- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-10-31
- Bylos Nr.
- 2S-848-368/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Mockevičius
- Ieškovas
- E. L.
- Atsakovas
- D. L., Mažeikių rajono savivaldybės administracijai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Valstybinei mokesčių inspekcijai
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo E. L. atskirąjį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-259-344/2016 pagal ieškovo E. L. ieškinį atsakovams D. L., Mažeikių rajono savivaldybės administracijai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, trečiajam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai dėl dokumentų nuginčijimo dalyje dėl D. L. nuosavybės teisės į stoginę ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas E. L. kreipėsi į Mažeikių rajono apylinkės teismą prašydamas pripažinti Mažeikių rajono Laižuvos žemės ūkio bendrovės likvidacinės komisijos 1999 m. lapkričio 20 d. protokolą Nr. 6; 1999 m. lapkričio 24 d. malūno pastato perdavimo – priėmimo aktą; Senų statinių 2011 m. vasario 1 d. patikrinimo aktą Nr. SS-15 niekiniais ir netinkamais dėl nuosavybės teisės į stoginę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) perleidimo iš Mažeikių rajono Laižuvos žemės ūkio bendrovės atsakovui D. L. ir nepakankamais nuosavybės teisei į stoginę D. L. atsirasti bei pripažinti, kad atsakovas D. L. niekada neturėjo ir neturi nuosavybės teisės į stoginę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančią adresu (duomenys neskelbtini), ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas D. L. su pareikštu ieškiniu nesutiko, prašė atmesti jį kaip nepagrįstą ir priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2011 m. vasario 1 d. pateikė VĮ Registrų centras Mažeikių skyriui prašymą įregistruoti nekilnojamąjį turtą, stoginę, dėl kurios kilęs ginčas; remiantis pateiktų nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų, kurių ieškovas neginčijo ir neįrodinėjo jų neteisėtumo, pagrindu, nuosavybės teisė į stoginę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) jam buvo įregistruota. Atsakovo manymu, dokumentai, kuriuos jis pateikė VĮ Registrų centras Mažeikių skyriui, sudarė pakankamą teisinį pagrindą įregistruoti jo nuosavybės teisę į ginčo stoginę. Kadangi duomenys, įrašyti į viešą registrą, yra laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka, atsakovas, kaip visos stoginės savininkas, 2013 m. gruodžio 2 d. pirkimo – pardavimo sutartimi ½ dalį stoginės pardavė A. T. ir V. T.. Atsakovė Mažeikių rajono savivaldybės administracija su ieškovo ieškiniu nesutiko, atsiliepime nurodė, jog ieškovo prašymas pripažinti negaliojančiais Laižuvos žemės ūkio bendrovės likvidacinės komisijos 1999 m. lapkričio 20 d. protokolą Nr. 6, 1999 m. lapkričio 24 d. malūno pastato perdavimo – priėmimo aktą ir Senų statinių 2011 m. vasario 1 d. patikrinimo aktą Nr. SS-15 negali būti tenkinamas, kadangi ieškovas praleido senaties terminus apskųsti minėtus dokumentus, todėl teismas turėtų atmesti ieškovo ieškinį kaip pareikštą jau pasibaigus nustatytam ieškinio senaties terminui. Atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Telšių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius (toliau – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija) atsiliepime į ieškovo ieškinį nurodė, jog ieškovo ieškinys yra visiškai nepagrįstas, kadangi dokumentuose, kuriuos ieškovas prašo pripažinti niekiniais ir netinkamais nuosavybės teisei į stoginę atsirasti, stoginė nėra minima, nepaminėtas ir jokios daiktinės teisės perdavimas į stoginę nei atsakovui D. L., nei kitam asmeniui, todėl atsakovei neaišku, kokias minėtų dokumentų dalis dėl nuosavybės teisės prašoma pripažinti niekinėmis ir negaliojančiomis.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Mažeikių rajono apylinkės teismas 2016 m. liepos 18 d. nutartimi nustatė ieškovui E. L. terminą iki 2016 m. rugpjūčio 16 d. nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytiems trūkumams pašalinti ir paskyrė dar vieną parengiamąjį teismo posėdį. Nurodė, kad ieškovo pateikti ieškinio reikalavimai, teismui nusprendus juos patenkinti, negalėtų būti perkelti į teismo sprendimo rezoliucinę dalį, nes pastaroji turi būti aiški, nedviprasmiška, suformuluota konkrečiai ir trumpai, kad byloje dalyvaujantiems asmenims nekiltų neaiškumų dėl patenkintų ar atmestų reikalavimų turinio. Pirmosios instancijos teismo nuomone, perkėlus taip suformuluotus ieškovo reikalavimus į rezoliucinę teismo sprendimo dalį, nei atsakovams, nei jokiam kitam asmeniui dėl objektyvių priežasčių nebūtų aišku, ką konkrečiai jis turėtų atlikti, o antstolis atitinkamai negalėtų įvertinti, ar teismo sprendimas įvykdytas, todėl įpareigojo ieškovą E. L. patikslinti ieškinio reikalavimus, nurodant, kokius konkrečiai kiekvieno atsakovo veiksmus skundžia bei kokius konkrečiai reikalavimus kelia kiekvienam iš atsakovų ar visiems bendrai. Teismas pažymėjo, kad parengiamojo teismo posėdžio metu siūlė ieškovui patikslinti bylos dalyvių procesinę padėtį bei į bylą įtraukti VĮ Registrų centras bei A. T. ir V. T.. Nustatydamas terminą ieškinio trūkumams pašalinti, teismas pakartotinai pasiūlė ieškovui spręsti dėl šių asmenų įtraukimo į bylą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Skųsdamas Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 18 d. nutartį, apeliantas (ieškovas) E. L. prašo teismo nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: pirmosios instancijos teismo nustatyti įpareigojimai yra nepagrįsti arba pertekliniai, kadangi ieškinio reikalavimai suformuluoti labai konkrečiai, siaurai ir trumpai, parenkant civilinių teisių gynybos būdą, numatytą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 1.138 straipsnio 1 ir 5 punktuose, kai teismo prašoma pripažinti tam tikrą nuosavybės teisę arba prašoma pripažinti, kad tam tikros nuosavybės teisės nėra. Tokio teismo sprendimo įvykdymas slypi pačiame įsiteisėjusiame to teismo sprendime, t. y., įsiteisėjus teismo sprendimui, pripažįstama, kad asmuo neturi tam tikros teisės arba ją turi. Atskiro įvykdymo, pasinaudojant antstolio veiksmais, toks teismo sprendimas nereikalauja, kadangi tokio sprendimo įsiteisėjimas tapatus įvykdymui; ieškovas jokių atsakovų veiksmų ar aktų neskundžia, ieškovas ginčija atsakovo D. L. nuosavybės teisės į stoginę egzistavimą. Ieškovo reikalavimas yra vienintelis ir konkretus – pripažinti, kad D. L. nuosavybės teisės į stoginę neturi ir niekada neturėjo; ieškovas jokių reikalavimų VĮ Registrų centras nekelia ir jokių jos veiksmų neskundžia, stoginės arba nuosavybės teisės teisinės registracijos neginčija. Ieškovas nereiškia jokių reikalavimų ir V. T. bei A. T., jokių pirkimo – pardavimo sutarčių neginčija. Ieškovo manymu, įtraukimas VĮ Registrų centras, V. T. ir A. T. į bylą, nesant jiems suformuluotų reikalavimų ieškinyje, būtų neteisėtas ir nepagrįstas.
Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, jog skundžiama Mažeikių rajono apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, kadangi būtent VĮ Registrų centras yra ta institucija, kuriai pateikiami nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai, ir kuri sprendžia, ar asmens pateikti dokumentai yra pakankami nuosavybės teisei į statinį registruoti, todėl Inspekcija negali atsakyti už Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo veiksmus registruojant statinį be nuosavybės teisę į stoginę įrodančių dokumentų, dėl to Inspekcija nėra tinkamas atsakovas šioje byloje. Atsiliepime taip pat nurodoma, jog kadangi stoginės dalis pirkimo – pardavimo sutartimi yra perleista V. T. ir A. T., šie stoginės dalies savininkai turėtų būti įtraukti į procesą trečiaisiais asmenimis, kadangi jie yra susiję materialiniais teisiniais santykiais su atsakovu D. L.. Nuo to, koks teismo sprendimas bus priimtas dėl šalies, su kuria tretieji asmenys susiję materialiniais teisiniais santykiais, priklausys ir trečiųjų asmenų teisių ar pareigų, susijusių su ta šalimi, apimtis.
Atsakovė Mažeikių rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo ieškovo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pažymi, kad ieškovas siekia pripažinti Mažeikių rajono Laižuvos žemės ūkio bendrovės likvidacinės komisijos 1999 m. lapkričio 20 d. protokolą Nr. 6, 1999 m. lapkričio 24 d. malūno pastato perdavimo – priėmimo aktą bei Senų statinių 2011 m. vasario 1 d. patikrinimo aktą Nr. SS-15 niekiniais, tačiau nenurodo, kokiems teisės aktams šie sprendimai prieštarauja. Atsakovės nuomone, naujieji stoginės dalies savininkai V. T. ir A. T. turėtų būti įtraukti į procesą trečiaisiais asmenimis, kadangi jie yra susiję materialiniais teisiniais santykiais su atsakovu D. L..
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apelianto (ieškovo) E. L. atskirasis skundas netenkintinas.
Nagrinėjant atskirąjį skundą, analizuojamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria apeliantui (ieškovui) nustatytas terminas pašalinti nutartyje nurodytus trūkumus, yra pagrįsta ir teisėta.
Žemesnės instancijos teismas
Jau pasirengimo civilinių bylų nagrinėjimui teisme metu teismas privalo išsiaiškinti šalių ginčo esmę ir apimtį, jų pateiktus įrodymus, preliminariai įvertinti teisinį santykį, dėl kurio kilo ginčas, surasti taikytiną teisės normą ir jos pagrindu nustatyti įrodinėjimo dalyką, patikrinti įrodymų ryšį su įrodinėjimo dalyku, prireikus patikslinti šalių pareigą įrodinėti. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – LR CPK) 159 straipsnio 1 dalis, 179 straipsnio 1 dalis, 225 straipsnio 1 punktas, 226 straipsnis, 227 straipsnio 4 dalis). LR CPK 230 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog posėdžio pirmininkas į parengiamąjį teismo posėdį iškviečia šalis ir jas apklausia, siekdamas išsiaiškinti ginčo esmę, galutinai suformuluoti šalių reikalavimų ir atsikirtimų į pareikštus reikalavimus turinį, įrodymus, kuriais jos grindžia savo reikalavimus, bei atsikirtimus, įtrauktinus dalyvauti byloje asmenis ir atlieka kitus veiksmus, kurie, teismo manymu, reikalingi tinkamai išnagrinėti bylą teismo posėdyje.
2016 m. liepos 13 d. vykusiame parengiamajame teismo posėdyje buvo siekiama išsiaiškinti ieškovo E. L. ieškinio reikalavimus (ieškinio dalyką), kad vėliau būtų galimybė įvykdyti priimtą teismo sprendimą. Posėdžio metu ieškovo atstovas advokatas J. M. nurodė, kad ieškovas neginčija jokių atsakovų Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos ir Mažeikių rajono savivaldybės administracijos priimtų sprendimų, dokumentų ar aktų, taip pat ir nuosavybės teisės į ginčo stoginę registracijos, pabrėžė, jog ieškovas ginčija nuosavybės teisės egzistavimo klausimą, ginčija atsakovo D. L. nuosavybės teisės atsiradimą atitinkamų atsakovų priimtų dokumentų pagrindu, t. y. ginčija dokumentus, kurių pagrindu buvo įregistruota nuosavybės teisė į stoginę atsakovui D. L., prašydamas juos pripažinti niekiniais, netinkamais ir nepakankamais nuosavybės teisei atsirasti, siekdamas įrodyti, kad atsakovas neturėjo teisėto pagrindo tapti ginčo stoginės savininku, o VĮ Registrų centras minėtų dokumentų pagrindu neturėjo teisės įregistruoti ginčo stoginės atsakovo vardu. Ieškovo atstovas advokatas akcentavo, jog ieškovas nesiekia, kad būtų nuginčyti ar panaikinti institucijų priimti dokumentai, ieškovas ginčija atsakovo D. L. nuosavybės teisę ir siekia, kad teismas pripažintų, jog D. L. neturi ir niekada neturėjo nuosavybės teisės į stoginę. Kadangi ieškovas parengiamojo teismo posėdžio metu ieškinio reikalavimų aiškiai nesuformulavo, pirmosios instancijos teismas, siekdamas išsiaiškinti ieškinio reikalavimais siekiamo rezultato, 2016 m. liepos 18 d. nutartimi, nustatė ieškovui terminą suformuluoti aiškius reikalavimus, nurodant, kokius konkrečiai kiekvieno atsakovo veiksmus skundžia bei kokius konkrečiai reikalavimus kelia kiekvienam iš atsakovų ar visiems bendrai, ir paskyrė dar vieną parengiamąjį teismo posėdį.
Ieškinio trūkumų šalinimo institutas tiek dėl ieškinio pagrindo, tiek dėl ieškinio dalyko gali būti taikomas tada, kai iš ieškinio neaišku, kokių faktinių aplinkybių pagrindu kreipiamasi į teismą ir kokio materialinio teisinio rezultato reikalaujama iš atsakovo pareiškus ieškinį teisme arba kokios teisminės gynybos prašoma teismo. Tinkamas teisės kreiptis į teismą realizavimas įstatymo leidėjo siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą dėl to, kad būtent tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, be kurių teismo procesas taptų neįmanomas. Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, yra pasisakęs, kad ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008). Pirmosios instancijos teismas, siekdamas išsiaiškinti, kaip turėtų būti apgintos besikreipiančio ieškovo supratimu ir požiūriu jo pažeistos teisės, nustatė ieškovui terminą patikslinti, aiškiai suformuluoti ieškinio reikalavimus, kuriuose nurodytų asmenis, kurie galimai pažeidė jo subjektines teises, taip pat aiškiai suformuluoti patį reikalavimą, t. y. ko jis prašo teismo. Pažymėtina, kad tinkamas ieškinio pagrindo aplinkybių išdėstymas ir reikalavimo suformulavimas sudaro galimybę kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims įvertinti ir suprasti, kokiu pagrindu bei kokie konkretūs reikalavimai jiems reiškiami, nustatyti, kaip teismo sprendimas gali paveikti jų teises ar teisėtus interesus. Tokia informacija dalyvaujantiems byloje asmenims yra būtina, siekiant gintis nuo pareikštų reikalavimų ar naudotis kitomis procesinėmis teisėmis, apsaugančiomis nuo jų teisėtų interesų pažeidimo ateityje (prejudicinių faktų nustatymo, regresinių reikalavimų pareiškimo ir kt.), be to, tinkamai išdėstant ieškinio pagrindo aplinkybes ir aiškiai formuluojant reikalavimus teismui sudaromos sąlygos vykdyti teisingą ir tinkamą procesą, užtikrinamos galimybės pagal koncentracijos ir ekonomiškumo principus greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2013).
2016 m. liepos 13 d. vykusiame parengiamajame teismo posėdyje atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovė nurodė, jog visiškai neaišku, kodėl Inspekcija bei Mažeikių rajono savivaldybės administracija yra byloje atsakovėmis, jeigu ieškovas neginčija jų priimtų aktų, dokumentų, nesiekia jų panaikinti, dėl šios priežasties prašė teismo spręsti klausimą dėl netinkamos šalies byloje pakeitimo tinkama, nurodė, jog institucija, kuriai pateikiami nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai, yra VĮ Registrų centras, būtent ši institucija ir sprendžia, ar asmens pateikti dokumentai yra pakankami nuosavybės teisei į statinį registruoti. Pirmosios instancijos teismas 2016 m. liepos 18 d. nutartyje pasiūlė ieškovui patikslinti bylos dalyvių procesinę padėtį bei į bylą įtraukti VĮ Registrų centras. Apeliacinės teismas pažymi, kad LR CPK 45 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį ieškovą arba atsakovą tinkamu ieškovu arba atsakovu. Jeigu ieškovas nesutinka, kad atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylą iš esmės. (LR CPK 45 straipsnio 3 dalis).
Parengiamojo teismo posėdžio metu taip pat buvo sprendžiamas klausimas dėl trečiųjų asmenų įtraukimo į bylą. Ieškovo atstovas advokatas J. M. nurodė, jog ieškovas nereiškia jokių reikalavimų V. T. bei A. T., kurie yra įgiję ½ ginčo stoginės, stoginės pirkimo – pardavimo sutarties neginčija, todėl neprašo, kad šie asmenys būtų įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pakartotinai pasiūlė ieškovui spręsti dėl šių asmenų įtraukimo į bylą. Pažymėtina, jog tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Tretieji asmenys gali būti įtraukiami dalyvauti byloje tiek motyvuotu šalių prašymu, tiek teismo iniciatyva (LR CPK 47 straipsnio 1 dalis). Pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu teismas prireikus nusprendžia dėl asmenų įtraukimo į bylą dalyvaujančiais byloje asmenimis ir dėl netinkamos šalies pakeitimo tinkama (LR CPK 225 straipsnio 5 punktas).
Ieškinio dalykas ir pagrindas apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką bei nustato bylos nagrinėjimo ribas, kurių laikosi teismas, nagrinėdamas bylą. Aiškus ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas leidžia priešingai bylos šaliai – atsakovui sužinoti priešingos šalies reikalavimus tam, kad galėtų tinkamai į juos atsikirsti. Konkretus ieškinio elementų apibrėžimas leidžia teismui nustatyti, su kokių asmenų teisėmis šis ieškinys yra susijęs, ir įvertinti, ar ieškinyje nurodyti visi ieškovai ir atsakovai bei, siekiant tinkamo proceso koncentruotumo principo įgyvendinimo, jau pasirengimo nagrinėti bylą iš esmės metu spręsti klausimą dėl trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, įtraukimo į bylą ar pasiūlymo tretiesiems asmenims, pareiškiantiems savarankiškus reikalavimus, tai padaryti. Todėl ieškovui tenka pareiga aiškiai ir tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką (reikalavimą) bei faktinį jo pagrindą (ieškinio reikalavimą pagrindžiančias aplinkybes). Tik tokiu atveju gali būti įgyvendinamas šalių procesinio lygiateisiškumo principas, sudarant kitai ginčo šaliai galimybę aiškiai suprasti, ko ir kodėl iš jos yra reikalaujama, kad galėtų suformuoti savo poziciją dėl ginčo dalyko.
Apibendrinus išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį ir naikinti ją atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 18 d. nutartis paliktina nepakeista.
Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 18 d. nutartį palikti nepakeistą.