Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Dūdys, sekretoriaujant D. K., dalyvaujant skundą padavusiai K. S., suinteresuotam asmeniui D. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs

K. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 1 PK 2018-11-12 nutarimo Nr. 12-ANR_N-2337-2018 panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus AVPK Vilniaus m. 1-ojo policijos komisariato (toliau – ir Policijos komisariatas) vyriausioji tyrėja 2018-11-12 priėmė nutarimą Nr. 12-ANR_N-2337-2018 (toliau – ir Nutarimas), kuriame nurodoma, kad pagal Administracinių nusižengimų kodekso (toliau –ir ANK) 73 str. 1 d. atsako tas, kas nepanaudojo tėvų valdžios arba panaudojo priešingai vaiko interesams. Siekiant asmens veiksmus kvalifikuoti pagal šį ANK straipsnį, yra reikalinga nurodyti konkrečią teisės normą, kurią pažeidžiant buvo atliktas nurodytas administracinis nusižengimas. Tėvų valdžios turinys yra atskleidžiamas Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.155 str., t. y. vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi ir tėvai turi teisę bei pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtu parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Iš to, kas išdėstyta matyti, kad D. S. šunį „I.“ vedžiojo su antsnukiu, pavadėliu. Kitam šuniui įkandus vaikui, iškart skambino greitosios pagalbos telefonu, laikėsi medikų rekomendacijų. CK 3.159 str. 4 d. numato, kad už tėvų valdžios nepanaudojimą taikoma teisinė atsakomybė, numatyta įstatymuose. Tiek nacionaliniuose, tiek tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintas ypatingos vaiko apsaugos principas – visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Tinkamas valdžios panaudojimas vaiko atžvilgiu siejamas su tuo, kad vaikui būtų užtikrinta teisė į visapusišką ir harmoningą vystymąsi fiziškai ir protiškai. Įvertinus nustatytas aplinkybes bei atsižvelgus į principą, kad visos nepašalintos abejonės turi būti traktuojamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai ir vadovaujantis ANK 591 str. 1 d. 1 p., nutarta nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal ANK 73 str. 1 d.

Teismo posėdžio metu K. S. skundą palaikė bei paaiškino, kad jie su D. S. yra dukros L. V. S. tėvai, ir jų pareiga yra užtikrinti jos interesus. Šiuo metu vyksta skyrybų procesas. Jų santykiai iki dukters įkandimo buvo palaikomi tik dėl vaiko, nes kartu nuo 2016 m. birželio mėn. negyvena, nors D. S. periodiškai lankė jas jo bute. Visada ji būna su vaiku, tėvas ateidavo išvesti vaiką į darželį, kartais porą kartų į savaitę su vaiku ateidavo pažaisti. Po aptariamo įvykio vaikas buvo grąžintas vakare apie 19 val. Buvo įkasta skruosto viršutinė dalis ir prie akies, ji buvo patinusi. Virš antakių buvo 2 siūlės, o skruoste – 6 ar 7 siūlės. Paaiškino aplinkybes, kad susikibo du šunys ir mergaitė gynė I. ir tas kitas šuo įkando, kviesta policija ir greitoji medicinos pagalba. Mergytė yra labai judri, smalsi, bet ne žiopla ir nėra neatsargi, kad galėtų prie kito šuns lysti. Jis jai nieko nesakė, ar jis žinojo, ar ne, koks šuo įkando. Tuo metu nekilo įtarimų, kad kažkas blogai. Matė siūlytes antakyje, paliktus fragmentus, tačiau nelietė. Buvo uždėtas permatomas pleistras, kurio galima nekeisti – jis kvėpuoja. Ji vienoje vietoje matė, kad yra infiltracija, o kadangi nežino, kokia gili žaizda ir kokiais siūlais susiūta, tai ji nutarė nežiūrėti ir neatidarinėti žaizdos, norėjo, kad gydytojas įvertintų. Yra toks dalykas, kad negalima susiūtos žaizdos liesti. Jei atidarytų tą žaizdą ir viena siūlė išeitų, tai ta žaizda gytų netvarkingai ir liktų randas. Dėl to, kad siūlės buvo ištrauktos vėlai, ji turėjo sureaguoti. Dabar konsultavosi su plastikos chirurgu, pusę metų taiko paskirtą gydymą, kurį paskyrė, vėliau žiūrės, ką daryti. Pats D. S. nedavė jai išrašo, todėl ji negalėjo kreiptis pas medikus. Dėl šios priežasties ir kreipėsi į (duomenys neskelbtini). Siūlų ištraukimas visada turi būti atliktas medicinos įstaigoje. Instrumentai turi būti sterilūs. Tada kai atvežė sukandžiotą vaiką jai davė perskaityti dokumentus, tačiau ji visa drebėjo, buvo „ašarų pakalnės“, sunkiai kažką galėjo įsiminti ir suprasti. Tada ji grįžo namo ir parašė jam žinutę, kad nori abiejų šunų veterinarinių pasų, išrašo, kurį gavo, nes nori kontroliuoti šitą reikalą. Jis jai atrašė, kad abu šunys yra skiepyti ir kad jai nėra ko pergyventi, kad medikams ir policijai pranešta. Ji pasakė, kad atvažiuos močiutė ir pasiliks su vaiku. K. S. mama atvažiavo anksti ryte. D. dar pradėjo pasakoti apie tą įvykį – dar pasakė jos mamai, kad tą šunį yra papjovęs. K. mano, kad tuo metu, kai įkando šuo, tėvas elgėsi su vaiku netinkamai. Ji pati yra medikė, turi 20 metų darbo stažą. Dabar išvyko iš sostinės pas savo tėvus į rajoną, taip pat turėjo būtinybę pereiti į kitą darbą. Ji žino kaip vyksta darbas priėmimo skyriuje ir kaip yra priimami ligoniai, kaip greitosios priima kvietimus, kas yra fiksuojama. Nuo to, kaip žmogus papasakojo atvežęs asmenį, labai priklauso kaip vyksta tolimesnė gydymo eigą, priežiūra ir komplikacijos, pasekmės. Jeigu D. S. sako, kad įkando svetimas šuo, tai nėra žinoma ar jis skiepytas ar ne. Jis tai turėjo pasakyti pirmiausia nugabenęs su greitąja pagalba vaiką į ligoninę kaip vaiko atstovas ir turėjo būti iškarto imtasi priemonių pirmą parą, tada trečią parą. Vaiką reikėjo vakcinuoti ir stebėti. Kadangi jis ją patikino, kad ėmėsi visų priemonių, ji kaip medikė ir kaip mama vaiką savaitę laiko stebėjo, kad nebūtų temperatūros, kad neišeitų kokia neurologija, nes apžiūrėjus vaiką nematė jokių žymių, kad vaikui buvo leisti vaistai, bet vaikas jai nieko nenorėjo pasakyti savaitę laiko. Prakalbo apie įvykį tik po savaitės. Verkdama pradėjo pasakoti, kad įkando šuniukas Iksas. Tada ji jos klausė, gal kitas šuo įkando, tačiau mergaitė pasakė, kad ne – jog kito šuniuko nebuvo, ji su šuneliu žaidė rankyte ir jis jai įkando. Tėvas visur medikams yra pasakęs, kad įkando nuosavas šuo ir pristatė vakcinacijos dokumentus. Vaikas nebuvo paskiepytas nei pirmą parą, nei trečią parą ir toliau nebuvo stebimas. Vaiko tėvas jai nedavė jokio išrašo, kad galėtų nuvežti patikrinti vaiko žaizdos. Ji nežinojo nei kur buvo siūta, nei kokio pobūdžio žaizda buvo, kokio gylio, tik tai, kad vienas draugas medikas pasakė, kad mikrochirurgai siuvo žaizdą, pats tėvas pasakė, kad jo draugas siuvo žaizdą. Tiesa sakant, jai buvo neaiškumų ir kai mergaitė pradėjo bendrauti, ir per piešinius pradėjo aiškinti, tačiau jokios užuominos nebuvo apie kitą šuniuką. Ji pasakė, kad tuo metu buvo demarkadėje „(duomenys neskelbtini)“– tėvelis plukdė tuo metu vaikučius, jos nepaėmė, todėl ji labai nusiminė. O ji buvo palikta su šuniuku viena ir jai įkando I. Ji labai verkė ir ją vežė į ligonine. Tai vaiko pasakojimas. Maža to, kad tėvas nenuvežė vaiko pas gydytojus kaip žadėjo, nebūdamas mediku jis bandė traukti siūlus antakio srityje savarankiškai. Po oda buvo palikęs du fragmentus, tikriausiai buvo palikti siūlai, nes blogai nukirpo. Jis tai neigė policijoje (nežino dėl kokių priežasčių). Nuvežus vaiką į (duomenys neskelbtini), kad ištrauktų siūles, paprašė gydytojo, kad ištrauktų po oda likusius fragmentus. Pati būdama medikė galėtų išimti, bet neturėjo visų išrašų, o tai yra akies sritis ir ji norėjo, kad visą tai prižiūrėtų gydytojas. Tuo labiau, kai vyras sakė, kad pačią žaizdą siuvo ir prižiūrėjo jo geras pažįstamas. Tai jam būtų nekilę jokių problemų susitarti ir toje pačioje vietoje visą tai apžiūrėti. Galų gale yra tokia procedūra, kad gavus išrašą, tu turi jį pristatyti į gydančią įstaigą gydymui. Ji to išrašo neturėjo iki tol, kol pati nepasirūpino, kol nerašė prašymo, kad ji kaip vaiko motina nori žinoti, kas buvo atlikta jos vaikui. Surinkus visus dokumentus pristatė į komisariatą. Policijos komisariate nė karto nebuvo apklausiama, visas bendravimas vyko telefonu. Pastoviai keitėsi tyrėjai. Vieną kartą ji atsiprašiusi iš darbo nuėjo į policiją parašyti pareiškimą ir savo parodymus. Nelabai norėjo priimti tai iš jos, nes visi galvojo, kad ji yra įžeista moteris, dėl to nori keršyti vyrui, kadangi su vyru skiriasi. Teismui yra paruoštas ieškinys, tik laukia atsakymo iš policijos ir tada su advokatu žiūrės, ką daryti toliau. Jis elgėsi neatsakingai – dukrai 4 metai, ji greitai pradės manipuliuoti pamačius jų nesutarimus (vienas bus geresnis, kitas blogesnis) – kokį jie žmogų užaugins. Ji bus psichiškai nestabili, pamatys, kad tėvai nesutaria. Kaip ji gali sutarti su žmogumi, kai jis vaiko gyvybe ir sveikata taip rizikuoja. Žmogus supranta, kaip reikia elgtis, tačiau elgiasi visiškai priešingai.

Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo D. S. paaiškino, kad jis su pareiškėja dirba vienoje (duomenys neskelbtini), jis pats yra patologijos skyriaus darbuotojas, autopsijų technologas, su teismo ekspertais atlieka autopsijas. Taip pat jo tėvai yra medikai. Su gyvais asmenimis irgi teko dirbti. Jis 15 metų pragyveno Kryme povandeninio sporto mokykloje, yra baigęs karo mokyklą, yra Sevastopolio povandeninkas, yra išgelbėjęs ne vieną žmogų, traukęs siūles, bet pats tokių kvailysčių nedaro, tam yra kvalifikuoti medikai. Iki 2018 m. rugpjūčio mėn. jo sutuoktinė K. S. gyveno jo bute kartu su dukryte, jo dukrytė šalia lankė darželį, todėl atvažiuodavo kiekvieną rytą nuvesti vaiką į darželį. Vasarą turi papildomą verslą ir užsiima turistų pavežimais nuo prieplaukos – debarkaderio, kuris randasi (duomenys neskelbtini), yra atsakingas budintis kapitonas, atsako už tą prieplauką. Ten leisdavo laiką ir su dukra, buvo sukurtos sąlygos baseinui, kuris saugiai pripiltas vandens, vaikas maudosi, kai išreiškia norą – pavedžioja šuniuką, aitvarą paleidžia, veda jų įmonei priklausantį šunį, kuris yra vakcinuotas, gretimai esančioje pievelėje (duomenys neskelbtini). Vieno to pavedžiojimo metu atsitiko nelaimė dėl palaido šuns (dabar jau nebeprisimena jo veislės), kuris susikibo su jo įmonės šunimi, ir svetimas šuo įkando dukrai. Įkandimo momento nematė, nes buvo užstotas žmonių. Prisistatęs svetimo šuns savininkas, pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad jo šuo yra vakcinuotas, atsiklaupė ant kelių ir atsiprašinėjo. Iš karto buvo iškviesta greitoji pagalba, dukra nuvežta į (duomenys neskelbtini), kur žaizda apžiūrėta ir susiūta suleista nuskausminamųjų. K. S. grįžusi iš darbo ir pamačiusi vaiką labai jaudinosi, kad taip viskas gavosi. Tuo tarpu jam gydytojas paaiškino, kad viskas pakankamai gerai baigėsi, tačiau reikia stebėti ir toliau, ar žaizda patinsta, ar ne. Su gydytoju buvo tariamais, buvo daromos žaizdos nuotraukas ir siunčiamos per Viber programą. Daktaras jam pasakė, kad jo netrukdytų, kadangi pats yra medicinos darbuotojas, tegul viską stebi ir sako. Mamytė paprašė pora dienų netrukdyti vaiko, su dukra nepramogauti, kol atslūgo mėlynė. Vėliau jis vėl leido laiką su dukra, kuri bendravo noriai. Vieno maudymosi baseine metu ji sušlapo veidą, prasišiupino žaizdelę ant antakio ir prasikrapštė. Jam apžiūrint žaizda ir tik prie jos prisilietus viršutinė siūlė iškrito. Kitos siūlės jis nelietė, stebėjo, ruošėsi nuvežti pas gydytojus. Tačiau K. S. dėl siūlių iškritimo parodė didelį susijaudinimą. Todėl vaiko tolimesne priežiūra ir gydymusi rūpinosi pati, o jis ja pilnai pasitiki. Taip pat nurodė, kad jo ir K. S. santykiai įtempti, mano, kad žmona jam kerštauja, nori jį „nulinčiuoti“, atimti viską, ką jis turi. Jis pripažįsta, kad gal kaltas dėl to, kas nekreipė dėmesio į padidintą žmonos jautrumą, neteikė jai tikslios ataskaitos apie vaiko gydymą. Tačiau pažymi, kad yra labai užimtas, dirba keturiose darbovietėse. Taip pat, tikėjo mediko jam teiktomis rekomendacijomis. Patvirtino, kad šunys buvo skiepyti, todėl medikai nuo stabligės vaistų neleido. Dėl įvykio kreipėsi visur – ir į policiją, ir į greitąją. D. S. nesupranta, kodėl yra kaltinimas, ką jo sutuoktinė turi omenyje, nežino kaip dar galėjo viskuo rūpintis.

Skundas nepatenkintinas.

K. S. teismui pateiktame skunde nenurodo, kokius nusižengimus, jos manymu, yra padaręs jos sutuoktinis. Tačiau iš pateiktame skunde bei teisminio nagrinėjimo metu nurodytų aplinkybių bei skunde formuluojamo reikalavimo matyti, kad pareiškėja siekia, jog D. S. atžvilgiu pradėta administracinio nusižengimo teisena būtų tęsiama ir jis patrauktas administracinėn atsakomybėn dėl dukters V. L. S. netinkamos priežiūros, nes: 1) būnant kartu su D. S. dukrai įkando šuo; 2) D. S. medikų neinformavo, kad įkando svetimas šuo; 3) netinkamai rūpinosi V. L. S. gydymu – nenuvedė pas gydytoją, neteikė pareiškėjai medicininių dokumentų; 4) būdamas ne medikas ištraukė dukrai iš žaizdos siūlus.

Pažymėtina, kad skundo reikalavimai turi atitikti ANK 642 str. 1 d. 1–6 p. nuostatas, t. y. formuluojami atsižvelgiant į tai, kokius procesinius sprendimus gali priimti teismas, išnagrinėjęs skundą. K. S. pateikto skundo reikalavimai nėra formuluojami visiškai tiksliai – turėtų būti prašoma panaikinti Nutarimą bei grąžinti bylą institucijai (ANK 642 str. 1 d. 4 p.). Tačiau aptartas netikslumas nelaikytinas tokio pobūdžio, dėl kurio negalėtų būti išnagrinėtas skundas.

Atsakomybė už vaikų nepriežiūrą numatyta ANK 73 str. 1 d., kurioje sakoma, kad tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams užtraukia tėvas įspėjimą.

Analizuojant ANK 73 str. 1 d. numatyto administracinio nusižengimo požymius, pirmiausia pažymėtina, kad tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus (Konstitucijos 38 str. 6 d.). Civilinio kodekso III knygos 3.155 str. 2 d., apibrėžiant tėvų valdžios turinį, pažymėta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje.

Taigi, tėvų valdžia suvokiama itin plačiai. Akivaizdu, jog tuo atveju, kai tėvai elgdamiesi nerūpestingai neužtikrina vaiko saugumo, taip pat dėl vaiko susirgimų ar sužalojimų esant būtinybei nesikreipia į medikus, tėvų valdžia naudojasi netinkamai.

Teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėtį sudaro ANK atitinkame straipsnyje įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, o administracinio nusižengimo sudėties elementai yra: objektas, objektyvioji pusė, subjektas, subjektyvioji pusė. Nenustačius bent vieno būtinojo administracinio nusižengimo požymio, administracinė atsakomybė nekyla. Administracinio nusižengimo sudėties požymių asmens veiksmuose buvimas nustatomas remiantis byloje esančiais įrodymais, kuriuos teismas vertina pagal ANK 569 str. 4 d. nustatytas taisykles, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas, tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma

Todėl, atsižvelgus į skundo motyvus bei argumentus būtina įvertinti D. S. veiksmus kai buvo sužalota jo dukra V. L. S., taip pat jos gydymo aplinkybes, t. y. tas aplinkybes kuriomis K. S. grindžia skundo reikalavimą.

Teisminio nagrinėjimo metu D. S. patvirtino, kad V. L. S. 2018-08-02 įkando staiga atbėgęs palaidas šuo, tuo metu kai jis „susipjovė“ su jo priežiūroje buvusiu šunimi. Į vietą atvykęs šuns šeimininkas pateikė dokumentus, jog tas šuo yra skiepytas. Byloje esantys įrodymai – greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelė, asmens ambulatorinio gydymo statistinė kortelė – iš esmės patvirtina D. S. nurodytas aplinkybes, kad iškarto po šuns įkandimo buvo kreiptasis pagalbos į medikus. Teismo vertinimu, ta aplinkybė, jog V. L. S. buvo sužalota kai tarp šunų netikėtai kilo peštynės, iš esmės dėl atklydusio šuns, negali būti pripažįsta netinkama vaiko priežiūra, taip pat tėvų valdžios nepanaudojimu.

Be to, D. S. paaiškino, kad dėl V. L. S. tolimesnės gydymo eigos nuolat konsultuodavosi su medikais, dukrai sušlapus veiduką ir apžiūrint žaizdą, dalis siūlų nuo viršutinio voko nukrito patys savaime. Šios aplinkybės nepaneigtos jokiais byloje esančiais įrodymais. 2018-08-09 traumą patyrusio paciento apžiūros lape fiksuota, kad pareiškėjai K. S. su dukra atvykus į gydymo įstaigą buvo pašalintos siūlės, gydymas baigtas, rekomenduojama būklei pablogėjus kreiptis pakartotinei konsultacijai.

Pažymėtina, kad V. L. S. nuolat gyvena su K. S., o D. S. rūpinasi vaiku atvykdamas pas jį, kartu leisdamas laisvalaikį. Taigi, tai, jog K. S., kaip pati nurodė būdama medicinos darbuotoja, besirūpindama V. L. S. ją nuvežė į gydymo įstaigą apžiūrai, kurios metu buvo pašalintos nuo žaizdos siūlės, nepatvirtina, jog iki tol dukros gydymas buvo vykdomas netinkamai.

Teismo vertinimu, K. S. jautrus susirūpinimas V. L. S. sveikata, taip pat įtarimai dėl dukros sužalojimo aplinkybių bei netinkamai suteikto gydymo, yra tarp jos ir D. S. kilusių šeimyninių nesutarimų bei vykstančio skyrybos proceso pasekmė, kai savo sutuoktiniu D. S. nėra pilnai pasitikima. Tačiau remiantis įtarimais, abejonėmis bei prielaidomis, kaltinimai padarius administracinį nusižengimą negali būti grindžiami.

Motyvuojamoji dalis

Išnagrinėjus ir įvertinus visus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad byloje nėra nustatyta neginčijamų aplinkybių, kurias vertinant pagrįstai galima būtų teigti, jog D. S. netinkamai rūpinosi V. L. S. priežiūra, taip pat jos gydymusi. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, jog D. S. veiksmuose nėra ANK 73 str. 1 d. numatyto administracinio nusižengimo objektyviosios pusės požymio – netinkamo rūpinimosi V. L. S., t. y. tėvų valdžios nepanaudojimo. Kaip minėta, nenustačius vieno iš administracinio teisės pažeidimo sudėties požymio, administracinė atsakomybė nekyla, todėl D. S. atžvilgiu pagal ANK 73 str. 1 d. numatyto nusižengimo požymius administracinio nusižengimo teisena skundžiamu Nutarimu nutraukta pagrįstai ir teisėtai.

Policijos komisariatas, priimdamas skundžiamą Nutarimą, faktines aplinkybes vertino ir teisės aktus aiškino bei taikė tinkamai, todėl skundo reikalavimai yra nepagrįsti ir atmestini.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1-ojo policijos komisariato 2018-11-12 nutarimą Nr. 12-ANR_N-2337-2018 palikti nepakeistą ir skundo nepatenkinti.

Ši nutartis per 20 dienų nuo jos nuorašų išsiuntimo ar įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.