Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2013-07-01 · Byla Nr. Iv-1026-414/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2013-07-01Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-06-02Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-07-01
Bylos Nr.
Iv-1026-414/2013
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00092-2013-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Rimantas Giedraitis
Pareiškėjas
K. B.
Atsakovas
Alytaus rajono savivaldybei
Trečiasis asmuo
UAB“Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“
Kategorijos
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-1026-414/2013Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00092-2013-1Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 74 (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. liepos 01 d.Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Rimantas Giedraitis, sekretoriaujant Neringai Musinienei, dalyvaujant pareiškėjui K. B., jo atstovui adv. Edvinui Sergaičiui, Alytaus rajono savivaldybės atstovei Giedrei Garliauskienei, nedalyvaujant UAB“Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ atstovui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. B. skundą atsakovui Alytaus rajono savivaldybei dėl neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis suinteresuotas asmuo UAB“Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

K. B. ir jo atstovas prašė priteisti iš Alytaus rajono savivaldybės vieno lito neturtinę žalą. Jie paaiškino, kad UAB“Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras" administracinėje byloje Nr. 1-705-414/2013 pateikė skundą, kuriuo neteisėtai prašė priteisti 280,41 Lt už nesuteiktas komunalinių atliekų surinkimo paslaugas vien tik dėl to, kad šiame regione – (duomenys neskelbtini), yra K. B. nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas, kuris yra netinkamas naudotis, kuriame niekas negyvena ir jokių atliekų nesusidaro. Tuščias, niekieno negyvenamas ir nenaudojamas namas pats savaime komunalinių atliekų negamina - todėl nei jis, nei jo savininkas, jame negyvenantis ir juo nesinaudojantis, negali būti teisiškai vertinami kaip atliekų turėtojai, nes vadovaujantis Lietuvos Respublikos Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 17 punktu, atliekų turėtojas - atliekų darytojas arba asmuo, turintis atliekų. Dėl šios priežasties reikalavimas K. B. sumokėti rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą yra akivaizdžiai neteisėtas. Pažymėjo, kad UAB“Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras" inicijavus neteisėtą 280,41 Lt rinkliavos už K. B. nesuteiktas komunalinių atliekų surinkimo paslaugas išieškojimą, buvo gautas UAB“Gelvora“ 2013 m. sausio 10 d. pranešimas, kuriuo buvo reikalaujama susimokėti tariamą įsiskolinimą UAB“Alytaus regiono atliekų tvarkymo centrui", buvo žeminančio pobūdžio grasinimai įtraukti K. B. duomenis į Skolininkų registrą ir apie tariamą skolą informuoti bankus, lizingo kompanijas, draudimo kompanijas, pensijų draudimo fondus, mobilaus bei fiksuoto telefoninio ryšio paslaugų teikėjus, kabelinės televizijos operatorius, interneto paslaugų teikėjus, komunalinių paslaugų tiekėjus, bei kitus asmenis. Mano, kad UAB“Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ administracinėje byloje Nr. 1-705-414/2013 pateikto skundo reikalavimas priteisti iš pareiškėjo 280,41 Lt yra neteisėtas, nes UAB“Alytaus regiono atliekų tvarkymo centas“ žinoma, nes visiškai analogiško ginčo atveju administracinėje byloje Nr.A143-1592/2012 Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. birželio 11 d. nutartimi atmetė UAB“Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ apeliacinį skundą, išaiškinęs, kad teisės aktų nuostatos, kuriomis nenumatoma jokia galimybė atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų surenkamų ir tvarkomų komunalinių atliekų kiekį, prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punktui. Pabrėžė, kad UAB“Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ buvo įsteigtas vykdant Europos Sąjungos ISPA fondo reikalavimą sukurti bendrą kooperuotą naudos gavėją kai projekto naudą gauna savivaldybės. Bendrovė buvo įsteigta 7 savivaldybių tarybų 2002-02-18 jungtine veiklos sutartimi. Bendrovės veiklos sritis apima bendradarbiaujančių savivaldybių regioninį atliekų tvarkymą. Alytaus regioninės atliekų tvarkymo sistemos partneriai: Alytaus miesto savivaldybė, Alytaus rajono savivaldybė, Prienų rajono savivaldybė, Birštono savivaldybė, Druskininkų savivaldybė, Lazdijų rajono savivaldybė, Varėnos rajono savivaldybė. Pagal UAB“Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ įstatų 1.1 punktą bendrovė vykdo akcininkų – savivaldybių tarybų nustatytas privalomąsias užduotis ir funkcijas, todėl UAB“Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ pareiškėjui padarytą neturtinę žalą turi atlyginti Alytaus rajono savivaldybė.

Alytaus rajono savivaldybės atstovė prašė skundą atmesti. Ji paaiškino, kad Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 31 punktą komunalinių atliekų tvarkymo sistemų diegimas, antrinių žaliavų surinkimo ir perdirbimo organizavimas, sąvartynų įrengimas ir eksploatavimas yra savarankiškoji savivaldybės funkcija. Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje yra apibrėžta, kad vietinė rinkliava - savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje. To paties įstatymo 12 straipsnyje yra nurodyta, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą, tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus, nustato lengvatas vietinių rinkliavų mokėtojams, nustato vietinės rinkliavos grąžinimo atvejus. Vadovaudamasi minėtų teisės aktų nuostatomis Alytaus rajono savivaldybės taryba 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. K-294 patvirtino Alytaus rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau - Nuostatai), kuriais buvo nustatyta vietinė rinkliava Alytaus rajono savivaldybės komunalinių atliekų turėtojams ir rinkliavos mokėtojams. Minėti įstatymai suteikia savivaldybių taryboms išimtinę teisę organizuoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą bei teisės aktų nustatytose ribose spręsti dėl tinkamiausio šios sistemos organizavimo modelio, atsižvelgiant į atitinkamus komunalinių atliekų tvarkymo ypatumus savivaldybės teritorijoje. Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 11 dalis apibrėžia atliekų turėtojo sąvoką - tai atliekų gamintojas arba asmuo, kuris turi atliekų. Šio įstatymo 32 straipsnio 1 dalis nustato atliekų tvarkymo srityje taikomą principą „teršėjas moka", kuris reiškia, kad atliekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti atliekų turėtojas. Pagal Nuostatų 5 punktą vietinės rinkliavos mokėtojai apibrėžiami kaip atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu: pastatais (taip pat laikinais), sodų paskirties žemės sklypais ar kitu nekilnojamuoju turtu. Pagal minėtas teisės aktų nuostatas darytina išvada, kad yra tiesioginis ryšys tarp nekilnojamojo turto ir vietinės rinkliavos mokėtojų, taip pat, kad komunalinių atliekų turėtojo ir mokėtojo už jų tvarkymą sąvokos yra siejamos su nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu Alytaus rajono savivaldybės teritorijoje. Iš pareiškėjo skundo matyti, kad Alytaus rajono savivaldybėje yra pareiškėjui nuosavybės teise priklauso gyvenamas namas, todėl pagal Nuostatų 5 punktą pareiškėjas laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju, turinčiu piniginę prievolę mokėti vietinę rinkliavą. Iš UAB“Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras" administracinėje byloje Nr. Iv-705-414/2013 pateiktų vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimų matyti, kad K. B. nuo 2009-10-01 iki 2012-12-31 yra nesumokėjęs UAB“Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras" 280,41 Lt vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl susidarė įsiskolinimas. Pažymėjo, kad Alytaus rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų 28 punkte nurodyta, kad nesumokėtą rinkliavą iš rinkliavos mokėtojų išieško UAB“Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras" Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, įskaitant neteisminį ir teisminį skolų išieškojimą, naudojantis skolų išieškojimo įmonių bei paslaugos tiekėjo ir antstolių paslaugomis. Dėl nurodytų aplinkybių mano, kad UAB“Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras" reikalavimas pareiškėjui sumokėti rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą yra teisėtas ir pagrįstas, todėl neteisėti atsakovo veiksmai, būtini civilinei atsakomybei atsirasti, konkrečiu atveju nenustatyti. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas tik abstrakčiais teiginiais nurodo, kad aukščiau nurodytas reikalavimas priteisti nesumokėtą vietinę rinkliavą pažeidė jo garbę ir orumą, pažeidėjo konstitucines teises, esmingai pakenkė jo reputacijai, sukėlėjam dvasinius išgyvenimus, tačiau šių aplinkybių nepagrindė jokiais įrodymais.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

CK 6.271 straipsnis, kaip specialioji norma bendrųjų civilinės atsakomybės sąlygų atžvilgiu, reglamentuoja atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Pagal CK 6.271 straipsnio 2 dalį terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą, taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams, išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis (CK 6.271 str. 2 d.).

Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6. 248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6. 249 str.). Tačiau įstatymų numatytais atvejais civilinė atsakomybė gali atsirasti net ir nesant teisės pažeidėjo kaltės. Vienas iš tokios atsakomybės atvejų yra numatytas CK 6.271 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Vadinasi, viešoji (valstybės ar savivaldybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda esant tik trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444– 619/2004; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A442-330/2008).

CK 6.246 straipsnis įtvirtina bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėtų veiksmų – sampratą: civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Veiksmų neteisėtumas siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieštaravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai ir t. t., išskyrus teismų nuosprendžius, sprendimus bei nutartis).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų sampratą, yra pažymėjęs, kad neteisėtumas galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-499/2007). Taip pat Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad, sprendžiant administracinės teisės subjekto veiklos neteisėtumo klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina nustatyti, kokios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė, t. y. neigiamos tam tikros veikos pasekmės savaime negali būti laikomos pakankamu pagrindu konstatuoti šios veikos neteisėtumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-1642/2005).

Teismo posėdžio metu nustatyta, kad atsakovo neteisėtus veiksmus pareiškėjas ir jo atstovas sieja su jų manymu nepagrįstu UAB”Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras" kreipimusi į teismą administracinėje byloje Nr. 1-705-414/2013, kuriuo prašė priteisti iš K. B. 280,41 Lt už nesuteiktas komunalinių atliekų surinkimo paslaugas vien tik dėl to, kad šiame regione – (duomenys neskelbtini), yra K. B. nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas, kuris yra netinkamas naudotis, kuriame niekas negyvena ir jokių atliekų nesusidaro ir su informacijos apie tariamą įsiskolinimą perdavimu UAB“Gelvora“.

Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje yra apibrėžta, kad vietinė rinkliava - savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje. To paties įstatymo 12 straipsnyje yra nurodyta, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą, tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus, nustato lengvatas vietinių rinkliavų mokėtojams, nustato vietinės rinkliavos grąžinimo atvejus. Vadovaudamasi minėtų teisės aktų nuostatomis Alytaus rajono savivaldybės taryba 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. K-294 patvirtino Alytaus rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau - Nuostatai), kuriais buvo nustatyta vietinė rinkliava Alytaus rajono savivaldybės komunalinių atliekų turėtojams ir rinkliavos mokėtojams.

Pagal Nuostatų 5 punktą vietinės rinkliavos mokėtojai apibrėžiami kaip atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu: pastatais (taip pat laikinais), sodų paskirties žemės sklypais ar kitu nekilnojamuoju turtu, o Nuostatų 28 punkte nurodyta, kad nesumokėtą rinkliavą iš rinkliavos mokėtojų išieško UAB“Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras" Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, įskaitant neteisminį ir teisminį skolų išieškojimą, naudojantis skolų išieškojimo įmonių bei paslaugos tiekėjo ir antstolių paslaugomis.

Iš UAB“Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras" administracinėje byloje Nr. Iv-705-414/2013 pateiktų vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimų matyti, kad K. B. nuo 2009-10-01 iki 2012-12-31 yra nesumokėjęs UAB“Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras" 280,41 Lt vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl buvo inicijuotas skolos išieškojimas teismine tvarka. Pareiškėjas ir jo atstovas UAB“Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras" neteisėtą prašymą priteisti 280,41 Lt už komunalinių atliekų surinkimo paslaugas grindžia tuo, jog tuščias, niekieno negyvenamas ir nenaudojamas namas pats savaime komunalinių atliekų negamina, todėl jo savininkas, jame negyvenantis ir juo nesinaudojantis, negali būti teisiškai vertinamas kaip atliekų turėtojas. Skunde remiamasi tuo, jog visiškai analogiško ginčo atveju administracinėje byloje Nr.A143-1592/2012 Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. birželio 11 d. nutartimi atmetė UAB“Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ apeliacinį skundą, išaiškinęs, kad teisės aktų nuostatos, kuriomis nenumatoma jokia galimybė atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų surenkamų ir tvarkomų komunalinių atliekų kiekį, prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punktui. Akivaizdu, jog administracinėje byloje Nr. A143-1592/2012 Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. birželio 11 d. nutartimi ištyręs norminį aktą pripažino, kad Alytaus miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų, patvirtintų Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. T-214, 11 punktas ta apimtimi, kuria nenumato jokios galimybės atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų surenkamų ir tvarkomų komunalinių atliekų kiekį, prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo (2006 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. X-736 redakcija) 3 straipsnio 3 punktui. Tačiau Kauno apygardos administracinio teismo 2013m. kovo 27 sprendimas administracinėje byloje Nr. I-147-406/2013 dėl norminio administracinio akto – Alytaus rajono savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. K-294 patvirtintų Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų teisėtumo ištyrimo nėra įsiteisėjęs, o sutinkamai su Administracinių bylų teisenos įstatymo 116 straipsnio 1dalimi, norminis administracinis aktas (ar jo dalis) laikomas panaikintu ir paprastai negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai buvo paskelbtas įsiteisėjęs administracinio teismo sprendimas dėl atitinkamo norminio akto (ar jo dalies) pripažinimo neteisėtu. Iš to darytina išvada, jog Nuostatų 5 ir 28 punktų pagrindu UAB“Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ turėjo teisę inicijuoti skolos išieškojimą teismine tvarka iš K. B..

Į bylą pateiktas 2013-01-10 UAB“Gelvora“ pranešimas K. B. patvirtina, jog UAB“Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ ir UAB“Gelvora“ pasirašė bendradarbiavimo sutartį, pagal kurią UAB“Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ pavedė, o UAB“Gelvora“ įsipareigojo imtis visų reikiamų ir teisėtų veiksmų, išieškant įsiskolinimus (bl. 28), todėl akivaizdu, jog UAB“Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ veikė teisėtai, nes informaciją apie K. B. įsiskolinimą perdavė UAB“Gelvora“ bendradarbiavimo sutarties pagrindu.

Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad įgyvendinant regiono savivaldybių susitarimus organizuoti vieningą atliekų tvarkymo sistemą, buvo įsteigta UAB”Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras”. Bendrovė buvo įsteigta 7 savivaldybių tarybų 2002-02-18 jungtine veiklos sutartimi. Alytaus regioninės atliekų tvarkymo sistemos partneriai – akcininkai yra Alytaus miesto savivaldybė, Alytaus rajono savivaldybė, Prienų rajono savivaldybė, Birštono savivaldybė, Druskininkų savivaldybė, Lazdijų rajono savivaldybė, Varėnos rajono savivaldybė.

UAB“Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ įstatų 1.1 punkte nurodyta, jog pagrindinis bendrovės veiklos veiklos tikslas: vykdyti atliekų tvarkymo užduotis ir funkcijas, kurias bendrovei skiria akcininkai. Bendrovė vykdo akcininkų – savivaldybių tarybų nustatytas privalomąsias užduotis ir funkcijas, o bendrovės organai perima atsakomybę už šių užduočių ir funkcijų vykdymą. Įstatų 1.2 punkte nurodyta, jog priimdami šiuos įstatus akcininkai patvirtina savo apsisprendimą perduoti bendrovei jiems priskirtų užduočių bei funkcijų vykdymą ir atsakomybę už jų vykdymą komunalinių atliekų tvarkymo srityje, kuri yra numatyta Atliekų tvarkymo ir Vietos savivaldos įstatymuose bei šiuose įstatuose. Iš šių įstatų, o taip pat iš Akcinių bendrovių įstatymo 14-16 straipsnių turinio darytina išvada, jog akcininkai neatsako už UAB“Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ veiklą atliekų tvarkymo srityje, todėl nepagrįsta skunde ir teismo posėdžio metu nurodyta aplinkybė, jog Alytaus rajono savivaldybės neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad UAB”Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras" nepagrįstai kreipėsi į teismą administracinėje byloje Nr. 1-705-414/2013, kuriuo prašė priteisti iš K. B. 280,41 Lt už nesuteiktas komunalinių atliekų surinkimo paslaugas vien tik dėl to, kad šiame regione – (duomenys neskelbtini), yra K. B. nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas, kuris yra netinkamas naudotis, kuriame niekas negyvena ir jokių atliekų nesusidaro ir perdavė informaciją apie tariamą įsiskolinimą UAB“Gelvora“.

Pagal nagrinėjamos bylos aplinkybes nėra pagrindo konstatuoti, kad Alytaus rajono savivaldybės veiksmai pareiškėjo atžvilgiu būtų neteisėti ir nepagrįsti, o tai CK 6.271 straipsnio prasme reiškia, jog Alytaus rajono savivaldybė veikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai. Dėl to pareiškėjui CK 6.250 straipsnio prasme nekilo atitinkamos pasekmės, nes ir pačiame skunde pareiškėjas nurodė, jog neturtinę žalą jam padarė UAB“Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“.

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes ir atsižvelgiant į tai, kad teismo posėdžio metu nebuvo nustatyti Alytaus rajono savivaldybės neteisėti veiksmai ar neveikimas, žala ir priežastinis neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšys, skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 87 str., 88 str. 1d. 1p.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjas Rimantas Giedraitis