lyg ir siurblių) garsus. Jam pasidarė įdomu, todėl pradėjo stebėti šį laivą, matė, kaip laive pasirodė asmuo, kuris pradėjo pilti skystį iš indų ploviklio butelio ant vandens buvusios dėmės, todėl iškart paskambino V. M. ir paklausė, ką tai galėtų reikšti. Inspektorius jam paaiškino, kad iš laivo greičiausiai yra leidžiami tepalai ir ant jų yra pilamas indų ploviklis, kad utilizuotų išleistus tepalus. Dėl šios priežasties jis iškart tarnybiniu telefonu pradėjo filmuoti galimai daromą pažeidimą. Filmavo apie 20-25 m nuo laivo atstumu. Netrukus atvažiavo aplinkos apsaugos inspektorius V. M.. Asmuo, buvęs minėtame laive, pamatęs aplinkos apsaugos tarnybinį automobilį, staigiai sutraukė žarną į laivo vidų, išjungė kažkokius laive veikusius variklius. Jis, atvykusiam inspektoriui nurodęs laivą, kuriame galimai daromas pažeidimas, išvažiavo dviračiu, o pareigūnas nuėjo aiškintis įvykio aplinkybių. Nežino, kodėl tarnybiniame pranešime nenurodė, kad teršalai iš laivo buvo pilami nuleidus žarną per bortą, tačiau tvirtina, kad ji tikrai buvo nuleista ir iš jos tekėjo kažkoks skystis.

L. V. Marozas parodė, kad jis dirba Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininku. Praėjusių metų vasarą gavęs pranešimą iš neeilinio inspektoriaus apie tai, kad Kruizinių laivų terminale iš laivo yra pilami teršalai, kad tame laive vaikšto žmogus ir kažką laisto į vandenį, jis nuvyko į įvykio vietą. Atvykęs prie laivo matė ant vandens pasidengusią plėvelę, ji nebuvo spalvota, buvo rudos spalvos, todėl galima daryti išvadą, kad iš laivo buvo kažkas pilama. Tuo metu laive buvo vienas vyriškis, kuris jam aprodė laivą, pasakė, kad sugedo fekalijų tankas. Įėjus į laivą, jo viduje jautėsi itin didelė smarvė, matėsi išbėgusios fekalijos. Po kiek laiko į laivą atėjo dar vienas vyriškis, prisistatė esantis atsakingas už laivo priežiūrą asmuo, jis rankoje laikė maišelį su jame buvusiais 4-5 indų ploviklio buteliais. Kiekviename laive indų plovikliai yra naudojami kaip riebalų skaidytojai bei naftos išsiliejimų atvejams. Mano, kad jūrinė aplinka buvo teršiama fekalijomis, nes jos buvo išsiliejusios laive ir taip galėjo patekti į vandenį. Kokiu būdu fekalijos pateko į vandenį, negali pasakyti, nes nematė. Jam atvykus prie laivo, jokio tekėjimo iš laivo nebuvo. Laive buvę asmenys jam paaiškino, kad laivo viduje išsiliejo fekalijos, tačiau prie laivo buvusios dėmės yra ne iš jų laivo. Lauke jokio fekalijų kvapo nesijautė. Jis neieškojo laive indų ploviklio buteliukų, iš kurių buvo pilamas skystis į vandenį, taip pat neužfiksavo ir ant vandens nuo teršalų susidariusios plėvelės. Jokių vandens mėginių tyrimams dėl jūrinės aplinkos taršos neėmė, nes nematė reikalo. Nufotografavo tik viduje išsiliejusius teršalus, kad būtų užfiksuota įvykusi avarija.

Liudytojas I. C. (I. C.) parodė, kad praėjusią vasarą jis, M. E. paprašius jo pažiūrėti, kas nutiko laivo „V.“ fekalijų tanko elektrinei pompai, nuėjo į laivą. Nuėjęs į minėtą laivą pamatė, kad unitazas buvo prisipildęs fekalijų. Pagal laivo konstrukciją unitaze yra įmontuotas elektrinis siurblys, kuris išpumpuoja nuotekas į tam tikrą tanką. Apžiūrėjęs nustatė, kad tanko elektrinė pompa sugedusi, ją reikėjo keisti. Tuo metu į laivą atvyko aplinkos apsaugos pareigūnas, klausė, ką jis čia veikia. Jis jam paaiškino, kad laive vyksta remonto darbai. Pareigūnas nurodė, kad jam neetatinis inspektorius pranešė apie tai, jog iš laivo „V.“ į vandenį išbėgo nuotekos. Jis prieš atvykstant pareigūnui pastebėjo asmenį, stovintį 50 m atstumu nuo laivo ir stebintį jų laivą. Tas asmuo vis šnekėjo telefonu, todėl jis į minėtą asmenį nekreipė dėmesio. Prie laivo šis asmuo priėjęs nebuvo. Atvykusiam pareigūnui paaiškino, kad sugedus tanko elektrinei pompai, techniškai nėra galimybės išpumpuoti nuotekų, joms nėra galimybės patekti į vandenį. Tada pareigūnas nufotografavo vandenį aplink laivą, užėjo į laivo vidų, ten nufotografavo unitazą, užsipildžiusį fekalijomis, ir išėjo. Tvirtina, kad jokių neaiškių dėmių ant vandens prie laivo nebuvo, be to, Kruizinių laivų terminalo vidinėje akvatorijoje vanduo yra nešvarus, žydintis. Į vandenį patekti unitazo turiniui nėra galimybės, nes fekalijų tankas tiesioginio išėjimo į vandenį neturi. Rankiniu būdu nešalino nuotekų iš unitazo. Jokios žarnos pro laivo bortą, pro kurią būtų tekėjusios nuotekos iš laivo į vandenį, neleido. Filmuotoje medžiagoje yra užfiksuota, kaip jis pyla skystį į vandenį, bet jis išpylė iš 0,3 ar 05 l talpos plastikinio butelio tik jame buvusį skystį (kas jame buvo, tiksliai nežino, bet tai buvo ne cheminis skystis), kadangi jam buvo reikalingas tuščias butelis. Jis buvo reikalingas laive vykdomiems remonto darbams.

Iš 2015-08-11 policijos pareigūno S. O. tarnybinio pranešimo matyti, kad jis 2015-08-10 apie 18.30 val. atvažiavęs su dviračiu į Kruizinių laivų terminalą, pastebėjo prie laivo „V.“ išsiliejusius teršalus bei prie laivo buvusius du asmenis, iš plastikinio butelio kažką laistančius ant šių teršalų. Viską nufotografavęs ir nufilmavęs savo mobiliuoju telefonu, paskambino Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkui V. M. ir pranešė apie galimą pažeidimą. Viršininkas jam pasakė, kad tuoj atvyks, o jis stebėjo laivą toliau. Po kurio laiko vienas asmuo pasišalino iš laivo, po 20 min. atvyko V. M., kuris nuėjo į laivą aiškintis įvykio aplinkybių. Vėliau grįžo pasišalinęs asmuo su maišeliu (b. l. 12).

Iš 2015-08-11 Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininko V. M. tarnybinio pranešimo matyti, kad jam 2015-08-10 18.43 val. paskambino neetatinis aplinkos apsaugos inspektorius S. O., kuris pranešė, kad jis, atvažiavęs į Kruizinių laivų terminalą, ant vandens prie laivo „V.“ pamatė teršalus, o prie laivo buvę du asmenys iš plastikinio butelio kažką laistė ant tų teršalų, viską nufotografavo ir nufilmavo savo mobiliuoju telefonu. Pranešęs Pranešimų priėmimo centrui, jis išvyko į įvykio vietą. 19.10 val. atvykęs prie laivo pamatė, kad aplink laivą ant vandens vietomis dar matėsi rudos spalvos vandenį padengusi plėvelė. Netrukus atvyko asmuo, kuris prisistatė laivo prižiūrėtoju ir paaiškino, kad laive užsikimšo fekalinis tankas. Nuotekos buvo išsiliejusios į uosto akvatoriją, teršalus naikino indų plovikliu. Asmuo turėjo dar tris litrinius butelius indų ploviklio. Laivo viduje buvo jaučiamas didelis ir aštrus fekalijų kvapas, matėsi išsiliejusios fekalijos. Įvykio detalės užfiksuotos mobiliuoju telefonu (b. l. 13).

Iš fotonuotraukų matyti, kad jose užfiksuotas Kruizinių laivų terminale stovėjęs laivas „V.“, laive įvykęs fekalinės cisternos siurblio gedimas, užsikišęs fekalinis tankas (b. l. 15).

Motyvuojamoji dalis

Iš vaizdo medžiagos matyti, kaip du asmenys iš laivo „V.“ pila iš plastmasinio butelio žalios spalvos skystį į vandenį tarp laivo ir krantinės (b. l. 28).

Skundas tenkintinas.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam M. E. administracinė nuobauda buvo paskirta už ATPK 86 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą, tai yra dėl to, kad jis, būdamas atsakingas už laivo priežiūrą ir eksploatavimą, nesiėmė reikiamų priemonių, jog nebūtų teršiama aplinka ir pašaliniai asmenys iš laivo neterštų jūrinės aplinkos, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnį.

ATPK 86 straipsnyje numatyta atsakomybė už pareigos aplinkai saugoti nevykdymą, tai yra teisės aktuose nustatytų gamtos išteklių naudojimo ar aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimą, atsiradusį dėl pareigūno, kuris nesiėmė priemonių jam išvengti, kaltės.

Iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, kad Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas, 2015-08-10 gavęs pranešimą iš neeilinio aplinkos apsaugos inspektoriaus apie galimai išsiliejusius teršalus į jūrinę aplinką, nuvyko į laivą „V.“, kur faktinių duomenų patikrinimo vietoje, dalyvaujant laive buvusiam I. C., nustatė, jog užsikišus laivo fekalijų tankui, laivo viduje išsiliejo fekalijos, laive buvo jaučiamas aštrus fekalijų kvapas. Administracinėn atsakomybėn patrauktas M. E. neigia padaręs jam inkriminuotą teisės pažeidimą, nurodė, kad laive užsikišus fekalijų tankui, fekalijos išsiliejo laivo viduje, tačiau joms išsilieti į jūrinę aplinką nėra galimybės, niekas jų iš laivo nepumpavo ir rankiniu būdu, nes laive tuo metu buvo sugedusi fekalijų tanko elektrinė pompa. Šiuos jo parodymus patvirtino ir teismo posėdžio metu kaip liudytojas apklaustas I. C., papildomai paaiškindamas, kad nėra galimybės fekalijoms iš laivo patekti į vandenį, nes fekalijų tankas tiesioginio išėjimo į vandenį neturi. Kaip nurodė teismo posėdžio metu kaip liudytojas apklaustas neetatinis aplinkos apsaugos inspektorius S. O., atvykęs į Kruizinių laivų terminalą jis pastebėjo pro krantinėje stovinčio laivo bortą išmestą žarną, iš kurios į vandenį bėgo neaiškios kilmės skystis. Toje vietoje ant vandens matėsi dėmės, o prie laivo stovėjęs asmuo ant šių dėmių pylė iš indų ploviklio butelio kažkokį skystį. Atvykus V. M. į įvykio vietą, matė, kaip asmuo, buvęs minėtame laive, pamatęs aplinkos apsaugos tarnybinį automobilį, staigiai sutraukė žarną į laivo vidų, išjungė kažkokius laive veikusius variklius. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareigūnas tarnybiniame pranešime Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui apie iš laivo nuleistą žarną ir iš jos leidžiamus neaiškios kilmės skysčius nenurodė. Be to, apie tai, telefonu pranešdamas apie galimai daromą pažeidimą, nenurodė Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkui V. M.. S. O. pateiktoje filmuotoje medžiagoje taip pat neužfiksuota iš laivo nuleista žarna. Joje matyti tik, kaip du asmenys iš butelio pila į vandenį skystį (kokį, nenustatyta), todėl šios aplinkybės pagrįstai kelia abejones, ar pareigūnas iš tikrųjų matė pro laivo bortą nuleistą žarną, iš kurios būtų leidžiamos į vandenį nuotekos ir ar prie laivo buvę asmenys bandė jas neutralizuoti indų plovikliu. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad prie pareigūno tarnybinio pranešimo pateiktose fotonuotraukose taip pat neužfiksuoti, jo teigimu, prie laivo ant vandens buvę teršalai. Nors Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad jam atvykus į įvykio vietą, aplink laivą ant vandens vietomis dar buvo matyti rudos spalvos vandenį padengusi plėvelė, tačiau kitų objektyvių duomenų bei įrodymų, leidžiančių patikrinti bylos nagrinėjimo metu nurodytų aplinkybių pagrįstumą, objektyvumą, pilnumą, byloje nepateikta. Nei neetatinis aplinkos apsaugos inspektorius, nei Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas teismo posėdžio metu negalėjo paaiškinti, kodėl nebuvo užfiksuoti ant vandens buvę teršalai, koks skystis buvo pilamas iš butelių į vandenį, nors turėjo realią galimybę tai padaryti. Pareigūnas, atlikęs laivo „V.“ patikrinimą, neužfiksavo pilamų į vandenį skysčių kilmės, nepaėmė vandenyje neva buvusių teršalų mėginio, iš kurio būtų galima nustatyti, kokie teršalai buvo išsilieję į jūrinę aplinką (jei buvo), nepatikrino I. C. teiginių dėl laivo konstrukcijos ir galimybės fekalijas iš laivo išpumpuoti į vandenį. Kaip matyti iš bylos medžiagos, fotonuotraukose užfiksuotas tik laive įvykęs fekalinės cisternos siurblio gedimas, užsikišęs fekalinis tankas. Todėl nagrinėjamu atveju, neužfiksavus techninėmis priemonėmis vandenyje neva išsiliejusių teršalų, patikrinimo metu nepaėmus prie laivo buvusio vandens mėginio, taip pat neatlikus patikrinimo metu paimto vandens mėginio tyrimo, negalima daryti vienareikšmiškos ir neginčytinos išvados, jog iš laivo „V.“ į jūrinę aplinką išsiliejo nuotekos. Byloje esančios neinformatyvios nuotraukos, surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas bei pareigūnų nurodytos aplinkybės nėra pakankami įrodymai, iš kurių būtų galima neginčijamai spręsti, kad iš minėto laivo buvo teršiama jūrinė aplinka.

Pažymėtina, jog sprendžiant asmens atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo atsakomybėn asmens naudai. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų jo kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o ne pats asmuo privalo įrodinėti savo nekaltumą, todėl nagrinėjamu atveju nesurinkus pakankamai neabejotinų M. E. kaltės įrodymų, nesant galimybės pašalinti kilusių neaiškumų ir prieštaravimų tarp įrodomosios bylos medžiagos, jam negali kilti ir teisinės pasekmės bei atsakomybė už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 86 straipsnyje, padarymą. Dėl šios priežasties Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2016-01-20 nutarimas laikytinas nepagrįstu, todėl skundas tenkintinas, nutarimas naikintinas, M. E. veikoje nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas), ir administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 300 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 302⁴ straipsnio 1, 2 dalimis,

nutaria:

M. E. skundą tenkinti.

Panaikinti Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2016-01-20 nutarimą Nr. AM-KLAN-48999525-16, kuriuo M. E. pagal ATPK 86 straipsnį paskirta administracinė nuobauda – 361 Eur bauda, ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Nutarimas gali būti apskųstas Klaipėdos apygardos teismui per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.