Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Eglės Gruodienės, Jurgitos Kolyčienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 5 d. nuosprendžio, kuriuo M. Z. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2023 m. gegužės 31 d., vagystė, padaryta ne vėliau, nei 2022 m. spalio 8 d.) ir jam skirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2023 m. gegužės 31 d., vagystė, padaryta 2022 m. spalio 8 d., apie 16.29 val.) ir jam skirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2023 m. gegužės 31 d., vagystė, padaryta 2022 m. spalio 10 d., apie 15.20) ir jam skirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir M. Z. skirta subendrinta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir M. Z. paskirta galutinė – 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, prie šiuo teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės visiškai pridėta Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. kovo 17 d. nuosprendžiu paskirta 6 (šešių) mėnesių ir 7 (septynių) dienų laisvės atėmimo bausmė ir M. Z. paskirta galutinė 1 (vienerių) metų 10 (dešimties) mėnesių 7 (septynių) dienų laisvės atėmimo bausmė.

Į bausmės laiką įskaitytas bausmės laikas, atliktas pagal Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. kovo 17 d. nuosprendį.

M. Z. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas registruotis policijos įstaigoje – palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta ją panaikinti.

UAB „B.“ civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš M. Z. priteista 608,40 Eur UAB „B.“ turtinei žalai atlyginti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl išlaidų priteisimo atmestas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1.1. Nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2022 m. spalio 8 d., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, išlaužė užrakintas UAB „B.“ sandėliavimo patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), duris, ir taip neteisėtai pateko į minėtos bendrovės patalpas, kur nuo prekių paletės paėmė 2 dėžes su 2 vnt. karšto oro gruzdintuvių „Zyle ZY11BAF“, kurių 1 vnt. vertė – 101,4 Eur, ir iš įvykio vietos pasišalino, taip įsibrovęs į patalpą pagrobė svetimą, UAB „B.“ priklausantį 202,8 Eur vertės turtą. Šie M. Z. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikalstama veika, numatyta BK 178 straipsnio 2 dalyje.

1.2. 2022 m. spalio 8 d., apie 16.29 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, jėga atidarė užrakintų pastato, esančio (duomenys neskelbtini), duris bei apie 16.33 val. metaliniu įrankiu atlaužė užrakintų UAB „B.“ sandėliavimo patalpų duris ir taip neteisėtai pateko į minėtos bendrovės patalpas, kur nuo prekių paletės paėmė dėžę su karšto oro gruzdintuve „Zyle ZY11BAF“, kurios vertė – 101,4 Eur, ir iš įvykio vietos pasišalino, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, jis apie 16.50 val. metaliniu įrankiu atlaužė užrakintų UAB „B.“ sandėliavimo patalpų duris ir taip neteisėtai pateko į minėtos bendrovės patalpas, kur nuo prekių paletės paėmė dėžę su karšto oro gruzdintuve „Zyle ZY11BAF“, kurios vertė – 101,4 Eur, ir iš įvykio vietos pasišalino, taip įsibrovęs į patalpą pagrobė svetimą, UAB „B.“ priklausantį 202,8 Eur vertės turtą. Šie M. Z. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikalstama veika, numatyta BK 178 straipsnio 2 dalyje.

1.3. 2022 m. spalio 10 d., apie 15.20 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, metaliniu įrankiu atlaužė užrakintų UAB „B.“ sandėliavimo patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), duris ir taip neteisėtai pateko į minėtos bendrovės patalpas, kur nuo prekių paletės paėmė 2 dėžes su 2 vnt. karšto oro gruzdintuvių „Zyle ZY11BAF“, kurių 1 vnt. vertė – 101,4 Eur, ir iš įvykio vietos pasišalino, taip įsibrovęs į patalpą pagrobė svetimą, UAB „B.“ priklausantį 202,8 Eur vertės turtą. Šie M. Z. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikalstama veika, numatyta BK 178 straipsnio 2 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Apeliacinis skundas atmetamas.

5. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalį teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kitus bylos aspektus, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas vertina tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų.

6. Nagrinėjamu atveju apeliaciniu skundu neginčijamos nustatytos nusikalstamos veikos aplinkybės ar nuteistojo M. Z. kaltė dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, pirmosios instancijos teismo nuosprendis skundžiamas tik dėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydžio ir jos atlikimo sąlygų (prašoma leisti atlikti bausmę kalėjime). Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų ir pagrįstai nuteistąjį pripažino kaltu padarius tris nusikaltimus, numatytus BK 178 straipsnio 2 dalyje. Kadangi kitų nesutikimo su skundžiamu apkaltinamuoju nuosprendžiu argumentų neišsakoma, o esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nagrinėjamu atveju nenustatyta, todėl vadovaudamasis anksčiau nurodytomis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis apeliacinės instancijos teismas skundžiamą nuosprendį patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, t. y. teisėjų kolegija sprendžia bausmės dydžio ir jos atlikimo sąlygų klausimą.

7. Spręsdamas skirtinos bausmės klausimą teismas privalo atsižvelgti į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalies 1-8 punktai). Pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė, dominuojanti reikšmė (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-87-976/2020), todėl baudžiamąją bylą išnagrinėjęs teismas, skirdamas bausmę, privalo nustatyti ir įvertinti visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir jų visumos, o ne pavienių aplinkybių, pagrindu nuteistajam skirti bausmę už padarytą nusikalstamą veiką.

8. Šioje byloje M. Z. pripažintas kaltu padaręs tris apysunkius nusikaltimus, numatytus BK 178 straipsnio 2 dalyje. BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje (įstatymo redakcija, galiojusi veikos padarymo metu iki 2023 m. gegužės 31 d.) numatyta, kad už šio apysunkio nusikaltimo padarymą asmeniui gali būti skiriama viena iš alternatyvių bausmių: bauda arba areštas, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu M. Z. už kiekvieną iš nusikaltimų skyrė po 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo, pritaikęs palankesnį dalinį bausmių bendrinimo būdą paskyrė subendrintą bausmę ‒ laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams, kurią, pritaikęs BK 64¹ straipsnio 1 dalį, sumažino vienu trečdaliu, paskirdamas galutinę 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. kovo 17 d. nuosprendžiu paskirta 6 mėnesių ir 7 dienų laisvės atėmimo bausmė ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 10 (dešimčiai) mėnesių ir 7 dienoms.

9. Spręsdamas dėl M. Z. skirtinos bausmės rūšies bei dydžio pirmosios instancijos teismas įvertino padarytos nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą (padaryti trys tyčiniai apysunkiai nusikaltimai), nuteistojo asmenybę ‒ teistas 22 kartus (1 t., b. l. 85-106), baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 107-109), nevedęs, nedirbantis („Sodros“ duomenimis dirbo tik laikotarpiu nuo 2007 m. rugsėjo 12 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d., 1 t., b. l. 111), Užimtumo tarnyboje šiuo metu neregistruotas (registravosi nuo 2020 m. kovo 10 d. iki 2021 m. birželio 2 d., 1 t., b. l. 110). Taip pat pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į M. Z. atsakomybę lengvinančią aplinkybę (savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailėjosi padaręs nusikalstamas veikas (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bei į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog veikas padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes bei aptartus M. Z. charakterizuojančius duomenis, pagrįstai pažymėjo, jog pastarasis teistas daugiausia už turtinio ir smurtinio pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą ir bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, gali būti pasiekti kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmes. Įvertindama aptartas aplinkybes bei atsižvelgdama į tai, kad M. Z. tris vagystes padarė lygtinio paleidimo iš pataisos namų laikotarpiu (2022 m. rugpjūčio 18 d. paleistas lygtinai), neatlikęs visos ankstesniu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės, taip pat šiuo laikotarpiu yra kaltinamas padaręs ir kitus sunkius ir vieną labai sunkų nusikaltimą, dėl kurių šiuo metu baudžiamoji byla nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme (informacinės sistemos „Liteko“ duomenys), teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai M. Z. už jo padarytas nusikalstamas veikas skyrė griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, M. Z. skirta bausmė yra itin švelni, nes paskirtos bausmės dydis už kiekvieną iš nusikalstamų veikų nustatytas artimas straipsnio sankcijoje numatytam šios bausmės rūšies minimumui, galutinė subendrinta bausmė su Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. kovo 17 d. nuosprendžiu ‒ 1 (vieneri) metai 10 (dešimt) mėnesių 7 (septynios) dienos laisvės atėmimo, nesiekia BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyto bausmės vidurkio. Dar labiau mažinti M. Z. paskirtą bausmę nėra teisinio pagrindo.

10. Apeliaciniu skundu M. Z. taip pat prašo leisti jam atlikti bausmę kalėjime. Teisėjų kolegija pažymi, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 30 straipsnio 2 dalimi konkrečią bausmės atlikimo vietą, kurioje nuteistasis turės atlikti laisvės atėmimo bausmę, atsižvelgdama į nuteistojo keliamą pavojų, visuomenės saugumą, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, į nuteistojo sveikatą, psichologines savybes, amžių, darbingumą, turimą specialybę, o jei yra galimybė, – ir į nuteistojo nepilnamečio vaiko (vaikų) interesus bei nuteistojo arba kitų jo artimųjų nuolatinę gyvenamąją vietą, parenka laisvės atėmimo vietų įstaiga. Taigi, atsižvelgdama į aptariamą teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija neturi pagrindo tenkinti nuteistojo prašymo dėl jo laisvės bausmės atlikimo vietos.

11. BK 3 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Taigi, atsižvelgdama į šį reglamentavimą, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nuteistojo M. Z. prašymą sušvelninti jam paskirtą bausmę vertina ir nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusių BK pakeitimų kontekste. Tai yra, nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo 2023 m. balandžio 27 d. priimtas BK 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189¹, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199¹, 199², 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224¹, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267¹, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 253², 256², 260¹, 266¹, 267², 267³, 276⁴, 282¹ straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymas Nr. XIV-1925 (toliau – ir Įstatymas), kuris lengvina kai kurių nuteistų asmenų teisinę padėtį. Įsigaliojus nurodytiems BK pakeitimams kvalifikuojantis požymis – turto vagystė įsibraunant į patalpas (aktualus M. Z. atveju) buvo perkeltas į BK 178 straipsnio 3 dalį. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad asmuo už šios nusikalstamos veikos padarymą baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. Taigi, nuo 2023 m. birželio 1 d. galiojanti BK 178 straipsnio 3 dalis, nešvelnina nuteistajam šioje byloje bausmės ar kitokiu būdu nepalengvina jo teisinės padėties, kadangi numato tokią pačią bausmę (laisvės atėmimą iki 6 metų), todėl perkvalifikuoti M. Z. padarytas nusikalstamas veikas ar švelninti paskirtą bausmę nėra teisinio pagrindo.

12. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad M. Z. paskirta bausmė individualizuota tinkamai, tiek savo rūšimi, tiek dydžiu atitinka BK 41 straipsnio, 54 straipsnio reikalavimus, teisingumo, proporcingumo principus ir nėra per griežta. Todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 5 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

13. Vilniaus apygardos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. spalio 26 d. pažyma Nr. APD-2023-15188 dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, kurioje nurodyta valstybės naudai priteistina suma – 73,33 Eur už M. Z. suteiktą antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

14. Vadovaudamasis BPK 106 straipsnio 2 dalimi teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje baudžiamojoje byloje būtinybę M. Z. skirti gynėją numatė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 322 straipsnio 1 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo apelianto valios. Atsižvelgiant į tai, kad M. Z. yra niekur nedirbantis, jo materialinė padėtis nėra gera, o skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta laisvės atėmimo bausmė, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš jo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo M. Z. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų iš M. Z. nepriteisti.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.