Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2021-06-02 · Administracinė byla Nr. I1-2236-1063/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaSprendimas · 2021-06-02Vilniaus apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2022-05-11Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-06-02
Bylos Nr.
I1-2236-1063/2021
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00459-2021-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
Teisėjas
Tomas Blinstrubis (pirm.)
Pareiškėjas
T. V.
Atsakovas
Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I1-2236-1063/2021 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00459-2021-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 20.5.1; 55.1.3
(S)VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 2 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Tomas Blinstrubis,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi su skundu į teismą prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN), 2 000 Eur žalos atlyginimą.

Nurodo, kad nuo 2020 m. spalio 25 d. iki 2020 m. lapkričio 25 d. Vilniaus PN administracija nutraukė centralizuotą viršutinių drabužių ir patalynes skalbimą drausmės grupės sąlygomis kalintiems asmenims. Dėl šios priežasties, pareiškėjas buvo priverstas dėvėti drabužius nuo kurių sklido nemalonus kvapas bei turėjo miegoti nešvarioje patalynėje, todėl pablogėjo jo miego kokybė. Pažymi, jog jis negalėjo bendrauti su žmonėmis, taip pat sulaukdavo pastabų iš Vilniaus PN darbuotojų, kad skleidžia nemalonų kvapą. Pareiškėjas nurodo, kad po Vilniaus PN darbuotojų pastabų jam pablogėjo emocinė būklė, jis patyrė dvasinius išgyvenimus, prasidėjo depresija, kuri tęsiasi iki šiol. Dėl pablogėjusios psichinės būklės pareiškėjas buvo priverstas prašyti psichologo pagalbos, tačiau papasakojus apie savo problemas, pareiškėjas nurodo, jog gavo atsakymą, kad pareigūnų įžeidimai ir drabužių skalbimas yra ne psichologo kompetencija. Pažymi, kad po tokio atsakymo nustojo bendrauti su psichologe.

Pabrėžia, kad dėl Vilniaus PN neteisėtų veiksmų, t. y. dėl centralizuoto skalbimo nutraukimo bei psichologinės pagalbos nesuteikimo, prasidėjo sveikatos problemos, jis patyrė kankinimą, orumo pažeminimą, dvasinius išgyvenimus, depresiją.

Atsiliepimas

Pareiškėjas atsikirtimuose į atsakovės atstovo atsiliepime nurodytus argumentus papildomai nurodo, kad kamerose nebuvo galimybės džiovinti išskalbtus drabužius.

Atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujantys Vilniaus pataisos namai atsiliepimo argumentais prašė pareiškėjo skundą atmesti.

Paaiškina, jog nuteistųjų ūkiniame aptarnavime buvo įdarbintas nuteistasis, kuris pagal nustatytą grafiką skalbė ir džiovino II gyvenamajame korpuse laikomų nuteistųjų asmeninius drabužius bei patalynę. Tačiau minėtas nuteistasis su pavestu darbu nesusitvarkydavo, todėl buvo atleistas iš pareigų. Dėl tokių laikinų trikdžių, nuteistieji bei suimtieji negalėjo pasinaudoti Vilniaus PN teikiama skalbimo paslauga. 2020 m. lapkričio 25 d. į šias pareigas buvo įdarbintas kitas nuteistasis ir paslaugos buvo atnaujintos ir toliau vykdomos pagal Vilniaus PN direktoriaus įsakymu patvirtintą grafiką. Pareiškėjo asmeniniai drabužiai buvo paimti ir išskalbti. Pažymi, kad nuteistasis buvo apgyvendintas kamerų tipo patalpoje, kurioje yra sanitarinis mazgas ir priėjimas prie švaraus tekančio vandens. Kitų, drabužių skalbimui būtinų, priemonių (tokių kaip skalbimo milteliai) galima įsigyti įstaigoje veikiančioje parduotuvėje. Nuteistiesiems, atitinkantiems nemokumo kriterijus, skalbimo milteliai yra išduodami, vadovaujantis Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo normomis.

Nurodo, kad pareiškėjas buvo priimtas psichologo 2020 m. lapkričio 12 d., pagal jo prašymą. Pokalbio metu nuteistasis reiškė nepasitenkinimą, anot, negaunamomis skalbimo paslaugomis. Vadovaujantis Psichologų profesinės etikos kodeksu, nuteistajam išaiškintos psichologo kompetencijos ribos ir siekta atkreipti dėmesį į aktualius sunkumus psichologo profesinio bendravimo ribose. Nuteistasis nesiekė psichologo pagalbos bei pasipiktinus psichologo negalėjimu pakeisti situacijos, tapo agresyvus ir savavališkai pasišalino iš kabineto. Taip pat 2020 m. gruodžio 2 d. pareiškėjas buvo pakartotinai kviestas pokalbiui kito psichologo, kadangi gauta informacija apie pateiktą raštišką skundą dėl skalbimo paslaugų neprieinamumo ir patiriamų dėl to psichinės sveikatos sunkumų. Pareiškėjui siekta pakartotinai paaiškinti psichologų kompetencijų ribas, tačiau Pareiškėjas su psichologu bendrauti atsisakė. Pažymi, jog informacijos apie pareiškėjui diagnozuotus psichinės sveikatos sutrikimus nėra.

Dėl pareiškėjo prašomos priteisti neturtinės žalos nurodo, kad šiuo atveju nėra būtinųjų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą, kurią pareiškėjas kildina dėl netinkamų kalinimo sąlygų Vilniaus PN, t. y. dėl centralizuoto drabužių neskalbimo laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 25 d. iki 2020 m. lapkričio 25 d. ir psichologo paslaugų nesuteikimo, atlyginimo.

Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš asmens konstitucinių teisių (Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Minėta, kad neturtinės žalos samprata apibrėžiama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnyje. Pagal savo pobūdį – tai asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo paties išgyventų emocijų. Žalos, atsiradusios dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, atlyginimą reguliuoja CK 6.271 straipsnis, kurio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje įtvirtinta griežtoji valstybės civilinė atsakomybė, t. y. atsakomybė be kaltės, nes, kaip jau buvo minėta, dėl valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiradusi žala atlyginama nepaisant konkretaus tarnautojo ar kito institucijos darbuotojo kaltės (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalis). Taigi valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti turi būti nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (neveikimas), žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos. Kai neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma.

Lietuvos administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog tam, kad būtų galima konstatuoti valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą CK 6.271 straipsnio taikymo prasme, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl pareiškėjo nurodytų valdžios institucijos (pareigūnų) neteisėtų veiksmų (neveikimo).

Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, jog bausmės atlikimo įstaigoje jam nebuvo sudarytos teisės aktais nustatytos bausmės atlikimo gyvenimo ir buities sąlygos, aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio, nustatančio, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas, taikymas. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta iš esmės analogiška nuostata, numatanti, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, jog kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje K. prieš Lenkiją, 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą V. prieš Lietuvą, 44558/98). Pagal EŽTT suformuotą praktiką, tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus, jis priklauso nuo įvairių aplinkybių: neteisėto elgesio trukmės, jo fizinio ir psichinio poveikio, tam tikrais atvejais – nuo nukentėjusiojo lyties, amžiaus bei asmens sveikatos būklės. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje P. prieš Graikiją, 28524/95).

Nagrinėjant bylą dėl neturtinės žalos, kildinamos iš netinkamų kalinimo sąlygų, teisminėje praktikoje laikomasi pozicijos, jog pateikęs tokio pobūdžio reikalavimą, pareiškėjas yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, o teismas įpareigotas patikrinti laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigūnų veiksmų teisėtumą (žr., pvz., 2013 m. gruodžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2072/2013, 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-81/2014 ir kt.).

Pareiškėjas skunde nurodo, kad jam nebuvo suteikta psichologo pagalba.

Iš byloje pateikto Vilniaus pataisos namų Resocializacijos skyriaus 2021 m. vasario 22 d. pranešimo „Dėl nuteistojo T. V., gim. (duomenys neskelbtini)“ matyti, kad pareiškėjas psichologų buvo kviestas priėmimui 2 kartus. Pareiškėjas psichologo buvo priimtas 2020 m. lapkričio 12 d., pagal jo prašymą. Pokalbio metu pareiškėjas reiškė nepasitenkinimą dėl negaunamų skalbimo paslaugų. Pareiškėjas nesiekė psichologo pagalbos bei pasipiktinus psichologo negalėjimu pakeisti situacijos, tapo agresyvus ir savavališkai pasišalino iš kabineto. 2020 m. gruodžio 2 d. pareiškėjas buvo pakartotinai kviestas pokalbiui su kitu psichologu, tačiau pareiškėjas atsisakė bendrauti su psichologu.

Nustatyta, kad pareiškėjas realiai nesiekė psichologo pagalbos, o tik nurodė bendro pobūdžio nusiskundimus dėl skalbimo paslaugų nesuteikimo. Pareiškėjas dėl minėto nusiskundimo turėjo teisę kreiptis į Vilniaus PN administraciją su skundu, o iš byloje esančios medžiagos matyti, kad šia teise pareiškėjas pasinaudojo. Taigi, pareiškėjo teiginiai šiuo aspektu atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, kad laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 25 d. iki 2020 m. lapkričio 25 d. nebuvo centralizuotai skalbiami apatiniai ir viršutiniai drabužiai, patalynė.

Byloje pateiktas pareiškėjo 2020 m. lapkričio 9 d. (Vilniaus PN gautas 2020 m. lapkričio 10 d.), kuriame pareiškėjas nurodė Vilniaus PN direktoriui, kad jam 14 dienų nebuvo suteikta galimybė išsiskalbti drabužius bei patalynę.

Vilniaus PN 2020 m. gruodžio 4 d. rašte „Dėl skundo išnagrinėjimo“ Nr. 42-2215, nurodė, kad siekiant užtikrinti nuteistųjų asmeninių drabužių ir patalynės švarą, nuteistųjų ūkiniame aptarnavime buvo įdarbintas nuteistasis, kuris pagal nustatytą grafiką skalbė ir džiovino II gyvenamajame korpuse laikomų nuteistųjų asmeninius drabužius bei patalynę. Tačiau pastaruoju metu minėtas nuteistasis su pavestu darbu nesusitvarkydavo, todėl buvo atleistas iš pareigų. 2020 m. lapkričio 25 d. į šias pareigas buvo įdarbintas kitas nuteistasis. Nurodė, kad atsižvelgiant į tai, artimiausiu metu pareiškėjo asmeniniai drabužiai bus paimti ir išskalbti.

Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) 40 punktą, laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius, jeigu jie neskalbiami centralizuotai ir jeigu laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys neaprūpinami švariais apatiniais ir viršutiniais drabužiais. Laisvės atėmimo vietoje naudojami skalbiniai skalbiami ne laisvės atėmimo vietoje esančioje arba laisvės atėmimo vietoje įrengtoje skalbykloje (HN 134:2015 24 punktas).

Pareiškėjas nurodo, kad jam nuo 2020 m. spalio 25 d. iki 2020 m. lapkričio 25 d. nebuvo suteikta galimybė išsiskalbti drabužius bei patalynę. Atsakovės atstovas to neneigia, patvirtindamas, jog su šiuo darbu nesusitvarkė tam įdarbintas nuteistasis. Pareiškėjas skunde neneigia, kad drabužius bei patalynę galėjo skalbti rankomis kameroje, tačiau pažymi, kad nebuvo suteiktos tinkamos sąlygos džiovinti išskalbtus drabužius bei patalynę.

Atsakovės atstovas nurodydamas, kad drabužiai buvo skalbiami pagal nustatytą grafiką, jo į bylą nepateikė.

Pažymėtina, kad pagal suformuotą administracinių teismų praktiką, jei atsakovas nepaneigia pareiškėjo teiginių dėl netinkamų higienos sąlygų, tai vertinama pareiškėjo naudai ir konstatuojamas atitinkamas pažeidimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2317-858/2018, 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2446-662/2018).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad vertinant pareiškėjo nusiskundimų pagrįstumą, turi būti atsižvelgiama į bendrąsias įrodinėjimo tokio pobūdžio bylose taisykles ir sprendžiama, ar pareiškėjas pakankamai detalizavo ir pagrindė savo teiginius, o atsakovas juos paneigė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 7 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-156-822/2018; 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017). Pareiškėjui pakankamai detalizavus savo nusiskundimus dėl konkrečių higienos normų pažeidimų, o atsakovui jų nepaneigus, konstatuojamas pažeidimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-475-552/2017; 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-624-756/2017; 2017 m. vasario 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-108-822/2017).

Įvertinęs pareiškėjo nurodytas konkrečias nusiskundimo aplinkybes, atsakovės atstovo paaiškinimus dėl pareiškėjo nusiskundimų, tai, kad pareiškėjas bausmę atliko drausmės grupėje kamerų tipo patalpoje, teismas vertina, kad šiuo atveju buvo pažeista pareiškėjo teisė į centralizuotą viršutinių drabužių, patalynės skalbimą nurodytu laikotarpiu: nuo 2020 m. spalio 25 d. iki 2020 m. lapkričio 25 d., dėl atsakovės atstovo veiksmų, kadangi šiam darbui atlikti atsakovės atstovas buvo įdarbinęs asmenį, kuris nevykdė pavesto darbo, o atsakovės atstovas to nesukontroliavo. Pažymėtina, kad atsakovės atstovas neneigia šio pažeidimo, padaryto Vilniaus PN veiksmais. Atsakovės atstovas nepateikė įrodymų, kad pareiškėjui buvo suteikti švarūs viršutiniai drabužiai, patalynė. Byloje taip pat nėra įrodymų, kad pareiškėjui buvo suteiktos tinkamos sąlygos drabužius bei patalynę džiovinti kameroje.

Pareiškėjas prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjo teigimu, reikalavimą priteisti neturtinę žalą pagrindžia patirtos sveikatos problemos, psichologiniai išgyvenimai ir kiti nepatogumai.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra nurodęs, jog pareiga įrodyti, kad tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, kuris taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (žr., pvz., 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-66-1062/2018; 2019 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-450-520/2019). Tačiau teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų lemti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2206-1062/2018; 2018 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-232-822/2018; 2019 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-58-552/2019; 2019 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1570-629/2019).

Pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių didesnį jo patirtos neturtinės žalos bei patirtų neigiamų išgyvenimų sunkumą, negu įprastai laikomas patiriamu dėl objektyviai darančio neigiamą poveikį. Taip pat byloje nėra duomenų, kad jis būtų laikomas kitokiomis sąlygomis negu kiti asmenys. Byloje nenustatyta, kad atsakovės atstovas būtų sąmoningai nustatytais neteisėtais veiksmais siekęs pažeminti pareiškėją ar nežmoniškai su juo elgtis, diskriminuoti.

Šiame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-836/2016).

Kiekvienu atveju teismas neturtinės žalos dydį nustato individualiai, pagal bylos aplinkybių visumą, įvertinęs konkrečiu atveju esančius objektyviuosius ir subjektyviuosius kriterijus, siekdamas teisingo kompensavimo bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1865-520/2017, 2017 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1853-520/2017 ir kt.). Administraciniai teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į nustatytų pažeidimų pobūdį ir intensyvumą; į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Vyriausybės patirtintos minimalios mėnesinės algos dydį); į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Taigi, neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pobūdį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017 ir kt.).

Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, nustatytų Vilniaus PN pažeidimų mąstą, intensyvumą ir trukmę, vadovaudamasis aktualia EŽTT ir LVAT formuojama praktika, protingumo ir teisingumo principais, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju dėl padarytų pažeidimų, pažeidžiant pareiškėjo teisę centralizuotai skalbti drabužius laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 25 d. iki 2020 m. lapkričio 25 d., dėl ko nors pareiškėjui ir buvo sudaryta galimybė drabužius skalbti kameroje, tačiau nebuvo užtikrinta teisė tinkami juos džiovinti, manytina, kad tokio kiekio drabužiai bei patalynė, tinkamai neišdžiūtų, taip pat kameroje dėl to galėtų padidėti drėgmės lygis. Teismo įsitikinimu, pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti proporcinga bei protinga suma yra 60 Eur. Teismas, nustatydamas žalos dydį vertina tai, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į tinkamą higieną, tačiau vėliau pareiškėjo drabužiai ir patalynė buvo išskalbti ir išdžiovinti, pareiškėjas į kitas kompetentingas įstaigas su skundais nesikreipė, taip pat daugiau pažeidimų byloje nenustatyta. Byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjui būtų kilę sveikatos sutrikimai. Be to, nenustatyta, kad Vilniaus PN būtų sąmoningai siekę pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, pakenkti jam, ar tokiu būdu jį diskriminuoti. Dėl nustatytų pažeidimų pareiškėjas galėjo jausti susierzinimą, taip pat kameroje galėjo būti blogas kvapas.

Atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies ir pareiškėjui iš atsakovės priteistinas 60 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Skundas dalyje dėl psichologo paslaugų nesuteikimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo T. V. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui T. V. 60 Eur (šešiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų.

Kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Tomas Blinstrubis