- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-02-01
- Bylos Nr.
- 2A-72-33/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jonas Pesliakas (pirm.), Gintaras Bastakys, Algirdas Gailiūnas
- Ieškovas
- A. K.
- Atsakovas
- L. K.
- Kategorijos
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 75.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Jono Pesliako, kolegijos teisėjų Gintaro Bastakio, Algirdo Gailiūno, sekretoriaujant J.Aukštuolienei, dalyvaujant ieškovui A. K. , atsakovei L. K. , jos atstovei S. Baracevičienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovei L. K. bei atsakovės priešieškinį ieškovui dėl santuokos nutraukimo ir santuokoje įgyto turto padalijimo ir atsakovės L. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2006-09-15 sprendimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas ieškiniu teismo prašė dėl abiejų sutuoktinių kaltės nutraukti jo ir atsakovės santuoką, 1981-09-05 įregistruotą Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr.1487, lygiomis dalimis padalyti jų santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą – 0,15 ha žemės sklypą, jame esantį gyvenamąjį namą, ūkio pastatus ir kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini), priteisti atsakovei L. K. individualią įmonę bei nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką pagal 2005-10-24 pastato padalijimo projektą. Nurodė, kad maždaug 1988 metais pradėjo statytis namą (duomenys neskelbtini)gatvėje. Kai kuriuos darbus prie namo statybos darė jis pats. Visus uždirbtus pinigus atiduodavo žmonai. Statybos reikalais rūpinosi ji, nes jis būdavo jūroje. Namas ir šiuo metu dar nėra iki galo įrengtas. Namo statybai pinigų, 7000 JAV dolerių, yra davusi ir ieškovo motina, kai pardavė butą Klaipėdos mieste. Žemės sklypui nupirkti jis savo investicinius čekius pervedė L. K. . Nurodė, kad jo sutuoktinė buvo jam neištikima, ir tai sukeldavo jam pavydo, pykčio protrūkius. Apie tai, kaip žmona elgiasi, kai jis būna jūroje, jam papasakodavo kiti žmonės, draugai. Atsakovės priešieškinį prašė atmesti.
Atsakovė su ieškiniu nesutiko, priešieškiniu teismo prašė santuoką nutraukti dėl ieškovo kaltės, priteisti iš atsakovo 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 982,74 Lt už skolos kreditoriui AB „Lietuvos dujos“ padengimą, pripažinti jai asmeninės nuosavybės teises į žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, kitus pastatus bei statinius, esančius (duomenys neskelbtini), bei į L. K. individualią įmonę, o A. K. pripažinti asmeninės nuosavybės teises į 33/100 dalis gyvenamojo namo su ūkio pastatu ir kiemo statiniais, esančius (duomenys neskelbtini), priteisti iš jos ieškovo naudai 20 000 Lt piniginės kompensacijos už jai tenkančią didesnę turto dalį. Nurodė, kad tarp jų su sutuoktiniu nuolat kildavo konfliktai, namuose tvyrojo įtampa, barniai prasidėdavo nuo ryto. Ieškovas visaip žemindavo ją, vadindavo necenzūriniais žodžiais pašalinių žmonių ir net vaikų akivaizdoje, netgi vaikams tekdavo kęsti patyčias. Bet kokie ieškovo įtarinėjimai dėl neištikimybės yra visiškai be pagrindo. Namo statybos rūpesčiai faktiškai buvo ant jos vienos pečių. Namo (duomenys neskelbtini) gatvėje dalis, kurią ji sutinka perleisti ieškovui, yra visiškai tinkama gyventi. Atsakovė sutiko iškart sumokėti ieškovui 20 000 Lt kompensacijos už jai tenkančią didesnę turto dalį. Prašė priteisti iš atsakovo neturtinę žalą už patirtus pažeminimus, už tai, kad ieškovo ne kartą buvo sumušta. Taip pat prašė priteisti jai iš ieškovo tuos pinigus, kuriuos ji sumokėjo už ieškovo sunaudotas dujas.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2006-09-15 sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies, t.y. nutraukė šalių santuoką dėl atsakovės kaltės, atsakovės naudai iš ieškovo priteisė 5000 Lt neturtinės žalos ir 982,74 Lt už dujas, priteisė atsakovei L. K. individualią įmonę, įmonės gaunamas pajamas, kilnojamąjį turtą, apyvartines lėšas, automobilį MITSUBISHI GALANT; (duomenys neskelbtini), esantį 0,15 ha žemės sklypą padalijo lygiomis dalimis, pagal pateiktą planą nustatė jame esančio gyvenamojo namo naudojimo tvarką – 51/100 dalimis naudosis atsakovė, o 49/100 dalimis - ieškovas, šiltnamiu ir kiemo statiniais šalys naudosis bendrai lygiomis dalimis; nustatė, kad visas kitas kilnojamasis turtas, kurį šalys naudoja savo asmeniniams tikslams tenkinti ir kuris yra registruotas jų vardu, priklauso šalims asmeninės nuosavybės teise; valstybės naudai iš ieškovo priteisė 24 Lt su procesinių dokumentų siuntimu susijusių išlaidų, šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų viena kitai nepriteisė. Teismas nurodė, kad byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad gyvenamąjį namą, šiltnamį ir kiemo statinius , (duomenys neskelbtini) šalys pasistatė gyvendamos santuokoje. Tačiau nekilnojamojo daikto valdymas atsiranda nuo valdymo įregistravimo viešame registre momento, todėl objektyvių teisės normų atžvilgiu šiuo metu nėra pagrindo šalių subjektyviajai nuosavybės teisei į šį nekilnojamąjį turtą atsirasti bei jos turiniui (naudojimas, valdymas, disponavimas) įtvirtinti. Sprendžiant bylą dėl santuokos nutraukimo, galima nustatyti naudojimosi tuo nekilnojamuoju turtu tvarką pagal pateiktą projektą, nes teismui nebuvo pateiktas joks kitas naudojimosi namu variantas. 33/100 dalys gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), priklauso atsakovei dovanojimo sutarties pagrindu, todėl tai yra asmeninė L. K. nuosavybė ir nenustatyta aplinkybių, dėl kurių šis turtas galėtų būti pripažintas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2006-09-15 sprendimą panaikinti iš dalies ir priimti naują sprendimą atmetant ieškovo ieškinį ir visiškai tenkinant atsakovės priešieškinį. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, teismo išvados neatitinka faktinių aplinkybių. Nurodymas rezoliucinėje teismo sprendimo dalyje, kad santuoka nutraukta dėl atsakovo kaltės, prieštarauja aprašomajai ir motyvuojamajai sprendimo dalims. Teismas nepadalijo santuokoje įgyto turto – namo (duomenys neskelbtini). Atmesdamas atsakovės reikalavimą ieškovui priteisti kompensaciją natūra – 33/100 dalis atsakovei priklausančio gyvenamojo namo – teismas nepagrįstai vadovavosi CK 6.156 str. nuostatomis. Nepagrįsta teismo sprendimo dalis dėl viso kito kilnojamojo turto, kurį šalys naudoja savo asmeniniams tikslams tenkinti ir kuris yra registruotas jų vardu, kadangi teismas neišsiaiškino, koks yra kitas dalytinas turtas, šalys dėl jo nepasisakė ir neprašė padalyti. Teismas netinkamai taikė CPK 93 str., kadangi nepaskirstė bylinėjimosi išlaidų.
Atsiliepimo į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Tenkindamas ieškinį ir priešieškinį iš dalies, pirmosios instancijos teismas savo sprendimą grindė tuo, kad šeima iširo dėl ieškovo kaltės, todėl atsakovė turi teisę reikalauti neturtinės žalos atlyginimo. Teismo nuomone, kadangi daiktinės teisės į gyvenamąją namą ir statinius, esančius (duomenys neskelbtini)., nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotos, todėl šis turtas negali būti padalijamas ir gali būti tik nustatyta naudojimosi juo tvarka pagal pateiktą 2005-10-24 pastato padalijimo projektą, nes kito naudojimosi namu varianto šalys nepateikė.
Su tokiomis teismo išvadomis kolegija sutinka tik iš dalies, nes ne visos jos atitinka byloje surinktus įrodymus bei įstatymų reikalavimus.
Visų pirma atitaisytina rašymo klaida, padaryta sprendimo rezoliucinėje dalyje, nustatančioje santuokinę kaltę dėl šeimos iširimo.
Motyvuojamoje sprendimo dalyje teismas padarė išvadą, kad šalių santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, nes jis žemino ir įžeidinėjo atsakovę vaikų ir pašalinių asmenų akivaizdoje, smurtavo prieš ją bei nuo 1998 m. nebeskyrė jokių lėšų vaikų išlaikymui. Šių aplinkybių pagrindu teismas konstatavo, jog šalių santuoka nutrauktina dėl ieškovo kaltės, tačiau rezoliucinėje sprendimo dalyje šalių 1981-09-05 įregistruotą santuoką nutraukė dėl atsakovo kaltės. Todėl ši teismo sprendimo dalis keistina, ištaisant rašymo apsirikimą (CPK 276 str.). Iš bylos medžiagos matyti, jog ieškovas buvo nurodęs šį dalytiną turtą: 37 500 Lt vertės 0,15 ha žemės sklypą, 229 000 Lt vertės namą su 1 320 Lt vertės šiltnamiu ir 487 Lt vertės kiemo statiniais bei atsakovės vardu įregistruotą individualią įmonę. Atsakovė su ieškovo nurodyta namo su priklausiniais verte sutiko ir jos neginčijo.
Teismas, nagrinėdamas santuokos nutraukimo bylą, turi išspręsti sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir jų išlaikymo, taip pat vieno sutuoktinio išlaikymo bei jų bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 str., 3.62 str. 3 d.). Vienas iš pagrindų bendrajai jungtinei nuosavybei pasibaigti yra santuokos nutraukimas (CK 3.100 str. 4 p.).
Pirmosios instancijos teismas šių įstatymo reikalavimų nesilaikė ir, nutraukęs šalių santuoką, padalijo ne visą šalių turėtą bendrą jungtinę nuosavybę, t.y. nepadalijo gyvenamojo namo su priklausiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), o tik nustatė naudojimosi jais tvarką.
Pagal atsidalijančio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra, kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai, priešingu atveju atsidalijantis bendraturtis gauna kompensaciją pinigais (CK 4.90 str. 2 d.).
Kadangi atsakovė už namą (duomenys neskelbtini) prašė ieškovui priteisti ne kompensaciją, o gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) (kuris yra jos asmeninė nuosavybė), ieškovui nesutikus, pirmosios instancijos teismas turėjo įstatyminį pagrindą šio atsakovės reikalavimo netenkinti (CK 6.156 str.), nes draudžiama versti kitą asmenį sudaryti sutartį (šiuo atveju - mainų), išskyrus atvejus, kai pareigą sudaryti sutartį nustato įstatymai ar savanoriškas įsipareigojimas sudaryti sutartį.
CK 4.47 str. 4 p. nurodo, jog nuosavybės teisė gali būti įgyjama pagaminant naują daiktą, tačiau nekilnojamojo daikto valdymas pagal CK 4.27 str. 2 d. atsiranda nuo valdymo įregistravimo viešame registre momento.
Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo bei 2005-10-24 rašto (b.l. 9, 15) matyti, jog šioje įmonėje įregistruotas pastatas (duomenys neskelbtini), tačiau daiktinės teisės į jį nėra įregistruotos, trūkstant dokumentų bei duomenų. Kadangi šalys neginčija, jog turtas įgytas santuokos metu, tačiau nuosavybė nėra įregistruota įstatymų nustatyta tvarka, šis turtas padalytinas tarp šalių, nenurodant jų nuosavybės teisių į jį. Pagal pastato padalijimo projektą, pateiktą ieškovo, kurio atsakovė neginčijo bei nepateikė savo padalijimo varianto, ir pirmosios instancijos teismo nustatytą patalpų naudojimosi tvarką ieškovui atitenka 49/100 dalys, o atsakovei - 51/100 dalis namo 1 A 2p, kas nuo 229 000 Lt vertės atitinkamai sudaro 112 210 Lt ir 116 790 Lt. Kadangi atsakovei teismo sprendimu dar yra priteista L. K. individuali įmonė bei automobilis, o visas turtas padalytas tarp šalių lygiomis dalimis, laikytina, kad įvykdytas CK 3.123 str. reikalavimas atsižvelgti į kriterijus, kuriais remiantis galima nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo.
Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškinį ir priešieškinį patenkinus iš dalies šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 str.). Be to, ieškovo ieškinio turtinių reikalavimų dalis teismo buvo patenkinta žymiai didesne apimtimi negu atsakovės priešieškinio, o atsakovės pateikti įrodymai apie advokato pagalbos išlaidas (b.l. 118,119) neįrodo, jog jos buvo sumokėtos už dalyvavimą šioje byloje.
Nurodytų aplinkybių pagrindu pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, nurodant, jog santuoka nutraukta dėl ieškovo, o ne atsakovės kaltės, papildant rezoliucinę dalį dėl gyvenamojo namo padalijimo bei išbraukiant sakinį: „Nustatyti, kad visas kitas kilnojamas turtas, kurį šalys naudoja savo asmeniniams tikslams tenkinti ir kuris yra registruotas jų vardu, priklauso šalims asmeninės nuosavybės teise“, nes dėl tokio turto šalys ginčo nekėlė ir jis nebuvo bylos nagrinėjimo dalykas. Taip pat iš rezoliucinės dalies išbrauktinas gyvenamojo namo naudojimo tvarkoje nustatyta nuostata, kad „ bendro naudojimosi patalpomis šalys naudojasi bendrai lygiomis dalimis“, kadangi jau ir taip nustatyta, kad šalys naudojasi tik ½ dalimi šių patalpų (CPK 326 str. 1 d. 3 p.). Iš ieškovo atsakovei priteistina 250 Lt bylinėjimosi apeliacinėje instancijoje išlaidų (CPK 93 str.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 15 d. sprendimą pakeisti.
Išbraukti iš rezoliucinės dalies žodžius „... nutraukti dėl atsakovo kaltės“ bei jų vietoje įrašyti „... nutraukti dėl ieškovo kaltės“.
Iš rezoliucinės dalies išbraukti sakinius: „Nustatyti, kad visas kitas kilnojamas turtas, kurį šalys naudoja savo asmeniniams tikslams tenkinti ir kuris yra registruotas jų vardu, priklauso šalims asmeninės nuosavybės teise“ bei „ - bendro naudojimo patalpomis šalys naudojasi bendrai lygiomis dalimis“.
Rezoliucinę sprendimo dalį papildyti šiais sakiniais: „Priteisti L. K. 51/100 dalį pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), bei 50/100 dalių šiltnamio ir kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini)“.
Priteisti A. K. 49/100 dalis pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), bei 50/100 dalių šiltnamio ir kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini).“.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš A. K. L. K. 250 Lt bylinėjimosi apeliacinėje instancijoje išlaidų.