Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Ramanauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2023 m. birželio 19 d. nutarimo Nr. RV-25-2025 „Dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymo nuteistajam M. K.“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 1 d. nuosprendžiu, M. K. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta galutinė 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 15 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, ir paskirta galutinė subendrinta 2 metų 2 mėnesių 11 dienų laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – 2022 m. kovo 17 d., bausmės pabaiga – 2024 m. gegužės 28 d., neatliktos bausmės dalis 2023 m. birželio 14 d. – 11 mėnesių 14 dienų.

Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija (toliau – ir Komisija) 2023 m. birželio 19 d. nutarimu Nr. RV-25-2025 „Dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymo nuteistajam M. K.“ (toliau – ir Nutarimas) nutarė netaikyti M. K. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą, rekomendavo nuteistajam tęsti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą, nukreiptą į aktualių kriminogeninių sričių valdymą, numatė pakartotinį svarstymą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos 2023 m. gruodžio mėn.

Komisija skundžiamame Nutarime nurodė, kad M. K. ėmė vykdyti nusikalstamas veikas sulaukęs pilnametystės. Jis yra teistas tris kartus, visi atvejai turi smurtinio elgesio elementų. Laisvės atėmimo bausmę atlieka antrą kartą. Pirmą kartą buvo paleistas lygtinai, tačiau lygtinio paleidimo metu įvykdė naują nusikaltimą ir buvo grąžintas atlikti likusią laisvės atėmimo bausmę. Ši bausmė buvo subendrinta su bausme, skirta už nusikalstamą veiką, įvykdytą lygtinio paleidimo metu.

Nuteistasis atliko 1/3 teismo paskirtos bausmės 2022 m. gruodžio 11 d. Duomenų, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu jis būtų pasižymėjęs išskirtiniais elgesio ar adaptaciniais sunkumais, gauta nebuvo. Bausmės vykdymo metu jis mokėsi, nebuvo skatintas ar baustas. Bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis.

Nestruktūrizuotoje aplinkoje M. K. vykdė darbinę veiklą, darbinio nestabilumo laikotarpiais buvo registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Užimtumo tarnyba), rinkosi oficialiai apmokamas darbo vietas. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis nedirba. Interviu metu nurodė, kad „baigė mokslus ne tam, kad dirbtų kažkokį fizinį darbą“ (kalba netaisyta). Nuteistasis pateikė dokumentus, patvirtinančius jo įdarbinimo galimybę po paleidimo į laisvę.

Socialinio tyrimo išvados duomenimis, alkoholio vartojimas didino smurtinio elgesio riziką ir siejosi su M. K. nusikalstama veikla. Šiuo metu motyvacija spręsti su alkoholio vartojimu susijusias problemas didėja, yra duomenų apie nuteistojo dalyvavimą tikslinėje socialinės reabilitacijos priemonėje, nukreiptoje į psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevenciją.

Nuteistasis, užpildęs savęs vertinimo anketą, nenurodė nė vienos probleminės srities, susijusios su jo nusikalstamu elgesiu. Tai rodo, kad nuteistasis negeba atpažinti problemų. Interviu metu nuteistasis teigia žinantis savo poreikius, keliantis realius tikslus, turi planų, kaip juos pasiekti, tačiau nenurodo konkrečių žingsnių. Pritaikius HCR-20 metodiką, 2022 m. rugsėjo 7 d. nustatyta vidutinė nuteistojo smurtinio elgesio rizika. Atlikus pakartotinį rizikos įvertinimą 2022 m. gruodžio 9 d., nustatyta vidutinė jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. K. skundas atmestinas.

BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

M. K. atitinka formalųjį lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagrindą – jis yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat yra būtinos ir materialiosios sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir pagrįstas manymas, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Visais atvejais taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos galima tik esant pirmiau nurodytų pagrindų visumai.

Pažymėtina, kad teisės aktuose nėra nustatytas baigtinis sąrašas aplinkybių, į kurias atsižvelgiama sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo, todėl sprendžiant šį klausimą visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytų nusikalstamų veikų pavojingumas, jų padarymo aplinkybės, kaltininko požiūris į padarytas nusikaltimas veikas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Lygtinis paleidimas turi būti taikomas tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo ne tik nepriekaištingas, kaip to reikalauja ir atitinkamos laisvės atėmimo vietų įstaigos taisyklės, bet nustatytos ir tokios išskirtinės aplinkybės, kurios leistų neabejoti, jog bausmės tikslai bus pasiekti tiek, kad nuteistasis toliau galės taisytis būdamas lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs nuteistojo asmens bylą, Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) Resocializacijos skyriaus 2023 m. birželio 6 d. socialinio tyrimo išvadą Nr. RV‑25-1864 (asmens b. I d. 93–97 l.), taip pat susipažinęs su Lietuvos teismų informacinėje sistemoje Liteko esančiais duomenimis, nustatė, kad M. K. iš viso baudžiamojon atsakomybėn buvo patrauktas tris kartus. Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 15 d. nuosprendžiu jis pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 straipsnio 3 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 181 straipsnio 3 dalyje, 263 straipsnio 3 dalyje, ir jam paskirta galutinė 5 metų laisvės atėmimo bausmė. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 23 d. nuosprendžiu M. K. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje, ir jam paskirta galutinė 36 MGL, t. y. 1355,76 Eur, bauda. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai 2019 m. liepos 23 d. nutartimi patvirtinto (duomenys neskelbtini) Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. birželio 20 d. nutarimą Nr. 81/04-475 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam M. K., įpareigojant jį neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą; pagal vykdomuosius raštus dengti kas mėnesį po ne mažiau kaip 50 Eur ieškinio. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis, M. K. paleistas iš (duomenys neskelbtini) 2019 m. liepos 31 d. (asmens b. I d. 27–28 b.). Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 1 d. nuosprendžiu, M. K. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė už tai, kad jis 2020 m. sausio 18 d. tyčia, iš asmeninių paskatų sudavė vieną smūgį rankos kumščiu nukentėjusiajam į veido sritį ir kartą spyrė į šoną. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 15 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi (1 metai 9 mėnesiai 11 dienų), ir jam paskirta galutinė subendrinta 2 metų 2 mėnesių 11 dienų laisvės atėmimo bausmė. Nuteistasis savo skunde pažymi, kad suvokia, jog lygtinis paleidimas iš kalėjimo nėra jo atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau kartu nurodo, kad paskutinio nusikaltimo įvykdymo metu tiesiog „apsipažino“ ir sudavė nukentėjusiajam tik vieną smūgį, o už tai gavo daugiau nei 2 metus laisvės atėmimo, tokiu būdu sumenkindamas savo veiksmų reikšmę.

Nuteistasis yra įgijęs aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą – (duomenys neskelbtini) profesiją, laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu įgijo (duomenys neskelbtini) kvalifikaciją ir (duomenys neskelbtini) specialybę. Lygtinio paleidimo instituto taikymo jo atžvilgiu atveju dirbtų savo ankstesnėje darbovietėje. Laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu nedirbo, nes, jo teigimu, baigė mokslus ne tam, kad dirbtų fizinį darbą, jo netenkina atlyginimas ir norėtų dirbti aukštesnės kvalifikacijos darbą. Lėšas pragyvenimui kalėjime suteikia sugyventinė. Šiuo metu vykdomųjų dokumentų dėl skolų išieškojimo neturi. Laisvėje dirbo, gaudavo pajamas iš darbo užmokesčio, darbinio nestabilumo laikotarpiais gaudavo išmokas iš Užimtumo tarnybos, taip pat finansiškai padėjo tėvai. Nuteistasis nurodė, kad padarė ankstesnius nusikaltimus, nes norėjo greitai gaunamų pajamų. Šiuo metu sportuoja, kita veikla neužsiima, teigia, kad esant galimybei, norėtų lankyti kokį nors būrelį.

M. K. laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu nebaustas ir neskatintas. Nuteistasis minimizavo savo smurtinį elgesį praeityje, teigė, kad neturi problemų su alkoholio vartojimu, nors nusikalstamas veikas įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir pats pripažino, kad būdamas blaivus paskutinį kartą nebūtų nusikaltęs. Komisijos 2022 m. gruodžio 19 d. nutarimu nuteistajam nutarta netaikyti lygtinio paleidimo, įpareigojant jį tęsti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą. 2023 m. kovo 29 d. M. K. baigė dalyvavimą intervencinėje priemonėje „Smurto prevencijos programa“, jo dalyvavimas įvertintas kaip sėkmingas; nuo 2023 m. kovo 14 d. iki 2023 m. kovo 18 d. dalyvavo „Įžanginėje grupėje“ tikslu sustiprinti motyvaciją gydytis nuo priklausomybės, įgauti žinių apie priklausomybės ligą, vartojimo žalą, padarinius, galimus gydymosi būdus, formuoti teigiamą nuostatą blaivybėje bei pasiruošimą gydymuisi; dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse.

Nuteistasis palaiko artimus ryšius su savo artimais giminaičiais, turi sugyventinę, su kuria ateityje nori sudaryti santuoką. Lygtinio paleidimo instituto taikymo atveju gyventų savo sugyventinės nuosavybės teise priklausančiame bute, ji tam neprieštarauja, nuteistasis yra (duomenys neskelbtini).

Vertinimo metu buvo nustatyti nuteistojo elgesio kriminogeniniai veiksniai: 1) statiniai – 3 teistumai, antrą kartą atliekama laisvės atėmimo bausmė, ankstesniuose teisės pažeidimuose yra įsibrovimo elementas, lygtinio paleidimo metu įvykdė naują nusikaltimą, nusikaltimams yra būdingas smurtinio elgesio panaudojimo modelis; 2) dinaminiai – gyvenimo būdo neigiami aspektai, negebėjimas atsiriboti nuo kitų asmenų neigiamos įtakos, smurtinis elgesys, apsvaigus nuo alkoholio, problemų identifikavimo, sprendimo, savo elgesio pasekmių numatymo sunkumai, kriminalinės nuostatos, neigiamos nuostatos į visuomenės narius; 3) apsauginiai – aukštasis neuniversitetinis išsilavinimas, darbo patirtis, patvirtinta galimybė gyventi pasirinktu gyvenamosios vietos adresu, patvirtinta galimybė įsidarbinti laisvėje.

Nagrinėjamu atveju yra nustatyta vidutinė pakartotino nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika, todėl yra būtina vertinti jos mažinimo pažangą. Kartu teismas atsižvelgia į tai, kad nuteistasis jau buvo vieną kartą lygtinai paleistas iš kalėjimo, nepaisant to, nepateisino jam teismo išreikšto pasitikėjimo ir vėl nusikalto. Atsižvelgiant į tai, jo veiksmai, nukreipti į asmeninį tobulėjimą ir socialinę reabilitaciją, turėtų būti ypatingai aktyvūs, o jų rezultatai akivaizdūs, pagrindžiantys jo kardinalų pasitaisymą, pakartotinai suteikiantys teismui objektyvų pagrindą vėl juo pasitikėti ir pritaikyti jo atžvilgiu minėtą institutą.

Įvertinęs anksčiau išdėstytus duomenis, teismas daro išvadą, kad laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu M. K. neabejotinai keičia savo elgesį teigiama linkme. Jis nebuvo baustas drausmine tvarka, palaiko artimus socialinius ryšius su savo šeima, neturi įsiskolinimų, taip pat atsižvelgė į ankstesnes Komisijos rekomendacijas – pastaruoju metu pradėjo aktyviau vykdyti jo socialinei reabilitacijai būtinas priemones, o būtent, 2023 m. kovo 29 d. baigė dalyvavimą intervencinėje priemonėje „Smurto prevencijos programa“, jo dalyvavimas įvertintas kaip sėkmingas, taip pat nuo 2023 m. kovo 14 d. iki 2023 m. kovo 18 d. dalyvavo „Įžanginėje grupėje“ tikslu sustiprinti motyvaciją gydytis nuo priklausomybės, įgauti žinių apie priklausomybės ligą, vartojimo žalą, padarinius, galimus gydymosi būdus, formuoti teigiamą nuostatą blaivybėje bei pasiruošimą gydymuisi; dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse.

Kartu pastebėtina, kad nuteistasis įsitraukė į šių veiksmų atlikimą tik pastaruoju metu, iš esmės sudalyvavo tik dviejose priemonėse, susijusiose su jo pakartotino smurtinio elgesio prevencija ir psichiką veikiančių medžiagų vartojimo žala (kol kas sudalyvavo tik „Įžanginėje grupėje“). Be to, M. K. tik tris kartus dirbo su psichologu, o paskutinis užsiėmimas įvyko daugiau nei prieš pusę metų. Atsižvelgiant į tai, nėra pakankamai objektyvių duomenų apie nuteistojo pasitaisymo progresą. Tą patvirtina ir tai, kad M. K. nusikalstamo elgesio rizikos didžiąją dalį sudaro dinaminiai veiksniai, kurie iš esmės priklauso nuo paties nuteistojo elgesio laisvės atėmimo vietų įstaigoje, t. y. nuteistojo elgesio korekcija teigiama linkme vis dar yra galima, tačiau nuteistasis nededa maksimalių pastangų tai padaryti.

Nuteistasis visu jo laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu nedirbo, net neišreiškė noro įsidarbinti, nors turi išsilavinimą ir bausmės vykdymo metu įgijo naują specialybę bei kvalifikaciją. Pastebėtina, kad M. K. šiuo metu negauna jokių savarankiškai uždirbamų pajamų, o kalėjime pragyvena savo sugyventinės sąskaita. Šiame kontekste privaloma įvertinti tai, kad dalis nuteistojo padarytų nusikaltimų buvo įvykdyta tikslu greitai gauti pinigų. Nuteistasis savo pasyvumą minėtu aspektu pateisina tuo, jog mokėsi ne tam, kad dirbtų fizinį darbą, jo netenkina siūlomas darbo užmokestis, norėtų dirbti aukštesnės kvalifikacijos darbą. Pažymėtina, kad nuteistasis nededa pastangų užsiimti socialiai naudinga veikla ir kitais būdais, pavyzdžiui, pradėti vykdyti individualią veiklą ir užsidirbti lėšas savo intelektualiniais gebėjimais. Taigi, nors nuteistasis nurodo, kad laisvėje dirbs savo ankstesnėje darbovietėje, šiuo metu jis nesiima visiškai jokių veiksmų, objektyviai patvirtinančių jo motyvaciją užsiimti socialiai naudinga veikla, gauti pragyvenimui būtinas lėšas nuosavomis pastangomis ir teisėtais būdais.

Apibendrinant pažymėtina, kad lygtinio paleidimo instituto taikymas iš esmės nėra imperatyvus įpareigojimas kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą laisvės atėmimo bausmės dalį ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį visais atvejais taikyti. Šiuo atveju teismui pateiktoje medžiagoje yra užfiksuoti tiek teigiamai, tiek neigiamai M. K. apibūdinantys duomenys. Nuteistasis keičia savo elgesį tinkama linkme, pastaruoju metu pradėjo aktyviau vykdyti individualios reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau kol kas nėra pakankamai objektyvių duomenų apie jo resocializacijos rezultatus. Be to, kaip jau minėta, nuteistasis nesiima visiškai jokių veiksmų, realiai įrodančių jo motyvaciją dirbti ir savarankiškai užsidirbti teisėtais būdais. Atsižvelgiant į tai, yra būtini tolimesni nuoseklūs ir aktyvūs nuteistojo veiksmai (tolimesnis aktyvus dalyvavimas socialinės reabilitacijos priemonėse, reguliarus darbas su psichologu, užimtumas), nukreipti į jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą, maksimalų nusikalstamo elgesio rizikos dinaminių veiksnių kiekio sumažinimą.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad Komisija, priimdama Nutarimą, nepažeidė nustatytų reikalavimų, elgėsi teisėtai ir pagrįstai bei, išnagrinėjusi visas klausimo sprendimui reikšmingas aplinkybes, priėmė pagrįstą Nutarimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos galimybės nebuvimo.

Kartu pabrėžtina, kad toks teismo procesinis sprendimas neužkerta kelio spręsti dėl nuteistojo teisinės padėties ateityje. Nuteistasis gali imti veiksmų, kurie rodytų jo motyvaciją sistemingai keisti savo elgesį ir įrodyti, kad jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo M. K. skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2023 m. birželio 19 d. nutarimo Nr. RV-25-2025 „Dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymo nuteistajam M. K.“.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.