Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aiva Survilienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės J. Ž. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje:

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. K. 2010 metų balandžio mėn. – 2011 balandžio mėn. 2 d. laikotarpiu, Lietuvos Respublikos teritorijoje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, veikdamas bendrininkų grupe su asmenimis, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, padedant G. M. K., pažeisdamas 2002-07-02 LR gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 35 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad „Nuolatinis Lietuvos gyventojas, pradėjęs vykdyti kokios nors rūšies individualią veiklą, privalo apie tai informuoti mokesčio administratorių centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka“, 27 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad „Nuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs pajamų, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, gegužės 1 dienos (jeigu šio straipsnio 3 dalyje ar šio įstatymo 28 straipsnyje nenustatyta kitaip) privalo pats arba per savo įgaliotą asmenį pateikti mokesčio administratoriui metinę pajamų mokesčio deklaraciją už praėjusį mokestinį laikotarpį ir joje deklaruoti visas praėjusio mokestinio laikotarpio pajamas ir už jas apskaičiuotą pajamų mokestį, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip“, 2001-11-06 LR buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 3 dalies nuostatą, kad „Gyventojai, kurie verčiasi individualia veikla, neribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys, kurie nėra pridėtinės vertės mokesčio mokėtojai ir neturi samdomų darbuotojų ataskaitiniais ir praėjusiais ataskaitiniais metais, gali pasirinkti supaprastintą apskaitą“, 10 straipsnio apskaitos tvarkymo 6 dalies nuostatą, kad „Gyventojo, kuris verčiasi individualia veikla, apskaitą, be šio straipsnio 1 dalyje nurodytų subjektų, gali tvarkyti pats gyventojas“.

2002-03-05 Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės įstatymo Nr. IX-751 71 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad „Prievolė registruotis PVM mokėtoju ir skaičiuoti PVM bei mokėti jį į biudžetą tenka apmokestinamiesiems asmenims, kurie šalies teritorijoje tiekia prekes arba teikia paslaugas, išskyrus atvejus, kai šalies teritorijoje tiekiamos tik tokios prekės ir (arba) teikiamos tik tokios paslaugos, už kurias prievolė apskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą PVM pagal šio įstatymo 95 straipsnį tenka šalies teritorijoje įsikūrusiam pirkėjui. Privalantis registruotis PVM mokėtoju asmuo privalo pateikti prašymą įregistruoti jį PVM mokėtoju”, 71 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad „Neatsižvelgiant į šio straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos apmokestinamasis asmuo neprivalo pateikti prašymo įregistruoti jį PVM mokėtoju bei už tiekiamas prekes (išskyrus į kitas valstybes nares tiekiamas naujas transporto priemones) ir (arba) teikiamas paslaugas šio Įstatymo nustatyta tvarka skaičiuoti PVM ir mokėti jį į biudžetą, jeigu bendra atlygio už vykdant ekonominę veiklą patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas suma per metus (paskutinius 12 mėnesių) neviršijo 100 000 litų. PVM turi būti pradėtas skaičiuoti nuo to mėnesio, kuri minėta riba buvo viršyta. Už patiektas prekes ir suteiktas paslaugas, už kurias atlygis sudarė nurodytą 100 000 litų sumą, PVM neskaičiuojamas”, 71 straipsnio 4 dalies nuostatą, kad ,,Prašymo įregistruoti PVM mokėtoju nepateikimas neatleidžia apmokestinamojo asmens nuo prievolės skaičiuoti PVM už jo tiekiamas prekes ir (arba) teikiamas paslaugas bei įsigyjamas iš kitos valstybės narės prekes ir mokėti jį į biudžetą, jeigu tai privaloma daryti pagal šio straipsnio 1-3 dalių ir 71(1) straipsnio nuostatas“, 92 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad ,,Apmokestinamasis asmuo, privalėjęs pateikti prašymą įregistruoti jį PVM mokėtoju pagal šio įstatymo 71 straipsnį, tačiau to nepadaręs, privalo laikydamasis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos skaičiuoti ir mokėti į biudžetą PVM už prekes ir paslaugas, už kurias jis pagal šio Įstatymo nuostatas privalėtų skaičiuoti ir mokėti PVM būdamas PVM mokėtoju”.

1991-05-21 LR Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 7 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad „Fiziniai asmenys, kurie verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, socialinio draudimo įmokų bazę sudaro 50 procentų individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų (neatėmus PSD ir VSD įmokų) suma“.

1996-05-21 LR Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 17 straipsnio 4 dalies nuostatą, kad „Fiziniai asmenys, kurie verčiasi individualia veikla, išskyrus asmenis, nurodytus šio straipsnio 5 dalyje, ir asmenis, kurie verčiasi individualia žemės ūkio veikla, tačiau kurių pajamos iš šios veiklos nėra apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatas, moka 9 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo sumos, nuo kurios skaičiuojamas jų socialinio draudimo įmokos“, 18 straipsnio 4 dalies nuostatą, kad „Asmenys, nurodyti šio įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje, kas mėnesį moka 9 procentų minimalios mėnesinės algos, galiojančios mėnesio, už kurį mokama įmoka, paskutinę dieną, dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Įmoka už atitinkamą mėnesį sumokama iki to mėnesio paskutinės dienos. Asmenys, nurodyti šio įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje, gali įmokų kas mėnesį nemokėti, jeigu jie moka (arba) už juos yra mokamos šio įstatymo 17 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos privalomojo sveikatos draudimo įmokos arba jeigu jie yra asmenys, išvardyti šio įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje, - tokie asmenys įmokas sumoka šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka“, nepranešęs mokesčių administratoriui ir neįregistravęs individualios veiklos, vykdė komercinę veiklą, netauriųjų metalo laužo ir atliekų supirkimą, ir už tai gavo 1 279 950,00 Lt pajamų, nesurašant jokių buhalterinės apskaitos dokumentų, nesumokant jokių mokesčių 2010 metų balandžio mėn. – 2011 metų balandžio mėn. 2 d. laikotarpiu, nepildė jokių apskaitos registrų, vykdė komercinę veiklą, už 2010 - 2011 metus gautų 1 279 950,00 Lt individualios veiklos pajamų nedeklaravo, PVM (Pridėtinės vertės mokesčio), GPM (Gyventojų pajamų mokesčio), VSD (Valstybinio socialinio draudimo) įmokų, PSD (privalomojo sveikatos draudimo) įmokų neskaičiavo ir į biudžetą nemokėjo, o būtent – sistemingai, gavęs nurodymus iš nenustatyto asmens tiesiogiai, bei per G. M. K. ir kitus nenustatytus asmenis, kokį netaurųjį metalo laužą ir jo atliekas supirkti ir pakrauti į vilkikus, S. K. ėmėsi netauriųjų metalo laužo ir atliekų supirkimo, kiekvieną dieną, asmeniškai arba panaudodamas kitus nieko neįtarusius asmenis, bei davęs nurodymus asmenims, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, ir pastarieji tęsdami nusikalstamą veiką S. K. nurodymu supirkinėjo ir pristatinėjo pastarajam reikalingą metalo laužą. S. K. už šių paslaugų suteikimą ir organizavimą iš nenustatyto asmens tiesiogiai, bei per G. M. K. ir kitus metu nenustatytus asmenis gavo ne mažiau kaip 1 279 950,00 Lt pajamų, t.y. versliškai, stambiu mastu, neteisėtu būdu ėmėsi ūkinės veiklos neturėdamas licencijos veiklai - netauriųjų metalo laužo ir atliekų supirkimui, kuriai ji reikalinga ir gavo ne mažiau, kaip 1 279 950,00 Lt pajamų bei už 2010 - 2011 metus nepaskaičiavo ir nesumokėjo – 204 784 Lt pridėtinės vertė mokesčio, 32 141 Lt gyventojų pajamų mokesčio, 17 339,40 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų, 5 475,60 Lt privalomojo sveikatos draudimo įmokų, dėl ko Lietuvos Respublikos biudžetas patyrė žalą.

G. M. K. 2010 metų balandžio mėn. – 2011 balandžio mėn. 2 d. laikotarpiu, Lietuvos Respublikos teritorijoje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, veikdamas vieninga tyčia, padėjo S. K. imtis netauriųjų metalo laužo ir atliekų supirkimo, S. K. veikiant bendrininkų grupe kartu su asmenimis, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, G. M. K. žinodamas ir iš anksto susitaręs su S. K., kad pastarasis pažeisdamas 2002-07-02 LR gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 35 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad „Nuolatinis Lietuvos gyventojas, pradėjęs vykdyti kokios nors rūšies individualią veiklą, privalo apie tai informuoti mokesčio administratorių centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka“, 27 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad „Nuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs pajamų, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, gegužės 1 dienos (jeigu šio straipsnio 3 dalyje ar šio įstatymo 28 straipsnyje nenustatyta kitaip) privalo pats arba per savo įgaliotą asmenį pateikti mokesčio administratoriui metinę pajamų mokesčio deklaraciją už praėjusį mokestinį laikotarpį ir joje deklaruoti visas praėjusio mokestinio laikotarpio pajamas ir už jas apskaičiuotą pajamų mokestį, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip“, 2001-11-06 LR buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 3 dalies nuostatą, kad „Gyventojai, kurie verčiasi individualia veikla, neribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys, kurie nėra pridėtinės vertės mokesčio mokėtojai ir neturi samdomų darbuotojų ataskaitiniais ir praėjusiais ataskaitiniais metais, gali pasirinkti supaprastintą apskaitą“, 10 straipsnio apskaitos tvarkymo 6 dalies nuostatą, kad „Gyventojo, kuris verčiasi individualia veikla, apskaitą, be šio straipsnio 1 dalyje nurodytų subjektų, gali tvarkyti pats gyventojas“.

2002-03-05 Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės įstatymo Nr. IX-751 71 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad „Prievolė registruotis PVM mokėtoju ir skaičiuoti PVM bei mokėti jį į biudžetą tenka apmokestinamiesiems asmenims, kurie šalies teritorijoje tiekia prekes arba teikia paslaugas, išskyrus atvejus, kai šalies teritorijoje tiekiamos tik tokios prekės ir (arba) teikiamos tik tokios paslaugos, už kurias prievolė apskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą PVM pagal šio įstatymo 95 straipsnį tenka šalies teritorijoje įsikūrusiam pirkėjui. Privalantis registruotis PVM mokėtoju asmuo privalo pateikti prašymą įregistruoti jį PVM mokėtoju”, 71 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad „Neatsižvelgiant į šio straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos apmokestinamasis asmuo neprivalo pateikti prašymo įregistruoti jį PVM mokėtoju bei už tiekiamas prekes (išskyrus į kitas valstybes nares tiekiamas naujas transporto priemones) ir (arba) teikiamas paslaugas šio Įstatymo nustatyta tvarka skaičiuoti PVM ir mokėti jį į biudžetą, jeigu bendra atlygio už vykdant ekonominę veiklą patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas suma per metus (paskutinius 12 mėnesių) neviršijo 100 000 litų. PVM turi būti pradėtas skaičiuoti nuo to mėnesio, kuri minėta riba buvo viršyta. Už patiektas prekes ir suteiktas paslaugas, už kurias atlygis sudarė nurodytą 100 000 litų sumą, PVM neskaičiuojamas”, 71 straipsnio 4 dalies nuostatą, kad ,,Prašymo įregistruoti PVM mokėtoju nepateikimas neatleidžia apmokestinamojo asmens nuo prievolės skaičiuoti PVM už jo tiekiamas prekes ir (arba) teikiamas paslaugas bei įsigyjamas iš kitos valstybės narės prekes ir mokėti jį į biudžetą, jeigu tai privaloma daryti pagal šio straipsnio 1-3 dalių ir 71(1) straipsnio nuostatas“, 92 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad ,,Apmokestinamasis asmuo, privalėjęs pateikti prašymą įregistruoti jį PVM mokėtoju pagal šio įstatymo 71 straipsnį, tačiau to nepadaręs, privalo laikydamasis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos skaičiuoti ir mokėti į biudžetą PVM už prekes ir paslaugas, už kurias jis pagal šio Įstatymo nuostatas privalėtų skaičiuoti ir mokėti PVM būdamas PVM mokėtoju”.

1991-05-21 LR Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 7 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad „Fiziniai asmenys, kurie verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, socialinio draudimo įmokų bazę sudaro 50 procentų individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų (neatėmus PSD ir VSD įmokų) suma“.

1996-05-21 LR Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 17 straipsnio 4 dalies nuostatą, kad „Fiziniai asmenys, kurie verčiasi individualia veikla, išskyrus asmenis, nurodytus šio straipsnio 5 dalyje, ir asmenis, kurie verčiasi individualia žemės ūkio veikla, tačiau kurių pajamos iš šios veiklos nėra apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatas, moka 9 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo sumos, nuo kurios skaičiuojamas jų socialinio draudimo įmokos“, 18 straipsnio 4 dalies nuostatą, kad „Asmenys, nurodyti šio įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje, kas mėnesį moka 9 procentų minimalios mėnesinės algos, galiojančios mėnesio, už kurį mokama įmoka, paskutinę dieną, dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Įmoka už atitinkamą mėnesį sumokama iki to mėnesio paskutinės dienos. Asmenys, nurodyti šio įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje, gali įmokų kas mėnesį nemokėti, jeigu jie moka (arba) už juos yra mokamos šio įstatymo 17 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos privalomojo sveikatos draudimo įmokos arba jeigu jie yra asmenys, išvardyti šio įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje, - tokie asmenys įmokas sumoka šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka“, nepranešęs mokesčių administratoriui ir neįregistravęs individualios veiklos, vykdys komercinę veiklą, netauriųjų metalo laužo ir atliekų supirkimą, ir už tai gavęs 1 279 950,00 Lt pajamų, nesurašęs jokių buhalterinės apskaitos dokumentų, nesumokės jokių mokesčių 2010 metų balandžio mėn. – 2011 metų balandžio mėn. 2 d. laikotarpiu, nepildys jokių apskaitos registrų, vykdys komercinę veiklą, už 2010 - 2011 metus gautų 1 279 950,00 Lt individualios veiklos pajamų nedeklaruos, PVM (Pridėtinės vertės mokesčio), GPM (Gyventojų pajamų mokesčio), VSD (Valstybinio socialinio draudimo) įmokų, PSD (privalomojo sveikatos draudimo) įmokų neskaičiuos ir į biudžetą nemokės, o būtent – sistemingai, kelis kartus į savaitę, G. M. K. gavęs nurodymus iš nenustatyto asmens, kokį netaurųjį metalo laužą ir jo atliekas supirkti ir pakrauti į vilkikus, perdavė šiuos duomenis S. K.. Tokiu būdu G. M. K. padėjo S. K. imtis netauriųjų metalo laužo ir atliekų supirkimo, kiekvieną dieną, asmeniškai arba panaudodamas kitus nieko neįtarusius asmenis, bei G. M. K. per S. K. davus nurodymus asmenims, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, pastarieji tęsdami nusikalstamą veiką S. K. nurodymu supirkinėjo ir pristatinėjo pastarajam reikalingą metalo laužą. S. K. už šių paslaugų suteikimą ir organizavimą iš nenustatyto asmens tiesiogiai, bei per G. M. K. ir kitus ikiteisminio tyrimo metu nenustatytus asmenis gavus ne mažiau kaip 1 279 950,00 Lt pajamų, t.y. versliškai, stambiu mastu, neteisėtu būdu ėmėsi ūkinės veiklos neturėdamas licencijos veiklai - netauriųjų metalo laužo ir atliekų supirkimui, kuriai ji reikalinga, ir gavo ne mažiau kaip 1 279 950,00 Lt pajamų bei už 2010 - 2011 metus nepaskaičiavo ir nesumokėjo – 204 784 Lt pridėtinės vertė mokesčio, 32 141 Lt gyventojų pajamų mokesčio, 17 339,40 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų, 5 475,60 Lt privalomojo sveikatos draudimo įmokų, dėl ko LR biudžetas patyrė žalą.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis S. K. prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir paaiškino, kad vertėsi metalo laužo prekyba neįsiregistravęs įmonės ir neturėdamas leidimo šia veikla užsiimti. Šia veikla pradėjo verstis tokiomis aplinkybėmis: 2009 metais jo pažįstamas K. D. jį supažindino su pastarojo pažįstamu, taip suprato vokiečiu, vardu Fred, kuris turėjo kažkokių verslo reikalų Lietuvoje, tą pirmą kartą jis su Fred tik susipažino, po to jie keletą kartų dar buvo susitikę, pietaudavo Vilniuje, jis dažnai lankydavosi Lietuvoje, iš viso jis buvo atvažiavęs tris- keturis kartus, iš jo pasakojimų žinojo, kad jis gyvena kažkur šalia Hamburgo priemiesčio, nuosavame name, nes vieną kartą jis pas jį viešėjęs, kur jie aptarė metalo laužo supirkimo aplinkybes ir, galbūt, Fred tuo metu jam perdavė kažkokią pinigų sumą šio metalo laužo supirkimui. Vieno iš susitikimų metu, tai buvo 2009 metų pabaigoje - 2010 metų pradžioje, minėtas vokietis jam pasiūlė galimybę tarpininkauti įsigyjant, tiksliau, tam vokiečio piliečiui supirkti metalo laužą už jo duodamus pinigus. Fred sakė, kad veš kažkur į gamyklą šalia Hamburgo. Jis apie tris - keturis mėnesius domėjosi metalo laužo rinkos kaina Lietuvoje, ieškojo tiekėjų, kas gali jam pridavinėti metalo laužą, ieškojo patalpų nuomai ir apie 2010 m. pavasarį, balandžio mėnesį sutiko su minėto vokiečio pasiūlymu, pateikė visas sąlygas, metalo laužo kainas, buvusias tuo metu, pastarajam tiko jo pasiūlymo variantas ir pastarasis jam davė apyvartinių lėšų, pirmą kartą jam galėjo duoti apie 100 000 litų. Po to ta suma didėdavo ir galėdavo būti apie 300 000 litų. Taip pat kiekvienu atveju Fred jam pranešdavo, kokį metalo laužą reikia supirkinėti, supirkus metalo laužą dar patikslindavo, kokį metalą pakrauti į atsiunčiamus vilkikus. Kadangi metalo laužo kaina aukcionuose keisdavosi, todėl jam liepdavo kai kurį metalo laužą pasandėliuoti, su Fred bendraudavo telefonu. Po kažkurio laikotarpio Fred pats nustojo vadovauti ir skambinti jam, tik pranešė, kad atvažiuos šio žmonės iš Lenkijos ir praneš, kokį metalo laužą jam supirkinėti, bei jie atveš apyvartinių lėšų šiai metalo laužo prekybai, viskas tokia tvarka ir vyko. Šia neoficialia metalo laužo prekyba-pardavimu pradėjo verstis 2010 metų balandžio pradžioje ir vertėsi iki tos dienos, kuomet buvo sulaikytas FNTT pareigūnų, tai buvo 2011 metų balandžio mėnuo. Jis buvo išsinuomojęs keturias sandėliavimo vietas adresais Geologų g. 11, Geologų g. 16, Dariaus ir Girėno g. 107, Vilniuje, Liudvinavo g. 1C, Kadriškių k., Vilniaus r., kuriose laikė supirktą metalo laužą iš įvairių fizinių asmenų. Iš kur žmonės žinodavo, kad jis supirkinėja metalo laužą, nežino, tikriausiai per pažįstamus, draugus bei, kadangi Lietuvoje nėra labai daug asmenų, kurie verčiasi šia veikla, daug kas žinojo, kad jis pradėjo verstis tokia veikla, ir galėjo pasiūlyti pakankamai patrauklias supirkimo kainas, nes dirbo neoficialiai. Metalo laužą jam dažniausiai atveždavo arba atnešdavo patys žmonės adresais Geologų g. 11 arba Geologų g. 16. Jis visada atsiskaitydavo su jais pasvėręs ir įvertinęs metalo laužą grynais pinigais, jokių apskaitos dokumentų jis nevesdavo ir nieko sau nesirašydavo. Ką supirkdavo, viską laikydavo minėtuose sandėliuose. Pasitaikydavo atvejų, kuomet jis pats pasiimdavo metalo laužą iš tam tikrų vietų Vilniuje, bei yra tekę pasiimti ir nupirkti metalo laužo Kaune bei Mažeikiuose. Dažniausiai jis supirkinėdavo spalvotą metalo laužą. Pinigus metalo laužo prekybai bei savo tokiam verslui gaudavo iš minėto vokiečio individualiai ir per Lenkijos Respublikos piliečius, kurie ir pasiimdavo jo supirktą metalo laužą. Tarp minėtų vokiečio atstovų buvo ir tas pats vyras, vardu Gžegož, kurį kartu su juo tą pačią dieną sulaikė FNTT pareigūnai. Taip pat jo automobilyje rasti zlotai, kurių turėjo būti apie 500 000, buvo gauti iš minėto vyro, kuris ir atvežė jam šiuos pinigus metalo laužo užpirkimui vokiečiui, vardu Fred. Taip pat to vokiečio atstovai atvykę, kaip mano, iš Lenkijos, buvo apie 4-5 žmonės, tačiau tiksliai įvardinti jų negali, nes neatsimena, o be to, jie dažnai keisdavosi, o kaip jie atvykę prisistatydavo, šiuo metu tikrai neatsimins, nes juos matydavo keletą kartų. Iš pradžių jis skambindavo vokiečiui, vardu Fred, vėliau lenkams ir pranešdavo, kad jau supirko reikiamą metalo laužo kiekį, šie atsiųsdavo vilkiką su priekaba ir visą supirktą metalo laužą jis sukraudavo į minėtus vilkikus, jie dažniausiai atvažiuodavo adresu Geologų g. 16, Vilniuje, taip pat pasitaikydavo atvejų, kuomet vilkikų vairuotojai atveždavo pinigus už išvežamą metalo laužą, tai buvo įvairios pinigų sumos, apie 100 000 – 200 000 zlotų. Kokius dokumentus turėdavo kelyje vilkikų vairuotojai, jis nežino, jis jiems jokių dokumentų neišrašinėdavo ir nieko neduodavo. Taip pat kur važiuodavo vilkikai, irgi nežino, tuo nesidomėdavo, kaip suprato iš ankstesnių pokalbių su Fred, jie turėjo važiuoti į Vokietiją, tačiau to tvirtinti negali. Visą supirktą metalo laužą rūšiuodavo jis pats, tačiau kartais jam padėdavo įvairūs asocialūs asmenys, kuriuos jis sutikdavo Naujininkuose, Vilniuje, bei šie asmenys kartais padėdavo pakrauti surūšiuotą metalo laužą į vilkikus. Jis jiems sumokėdavo maždaug po 20 litų dienai, taip pat nupirkdavo pietus. Iš viso už visą parduotą metalo laužą jis gavo apie 1 250 000 litų pajamų, tačiau realiai jam liko tik 100 000 litų, visas kitas išlaidas sudarydavo įsigyjamas metalo laužas, kuro išlaidos, pakrovimo ir darbo išlaidos, sandėlių nuoma bei kitos išlaidos. Metalo laužą jam padėdavo supirkinėti šie žmonės: L. Z., A. Š., A. A., D. K., Ž. M., T. B., A. K., A. T., jis jiems palikdavo po maždaug 5000 -10000 litų, jie supirkinėdavo ar kažkaip kitaip surinkdavo metalo laužą, o jis po to arba pats atvažiuodavo, arba jie patys surinktą metalo laužą atveždavo jam į sandėliavimo vietą. Jis jiems už tokias paslaugas mokėdavo apie 100-200 litų mėnesiui, su kai kuo susitardavo draugiškai ir ne visuomet mokėdavo pinigus. Kadangi jokios apskaitos nevedė, todėl konkrečių kiekių, kiek iš ko buvo paimta metalo laužo bei kokiai sumai - įvardinti negali. Panašiai per visą laikotarpį kiekvienas minėtas asmuo galėjo surinkti, supirkti metalo laužo iki 50 000 litų, ir tai tikrai ne visi. A. A. supirktą metalo laužą surinko Kaune, o A. K. - Mažeikių r., kur jis kartu su atvykusiais iš Lenkijos žmonėmis buvo nuvažiavęs ir tas metalo laužas buvo pakrautas į vilkikus. Visas supirktas metalo laužas, kuris buvo laikomas jo naudojamuose sandėliuose, priklausė minėtam vokiečiui, vardu Fred, tai buvo už šio duotus pinigus supirktas metalo laužas, kuris turėjo būti transportuotas pastarajam. (t.5 b.l 113-116, 118, 123 )

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis G. M. K. prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir paaiškino, kad Vokietijos Respublikos piliečiui, vardu Fred, prašant, bendravo su S. K. dėl to, kad Fred pirko metalo laužą Lietuvoje ir šio prašymu nuvežė į Vilnių pinigus S. K.. Su Fred susipažino Vokietijoje, tai buvo apie 2010 metų vasarą, jis tuo metu lankėsi Hamburgo mieste, ketino įkurti įmonę, supirkinėti dėvėtus automobilius, su Fred bendravo ir jis jam ketino padėti įsteigti įmonę, sutvarkyti visus reikiamus steigimo dokumentus, padėti gauti įmonei banko kreditus, kadangi įmonė bus registruota Vokietijoje, tai buvo didelis privalumas jo ketiname vykdyti versle. Jis buvo pradėjęs tvarkyti steigimo dokumentus, tai tiksliau darė už jį Fred, tačiau vėliau, po jo sulaikymo dingus Fred, taip ir neįsteigė įmonės Vokietijoje. Jam paprašius paslaugos įsteigti įmonę, Fred jo paprašė paslaugos, kad jis šiam galėtų pagelbėti bendraujant su lietuviu, kaip vėliau sužinojo - S. K.. Jis gerai kalba vokiškai, o lenkų kalba jo gimtoji, o Fred sunkiai šnekėjo lenkiškai, todėl pastarajam buvo sudėtinga palaikyti verslo reikalus su S. K.. Tai būtent tokiu būdu iš pradžių telefonu susipažino su S. K.. Tikslaus laiko, kuomet tai buvo nepamena, tai turėjo būti apie 2010 metų rudenį. Fred dažnai lankydavosi Lenkijoje, o būtent Poznanėje, ten jis su juo yra ne vieną kartą susitikęs ir vieno iš susitikimo metu Fred jam liepė paskambinti S. K. ir pasakyti, kokį metalo laužą supirkti, išsiaiškinti dėl metalo laužo kainų, taip pat pranešti, kuriomis dienomis atvažiuos vilkikai, bei kokį metalo laužą reikia pakrauti į vilkikus. Tokių skambučių galėjo būti apie 5-10, gal daugiau, tikslia negali pasakyti, pradžioje jis skambindavo, kuomet šalia būdavo Fred, vėliau šis pats paskambindavo iš Vokietijos ir pasakydavo, ką išsiaiškinti su S. K., jis viską išsiaiškindavo dėl metalo laužo prekybos ir pranešdavo atgal Fred. Taip pat iš pokalbių su Fred žinojo, kad šiam taip pat padeda bendrauti su S. K. ir kiti asmenys iš Lenkijos, tačiau kas jie tokie - nežino. Jis pats jokių vilkikų vairuotojų nepažinojo ir jų nesiųsdavo į Lietuvą, viską suorganizuodavo Fred, po to pranešdavo jam, o jis savo ruožtu pranešdavo S. K.. Taip pat jis tikrai nežino, kur buvo vežamas metalo laužas. Jis pats Lietuvoje yra lankęsis 2-3 kartus ir tuo metu, Fred prašymu, yra susitikęs su S. K., jis perdavė duomenis, tiksliau, kokį metalo laužą S. K. privalo supirkti Lietuvoje ir kokį pakrauti į Fred siunčiamus vilkikus. Įgavęs Fred pasitikėjimą jis vieną kartą perdavė grynuosius pinigus, kaip suprato, tie pinigai buvo už metalo laužą, kuris buvo parduotas Fred. Tai buvo tas vienintelis kartas, kuomet jį sulaikė Lietuvos pareigūnai, tuo metu jis vežė apie 500 000 zlotų, kuriuos susitikimo metu perdavė S. K.. Visi jų susitikimai su S. K. buvo prekybos centre ,,Maxima“, kur jis buvo sulaikytas Lietuvos pareigūnų. Dažniausiai Fred reikėdavo spalvoto metalo laužo, tai jis perduodavo jo tikslius kiekius S. K., o kalbant apie vilkikų atvykimą, gali pasakyti, kad S. K. perduodavo tik konkrečią datą, kuriomis jie ketina atvykti į Lietuvą, o dėl atvykimo adreso jis nieko nežino, jam S. K. nesakydavo, kuriais adresais reikia kad atvyktų vilkikai, galbūt tuos duomenis pasitikslindavo patys vairuotojai ar kažkas kitas. Iš išvardintų pranešime apie įtarimą asmenų jis pažįsta tik S. K., kiti asmenys jam nėra žinomi, jis su jais nėra bendravęs. Nurodo, jog prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 202 str. 1 d., t.y. padėjęs S. K. neteisėtoje veikloje. (t.5 b.l 140-142, 144, 152 )

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu įtariamoji L. Z. parodė, kad ji gerai pažįsta S. K., su jo žmona ji draugauja. Kadangi jos vyras P. Z. seniau buvo bedarbis, užsiiminėjo metalo laužo prekyba, todėl pažinojo žmones, kurie nuolat atnešdavo ir siūlydavo metalo laužą. Iš tokių asmenų ji ir supirkinėdavo. Per mėnesį ji maždaug supirkdavo juodojo metalo apie 1000 kg., o spalvoto metalo - maždaug 100 kg., pasitaikydavo ir daugiau, ir mažiau. Per porą metų ji iš viso supirko apie 15 tonų juodojo metalo laužo, ir apie 500-600 kg spalvoto metalo. Visą šį metalą ji parduodavo S. K., šis metalą atvažiuodavo pasiimti, kartais vienas, kartais su savo darbininkais. Ji visą šį metalą supirkinėdavo už savo pinigus, o vėliau atsiskaitydavo su S. K., jis iš jos nupirkdavo surinktą metalo laužą už sutartą kainą. Visą šį metalą ji supirkinėdavo šalia savo namų Žirnių g. 10, Vilniuje, ten S. K. buvo užsakęs metalo laužui konteinerį, į kurį ji ir dėdavo supirktą metalą. Kuomet prisirinkdavo pilnas konteineris metalo, ji pranešdavo S. K., būdavo ir taip, kad S. K. pats važiuodamas pro šalį užsukdavo ir pasižiūrėdavo, kaip jai sekasi supirkinėti metalą, ar jau prisipildęs konteineris. Vertėsi metalo laužo prekyba neturėdama jokio leidimo, taip pat nebuvo užsiregistravusi įmonės. Taip versdamasi metalo laužo prekyba visą savo supirktą metalo laužą parduodavo S. K. ir iš jo gavo 15 000 litų pajamų per 2010 metus. Šių gautų pajamų ji nedeklaravo ir jokių deklaracijų tuo laikotarpiu VMI nepridavinėjo (t.5 b.l 1-3)

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis A. Š. parodė, kad su S. K. jis susipažino ir pradėjo bendrauti, kiek pamena, 2010 metų vasarą, apie birželio - liepos mėnesius. Šis nuolat pas jį atvažiuodavo ir skambindavo, vis prašydavo parduoti metalo laužą, iš pradžių jam pavykdavo atsisakyti, bet, kuomet pasiūlė geras metalo laužo kainas, pasiūlė užsidirbti, jis kartais ir susigundydavo šiais pasiūlymais. Tuomet jis, turėdamas pažįstamų fizinių asmenų, kuriems pridavimo dokumentų nereikia, supirkdavo iš jų metalą, susiskambindavo, jie jam priveždavo metalą iki jo ofiso, Savanorių pr. 174 B, Vilniuje, o tuomet jis susiskambindavo ir susitardavo su S. K. dėl metalo atsiėmimo. Pasitaikydavo atvejų, kuomet jis pats suorganizuodavo metalo laužo nuvežimą į S. K. nuomuojamą garažą Geologų g., kartais šis pats atvažiuodavo ir susirinkdavo, pasiimdavo jo supirktą metalą. S. K. pardavinėdavo metalo laužą, kiek pamena, maždaug liepos-lapkričio mėnesiais, galbūt ir gruodžio mėnesį, pardavė apie 5 tonas spalvoto metalo laužo, didžioji dalis buvo aliuminis, cinkas, tiksliai pasakyti negali, ir apie 1 toną juodojo metalo. Tai susigundė daryti dėl nuolatinio S. K. raginimo ir iškreiptų kainų metalo supirkime, pasiūlymų lengvai užsidirbti pinigų. Iš S. K. jis gavo iš viso 15 000 Lt. pajamų už priduotą metalo laužą. (t.5 b.l 4-6)

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis A. A. parodė, kad su S. K. jis susipažino maždaug prieš 10 metų. K. S. K. dirba su metalo laužu, jis jam yra skambinęs, su juo bendravęs dėl metalo laužo pirkimo vietų, kainų. Gali pasakyti, kad S. K. metalo laužo kažkiek pardavė, tačiau labai mažą kiekį - iki 25 tonų metalo laužo (dažniausiai tai būdavo žalvaris, aliuminis, varis). Metalas, kuris buvo parduotas S. K., buvo supirktas iš fizinių asmenų metalo laužo supirkimo aikštelėje Ateities pl. 47A, Kaune. Taip pat S. K. yra prašęs jo atlikti metalo laužo krovos darbus, jie buvo atliekami šalia UAB „Lita-Vest“ sandėlių, Ateities pl. 47A, Kaune. Kalbant apie šiuos krovimus gali paaiškinti, kad šis metalo laužas priklausė S. K., kurį jis atveždavo į minėtą jų metalo laužo supirkimo aikštelę. Šį metalo laužą jis atveždavo savo automobiliu, iš kur jis jį gaudavo nežino, gal būt supirkdavo iš fizinių asmenų Kauno mieste, rajone. Jis kiekvienu vežimu atveždavo apie 10-12 tonų, šis metalas tą pačią ar sekančią dieną buvo išvežamas su Lenkijos Respublikoje registruotais vilkikais. Visuose šiuose krovimuose taip pat dalyvaudavo ir S. K., pastarasis šiuos lenkiškus automobilius ir atlydėdavo iki aikštelės Ateities pl. 47A, Kaune. Kiek pamena, tokių Lenkiškų automobilių krovimų buvo keletas, gal trys – keturi, į šiuos automobilius buvo pakraunama apie 20 tonų metalo (metalas buvo įvairus). Į šį metalo kiekį įeidavo ir jo minėtas parduotas S. K. metalas ir jo atvežtas perkrovimui metalas. Taip pat, kiek pamena, yra pasitaikę atvejų, kuomet S. K. pats išsiveždavo savo transportu jo supirktą, surinktą metalą, tai galėjų būti apie 3-4 atvejai, maždaug jis paimdavo apie 1,5 -2 tonas metalo laužo, S. K. pasitaikydavo, kad atvažiuodavo jau pakrautu automobiliu ir pasikraudavo jo parduodamą metalą. Neprisimena, ar jo koks automobilis būtų vežęs S. K. į Vilnių metalo laužą. Taip pat nežino, kur šis veždavo iš jo paimtą metalo laužą. Vertėsi metalo laužo prekyba neturėdamas leidimo, taip pat nebuvo užsiregistravęs įmonės, kaip fizinis asmuo. Taip versdamasis minėta metalo laužo prekyba visą savo supirktą metalo laužą parduodavo S. K. ir iš šio gavo 50 000 litų pajamų per 2010 metus. Šių gautų pajamų jis nedeklaravo. (t.5 b.l 7-9)

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis D. K. parodė, kad S. K. pažįsta maždaug apie metus, gal būt dvejus. Metalo supirkimo aikštelėje UAB ,,Mirita“, adresu Pramonės g. 141, Vilnius, yra supirkinėjamas įvairus metalo laužas tiek iš fizinių, tiek iš juridinių asmenų. Visas supirktas metalo laužas būdavo rūšiuojamas, atrinkinėjamas. Spalvotas metalo laužas, supirktas iš fizinių asmenų, būdavo parduodamas UAB ,,Metransa“, o tas, kuris buvo atskirtas, išrūšiuotas nuo juodojo metalo, buvo parduotas S. K., tai buvo išrūšiuotas metalas iš įvairių automobilinių detalių, kitų įrenginių. S. K. metalo laužas buvo parduodamas be dokumentų, kadangi jis įmonėje viso išrūšiuoto metalo likučius privalėdavo užpajamuoti, tačiau to nedarydavo ir parduodavo S. K.. Tokie pardavimai buvo 5-6, kiekvienu atveju metalo laužo būdavo nuo 1 iki 3 tonų, apie 3000-10000 Lt sumai. Iš viso jis tokiu būdu pardavė S. K. apie 12-15 tonų spalvoto metalo laužo, apie 30 000 – 40 000 lt. sumai. Metalo laužas iš aikštelės, kurioje dirbo, buvo vežamas vairuotojo V. K., o po kažkurio laiko S. K. už parduotą metalą atvažiuodavo ir atsiskaitydavo su juo. Vertėsi metalo laužo prekyba neturėdamas leidimo, taip pat nebuvo užsiregistravęs įmonės, kaip fizinis asmuo. Taip versdamasis minėta metalo laužo prekyba visą savo supirktą metalo laužą parduodavo S. K. ir iš šio gavo 100 000 litų pajamų nuo 2010 balandžio mėn. iki 2011 metų balandžio mėnesio, o jeigu tiksliau, per 2010 metus gavo 60 000 lt, o per 2011 metus gavo 40 000 litų, o metalo laužo kiekis buvo šiek tiek didesnis, nei nurodė pirminėje apklausoje, jo galėjo būti apie 30 tonų. Apie jo tokią vykdomą veiklą įmonėje niekas nežinojo, tai buvo jo paties spendimas užsiimti tokia veikla ir nepajamuoti bei nepriiminėti metalo laužo į įmonės balansą, jis verstis tokia veikla iš įmonės vadovo leidimo negavo. Šių gautų pajamų jis nedeklaravo ir jokių deklaracijų tuo laikotarpiu VMI nepridavinėjo. (t.5 b.l 10-12)

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu įtariamoji Ž. M. parodė, kad gerai pažįsta S. K. maždaug apie 8-9 metus. S. K. pas ją į supirktuvę atvažiuodavo ir dėl asmeninių priežasčių, ir dėl metalo laužo, kurį ji jam pardavė, tačiau kokie tai buvo kiekiai, neatsimena ir negali įvardinti. Metalo laužą S. K. iš Pelesos g.1, Vilniuje, ėmė apie 10 kartų, kokie tai būdavo kiekiai - neatsimena. S. K. šį metalą pasiimdavo atvažiavęs krovininiu automobiliu. Kalbant apie jos surinktą metalo laužą gali paaiškinti, kad šalia jos darbo vietos, gretimose patalpose, ji laikydavo nupirktą pigiau iš įvairių fizinių asmenų metalo laužą arba surinkdavo išmestą, atneštą, bet nepriimtą metalą. Būtent toks metalo laužas, tokiu būdu surinktas, buvo parduodamas S. K.. S. K. už jai parduotą metalą su ja atsiskaitydavo grynaisiais pinigais, kokia tai buvo suma neprisimena. Vertėsi metalo laužo prekyba neturėdama leidimo, taip pat nebuvo užsiregistravusi įmonės. Versdamasi metalo laužo prekyba ji metalo laužą supirkinėdavo, kaip pasitaikydavo, ir kaip atnešdavo žmonės, kartais kelis kartus į savaitę, kartais rečiau arba dažniau, iš įvairių fizinių asmenų, jokių dokumentų neišrašinėdavo ir nieko nepildydavo. Dirbdama UAB ,,Baltmeta“, adresu Pelesos g. 1, Vilniuje, dalį metalo laužo priimdavo ir užpajamuodavo į šią įmonę, o dalį priimdavo ir išmokėdavo grynais savo pinigais asmenims, atnešusiems metalą ir vėliau parduodavo S. K.. Taip versdamasi minėta metalo laužo prekyba visą savo supirktą metalo laužą parduodavo S. K. ir iš jo gavo 29 000 litų pajamų per 2010 metus. Tačiau realiai jai liko gal kokie 2000 litų, nes tuos pinigus ji naudojo supirkinėti metalo laužą. Visą jos supirktą metalo laužą pasiimdavo pats S. K. savo transportu. (t.5 b.l 13-15)

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu įtariamoji T. B. parodė, kad dirba UAB ,,Baltmeta”, adresu Žirnių g. 10, metalo laužo supirkimo aikštelėje. S. K. pažįsta, tačiau kiek laiko - neatsimena, apie porą metų. S. K. ir jos santykius apibūdintų kaip draugiškus, kadangi yra buvusi keletą kartų užpulta, šis ja rūpinosi, vežiojo į darbą. Taip pat pasitaikydavo atvejų, kuomet įvairūs žmonės atnešdavo į jos supirkimo aikštelę įvairaus metalo laužo ir jį palikdavo, tai būtent tokį metalo laužą ji iš jų paimdavo ir po to parduodavo S. K.. Vertėsi metalo laužo prekyba neturėdama leidimo, taip pat nebuvo užsiregistravusi įmonės. Versdamasi metalo laužo prekyba ji metalo laužą supirkinėdavo kaip pasitaikydavo ir kaip atnešdavo žmonės, kartais kelis kartus į savaitę, kartais rečiau arba dažniau, iš įvairių fizinių asmenų, jokių dokumentų neišrašydavo ir nieko nepildydavo. Dirbdama UAB ,,Baltmeta“, dalį metalo laužo priimdavo ir užpajamuodavo į šią įmonę, o dalį priimdavo ir išmokėdavo grynais savo pinigais asmenims, atnešusiems metalą ir vėliau parduodavo S. K.. Taip versdamasi minėta metalo laužo prekyba visą savo supirktą metalo laužą parduodavo S. K. ir iš jo gavo 30 000 litų pajamų per 2010 metus. Tačiau realiai jai liko gal kokie 1500 litų, nes tuos pinigus ji naudojo supirkinėti metalo laužą. Visą jos supirktą metalo laužą pasiimdavo pats S. K. savo transportu. (t.5 b.l 16-18)

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis A. K. parodė, kad pažįsta S. K. nuo 2010 metų vasaros. Šis jo paklausė, ar jis negalėtų supirkti ir parduoti metalo laužo. Kadangi S. K. pasiūlė geras supirkimo kainas, jis sutiko su pasiūlymu. Tuomet jį susirasdavo telefonu ir susitardavo, kuomet pastarasis atvažiuos ir kiek metalo jis turi. Nuo 2010 metų vasaros pas jį į Bugenių kaimą S. K. buvo atvažiavęs tris kartus, kiek pamena, lenkiškais vilkikais, tačiau vieną kartą vilkikas išvažiavo tuščias. Taip pat pasitaikė vienas atvejis, kuomet S. K. buvo atvažiavęs vienas savo krovinine mašina, tuo metu, kiek pamena, paėmė apie 2 tonas aliuminio. Kalbant apie į vilkikus pakrautą metalo laužą, gali pasakyti, kad į vilkikus buvo pakraunama apie 18 tonų metalo laužo kiekvienu kartu, tai iš viso apie 36 tonos metalo laužo, tai būdavo varis, žalvaris, aliuminis ir žalvariniai radiatoriai. Jis pirkdavo senus ,,Gaz“ bei kitus automobilius, elektros variklius ir ardydavo, po to parduodavo S. K.. Iš viso gali pasakyti, kad S. K. už parduotą metalo laužą sumokėjo jam apie 180 000 litų. Vertėsi metalo laužo prekyba neturėdamas leidimo, taip pat nebuvo užsiregistravęs įmonės. Taip versdamasis metalo laužo prekyba visą savo supirktą metalo laužą parduodavo S. K. ir iš jo gavo 180 000 litų pajamų per 2010-2011 metus, o jeigu tiksliau, 2010 metais gavo 120 000 litų, o 2011 metais - 60 000 litų. Kadangi viską pirkdavo ir S. K. parduodavo be dokumentų, tai jokių įsigijimo ir pardavimo dokumentų pateikti negali. (t.5 b.l 19-21)

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis I. R. parodė, kad dirba UAB „Baltmeta“, Karlų kaime, Visagino sav., metalo laužo supirkimo aikštelėje. S. K. pažįsta labai seniai, apie 3-4 metus. Žino šį kaip asmenį, kuris visuomet užsiimdavo metalo laužo supirkimu. S. K., kiek atsimena, 2010 metų rudenį ir vasarą dažnai skambindavo ir prašydavo atvežti metalo laužo. Tačiau jis su pasiūlymais nesutikdavo. Kiek pamena, jis Dūkšto kaime, Ignalinos r., nusipirko sandėlius su administraciniu pastatu. Minėti sandėliai kažkada buvo grūdų supirktuvė, jų sandėliavimo, džiovinimo vieta. Būtent ardant ir tvarkant minėtas patalpas, susidarė nereikalingo juodojo metalo laužo, pasitaikė ir įvairių varinių laidų, kadangi S. K. dažnai skambindavo ir vis teiraudavosi metalo, jis šiam šį metalo laužą pridavė, tai buvo iki 2 tonų metalo, jo negalėjo būti daugiau, nes jis metalą vežė savo mikroautobusiuku į Vilnių, Kirtimus, tiksliai gatvės ir vietos neatsimena, kokią pinigų sumą jam S. K. sumokėjo, taip pat neatsimena, pastarasis jam jokių dokumentų už šio metalo pridavimą neišrašė. Tokių vežimų buvo keletas. Jis S. K. pridavė tik savo turėtą metalo laužą, iš jokių fizinių asmenų metalo laužo nesupirkinėdavo ir nesivertė jokia metalo laužo prekybos veikla. Metalo laužą vežė S. K., todėl, kad tai buvo prastos kokybės metalo laužas ir niekas jo nenorėjo pirkti. (t.5 b.l 22-23)

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis A. T. parodė, kad žinodamas, jog S. K. siūlo geras metalo laužo kainas, yra apie 7-10 kartų pastarajam pridavęs supirktą metalo laužą UAB ,,Nonferoje“, tai darė dėl to, kad UAB ,,Nonferoje“ algos nebuvo mokamos ir nesumokėtos iki šiol, buvo sunki materialinė padėtis, o S. K. visuomet turėjo pinigų ir vis siūlydavo supirkti iš fizinių asmenų metalo laužą be dokumentų ir atvežti į supirktuvę, tokiu pasiūlymu jis ir susiviliojo. Tai maždaug būdavo kiekvienu vežtu atveju apie toną metalo laužo, kurį sudarydavo aliuminis, šiek tiek vario, žalvaris, minėtą metalo laužą jis veždavo į S. K. supirktuvę, esančią Geologų g., Vilniuje. Atvykus šiuo adresu jis susiskambindavo su S. K., jį pasitikdavo ir įvažiavus į teritoriją jo visą atvežtą metalą S. K. pats išsikraudavo, visą metalą jis veždavo UAB ,,Nonfera“ automobiliu MB v/(duomenys neskelbtini) taigi tokiu lengvuoju automobiliu jis galėdavo pavežti tik apie toną metalo laužo. Jis pats iš jo metalo laužo yra ėmęs apie keletą kartų, buvo vienas atvejis, kuomet S. K. iš jo UAB ,,Nonfera“ supirkimo aikštelės pasiėmė apie 5 - 6 tonas nerūdijančio plieno, tačiau dažniausiai jis metalo laužą veždavo jam. Kiekvienu nuvežimu S. K. jam sumokėdavo apie 3 000 litų, tai iš viso jis turėjo gauti apie 21 000 – 30 000 litų, už visą priduotą metalo laužą atsiskaitydavo grynais, jokių dokumentų apie išmokėtą sumą ir priduotą kiekį neišrašydavo, nes, kiek žinojo, šis dirbo neoficialiai, tiksliai neatsimena, tačiau jis yra užsiminęs, kad visą supirktą iš žmonių metalo laužą veždavo į Lenkiją. (t.5 b.l 24-26)

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. N. parodė, kad dirbo UAB ,,Eurocash1“ apsaugos darbuotoju nuo 2009 metų balandžio mėnesio, jo darbo vieta buvo Geologų g. 16, Vilniuje. Jo pareigos buvo saugoti minėtą teritoriją, jos turtą, prižiūrėti įvažiavimą, su S. K. susipažino, kuomet atėjo dirbti Geologų g. 16, Vilnius. Pastarasis jau tuomet nuomojosi angarus iš UAB ,,Rytra“, iš pradžių, kiek pamena, nuomojosi apie 3 angarus, o vėliau gal kokius 8 angarus. Jis matydavo, kad S. K. vertėsi metalo laužo prekyba, S. K. dažnai veždavo įvairų metalo laužą šio naudojamomis transporto priemonėmis, kiek pamena ,,Renault“, ,,Man“ krovininėmis. Taip pat dažnai būdavo, kad atveždavo įvairūs žmonės priduoti metalo laužą, tuomet S. K. susitardavo su UAB ,,Rytra“ darbuotojais dėl leidimų išrašymų įvažiuoti į teritoriją. Visą atvežtą metalo laužą S. K. sandėliuodavo arba teritorijoje, arba nuomojamuose angaruose. S. K. padėdavo dirbti įvairūs samdomi darbuotojai, kurie dažnai keisdavosi, nuolat dirbdavo apie 5-6 žmonės. Jie rūšiuodavo metalo laužą, jį kraudavo į angarus arba į atvažiavusius pasiimti iš S. K. metalo laužo krovininius, Lenkijoje registruotus vilkikus. Per savaitę vidutiniškai pas S. K. atvažiuodavo ir išveždavo metalo laužą apie 10-13 vilkikų. S. K. dirbdavo nuo 9 iki 23 val., pasitaikydavo netgi šeštadieniais. Visus vilkikus ir automobilius jis registruodavo į apskaitos žurnalą, tačiau kiti darbuotojai ne visada juos surašydavo. Taip pat jis žinojo, kad S. K. turi ir sandėliuoja metalo laužą kitur, o būtent matydavo, kad jis veža į gretimoje pusėje, adresu Geologų g. 11, Vilniuje, esančią teritoriją. Taip pat, kiek pamena, 2011 m. kovo mėnesį S. K. pradėjo išvežti metalo laužą iš Geologų g. 16, Vilnius teritorijos, kur tiksliai veždavo - nežino. Taip pat jis yra matęs, kad su S. K. susitinka, pas jį atvažiuodavo ir sustodavo prieš Geologų g. 16 pastato vartus Lenkijoje registruoti lengvieji automobiliai. Lenkiški vilkikai pasikraudavo ir laukdavo UAB ,,Rytra“ teritorijoje, tuomet atvažiuodavo Lenkijoje registruoti lengvieji automobiliai, jais atvažiavę asmenys susitikdavo su S. K. ir vilkikai tuomet išvažiuodavo lydimi lengvųjų automobilių. Tačiau tai pasitaikydavo ne visada. S. K. sakydavo, kad neišleistų iš teritorijos vilkikų, kadangi šis laukia iš Lenkijos atvežamų šių vilkikų kelionei reikalingų dokumentų. Sulaukęs minėtų Lenkijoje registruotų lengvųjų automobilių, S. K. su atvažiavusiais žmonėmis susitikdavo, kažką paimdavo ir pasakydavo, kad vilkikai jau išvažiuos iš teritorijos. (t.5 b.l 27-29)

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. M. parodė, kad S. K., kuris užsiėmė metalo laužo prekyba, pažįsta apie 10 metų. Praeitais metais, o gal ir anksčiau, kadangi materialinė padėtis pasidarė sunki, jis pradėjo surinkinėti iš įvairių žmonių seną buitinę techniką ir ją ardyti. Iš pažįstamų sužinojo, kad S. K. už metalo laužą moka didžiausią kainą, todėl jis vis ardydavo seną buitinę techniką, jai susikaupus, veždavo priduoti S. K. į Vilnių, į Geologų gatvę. Tokių pridavimų buvo keturi, kiekvienu atveju už priduotą metalo laužą gaudavo nuo 1000 iki 1500 litų. S. K. jam nėra niekada išdavęs jokių dokumentų apie metalo laužo pridavimą ar atsiskaitymą. (t.5 b.l 30-31) Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu V. M. atpažino S. K. kaip asmenį, kuriam vežė priduoti metalo laužą. (t.5 b.l 32-34)

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. T. parodė, kad UAB ,,Baltijos perdirbimas“ pradėjo dirbti 2007 metų vasarą, jo pareigos buvo šaltkalvio demontuotojo, po to darbų vadovo ir šiuo metu yra komercijos vadovas. Su S. K. susipažino jo metalo supirkimo vietoje, esančioje Geologų g., UAB ,,Rytra“ aikštelėje (2010 metų rugsėjį), iš kur sužinojo, kad šioje vietoje supirkinėjamas metalo laužas. Metalo laužą, kurį veždavo S. K., surinkdavo važinėdamas pas žmones, kurie UAB ,,Baltijos perdirbimui“ atiduodavo seną elektroninį laužą, atvažiavus pas žmones pasitaikydavo, kad jie be nereikalingo elektroninio laužo pasiūlydavo ir kitokio metalo laužo, elektros variklių, aliuminio laidų, kurį atiduodavo arba parduodavo už simbolinę kainą, būtent tokį metalo laužą jis surinkdavo ir po to veždavo pas S. K. į supirkimo vietą. Matė, kad žmonės metalo laužą čia veždavo dideliais kiekiais, dirbdavo darbuotojai. S. K. niekada apie gautus pinigus ir atvežtą metalo laužą dokumentų neišrašydavo. S. K. vežė metalo laužą apie 3-4 kartus, bei yra prašęs savo kolegos M. K. keletą kartų nuvežti metalo laužą S. K., kadangi pats negalėjo. Buvo vežama ir 500 kg., ir 700 kg., ir tona, kiek susirinkdavo metalo laužo, tiek ir nuveždavo. Iš viso jis S. K. pridavė iki penkių - šešių tonų metalo laužo už maždaug 5000 litų. (t.5 b.l 35-36)

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. K. nurodė iš esmės analogiškas įvykio aplinkybes. (t.5 b.l 37-38)

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas J. V. parodė, kad 2010 metų vasarą jis dirbo su tėvu pas S. K., kadangi šis darbas buvo labai sunkus, tai dirbo apie savaitę. Algą jiems mokėdavo S. K., už kiekvieną dieną gaudavo po 40 litų. Pas S. K. jie kraudavo metalą, kiek atsimena, varį iš mažų maišų į didelius, tuo metu dirbo apie 5-7 žmonės. Visas metalas, kurį jie perdėdavo į didesnius maišus, buvo Geologų g. 16, teritorijoje šalia angarų. Kadangi šis darbas buvo sunkus, jis kartu su tėvu dirbo tik savaitę. Per tą savaitę pas S. K. buvo atvažiavę du ar trys vilkikai lenkiškais numeriais, kuriuos pasikraudavo pats S. K. krautuvu, jie tik užkabindavo ant krautuvo sudėtus maišus metalo, o S. K. nuveždavo ir įdėdavo į vilkiko priekabą. Taip pat jam yra tekę matyti, kad S. K. pats atsiveždavo sunkvežimiu įvairaus metalo laužo, kurį iškraudavo minėtoje teritorijoje. (t.5 b.l 41-42)

Apklausti ikiteisminio tyrimo metu liudytojai A. M., T. K., A. B. nurodė iš esmės analogiškas įvykio aplinkybes, t.y. kad jie dirbo pas S. K. teritorijoje Geologų g. 16, Vilniuje, rūšiuodavo metalo laužą, padėdavo krauti į vilkikus ir už tai gaudavo atlygį.(t.5 b.l 43-44, 88-89, 90-91 ) Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu A. M. atpažino S. K. kaip asmenį, kuris jam mokėjo algą už metalo rūšiavimą ir perkrovimą į vilkikus. (t.5 b.l 45-47)

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. K. parodė, kad jis yra IĮ „V. K. firma“ savininkas. Užsiima krovinių pervežimu Lietuvoje. Turi krovininius automobilius - MAN raudonos spalvos, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) MAN baltos spalvos, valst.Nr. (duomenys neskelbtini) Šios mašinos yra su kranais (manipuliatoriais). Būtent šiais automobiliais ir vežioja krovinius. S. K. pažįsta apie 2 metus. Pastarasis yra vienas iš užsakovų, kurio prašymu perveždavo krovinius. Būtent metalo laužą pastarojo prašymu jis vežiodavo nuo 2010 m. pradžios, kada tiksliai - neprisimena. Metalo laužo pervežimų pastarojo prašymu būdavo po tris ar penkis per mėnesį. Kada, kokios rūšies, koks kiekis buvo vežamas, tiksliai neprisimena. Kai S. K. reikėdavo paslaugos, pastarasis jam paskambindavo ir pasakydavo, kur reikia nuvažiuoti, kad būtų pakrautas metalo laužas į automobilį. Ten nuvažiavus į jo automobilį būdavo pakraunamas metalo laužas, kurį po to jis nuveždavo į teritoriją (sandėlius), Geologų g. 16, Vilniuje, kur nuolat dirbo, ten būdavo S. K.. Ten metalo laužą iš savo automobilio jis iškraudavo su kranais, esančiais jo automobilyje. Yra S. K. prašymu vežęs metalo laužą iš UAB „Mirita“, kurios metalo laužo laikymo teritorija yra Naujojoje Vilnioje, ten bendraudavo su asmeniu, vardu Dima. Taip pat, yra vežęs metalo laužą iš J. K. metalo laužo laikymo aikštelės, esančios Minsko pl. Galbūt ir dar iš kažkur yra vežęs, bet tiksliai neprisimena. Jei ir buvo tokie vežimai, tai tik vienkartiniai. Daugiausia yra vežęs iš jau minėtų dviejų vietų. Atliekant pervežimus iš UAB „Mirita“, jis gaudavo užpildytus važtaraščius, kuriuose jis pasirašydavo, o nuvežęs krovinį, atiduodavo S. K.. Iš J. K. veždamas krovinius jokių dokumentų negaudavo. Taip pat, S. K. prašymu, teritorijoje Geologų g. 16, Vilniuje ten esantį metalo laužą, su jo automobiliuose esančiais kranais pakraudavo į automobilius lenkiškais numeriais. Viso 2010 ir 2011 metais yra pakrovęs apie 5 ar 6 tokias mašinas su lenkiškais numeriais. Jis pakraudavo tik tokias mašinas, kurias galima pakrauti tik iš viršaus. Kitokius automobilius S. K. pasikraudavo pats, be jo pagalbos. Yra ne kartą matęs, kaip toje teritorijoje buvo pakraunamos mašinos su lenkiškais numeriais. Teikiant paslaugas S. K., jokie dokumentai pildomi ir pasirašomi nebuvo. Už jo suteiktas paslaugas S. K. dažniausiai jam arba įpildavo kuro į automobilio baką, arba duodavo tam tikro metalo laužo, reikalingo automobilio remontui ar panašiems dalykams. (t.5 b.l 92-94)

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. V. parodė, kad jis yra UAB ,,Vilniaus skydas“ prezidentas ir S. K. į UAB ,,Vilniaus skydą“ kreipėsi dėl patalpų, esančių Geologų g. 11 ir Dariaus ir Girėno g. 107, Vilniuje apsaugos, taip pat įrenginėdamas signalizaciją jis yra matęs, kad minėtose patalpose yra laikomas metalo laužas, bei kad S. K. vertėsi metalo laužo prekyba. (t.5 b.l 48-49)

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. V. parodė, kad jis padėjo S. K. sudaryti nuomos sutartį dėl patalpų, esančių Geologų g. 11, Vilniuje, sutartis buvo sudaryta 2006-04-01 tarp jo motinos T. V. ir S. K.. Taip pat, kuomet atsiskaitydavo už nuomą, matydavo, kad minėtose patalpose S. K. laiko įvairų metalo laužą, jose dirbo darbininkai, iškraudavo metalo laužą. (t.5 b.l 95-96) Daiktų, dokumentų pateikimo protokolu 2011-07-29 E. V. pateikė 2006-04-01 neterminuotą negyvenamųjų patalpų, esančių Geologų g. 11, Vilniuje nuomos sutartį tarp S. K. ir T. V.. (t.5 b.l 97-99)

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas G. P. parodė, kad UAB ,,S. E.“ priklauso patalpos, esančios Dariaus ir Girėno g. 107, Vilniuje, 2011-03-21 buvo pasirašyta minėtų patalpų nuomos sutartis tarp UAB ,,S. E.“ ir S. K.. Šis minėjo, kad jam reikės pervežti jo turimą metalą iš Geologų gatvės į naujai išnuomotas patalpas. Pasirašius sutartį iš karto buvo pradėta vežti metalo laužą ir krauti į patalpas, esančias Dariaus ir Girėno g. 107, Vilniuje. Minėtos patalpos buvo išnuomotos tuščios, o jau po kelių dienų buvo privežtos ir prikrautos metalo laužo. (t.5 b.l 100-101) Daiktų, dokumentų pateikimo protokolu 2011-05-11 G. P. pateikė 2011-03-21 negyvenamųjų patalpų, esančių Dariaus ir Girėno g. 107, Vilniuje nuomos sutartį tarp S. K. ir UAB ,,S. E.“. (t.5 b.l 102-106)

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. P. parodė, kad dirba pagal verslo liudijimą, jo darbo pobūdis pasireiškia klientų ieškojimu, o būtent, jis nuolat seka užsienio valiutų kursus, jam skambina klientai (iš Lietuvos, Europos, NVS šalių), sako, kokios valiutos jie turi, kad nori keistis, o jis savo ruožtu, kadangi ne vienus metus yra dirbęs įvairiuose Lietuvos bankuose, Kauno mieste, pažįsta visus valiutos keitėjus, taip pat banko dilerius, todėl susiskambina su jais ir susitaria dėl kurso, jeigu abiems pusėms kursas tinka, jis suvedu ir už tai iš valiutos pardavėjo gauna sutartą atlygį už tokį tarpininkavimą. S. K. pažįsta apie pora metų. Šis jam skambindavo 2010, 2011 metais, domėdavosi zlotų keitimo kursais. Ne visą laiką, tačiau pasitaikydavo, kad jis S. K. surasdavo kur Kaune, Vilniuje išsikeisti zlotus tinkamu kursu į litus. Iš pradžių, kuomet prasidėjo jų bendravimas, S. K. prašė pakeisti po 10000-30000 zlotų, vėliau sumos buvo nuo 100 000 iki 500 000 zlotų, į mėnesį ne visada būdavo kartas. Kalbant apie Z. S. ir D. J., gali paaiškinti, kad šiuos asmenis gerai pažįsta, su jais yra dirbęs, šie asmenys jo prašymu yra važiavę į Vilnių pas S. K. paimti jo, kaip tarpininko, uždirbtus pinigus. (t.5 b.l 57-58) Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu R. P. atpažino S. K. kaip asmenį, kuriam tarpininkavo dėl zlotų keitimo į litus. (t.5 b.l 59-61) Daiktų, dokumentų pateikimo protokolu 2011-04-15 R. P. pateikė gyventojų individualios veiklos pajamų apskaitos žurnalo ir prekių (paslaugų) pirkimo pardavimo kvitų, pagal kuriuos 2010-2011 metais buvo suteiktos finansinio tarpininkavimo konsultavimo paslaugos S. K., kopijas. (t.5 b.l 62-74)

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. Z. Pavelčik parodė, kad yra vairuotojas, praeitais metais buvo du ar tris kartus buvo Vilniuje. Tai buvo vėlyva vasara, gal ruduo. Tikrai tai buvo antra metų pusė. Po vyno iškrovimo turėjo du - tris tokius atvejus, kad prie jo priėjo kažkoks vyras ir lenkiškai paklausė, ar gali pervežti metalo laužą didmaišiuose. Jo nuomone, tai buvo aliuminis. Metalo laužą pasiimdavo iš Vilniaus, iš vietos, nutolusios apie kilometrą nuo vyno pristatymo vietos. Užsakymus turėjo po 100 kilometrų Lenkijos kryptimi, bet Lietuvos teritorijoje. Iškrovimas kiekvieną kartą vyko toje pačioje stovėjimo aikštelėje. Privažiavo kitas automobilis. Nepamena registracijos numerio. Turbūt tai buvo MAN automobilis su krautuvu. Jokių dokumentų neturėjo, nes su juo važiavo kitas vyras, kuris ir turėjo dokumentus. Su juo atsiskaitė grynaisiais pinigais. Neprisimena, bet turbūt to vyro, kuris tarėsi dėl transporto, vardas buvo Stanislaw (Stanislav). Prisimena, kad metalo laužą krovė Vilniuje, Geologų g. (t.3., b.l.184-185).

Apklausti ikiteisminio tyrimo metu liudytojai J. M. Kraševski, J. M. Fošpančik, V. Z., J. K., M. P., M. D. nurodė iš esmės analogiškas įvykio aplinkybes. (t.3., b.l.186-187, 188-189, 196-197, t4., b.l. 142-143, 144-145, 152-153).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. V. Pikorski parodė, kad jis yra transporto įmonės „Pikus“ savininkas. Turėjo vilkikus registracijos numeriais ELA 25 RA - Volvo, ELA 59 UN - Volvo. Jo puspriekabės turi numerius ELA 72 RR ir SZO 94RF. Gabena krovinius pagal įvairių ekspedicijos įmonių užsakymus. Pats taip pat važinėjo kaip vairuotojas. Daug kartų važinėjo į Lietuvą, bet du - tris kartus turėjo ten Lietuvoje reikalų su metalo laužo pervežimu. Gabeno į Vilnių vyną ir ten po iškrovimo buvo paklaustas, ar nepaims krovinio. Neturėjo atgalinio krovinio, todėl sutiko. Apie 500 metrų nuo iškrovimo vietos buvo pakrautas metalo laužu. Dokumentai metalo laužui buvo, turėjo juos kažkas, kas važiavo su juo. Metalo laužą pervežė Lietuvos teritorijoje apie 100 kilometrų Lenkijos sienos kryptimi. Pakelės sustojimo aikštelėje laukė automobilis ir perkrovė šį metalo laužą. Už metalo laužo pervežimą gavo 200 eurų grynaisiais. Tas vyras, kuris jį užkabino, buvo vardu Stanislaw (Stanislav), kalbėjo lenkiškai. Važiavo kažkas kitas. Jis asmeniškai, kaip vairuotojas, turėjo du - tris tokius metalo laužo transportavimo atvejus. Visada sutikdavo tą patį Stanislavą. Žino, kad jo samdyti vairuotojai turėjo tokius pačius metalo laužo krovinius kaip ir jis, ir užmokestį už transportavimą atiduodavo jam. Neprisimena datų, kada jo vilkikai ten važiavo. Jo vilkikai važinėjo į Vilnių su kroviniais į Geologų gatvę. (t.3., b.l.190-191).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas Voicech C. K. parodė, kad dirbo vilkiko vairuotoju nuo 2010 metų pradžios. Važinėjo į Vengriją. Vėliau darbdavys rado maršrutą į Lietuvą. Važinėjo tušti į Lietuvą, į Vilnių. Adreso neprisimena. Tai buvo pramoninis kvartalas, daug fabrikų. Ten buvo pakrautas metalo laužas maišuose. Pakrovimu rūpinosi Stanislav (Stanislav). Su šiuo metalo laužu grįždavo į Lenkiją, į Z. V.. Atvažiuodavo vilkikas ir pasiimdavo puspriekabę. Po kelių dienų puspriekabę gražindavo. Nežino, kieno tai buvo vilkikas ir kur toliau tas metalo laužas keliavo. Iš Stanislavo gaudavo dokumentus - tipinius transportavimo dokumentus CMR. Šiuos dokumentus atiduodavo su metalo laužu. Turėjo patikrinimus pasienyje ir niekas šio krovinio neužginčijo. Iš dokumentų, gautų Lietuvoje, buvo matyti, kad metalo laužas turėjo važiuoti toliau į Vengriją ir Vokietiją. Neprisimena, į kokias įmones. Kartais gaudavo voką su dokumentais, kad paduotų Stanislavui. Jis netikrino voko turinio. Šiuos vokus atidavinėjo Stanislavui. Šiuos vokus duodavo jam vairuotojas, kuris grąžindavo puspriekabę. Jis įvykdė keliolika tokių važiavimų į Lietuvą. Visada viskas vykdavo taip pat. Kartais su juo važinėjo W. Z. (V. Z.). (t.3., b.l.194-195).

Kratos protokole užfiksuota, jog 2011 m. balandžio 2 d. atliekant kratą S. K. naudojamose patalpose, adresu Geologų g. 16, Vilniuje, buvo rasta metalo laužas, kuris pagal S. K. paaiškinimą, buvo supirktas iš įvairių fizinių asmenų. (t.1 b.l 30-31) Apžiūros protokolu 2011 m. gegužės 12 d. apžiūrėtas S. K. naudojamose patalpose, adresu Geologų g. 16, Vilniuje, rastas metalo laužas. (t.1 b.l 32-33)

Kratos protokole užfiksuota, jog 2011 m. balandžio 2 d. atliekant kratą S. K. naudojamose patalpose, adresu Geologų g. 11, Vilniuje, buvo rasta metalo laužas, kuris pagal S. K. paaiškinimą, buvo supirktas iš įvairių fizinių asmenų. (t.1 b.l 41-42) Apžiūros protokolu 2011 m. gegužės 2 d. apžiūrėtas S. K. naudojamose patalpose, adresu Geologų g. 11, Vilniuje, rastas metalo laužas. (t.1 b.l 43-48)

Apžiūros protokolu 2011 m. gegužės 13 d. apžiūrėtas S. K. naudojamose patalpose, adresu Dariaus ir Girėno g. 107, Vilniuje, rastas metalo laužas, kuris pagal S. K. paaiškinimą, buvo supirktas iš įvairių fizinių asmenų. (t.1 b.l 49-50)

Apžiūros protokolu 2011 m. birželio 2 d. apžiūrėtas S. K. naudojamose patalpose, adresais Geologų g. 11, Geologų g.16, Dariaus ir Girėno g. 107, Vilniuje, rastas metalo laužas, nustatytas preliminarus jo kiekis. (t.1 b.l 54-59)

Kratos protokole užfiksuota, jog 2011 m. liepos 14 d. atliekant kratą S. K. naudojamose patalpose, adresu Liudvinavo g. 1C, Kadriškių k., Vilniuje, buvo rastas metalo laužas, kuris pagal S. K. paaiškinimą, buvo supirktas iš įvairių fizinių asmenų. (t.1 b.l 113-115) Apžiūros protokolu 2011 m. liepos 14 d. apžiūrėtas S. K. naudojamose patalpose, adresu Liudvinavo g. 1C, Kadriškių k.,Vilniuje, rastas metalo laužas.

Kratos protokole užfiksuota, kad 2011 m. balandžio 2 d. atliekant kratą S. K. naudojamame automobilyje Mercedes Benz 250, v/n (duomenys neskelbtini) buvo rasta įvairūs rankraštiniai užrašai bei lagaminėlis, kuriame buvo 499 950 Lenkijos zlotų, kurie, pagal S. K. paaiškinimą, buvo skirti metalo laužo supirkimui. (t.1 b.l 63-64) Apžiūros protokolu 2011 m. balandžio 4 d. apžiūrėti 499 950 Lenkijos zlotai, kurie buvo išimti kratos metu automobilyje Mercedes Benz 250, v/n (duomenys neskelbtini) Specialistui įvertinus, kad didžiausia tikimybė rasti rankų pėdsakus ir biologinius pėdsakus yra ant kiekvienos pinigų krūvelės viršutinio ir apatinio banknoto bei ant gumyčių, kuriomis perrišti banknotai, nuspręsta tris gumytes, kurių paviršiuje galėjo išlikti biologinės kilmės pėdsakų ir krepšio rankeną, paimti tyrimui. Taip pat tyrimams paimti 100 Lenkijos zlotų nominalo banknotų, kurių vertė 10 000 zlotų, likę 489 950 Lenkijos zlotų 2011-04-07 perduoti saugojimui FNTT prie LR VRM Finansų skyriui. (t.1 b.l 65-101, 102-104)

Apžiūros protokolais 2011 m. gegužės 13 d. apžiūrėti daiktai, kurie buvo išimti kratos metu automobilyje Mercedes Benz 250, v/n (duomenys neskelbtini) tarp daiktų yra įvairūs lapukai su lietuviškais, rusiškais, lenkiškais rankraštiniais įrašais, paskaičiavimais, metalo pavadinimais ir kiekiais. (t.1 b.l 105-106, 107-108)

Kratos protokole užfiksuota, jog 2011 m. balandžio 2 d. atliekant kratą G. M. K. naudojamame automobilyje Toyota Land Cruiser, v/n PTUHA 15, buvo rastas užrašų sąsiuvinis, rankraštiniai užrašai, prekių pasiūlymai pirkti metalo laužą. (t.1 b.l 138-139) Apžiūros protokolu 2012 m. sausio 31 d. apžiūrėti daiktai, kurie buvo išimti kratos metu S. K. naudojamame automobilyje Mercedes Benz 250, v/n (duomenys neskelbtini) ir G. M. K. naudojamame automobilyje Toyota Land Cruiser, v/n PTUHA 15, tarp daiktų yra įvairūs lapukai su lietuviškais, rusiškais, lenkiškais rankraštiniais įrašais, paskaičiavimais, metalo pavadinimais ir kiekiais, pagal kurių turinį matyti, jog S. K. ir G.M. K. vertėsi metalo laužo prekyba. (t.2 b.l 1-70)

Specialisto išvadoje nurodyta, kad tikėtina, kad kvapo pėdsake, paimtame 2011-04-04 nuo krepšio rankenos (surasto ir paimto 2011-04-02 atliekant kratą S. K. automobilyje, v/n (duomenys neskelbtini) yra S. K. kvapas. (t.1 b.l 158-160)

Specialisto išvadoje Nr. 140-(2618)-IS1-2857 nustatyta, kad vienas rankos piršto pėdsakas, išryškintas ant 100 zlotų nominalo piniginio banknoto, surasto ir paimto 2011-04-02 atliekant kratą S. K. automobilyje, v/n (duomenys neskelbtini) yra paliktas G. M. K. dešinės rankos mažyliu. (t.1 b.l 165-171)

Specialisto išvadoje Nr. S 166/11 (01) nustatyta, kad ant krepšio rankenos (surasto ir paimto 2011-04-02 atliekant kratą S. K. automobilyje v/n (duomenys neskelbtini) DNR fragmentai priklauso G.M. K. su 99,99999999% tikimybe ir su nedidele kito asmens DNR priemaiša, kuri nepriklauso S. K.. (t.1 b.l 174-175)

Vilniaus apskrities VMI atlikus S. K. mokestinį tyrimą, surašyta mokestinio tyrimo rezultatų ataskaita Nr. 388-7. Mokestinio tyrimo metu buvo nustatyta, kad S. K. suteikiant netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo paslaugas neįsteigus įmonės ir (ar) fiziniams asmenims neįregistravus individualios veiklos, nesurašant jokių buhalterinės apskaitos dokumentų, nesumokant jokių mokesčių 2010 – 2011 metų laikotarpiu, mokesčių mokėtojas pažeidė: 2002-07-02 LR gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 35 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad „Nuolatinis Lietuvos gyventojas, pradėjęs vykdyti kokios nors rūšies individualią veiklą, privalo apie tai informuoti mokesčio administratorių centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka“, 27 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad „Nuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs pajamų, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, gegužės 1 dienos (jeigu šio straipsnio 3 dalyje ar šio įstatymo 28 straipsnyje nenustatyta kitaip) privalo pats arba per savo įgaliotą asmenį pateikti mokesčio administratoriui metinę pajamų mokesčio deklaraciją už praėjusį mokestinį laikotarpį ir joje deklaruoti visas praėjusio mokestinio laikotarpio pajamas ir už jas apskaičiuotą pajamų mokestį, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip“, 2001-11-06 LR buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 3 dalies nuostatą, kad „Gyventojai, kurie verčiasi individualia veikla, neribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys, kurie nėra pridėtinės vertės mokesčio mokėtojai ir neturi samdomų darbuotojų ataskaitiniais ir praėjusiais ataskaitiniais metais, gali pasirinkti supaprastintą apskaitą“, 10 straipsnio apskaitos tvarkymo 6 dalies nuostatą, kad „Gyventojo, kuris verčiasi individualia veikla, apskaitą, be šio straipsnio 1 dalyje nurodytų subjektų, gali tvarkyti pats gyventojas“.

2002-03-05 Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės įstatymo Nr. IX-751 71 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad „Prievolė registruotis PVM mokėtoju ir skaičiuoti PVM bei mokėti jį į biudžetą tenka apmokestinamiesiems asmenims, kurie šalies teritorijoje tiekia prekes arba teikia paslaugas, išskyrus atvejus, kai šalies teritorijoje tiekiamos tik tokios prekės ir (arba) teikiamos tik tokios paslaugos, už kurias prievolė apskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą PVM pagal šio įstatymo 95 straipsnį tenka šalies teritorijoje įsikūrusiam pirkėjui. Privalantis registruotis PVM mokėtoju asmuo privalo pateikti prašymą įregistruoti jį PVM mokėtoju”, 71 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad „Neatsižvelgiant į šio straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos apmokestinamasis asmuo neprivalo pateikti prašymo įregistruoti jį PVM mokėtoju bei už tiekiamas prekes (išskyrus į kitas valstybes nares tiekiamas naujas transporto priemones) ir (arba) teikiamas paslaugas šio Įstatymo nustatyta tvarka skaičiuoti PVM ir mokėti jį į biudžetą, jeigu bendra atlygio už vykdant ekonominę veiklą patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas suma per metus (paskutinius 12 mėnesių) neviršijo 100 000 litų. PVM turi būti pradėtas skaičiuoti nuo to mėnesio, kuri minėta riba buvo viršyta. Už patiektas prekes ir suteiktas paslaugas, už kurias atlygis sudarė nurodytą 100 000 litų sumą, PVM neskaičiuojamas”, 71 straipsnio 4 dalies nuostatą, kad ,,Prašymo įregistruoti PVM mokėtoju nepateikimas neatleidžia apmokestinamojo asmens nuo prievolės skaičiuoti PVM už jo tiekiamas prekes ir (arba) teikiamas paslaugas bei įsigyjamas iš kitos valstybės narės prekes ir mokėti jį į biudžetą, jeigu tai privaloma daryti pagal šio straipsnio 1-3 dalių ir 71(1) straipsnio nuostatas“, 92 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad ,,Apmokestinamasis asmuo, privalėjęs pateikti prašymą įregistruoti jį PVM mokėtoju pagal šio įstatymo 71 straipsnį, tačiau to nepadaręs, privalo laikydamasis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos skaičiuoti ir mokėti į biudžetą PVM už prekes ir paslaugas, už kurias jis pagal šio Įstatymo nuostatas privalėtų skaičiuoti ir mokėti PVM būdamas PVM mokėtoju”.

1991-05-21 LR Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 7 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad „Fiziniai asmenys, kurie verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, socialinio draudimo įmokų bazę sudaro 50 procentų individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų (neatėmus PSD ir VSD įmokų) suma“.

1996-05-21 LR Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 17 straipsnio 4 dalies nuostatą, kad „Fiziniai asmenys, kurie verčiasi individualia veikla, išskyrus asmenis, nurodytus šio straipsnio 5 dalyje, ir asmenis, kurie verčiasi individualia žemės ūkio veikla, tačiau kurių pajamos iš šios veiklos nėra apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatas, moka 9 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo sumos, nuo kurios skaičiuojamas jų socialinio draudimo įmokos“, 18 straipsnio 4 dalies nuostatą, kad „Asmenys, nurodyti šio įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje, kas mėnesį moka 9 procentų minimalios mėnesinės algos, galiojančios mėnesio, už kurį mokama įmoka, paskutinę dieną, dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Įmoka už atitinkamą mėnesį sumokama iki to mėnesio paskutinės dienos. Asmenys, nurodyti šio įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje, gali įmokų kas mėnesį nemokėti, jeigu jie moka (arba) už juos yra mokamos šio įstatymo 17 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos privalomojo sveikatos draudimo įmokos arba jeigu jie yra asmenys, išvardyti šio įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje, - tokie asmenys įmokas sumoka šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka“

Mokestinio tyrimo metu už laikotarpį nuo 2010-10-01 iki 2011-04-30 mokesčių mokėtojas pateikė Pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju neįregistruoto asmens mokėtino pridėtinės vertės mokesčio apyskaitas FR0608, kuriose deklaravo mokėtiną į biudžetą 204784 Lt PVM. Deklaruotą PVM S. K. į biudžetą sumokėjo 2013-02-06 pavedimu Nr. 578343.

S. K. 2010 m. patikslintoje Metinėje pajamų deklaracijoje (duomenys neskelbtini) deklaravo 14200 Lt turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamų ir 279950 Lt netauriųjų metalų laužo pardavimo pajamų, atėmus PVM ir leidžiamus atskaitymus apskaičiavo mokėtiną į biudžetą 4872 Lt GPM.

S. K. 2011 m. patikslintoje Metinėje pajamų deklaracijoje (duomenys neskelbtini) deklaravo 1000(300 Lt netauriųjų metalų laužo pardavimo pajamų, atėmus PVM ir leidžiamus atskaitymus apskaičiavo mokėtiną į biudžetą 28836 Lt GPM.

Mokestinio tyrimo metu nustatyta, kad už 2010-2011 m. laikotarpį mokesčių mokėtojas pateikė patikslintas metines pajamų deklaracijas ((duomenys neskelbtini)), kuriose deklaravo 1279950 Lt netauriųjų metalų laužo pardavimo individualios veiklos pajamų ir apskaičiavo 33708 Lt gyventojų pajamų mokesčio sumą. S. K. 2013-02-06 pavedimu Nr. 578338 sumokėjo į biudžetą 32141 Lt (33708 Lt -1567 Lt mokesčio permoką) GPM.

Mokestinio tyrimo metu nustatyta, kad 2010 - 2011 m. laikotarpyje S. K. turėjo apskaičiuoti 17339,40 Lt VSD įmokų. (t.5 b.l 154-155)

Iš 2013-03-13 Valstybinio socialinio draudimo fondo Vilniaus skyriaus pranešimo matyti, jog Valstybinio socialinio draudimo fondo Vilniaus skyrius, įvertinęs centralizuotai iš VMI gautus duomenis apie S. K., kaip asmens vykdžiusio individualią veiklą, deklaruotas individualios veiklos apmokestinamąsias pajamas, VSDFV Vilniaus skyrius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo (Žin., 1996, Nr. 55-1287) 17 str. 4 d., 18 str. 5 d., papildomai priskaičiavo 5475,60 Lt privalomojo sveikatos draudimo (toliau - PSD) įmokų (iš jų: 3790,80 Lt PSD įmokų už laikotarpį nuo 2010-04-01 iki 2010-12-31, 1684,80 Lt PSD įmokų už laikotarpį nuo 2011-01-01 iki 2011-04-30).

S. K., vykdantis individualią veiklą (draudėjo kodas 2200546) 2013-03-08 padengė įsiskolinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, t.y. sumokėjo 24047,01 Lt, iš jų: 17339,40 Lt VSD įmokų, 5475,60 PSD įmokų ir 1232,01 Lt delspinigių, priskaičiuotų už pavėluotai sumokėtas VSD ir PSD įmokas. (t.5 b.l 158).

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad S. K., padedant G. M. K., versliškai, stambiu mastu, neteisėtu būdu ėmėsi ūkinės veiklos neturėdamas licencijos veiklai - netauriųjų metalo laužo ir atliekų supirkimui, kuriai ji reikalinga ir gavo ne mažiau, kaip 1 279 950,00 Lt pajamų bei už 2010 - 2011 metus nepaskaičiavo ir nesumokėjo – 204 784 Lt pridėtinės vertė mokesčio, 32 141 Lt gyventojų pajamų mokesčio, 17 339,40 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų, 5 475,60 Lt privalomojo sveikatos draudimo įmokų, dėl ko Lietuvos Respublikos biudžetas patyrė žalą. Kaltinamojo S. K. veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos BK 202 str. 1 d, o kaltinamojo G. M. K. veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. ir 202 str. 1 d.

Kaltinamųjų atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką įvykdė veikdami bendrininkų grupe. Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jie prisipažino padarę nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, o kaltinamasis S. K. atlygino padarytą turtinę žalą.

Išnagrinėjęs bylą ir atsižvelgęs į tai, kad S. K. teistas, kaltinamas apysunkio tyčinio nusikaltimo padarymu, yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė bei dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės, todėl įvertinęs visas nurodytas aplinkybes, teismas nusprendė kaltinamajam paskirti vieną iš Lietuvos Respublikos BK 202 str. 1 d. sankcijoje numatytų alternatyvių bausmių – baudą. Į bausmę įskaitytinas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2011-04-02 iki 2011-08-02.

Atsižvelgiant į tai, kad G.M. K. neteistas, kaltinamas apysunkio tyčinio nusikaltimo padarymu, yra jo atsakomybę sunkinanti ir lengvinanti aplinkybės, dirba, jo vaidmuo nusikaltimo padaryme antraeilis, todėl įvertinęs visas nurodytas aplinkybes, teismas nusprendė kaltinamajam paskirti vieną iš Lietuvos Respublikos BK 202 str. 1 d. sankcijoje numatytų alternatyvių bausmių – baudą. Į bausmę įskaitytinas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2011-04-02 iki 2011-10-03.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 72 str., nusikalstamos veikos darymui skirti pinigai – 499950 Lenkijos Zlotų ( 1 t., b.l. 102-104, 164 ), konfiskuotini. Taip pat konfiskuotinas nusikalstamos veikos rezultatas - metalo laužas, kurio vertė 2067953,70 lt. ( t.1.,b.l. 122, 123, 128-136 ).

Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, kaltinamiesiems skirtos kardomosios priemonės – užstatas ( 2 t., b.l. 101-103, 175-177, 180, 182-184 ) - naikintinos, ir užstatas grąžintinas užstato davėjams.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 str. 1 d. 1p., 421 str., BK 72 str., teismas, -

n usprendžia:

S. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 202 str. 1 d., ir jam paskirti 200 MGL (26000 Lt) dydžio baudą. Į bausmę įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime, ir laikyti S. K. atlikusiu bausmę.

G. M. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. ir 202 str. 1 d., ir jam paskirti 150 MGL (19500 Lt) dydžio baudą. Į bausmę įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime, ir laikyti G. M. K. atlikusiu bausmę.

Konfiskuoti 499950 Lenkijos zlotų ir metalo laužą, kurio vertė 2067953,70 lt.

Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, kaltinamiesiems skirtas kardomąsias priemones – užstatą - panaikinti, ir užstatą grąžinti užstato davėjams.

Išaiškinti kaltinamiesiems, kad nesutikdami su baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamieji pasinaudoja teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamieji šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.