Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamoji K. G. kalta dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos neprisipažino. Paaiškino, kad gali būti, jog vasario mėnesį ranka sudavė per veidą P.. Anksčiau yra buvę, kad, P. G. iš piktumo pradeda klykti, tada apkabindavo stipriai, kad nusiramintų. Kovo 22 d. nebuvo įvykio, kad su šuns žaislu sudavė per ranką. Nepamena tokio įvykio. Kovo 23 d. nebuvo tokio įvykio, kad tampė už plaukų. Ji tokio įvykio nefiksavo. Vaikas telefono nepaleidžia iš rankų. Spalio 30 d. įvykio, nurodyto kaltinime, nebuvo. Po tokių įvykių turėjo likti mėlynės, turėjo jausti fizinį skausmą.

P. nuo pat gimimo turėjo problemų ir dėl sveikatos. Iki dabar jis sudėtingas. Vaikas turėtų nuolat eiti ir bendrauti ne tik su psichologu, bet ir psichiatru. Jautrumas paaštrėjo po skyrybų. P. buvo patyręs fizinį smurtą iš tėvo. Labai skaudžiai P. išgyveno savo kalsioko nusižudymą ir tada P. pradėjo rašyti klasiokėms žinutes apie savižudybę. Rašė, kad nušoks nuo tilto.

Būdavo pasipykimų dėl mokslo, bendravimo su broliu. Ir dabar būda konfliktų. P. yra nervingas. Būna nei iš šio nei iš to atsiranda namuose peiliai, apipaišyti juodai. Tas problemas bando spręsti. P. nėra fiziškai skriaudžiamas ar mušamas. Spalio pabaigoje ji buvo darbo reikalais išvykusi ir kai grįžo, paskambino vyras ir pasakė, kad reikia kažką daryti, nes vaikus paima į vaikų namus. Ir jie abu nusprendė, kad vaikas savo noru gyvens pas tėtį. P. tuo metu apie dvi savaites nenorėjo bendrauti. Jai buvo leista bendrauti su vaikais tik esant pašaliniams žmonėms. Po to vaikai buvo padalinti teismo sprendimu. Jai sunku pasakyti kokio lygio įtampą jaučia sūnus P., kai gyvena su ja. Yra tam tikros taisyklės namuose, pavyzdžiui padėti telefoną kol valgai. P. jos visai nebijo. Gal jos vyrui lengviau kontaktuoti su P.. P. turi lankyti muzikos mokyklą, tačiau jos nelanko. Įtampos yra dėl visų dalykų. Turi būti taisyklės, kurių reikia laikytis. Dar paaiškino, kad yra buvę, kad vaiką stipriai apkabino, kad nesidraskytų ir nerėkautų. Gal ir vasario mėnesį yra plekštelėjus ranka per veidą. Tačiau nebuvo nei stumdymų nei spardymų.

Nukentėjusysis P. G. teisme sutiko atsakinėti į klausimus ir parodė, kad kaltinime, kurį perskaitė prokurorė, nurodyti įvykiai buvo. Su mama gyveno nuo tėvų skyrybų iki spalio 30 ar 31 dienos, kai juos pasiėmė tėtis ir nuo to laiko gyvena su tėčiu. Brolis gyvena su mama. Nenori prisiminti spalio 30 d. įvykio, viskas yra užrašyta. Dažniausiai tie įvykiai, kurie nurodyti kaltinime, atsitikdavo dėl nesutarimų su mama. Jie nesugebėjo sutarti vienas su kitu, susipykdavo dėl menkniekio. Apie tuos įvykius kartais pasakydavo tėčiui, bendraklasiams užsimindavo, o auklėtoja sužinojo iš bendraklasių ir tada buvo atskiras pokalbis su auklėtoja ir su socialiniu pedagogu. Jis pats bendraudavo žinutėmis ir žodžiais su viena klasioke ir klasioku. Konfliktai su mama prasidėjo po tėvų skyrybų, jie stiprėjo. Dažnai su mama nesutardavo. Jie konfliktų metu rėkdavo vienas ant kito, o smurtas kada prasidėjo tiksliai negali pasakyti.

2017 m. vasario mėnesio konflikto išskirti negali, nes buvo daug įvykių. Mama ne vieną kartą sudavė ranka į veidą. Yra davęs parodymus policijai, antrą kartą teisme ir tuos parodymus tvirtina, sakė tiesą. 2017 m. kovo mėnesio įvykių su šuns žaislu ir tampymo už plaukų smulkmenų nepamena. Už plaukų tampymas būdavo kas antrą, kas trečią konfliktą, todėl smulkmenų nepamena. Spalio 30 dienos įvykis atsitiko seniai, stengiasi tai pamiršti. Smulkiai negali apie jį papasakoti. Ikiteisminio tyrimo metu geriau atsiminė aplinkybes. Įvykių metu jis jautė fizinį skausmą. Ar buvo likę paraudimų ar žymių nežino, gal tuo momentu, o paskui išnykdavo. Mušimai, trankymai į veidą – tokių įvykių buvo ir daugiau. Jie būdavo nevienodu dažnumu. Būdavo susipykimai su mama susiję su fiziniu smurtu.

Po kiekvieno konflikto nepranešdavo, nes mama atimdavo telefoną iš jo, sakydavo, kad niekam jis nesvarbus. Po kiekvieno pasikalbėjimo su auklėtoja ir socialiniu pedagogu nieko naujo neįvykdavo. Niekas nesikeisdavo. Būdavo pranešama abiem tėvams, kad jis susirašinėja su klasiokais, gąsdina, tačiau niekas nesikeisdavo.

Ikiteisminio tyrimo metu P. G. 2017-11-08 apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad prieš 3 metus pradėjo blogai sutarti su mama. Būdavo konfliktų, kurie išaugdavo iki fizinio skausmo ir psichologinio. Mama buvo jį prirėmus prie sienos, jis buvo suimtas už gerklės. Tiksliai nepasakys, dėl ko prasidėjo. Viskas vyko namuose. Tai buvo praeitų metų pradžioje iki rudens, t. y. nuo 2017 m. pradžios iki 2017 m. rudens, mama kažką liepė sakyti, buvo susinervinus. Jis išėjo iš namų. Kai mama smaugė, jam skaudėjo kaklą. Toks jausmas, kad niekaip neišeina susitarti su mama. Nežino, koks skausmas didesnis: ar fizinis, ar psichologinis. Kai mama jį smaugė, jie buvo koridoriuje. Tuo metu namuose buvo brolis. Nežino ar brolis matė, bet girdėjo. Užpraeitą savaitę, pirmadienį, mama grįžo iš darbo, paklausė ar jis paruošė namų darbus. Atsakė, kad neturėjo galimybės padaryti. Mama supyko, sudavė į veidą. Po to nusiramino, po to vėl padaužė. Prasidėjo įžeidinėjimai, kad nesimoko, varė iš namų. Po kokių 10 minučių pargriovė ant žemės, įspyrė vieną kartą arba du kartus. Mama sudavė į veidą tarp trijų – penkių kartų. Trenkė per veidą delnu stipriai. Tą akimirką jautė skausmą. Visa tai vyko virtuvėje. Po kažkiek laiko miegamajame jį mama pastūmė, jis krito ant lovos. Mama priėjusi spyrė. Nelabai stipriai spyrė. Jis griuvo ant kairio šono, o pataikė į dešinį šoną. Nuo mamos spyrių šiek tiek šoną skaudėjo. Jis atsikėlė ir norėjo išeiti, bet mama pastojo kelią. Jis nuėjo į virtuvę, pasėdėjo, paverkė dar apie valandą ir nuėjo miegoti. Tuo metu brolis buvo miegamajame. Butas vieno kambario.

Nepamena kiek kartų mama sudavė per veidą vasario mėnesį. Vasario mėnesį mama paėmė šuns žaislą ir sudavė juo per galvą. Mama daug kartų yra sudavusi smūgius į veidą, spardė, tampė už plaukų. Mama tampo už plaukų beveik kiekvieną kartą kai jie susipyksta. Per mėnesį būdavo ne vieną kartą. Jam sunku prisiminti mėnesius ir detales. Apklausiamas policijoje geriau prisiminė tuos įvykius su mama.( b. l. 48-50).

Ikiteisminio tyrimo metu 2017-03-24 pirminėje apklausoje P. G. nurodė, kad mama jo atžvilgiu pradėjo smurtauti po tėvų skyrybų. 2017 m. vasario mėnesį, dienos tiksliai nepamena, mama jį sumušė trenkdama delnu per veidą Mama mušė jį dėl prastų pažymių. 2017-03-23 jis mamai nedavė savo telefono, todėl ji tampė jį už plaukų. Dar šią savaitę, trečiadienį, jis laiku nepasidarė valgyti, todėl mama kelis kartus su šuns žaislu trenkė į kairę ranką, nors taikė į galvą, pataikė į kairės rankos dilbį. (b.l.27-28)

Liudytoja V. P. teisme parodė, kad P. G. yra jos buvęs auklėtinis nuo 5 klasės iki 8 klasės. Trumpai buvo išvykęs į Panevėžį ir vėl grįžo į tą pačią klasę. P. G. ji gali apibūdinti kaip gabų, gerą atmintį turintį vaiką, mąstantį. Tačiau kartu ir jautrus, greitai susinervinantis, labai emociškas. Mokslai sekėsi vidutiniškai. Ji stengėsi tuos rezultatus pagerinti, bendraudavo su tėvais, tačiau jis didelių pastangų nerodė, sakė, kam jam to reikia. Visada tvarkingas, mandagus. Pamokas lankė, priemones turėjo. Jai teko bendrauti nuolatos ir su mama, ir su tėčiu.

Ji pati kreipėsi į socialinį darbuotoją, nes P. pasiskundė, kad namuose konfliktuoja su mama, kad mama panaudoja emocinį smurtą, lygtai į jį paleido šlepetę ar kažkokiu daiktu, kad mama muša. Tada nuvedė jį pas socialinį darbuotoją. Pabendravo su juo ir tada kvietė kiek pamena tėvus – mamą ir tėtį, ir informacija buvo perduota vaikų teisių apsaugos skyriui. Nepamena po kurio įvykio tai buvo.

Žinojo, kad P. G. tėvai tarpusavyje konfliktuoja, ir sakė jiems, kad emociškai kenčia vaikas. Pamena, kad P. tą dieną buvo labai nervingas, kažko paklausus, labai grubiai atsakė. Į klausimą pasakė, kad „Jūs nieko nežinot“, pasakė, kad mama labai barėsi, išvadino kažkokiais žodžiais ir paleido kažkokį daiktą, primušė. Taip ir pasakė „primušė“, nors vizualiai nesimatė. Kėlė įtarimų, kad tikrai taip galėjo būti. Jis sakydavo, kad jei mama labai susinervina, paleidžia daiktus nežiūrėdama. Tačiau ryškių sumušimo žymių nesimatė. Po to įvykio buvo susitikusi su mama. Sakė, kad reikia spręsti problemą. Yra skambinusi ne vieną kartą, sakiusi, kad reikia ir to švelnesnio žodžio. Ji pati septintos klasės pabaigoje ar aštuntos pradžioje rekomendavo nuvesti vaiką pas psichologą. Iš tikrųjų P. labai nervingas, susinervinęs net išeidavo iš klasės.

Mano, kad vaiko žodžiuose tikrai yra dalis tiesos, jis visko iš niekur nieko susigalvoti negali, bet kažkokie momentai, epizodai, gal ir gali pafantazuoti. Vaikai kartais iš tikrųjų sutirština spalvas. Tačiau kai jis atėjo paskutinį kartą, jai nesukėlė įtarimų.

Klasės vaikai jai buvo pranešę apie žinutes telefone. P. turėjo keletą draugų klasėje, jis rašė E., kad jis nebegali iškentėsi, susipyko su mama ir jis nori nusižudyti. O jai paskambino jo draugas M. ir ji tada informavo tėvus. Tėtis iš karto atvyko į mokyklą, taip pat buvo informuota mama. Su tėvais abiem apie smurtą šeimoje ji galimai ir nekalbėjo tiesiogiai. Neįsivaizdavo, kad taip gali būti.

Liudytoja J. C. teisme parodė, kad ji nuo 2017-09-01 yra P. G. klasės auklėtoja. Jis labai jautrus, doras, slepiasi nuo savo problemų. Apie nesutarimus šeimoje sužinojo ne iš jo. Kai paklausė,kas atsitiko ir kokios problemos, jis viską pasipasakojo. Todėl po to buvo lengviau su juo bendrauti. Jis labai skausmingai išgyveno įvykius šeimoje. Jis labai mąstantis vaikas. Jis labai gražiai deklamuoja, turi grąžų balsa.

Apie nesutarimus šeimoje sužinojo praeitų metų rudenį. Atėjo pareigūnė moteris, kuri klausė apie P. G.. Tada ir sužinojo, kad P. tuo metu ar kiek anksčiau pradėjo gyventi pas tėtį. Po to ji kalbėjo su P. ir prašė pasakyti, ką jis gali pasakyti, kiek ja pasitiki. Jis pasakė, kad šeimoje yra smurtas, mama smurtavo ir dėl to gyvena pas tėtį. Kaip dažnai vyksta konfliktai ji neklausinėjo. Matė, kad jam labai skausminga kalbėti. Mano, kad jis nenori kalbėti apie tai, kad vyksta šeimoje. P. gana uždaras. Mokytojai apie P. G. sako, kad jis protingas.

Liudytojas M. V., Vilniaus Antano Vienuolio progimnazijos socialinis pedagogas, teisme parodė, kad kreipėsi į jį dėl P. G. klasės vadovė. Praeitų metų vasario 9 d. atėjo klasės vadovė V. P. ir perdavė informaciją, kad yra negerai, kadangi klasės draugės gavo žinutes, jog P. G. nenori gyventi. Klasės auklėtoja klausė, ką daryti. Pirmiausia iškvietė P. G. pasikalbėti ir kvietė tėvus. Vasario 10 d. buvo atvykęs tėvas. P. G. pasiskundė, kad jį kartais muša mama. Jie užprotokolavo ir vasario 14 d. teikė informaciją VTAS. Tėtis tą žinojo, siūloma buvo psichologo konsultacijas su kuriomis tėtis sutiko.

Dėl 2017 m. kovo mėn. nepamena ar buvo pranešimų.

P. G. sakė, kad kartais mama susinervuoja iš niekur nieko ir trenkia į veidą. Buvo įvardinęs šlepetę. Tada jis susinervinęs parašė klasiokam žinutę, kad nenori gyventi. Tą informaciją jis sužinojo iš klasės vadovės, o pastaroji iš vaikų – P. klasiokų. P. jam patvitino visa tai, jie dar kartą jo perklausė.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. V., kurio parodymai pagarsinti LR BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu, parodė, kad dirba Antano Vienuolio progimnazijoje socialiniu pedagogu. 2017-02-09 iš klasės vadovės V. P. sužinojo, kad 8 klasės mokinys P. G. rašė savo klasiokams SMS žinutes, su tekstu „nenoriu gyventi“. Iš karto klasės vadovė V. P. ir jis pats pasikvietė P. G. pas save į kabinetą pasikalbėti. P. patvirtino, kad klasės draugėms (kokioms nurodyti negali) rašė SMS su tekstu „nenoriu gyventi“. P. paaiškino, kad blogai jaučiasi, daugiau nieko nenurodė. Jis taip pat pasakė, kad jaučia spaudimą iš motinos pusės dėl mokslų. Nurodė, kad motina delnu buvo sudavusi per veidą, taip pat užsimojusi šlepete ir batu. Daugiau moksleivis nieko nenurodė. Jokių mėlynių ar įbrėžimų niekad nebuvo pastebėjęs. P. yra užsispyręs vaikas, gali manipuliuoti, net meluoti. Nepilnamečio tėvas mokykloje patvirtino, kad motina yra gera, vaikas gali tikrai manipuliuoti ar net meluoti. Tikslios dienos neatsimena, P. motina buvo atėjusi į progimnaziją ir nurodė, kad vaikas yra provokuojantis, smurto prieš jį nenaudoja, tačiau kaip auklėjamąją priemonę buvo sudavusi delnu. P. pokalbio metu nurodė, kad jaučia didelę įtampą namuose dėl mamos. Taip pat jo tėvas nurodė, kad motina gali smurtauti. ( b. l. 15-16). Pagarsinus,. liudytojas parodymus patvirtino.

Liudytoju apklaustas V. G., sutiko duoti teisme parodymus ir paaiškino, kad po skyrybų abu sūnūs liko gyventi su mama – K. G.. Jis kartu su žmona negyvena maždaug nuo 2013 metų pradžios. Jis ryšius su vaikais visada palaikė. O nuo 2017 m. spalio pabaigos ar lapkričio vyresnysis sūnus pastoviai gyvena su juo.

Įvykiai, kurie minimi kaltinamajame akte, įvyko sūnui gyvenant su mama.

Jam žinomas 2017 m. vasario mėn. įvykis. Iš ko žino jau nebepamena. Pirmą kartą vaikui pasiskundus apie smurtą, jam buvo šokas. Tačiau tie įvykiai kartojosi ir jis neturi pagrindo netikėti savo sūnum. Fiziškai ant P. kūno sumušimo žymių akivaizdžių, kad kiltų įtarimas dėl vaiko sumušimo, nepastebėjo.

Dėl spalio 30 d. įvykio jam paskambino jei gerai pamena iš Vaiko teisių apsaugos skyriau, pats tuo metu buvo išvykęs į komandiruotę, ir informavo, kad reikia atvykti į skyrių. Tada parašė, kad yra išvykęs. Jam paskyrė data atvykimui ir kai atvyko, jam paaiškino, kad panašu, jog yra smurtas sūnaus atžvilgiu yra pasikartojantis ir jie nemato galimybių vaikams gyventi pas mamą, todėl bent laikinai reikia atiduoti į globą. Jis tuomet atsakė, kad jis gali vaikais pasirūpinti. Tas savaitgalis kaip tik buvo jo, kaip įprastai penktadienį po pamokų abu vaikus paėmė pas save. Vaikai kiek laiko pagyveno pas jį. Dabar vyresnysis sūnus gyvena su juo, o jaunesnysis su mama.

Jis pats asmeniškai P. apie smurtą neklausinėjo. Tačiau P. jam yra pasakojęs, kad psichologinė įtampa pas mamą jam yra nebepakeliama. Jeigu seniau su mama buvo tik žodiniai konfliktai, tai sakė, kad konfliktai tampa nebepakeliami ir kad fizinis smurtas kartojasi ir intensyvėja. Per tą laiką, kol gyvena P. su juo, konfliktų nekyla. Dirba su juo ta kryptini, kad taptų atsakingesnis ir stengtųsi su mokslais. Tačiau nusiskundinų vaiku jis neturi. P. nėra konfliktiškas, smurtiškas ar linkęs kažką prisigalvoti. K. G. yra prieš jį patį yra naudojusi smurtą, tačiau jie susitaikė, savo santykius išsprendė, ir tai nėra šios bylos dalykas.

BK 163 straipsnis (Piktnaudžiavimas tėvų, globėjo ar rūpintojo arba kitų teisėtų vaiko atstovų teisėmis ar pareigomis) numato atsakomybę tam, kas piktnaudžiavo tėvo, motinos, globėjo ar rūpintojo arba kitų teisėtų vaiko atstovų teisėmis ar pareigomis fiziškai ar psichiškai gniuždydamas vaiką, palikdamas jį ilgą laiką be priežiūros ar panašiai žiauriai elgdamasis su vaiku.

Nukentėjusysis P. G. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme iš esmės nuosekliai nurodė, kad motina jį kaltinime nurodytu laikotarpiu mušdavo, jis patirdavo tiek fizinį, tiek emocinį smurtą, dėl to labai išgyveno. Nukentėjusysis P. G. teisme paaiškino, kad visi kaltinime nurodyti įvykiai buvo. Po tėvų skyrybų prasidėjo jo konfliktai su mama. Mama jam ne kartą yra sudavusi ranka į veidą, o kas antrą, kas trečią konfliktą tampydavo jį už plaukų. Įvykių metu jautė fizinį skausmą. Aplinkybes geriau atsiminė ikiteisminio tyrimo metu. Įvykiai buvo seniai, stengiasi juos pamiršti.

Ikiteisminio tyrimo metu pirminėje apklausoje 2017-03-24 (b.l.27-29) P. G. paaiškino, kad 2017m. vasario mėnesį, dienos nepamena, mama du ar tris kartus jį sumušė. Ji delnu sudavė per veidą. Mama mušdavo jį dėl prastesnių pažymių. 2017-03-23 mama jį tampė už plaukų, nes jis nedavė jai savo mobilaus ryšio telefono. Be to, trečiadienį, kai jis nepasidarė laiku valgyti, mama kelis kartus su šuns žaislu trenkė jam į kairę ranką, nors taikėsi į galvą.

Ikiteisminio tyrimo metu (b.l.48-50) apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją 2017-11-08 P. G. paaiškino, kad konfliktai su mama vykdavo namuose, tai buvo nuo 2017 m. pradžios iki 2017 m. rudens. Dar paaiškino, kad mama praėjusią savaitę supykusi, kad jis nepadarė namų darbų, sudavė į veidą, nusiramino, po to vėl padaužė. Po 10 minučių pargriovė ant žemės, įspyrė vieną ar du kartus. Sudavė į veidą nuo trijų iki penkių kartų delnu stipriai. Jautė fizinį skausmą. Po kiek laiko miegamajame mama jį pastūmė, jis nukrito ant lovos, tuomet priėjusi spyrė, jam skaudėjo. Jam buvo sunku viską laikyti savyje, jis pasipasakodavo. Apie tuos įvykius žino tėtis, klasiokai, auklėtoja.

Kaltinamoji K. G. nors katės nepripažino dėl jai inkriminuojamos veikos, tačiau neneigė, kad vasario mėnesį ji galėjo suduoti ranka per veidą sūnui P. G.. Teigė, kad apkabindavo vaiką stipriai, kad šis nesidraskytų ir nerėkautų. Kitus kaltinime nurodytus įvykius neigė, tačiau pripažino, kad su sūnumi P. G. pykdavosi, konfliktuodavo.

Liudytoja V. P., P. G. buvusi klasės auklėtoja, teisme paaiškino, kad P. pasiskundė, kad namuose konfliktuoja su mama, mama jį muša, naudoja emocinį smurtą. Vaikas taip ir pasakė, kad jį mama „primušė“. Dar P. sakė, kad kai mama susinervina paleidžia daiktus nežiūrėdama. Jai kėlė įtarimų, kad tikrai taip galėjo būti. Tuomet ji pati kreipėsi į socialinį darbuotoją, nuvedė pas jį P., po to kvietė tėvus, o informacija buvo perduota Vaiko teisių apsaugos skyriui.

Liudytoja J. C., dabartinė P. G. kalsės auklėtoja, teisme parodė, kad apie nesutarimus P. šeimoje ji sužinojo praeitų metų rudenį, kai atėjo pareigūnė moteris. Po to ji pati kalbėjo su P. ir pastarasis jai pasakė, kas mama smurtavo, todėl jis gyvena su tėčiu.

Liudytojas V. G., nukentėjusiojo P. G., tėtis teisme patvirtino, kad jam žinoma iš sūnaus P. žodžių, jog gyvenant su mama P. buvo nebepakeliama psichologinė įtampa, kad jis konfliktuoja su mama žodžiu bei kad fizinis smurtas naudojamas, kuris kartojasi ir intensyvėja. Tie įvykiai kartojasi ir jis neturi pagrindo netikėti savo sūnumi.