- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-02-25
- Bylos Nr.
- 2-1740-329/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-08885-2012-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Šeškuvienė
- Ieškovas
- D. Ž.
- Atsakovas
- M. K., G. K.
- Trečiasis asmuo
- Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Kauno miesto savivaldybės administracijai
- Advokatai
- Karina Račkauskienė, Arūnas Virkutis
Kauno apylinkės teismo teisėja Virginija Šeškuvienė, sekretoriaujant Rasai Rutienei, dalyvaujant ieškovei D. Ž. ir jos atstovei advokatei Karinai Račkauskienei, atsakovams M. K., G. K. ir jų atstovui advokatui Arūnui Virkučiui, nedalyvaujant tretiesiems asmenims Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos ir Kauno miesto savivaldybės administracijai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. Ž. patikslintą ieškinį atsakovams M. K., G. K., tretiesiems asmenims Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl statybos pripažinimo neteisėta ir savavališkos statybos padarinių pašalinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė, galutinai sutikslinusi savo reikalavimus, prašo :
1) pripažinti atsakovų M. K. ir G. K. statomo statinio – stoginės, esančios sklype (duomenys neskelbtini), šalia sklypo (duomenys neskelbtini), ribos, statybą neteisėta;
2) įpareigoti atsakovus M. K. ir G. K. nugriauti pradėtą statyti statinį- stoginę, esančią sklype (duomenys neskelbtini), šalia sklypo (duomenys neskelbtini) ribos;
3) priteisti bylinėjimosi išlaidas (146-149 b.l.).
Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė ir teismo posėdyje ji bei jos atstovė paaiškino, kad 2012-04-16 ieškovė pastebėjo, kad prie jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) ribos pradėtas statyti statinys atsakovams priklausančiame žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini). Kadangi pradėtas statyti statinys buvo prie pat sklypo ribos, o atsakovai nebuvo prašę jos sutikimo, todėl ji kreipėsi į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno skyrių dėl neteisėtai statomo statinio. 2012-05-28 raštu ji buvo informuota, kad savavališkos statybos faktas nėra nustatytas, nes statytojas M. K. pateikė 2005-07-05 statybos leidimą Nr.38-3GR390-370 ir 2005 m. gyvenamojo namo rekonstravimo projektą, kuriame numatyta stoginės statyba šalia ieškovės sklypo ribos adresu (duomenys neskelbtini), o prie projekto yra 2005 m. A. S. R. rašytinis sutikimas statyti stoginę prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribos. Tačiau ieškovė mano, kad tokia Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos išvada yra teisiškai nepagrįsta, kadangi gautoje iš Kauno miesto savivaldybės administracijos projektinėje dokumentacijoje matyti, jog stoginės statyba pradiniame projekte nebuvo numatyta, todėl ir leidimas jai statyti 2005-07-05 nebuvo išduotas. Ieškovė nurodė, kad atsakovų pateiktame į bylą projekte, kuriame numatyta stoginės statyba ir kurio vienas lapas 2005-11-21 suderintas su Urbanistikos skyriaus vyr.specialistu A. K., net jei ir pripažinus, kad toks derinimas buvo, jis prilyginamas raštiškam valstybės tarnautojo pritarimui ir remiantis Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 15 p., galiojo tik 3 metus, todėl 2012 m. pavasarį atsakovų statoma stoginė buvo jau nebegaliojant minėtam pritarimui. Kadangi atsakovų statomas statinys iki ieškovės sklypo ribos yra mažesnis negu 3 metrai, todėl mažinant šį atstumą, remiantis Statybos techniniu reglamentu STR 2.01.04:2004 „Gaisrinė sauga. Pagrindiniai reikalavimai“ turėjo būti gautas kaimyninio žemės sklypo savininko sutikimas raštu. Ieškovė nurodo, kad jos brolis A. S. R. niekada nebuvo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), savininku, jam priklausė tik dalis šiame sklype esančių pastatų, o žemės sklypo savininkais leidimo išdavimo metu, t.y. 2005 metais, buvo ieškovė ir A. S. R. Todėl atsakovams buvo privalomas ne A. S. R., o ieškovės ir A. S. R. sutikimas atsakovams statyti stoginę prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribos. Ieškovė teigia, kad pagal stoginės statymo metu galiojančius Statybos įstatymo 23 str. ir Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ reikalavimus yra privalomas gretimų žemės sklypų savininkų rašytiniai sutikimai, kai neišlaikomi teisės aktuose nustatyti atstumai iki žemės sklypo ribos. Todėl mano, kad atsakovų pradėta statyba pažeidžia imperatyvius nurodytų teisės normų reikalavimus, o ieškovei nesutinkant atstumo mažinimui, atsakovų vykdoma statinio statyba remiantis CK 4.103 str. 1 d. pripažintina neteisėta ir remiantis minėto straipsnio 3 d., turi būti nugriauta.
Atsiliepimas
Atsakovai į patikslintą ieškinį atsiliepimo nepateikė. Atsiliepime į pradinį ieškinį atsakovai prašė jo netenkinti (60-63 b.l.).
Atsakovai ir jų atstovas teismo posėdyje prašė patikslintą ieškinį atmesti ir paaiškino, kad atsakovai 2004-11-22 įsigijo žemės sklypą ir gyvenamąjį namą su ūkio pastatais adresu (duomenys neskelbtini). 2005 metais buvo paruoštas namo rekonstrukcijos projektas, o 2005-07-05 atsakovai gavo leidimą Nr.38-3GR390-370 gyvenamojo namo rekonstrukcijai, tuo pačiu ir stoginei metalinio garažo vietoje. Nurodo, kad iki stoginės statybos pradžios 2011 m. spalio mėnesį, įgytame sklype pietinėje dalyje stovėjo metalinis garažas prie ribos su žemės sklypu (duomenys neskelbtini) greta A. S. R. priklausančio pastato – garažo, esančio (duomenys neskelbtini). Atsakovai teigia, kad derinant stoginės projektą jie kreipėsi į kaimyniniame sklype gyvenančius A. S. R., A. S. R. ir M. R. sutikimo įrengti stoginę vietoje metalinio garažo. Nurodo, kad visi trys davė žodinį sutikimą, o A. S. R., kaip savininkas garažo, prie kurio atsakovai ketino statyti stoginę, davė rašytinį sutikimą. Kad ieškovė 2005 m. buvo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) bendrasavininkė, atsakovai teigia nežinoję, pasitikėję kaimynystėje gyvenančiais ieškovės broliais ir motina. Atsakovai nurodo, kad 2011 m. balandžio mėnesį jie nugriovė metalinį garažą, 2011 m. spalio mėnesį sutvarkė gruntą, išlygino žemes, liejo stulpelius, klojo trinkeles. Apie tai, kad atsakovai ruošiasi statyti stoginę jie ieškovei pasakė 2011 m. liepos mėnesį, o 2011 m. spalio mėnesį atsakovas M. K. aprodė ieškovei statybvietę, paaiškino, kur bus statoma stoginė, kur nubėgs vanduo nuo jos. Nurodo, kad ieškovė neprieštaravo stoginės statybai, davė žodinį sutikimą statyti stoginę prie savo sklypo ribos. 2012 m. pavasarį tęsiant stoginės statybą, ieškovė pranešė, kad pakeitė nuomonę ir kad nesutinka, jog atsakovai statytų stoginę. Mano, kad ieškovės atsisakymas duoti sutikimą po pusmečio kai buvo jį davusi žodžiu, yra nepagrįstas, ieškovė nenuginčijo 2005-07-05 statybos leidimo, pagal kurį buvo statoma stoginė; taigi leidimas yra galiojantis, stoginė yra gyvenamojo namo priestatas, todėl naujo leidimo ar jo papildymo stoginės statybai nereikėjo, ieškovė nenurodė aplinkybių kuo pažeidžiamos jos teisės stoginės statyba, todėl mano, kad ieškinys nepagrįstas.
Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė. Atsiliepime į pradinį ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti (43-45 b.l.). Nurodo, kad pagal ieškovės prašymą 2012-05-07 atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje ir nustatė, kad žemės sklype (duomenys neskelbtini), prie ribos su žemės sklypu (duomenys neskelbtini), pradėta statyti stoginė. Patikrinimo metu statytojas M. K. pareigūnams pateikė 2005-06-05 statybos leidimą Nr.38-3GR390-370, 2005 metų gyvenamojo namo rekonstravimo projektą, kuriame numatyta stoginės statyba, projekto sudėtyje buvo 2005 metų A. S. R. rašytinis sutikimas statyti stoginę prie pastarajam priklausančio garažo, esančio (duomenys neskelbtini) ribos. Todėl patikrinimo metu nebuvo nustatytas savavališkos statybos faktas, apie tai buvo informuota ieškovė. Kadangi ieškovė neskundė 2012-05-28 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos jai adresuoto rašto, o taip pat nenuginčijo 2005-06-05 statybos leidimo, todėl mano, kad ieškovės ieškinys nepagrįstas ir turi būti atmestas.
Trečiojo asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį pranešta tinkamai (161 b.l.), iki teismo posėdžio pateikė prašymą bylą nagrinėti nedalyvaujant atstovui ir nurodė, kad palaiko 2012-07-19 atsiliepime išdėstytus argumentus (176 b.l.).
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija pateiktame atsiliepime į patikslintą ieškinį teigė, kad patikslinto ieškinio reikalavimų pagrįstumą palieka spręsti teismui (162-164 b.l.). Nurodė, kad atsakovų sklype adresu (duomenys neskelbtini) statoma stoginė pagal Statybos techninį reglamentą STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ yra I grupės nesudėtingas inžinerinis statinys; stoginės sąvoka apibrėžiama kaip stogas ant stulpų (gali būti su galinėmis sienomis ar be jų) žmonėms ar daiktams pridengti nuo kritulių ir saulės, kuris gali būti atskiras statinys ar priestatas prie kito pastato. Atsakovų statomos stoginės atveju remiantis Statybos techniniu reglamentu STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ nėra privalomas rašytinis pritarimas statinio projektui, tačiau yra privalomas gretimų žemės sklypų savininkų sutikimai. Todėl mano, kad atsakovams neįrodžius, kad jie turėjo gretimo sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) savininkų, tame tarpe ir ieškovės, sutikimą, ieškinys galėtų būti tenkinamas.
Trečiojo asmens Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį pranešta tinkamai (159 b.l.), iki teismo posėdžio pateikė prašymą bylą nagrinėti nedalyvaujant atstovui ir nurodė, kad palaiko 2013-01-08 atsiliepime į patikslintą ieškinį išdėstytus argumentus (171 b.l.).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė D. Ž. nuo 2007-05-17 yra viso žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkė (10-12, 181-182 b.l.). Nuo 2002-01-10 iki 2007-05-17 minėto žemės sklypo savininke ji buvo kartu su A. S. R. (10-12 b.l.).
Šiame žemės sklype esančių statinių bendrasavininkė ieškovė yra kartu su A. S. R., kuris 2012-0719 mirė (13-17, 183-186, 74 b.l.).
Nustatyta, kad atsakovai M. K. ir G. K. nuo 2004-11-22 yra savininkai žemės sklypo ir jame esančių statinių (duomenys neskelbtini) (118-120 b.l.).
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2005 m. birželio mėnesį atsakovų užsakymu buvo parengtas jiems priklausančio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) rekonstravimo projektas, o 2005 m. liepos 5 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento statybos leidimų ir infrastruktūros skyrius išdavė Statybos leidimą Nr.38-3GR390-370 statytojams M. K. ir G. K. gyvenamojo namo rekonstravimui (duomenys neskelbtini) (2012-11-08 Kauno miesto savivaldybės administracijos pateikto (118 b.l.) ir prijungto prie nagrinėjamos bylos gyvenamojo namo rekonstravimo techninio projekto 1 lapas).
Ieškovė remdamasi Kauno miesto savivaldybės administracijos pateiktu gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) rekonstravimo techniniu projektu ir CK 4.103 str. prašo pripažinti atsakovų statomo statinio – stoginės, esančios sklype (duomenys neskelbtini) šalia sklypo (duomenys neskelbtini) ribos, statybą neteisėta, kadangi atsakovai pažeisdami Statybos įstatymo 23 str., Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, Statybos techninio reglamento STR 2.01.04:2004 „Gaisrinė sauga. Pagrindiniai reikalavimai“ reikalavimus vykdo statybą, neturėdami jos kaip gretimo sklypo (duomenys neskelbtini) savininkės rašytinio sutikimo kai neišlaikytas atstumas iki gretimo sklypo ribos.
Atsakovai su ieškiniu nesutinka, teigdami, kad stoginė yra jų gyvenamojo namo priestatas ir jos statybą vykdo turėdami 2005-07-05 statybos leidimą, kuris nėra nuginčytas ir galioja; kad stoginė statoma buvusio metalinio garažo vietoje, kurį jie nugriovė; kad ieškovė stoginės statybai davė žodinį sutikimą. Savo prieštaravimus grindžia į bylą pateiktais įrodymais : 2005 m. liepos 5 d. Statybos leidimu Nr.38-3GR390-370; 2005 m. spalio mėnesio atlikto gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) rekonstravimo projekto korektūros techniniu projektu (99-110, 144 b.l.); 2005 m. rugsėjo 7 d. A. S. R., kuris buvo garažo savininku sklype (duomenys neskelbtini), prie kurio atsakovai stato stoginę, rašytiniu sutikimu (98 b.l.) bei ieškovės žodiniu sutikimu, duotu 2011 m.liepos mėnesį, kurį įrodinėja liudytojų G. K. bei H. O. parodymais.
Nustatyta, kad statybos leidimas gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) rekonstravimui atsakovams buvo išduotas 2005 m. liepos 5 d. (2012-11-08 Kauno miesto savivaldybės administracijos pateikto (118 b.l.) ir prijungto prie nagrinėjamos bylos gyvenamojo namo rekonstravimo techninio projekto 1 lapas). Duomenų, kad atsakovams būtų išduotas kitas, t.y. 2005-06-05, statybos leidimas, byloje nėra (19 b.l.). Todėl trečiojo asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atsiliepime, o taip pat kituose raštuose pateikti duomenys apie 2005-06-05 statybos leidimą Nr.38-3GR390-370, išduotą atsakovams ir kurį patikrinimo metu jie pateikė pareigūnams, neatitinka tikrovės.
Iš pateiktos į bylą techninio projekto dokumentacijos matyti, kad 2005-07-05 Statybos leidimas Nr.38-3GR390-370 statytojams M. K. ir G. K. gyvenamojo namo rekonstravimui (duomenys neskelbtini) buvo išduotas pagal 2005 metų birželio mėnesį UAB „Santakos architektūros studija“ parengtą techninį projektą, projekto vadovas A. G. (2012-11-08 Kauno miesto savivaldybės administracijos pateikto (118 b.l.) ir prijungto prie nagrinėjamos bylos gyvenamojo namo rekonstravimo techninis projektas). Prašyme išduoti statybos leidimą atsakovai nurodė, kad prašo išduoti leidimą gyvenamojo namo rekonstravimui ir telefono įvado išsaugojimui. 2005-07-05 statybos leidimas Nr.38-3GR390-370 atsakovams nesuteikė teisės statyti nagrinėjamos bylos ginčo statinį – stoginę. 2005 m. birželio mėnesį paruoštame techniniame projekte, kurio pagrindu buvo išduotas 2005-07-05 statybos leidimas, taip pat nebuvo suprojektuotas ginčo statinys – stoginė (2012-11-08 Kauno miesto savivaldybės administracijos pateikto (118 b.l.) ir prijungto prie nagrinėjamos bylos gyvenamojo namo rekonstravimo techninio projekto 53, 59, 60 lapai). Bylos nagrinėjimo metu atsakovai pateikė 2005 m. spalio mėnesį UAB „Santakos architektūros studija“ parengtą techninį projektą, projekto vadovas A. G. (96-110 b.l.). Iš šiame projekte esančio paaiškinimo (97 b.l.) matyti, kad po statybos leidimo išdavimo buvo atlikta gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) rekonstravimo projekto korektūra : buvo numatyta ir suprojektuota stoginės, kuri projekto korektūroje įvardijama pavėsine-garažu, statyba (100-101, 106-110 b.l.). Trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija pateikė teismui duomenis (141 b.l.), kad po 2005-07-05 statybos leidimo išdavimo atlikta gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) rekonstravimo projekto korektūra nebuvo pateikta Kauno miesto savivaldybės administracijai ir todėl iki šiol nėra įregistruota žyma apie dalinį projekto pakeitimą statybos leidime ir statybos leidimų registracijos žurnale (laikmenoje), kaip to šiuo atveju reikalavo statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“ nuostatos. Atsakovai šių trečiojo asmens duomenų nenuginčijo. Todėl vadovaudamasis aukščiau nurodytais motyvais teismas atmeta kaip nepagrįstus atsakovų argumentus, kad stoginės statybą jie vykdo turėdami šiai statybai 2005-07-05 išduotą statybos leidimą Nr.38-3GR390-370.
Atsakovai teigia, kad stoginė yra gyvenamojo namo priestatas, kad ji statoma vietoje nugriauto metalinio garažo ir jos statyba apima gyvenamojo namo rekonstravimą. Tačiau teismas šias atsakovų nurodytas aplinkybes taip pat atmeta kaip nepagrįstas. Iš 2005 m. birželio mėnesį paruošto techninio projekto, kurio pagrindu buvo išduotas 2005-07-05 statybos leidimas, ir 2005 m. spalio mėnesį atliktos šio projekto korektūros, matyti, kad 2005 m. spalio mėnesį suprojektuotos stoginės statybos vieta ne visiškai sutampa su buvusio metalinio garažo buvimo vieta : stoginė užima kur kas didesnį plotą prie ieškovei priklausančio sklypo (duomenys neskelbtini) ribos, metalinis garažas nesiekė gyvenamojo namo (144 b.l. ir Kauno miesto savivaldybės administracijos pateikto ir prijungto prie nagrinėjamos bylos gyvenamojo namo rekonstravimo techninio projekto 36, 51, 52 b.l.). Atsakovai teismo posėdyje patvirtino, kad 2011 m. pavasarį jie visiškai išardė metalinį garažą, išstumdė žemes, išlygino gruntą ir 2011 m. spalio-lapkričio mėnesį pradėjo stoginės statybą. Šios aplinkybės, o taip pat ir 2005 m. spalio mėnesį atlikta projekto korektūra leidžia daryti išvadą, kad stoginės statyba remiantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 str. 17 p. nuostatomis yra nauja statyba, o ne buvusio metalinio garažo ar gyvenamojo namo rekonstravimas. 2005 m. spalio mėnesio projekto korektūros aiškinamajame rašte nurodyta, kad ginčo statinys yra pristatomas prie esamo gyvenamojo namo (101 b.l.), o sklypo plano brėžinyje Nr.SP-2 sutartiniuose žymėjimuose statiniai nurodomi kaip atskiri: (1) rekonstruojamas pastatas ir (3) pavėsinė-garažas (110, 144 b.l.). Taigi, remiantis statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį", nuostatomis, apibrėžiančiomis priestato sąvoką kaip „prie esamo pastato pristatytas statinys,susietas su juo funkcionaliai ir tiesioginiu įėjimu iš pastato į priestatą: gyvenamojo namo šaltos pagalbinės patalpos, pastatytos jo „šiltų“ atitvarų išorinėje pusėje. Su negyvenamaisiais pastatais sublokuoti statiniai, kurie turi bent vieną bendrą sieną ir yra tos pačios paskirties, yra negyvenamojo pastato priestatai, nors juose ir nebūtų įėjimų iš vieno į kitą", darytina išvada, kad pagal pateiktą projekto korektūrą, pristatoma prie gyvenamojo namo stoginė (pavėsinė – garažas) negali būti laikoma jo priestatu, nes nėra su namu susieta funkcionaliai ir nėra susieta tiesioginiu įėjimu iš pastato į priestatą. Stoginė laikytina atskiru statiniu.
Remiantis Statybos įstatymo 2 str. 6 p. ir 9 p. bei statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Ne sudėtingi statiniai" nuostatomi ginčo statinys stoginė priskirtinas prie I grupės nesudėtingo inžinerinio statinio.
LR statybos įstatymo 23 str. numato, jog leidimas vykdyti naujo statinio statybą, statinio rekonstravimą privalomas, išskyrus nesudėtingus statinius, kurių sąrašą tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija.
Pagal ginčo statinio projektavimo metu galiojusio statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“, o taip pat pagal šio statinio statybos metu galiojančio statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Ne sudėtingi statiniai" nuostatas, I grupės nesudėtingiems statiniams taikomos LR statybos įstatyme numatytos išimtys - I grupės nesudėtingiems statiniams, išskyrus statomus kultūros vertybių ir saugomose teritorijose, neprivalomas statinio projektas, nereikalingas statybos leidimas, taip pat nenumatytas būtinumas gauti raštišką valstybės tarnautojo pritarimą.
Stoginės statybos metu galiojantis statybos techninis reglamentas STR 1.07.01:2010 "Statybą leidžiantys dokumentai" 11 priedo 3 p. numato, kad minimalus atstumas nuo inžinierinių statinių iki žemės sklypo ribos turi būti 3 metrai. Stoginės projektavimo metu galiojęs statybos techninis reglamentas STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ numatė, kad minimalus atstumas nuo inžinerinių statinių (išskyrus išvardytus lentelės 12-15 punktuose) iki kaimyninio sklypo ribos turi būti 1 m.Mažinant pastatų atstumą iki kaimyninio žemės sklypo ribos arba blokuojant gretimų žemės sklypų pastatus, turi būti išlaikomi gaisrinės saugos reikalavimai, numatyti statybos techniniame reglamente STR 2.01.04:2004 "Gaisrinė sauga. Pagrindiniai reikalavimai", ir gautas kaimyninio žemės sklypo savininko (naudotojo) sutikimas raštu, išskyrus tuos atvejus, kai pastatų blokavimas numatytas patvirtintuose teritorijų planavimo dokumentuose. Taigi minėtuose statybos techniniuose reglamentuose nustatyti minimalūs atstumai nuo nesudėtingų pastatų iki kaimyninio sklypo ribos ir įtvirtinta galimybė šiuos atstumus sumažinti iki 1 m (ar blokuoti pastatus ant sklypų ribos), tik turint rašytinį kaimyninio sklypo savininko (naudotojo) sutikimą (rašytinį susitarimą).
Statybos techninio reglamento STR l.07.01:2010 "Statybą leidžiantys dokumentai", 6 priedas reglamentuoja atvejus, kada yra privalomi rašytiniai pritarimai statinio projektui. Tais atvejais, kai statomas I grupės nesudėtingas statinys nuosavame žemės sklype ir ne kultūros paveldo objekto teritorijoje ar kultūros paveldo vietovėje rašytinis pritarimas statinio projektui nėra privalomas. Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 "Statybą leidžiantys dokumentai" 33 p. numato, kad kai naujo nesudėtingo statinio statybos atveju pagal teisės aktų reikalavimus neprivaloma parengti supaprastinto statybos projekto kaip statybą leidžiančius dokumentus privaloma turėti rašytinius sutikimus (susitarimus) besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų - kai statinį numatoma statyti arčiau žemės sklypų ribų, negu numatyta teisės aktuose. Atvejai, kai būtina gauti besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų rašytinius sutikimus, detalizuojami minėto Reglamento 11 priede. Šio reglamento 11 priedo 4 p. numatyta, kad rašytiniai gretimų žemės sklypų savininkų sutikimai privalomi statant stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau ne arčiau kaip 1 m (skaičiuojant atstumą horizontalioje plokštumoje nuo labiausiai išsikišusių konstrukcijų). Taigi, pagal stoginės statybos metu galiojančius teisės aktus, rašytinis pritarimas I grupės nesudėtingo inžinerinio statinio projektui nėra privalomas, tačiau visais atvejais yra privalomi gretimų žemės sklypų savininkų rašytiniai sutikimai, kai neišlaikomi teisės aktuose nustatyti atstumai iki žemės sklypo ribos. Statybos įstatymo 23 straipsnis taip pat numato, kad kai statybą leidžiantys dokumentai yra neprivalomi, tačiau pagal teisės aktų nuostatas privaloma gauti žemės sklypo savininkų ir valdytojų sutikimus, statybą leidžiantys dokumentai yra šių sklypų savininkų ar valdytojų rašytiniai sutikimai.
Taigi, remiantis aukščiau paminėtų teisės aktų reikalavimais norint statyti statinį šalia gretimo sklypo ribos neišlaikant minimalių nustatytų atstumų, kurie pagal statinio rūšį yra nuo 1 metro iki 3 metrų, būtina gauti gretimo žemės sklypo savininko rašytinį sutikimą. Atsakovai prieštaraudami ieškiniui savo argumentus grindžia 2005 m. gautu rašytiniu A. S. R. sutikimu ir 2011 metų vasarą gautu žodiniu ieškovės sutikimu. Tačiau kaip mayti iš bylos duomenų (10-12 b.l.) A. S. R. niekada nebuvo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininku. Stoginės projektavimo metu žemės sklypo savininkais buvo A. S. R. ir ieškovė D. Ž., o stoginės statybos metu žemės sklypo (duomenys neskelbtini) vienintelė savininkė yra ieškovė. Todėl stoginės projektavimo metu, nors šiuo atveju kaip jau minėta projektas ir nebuvo būtinas, A. S. R. ir ieškovės D. Ž., o stoginės statybos metu – tik ieškovės rašytinis sutikimas buvo privalomas, norint atsakovams pradėti statybą nesilaikant atstumo iki kaimyninio sklypo ribos. Todėl prie 2005 m. spalio mėnesį parengto atsakovams priklausančio gyvenamojo namo rekonstravimo projekto korektūros techninio projekto esantis 2005 m. rašytinis A. S. R. sutikimas nesukuria atsakovams jokių teisinių pasekmių, jis nėra teisiškai reikšmingas. Ieškovė neigia davusi atsakovams sutikimą statyti stoginę prie jai priklausančio sklypo ribos. Atsakovai ieškovės duotą sutikimą įrodinėja liudytojų G. K. bei H. O. parodymais. Tačiau teismas nesivadovauja minėtų liudytojų parodymais, kadangi liudytojai aiškino aplinkybes, susijusias su ieškovės žodiu išreikštu sutikimu statyti stoginę, o šiuo nagrinėjamu atveju Statybos įsatymo 23 str. reikalauja rašytinio gretimo sklypo savininko sutikimo, todėl esminė ginčo aplinkybė buvo ar ne ieškovės rašytinis sutikimas liudytojų parodymais nepatvirtintas.
STR 1.01.07:2002 ir STR 1.07.01:2010 įtvirtinta statytojo pareiga laikytis nustatytų atstumų iki kaimyninio sklypo ribos ir kaimyninio sklypo savininko (naudotojo) teisė sutikti arba nesutikti, kad šie atstumai būtų mažesni. Statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais siekiama užtikrinti, kad statybos darbai būtų atliekami nepažeidžiant kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, nesukeltų grėsmės kitiems asmenims, todėl šie reikalavimai negali būti vertinami kaip formalus teisės būti statytoju kaip vienos iš nuosavybės teisės įgyvendinimo formų ribojimas. Aukščiau nurodytos teisės aktų normos, nustatančios atstumus nuo nesudėtingų pastatų iki kaimyninių sklypų ribų, yra imperatyvaus pobūdžio ir turi tam tikrus viešuosius tikslus. Teisės aktuose nenustatyta galimybės, kad šie atstumai galėtų būti keičiami teismo sprendimu, tai gali padaryti tik suinteresuoti asmenys tarpusavio susitarimu. Civilinės teisės subjektai turi lygias teises savo nuožiūra naudotis civilinėmis teisėmis, todėl tuo atveju, kai kaimyninio sklypo savininkas atsisako duoti sutikimą statyti statinius mažesniu negu norminiuose teisės aktuose nustatytu atstumu iki gretimo sklypo ribos, toks asmuo neprivalo motyvuoti savo atsisakymo priežasčių, o statytojas pagal bendrąją taisyklę negali tokio atsisakymo ginčyti, Statytojas privalo užtikrinti imperatvviųjų teisės aktų reikalavimų laikymąsi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010). Todėl remiantis kasacinio teismo formuojama praktika atsakovai, nesilaikydami nustatytų atstumų privalėjo įsitikinti, kas yra gretimo sklypo savininkai ir gauti jų rašytinius sutikimus. Atsakovai, derindami jiems priklausančio gyvenamojo namo rekonstravimo projektą ir siekdami gauti gretimo sklypo savininkų sutikimą, kaip pakankamai apdairūs ir rūpestingi, turėjo žinoti gretimo sklypo (duomenys neskelbtini) savininkus, kadangi sklypas yra įregistruotas VĮ Registrų centre nuo 1995 metų, o jo savininkai D. Ž. ir A. S. R. projekto rengimo metu (2005 m.) buvo registruoti nuo 2002 metų (10-12 b.l.). Todėl teisės aktuose nustatytų atstumų pažeidimas kvalifikuojamas kaip gretimo sklypo savininko teisių, įtvirtintų teisės aktuose, pažeidimas.
Taigi, teismas, remdamasis išdėstymais motyvais, konstatuoja, kad atsakovų pradėta statyti stoginė statoma pažeidžiant imperatyviuosius normatyvinio statybos techninio dokumento (STR 1.07.01:2010 ir STR 1.01.07:2010 ir LR Statybos įstatymo 23 str.) reikalavimus ir ieškovei šio teisės akto garantuojamas teises. Todėl šis pažeidimas, vadovaujantis CK 4.103 straipsnio 1 dalimi, yra teisinis pagrindas kvalifikuoti statybą neteisėta. Pripažinus stoginės statybą neteisėta, yra pagrindas taikyti CK 4.1 03 straipsnio 3 dalyje ir Statybos įsatymo 28 str. nustatytas sankcijas, kadangi ieškovė, būdama gretimo žemės sklypo savininkė, kategoriškai atsisako duoti sutikimą atstumo sumažinimui. Todėl atsakovų vykdoma stoginės statyba adresu (duomenys neskelbtini) pripažintina neteisėta ir pradėta statyti stoginė nugriautina.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatavęs būtinumą suvienodinti kasacinio teismo praktiką dėl įrodinėjimo dalyko bylose, kuriose kaimyninių sklypų savininkai nesutaria dėl statybų viename iš sklypų, išaiškino, kad tuo atveju, kai reikalavimas reiškiamas, remiantis CK 4.103 straipsnio 2 dalimi, ir statybos teisėtumas ginčijamas teisės aktų reikalavimų pažeidimo pagrindu, įrodinėjimo dalykas yra tik statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo faktas, t. y. kaimyninio sklypo savininkas turi įrodyti, kokie teisės aktai ir kaip pažeidžiami, tačiau neturi įrodinėti, kokių neigiamų padarinių (žalos) jam sukelia tokios statybos, nes šių reikalavimų pažeidimas kvalifikuojamas jo subjektinės teisės, garantuojamos tuo teisės aktu, pažeidimu, o taip pat jis neturi pareigos kontroliuoti už statybos priežiūrą atsakingų valstybės institucijų veiklos ir ginčyti visų jų priimamų aktų, siekdamas apginti savo pažeistas teises, kurias jis turi galimybę apginti kitomis priemonėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010). Todėl atsižvelgiant į kasacinio teismo formuojamą praktiką atmestini kaip nepagrįsti atsakovų argumentai, kad ieškovė nenurodė aplinkybių ir motyvų, kuo yra pažeidžiamos jos teisės dėl stoginės statybos, kokias neigiamas pasekmes jai sukelia ir kad ieškinys atmestinas tuo pagrindu, kad nenuginčyti administraciniai aktai – 2005-07-05 statybos leidimas (prijungto prie bylos techninio projekto 1 lapas), Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje aktas (49-51 b.l.), 2012-05-28 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos rašto Nr.(15.2)-2A-7840 (25 b.l.).
Taigi, remiantis išdėstytų motyvų visuma, teismas daro išvadą, kad ieškovės ieškinys yra pagrįstas įrodymais, teisėtas, todėl tenkintinas visiškai (CK 4.103 str., CPK 178 str.).
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1, 2 d.). Ieškovė prašė priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas: 284 Lt sumokėto žyminio mokesčio (7 b.l.) ir 2000 Lt atstovavimo išlaidų (6, 8, 9, 175 b.l.).
Ieškovės prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų dydžių, todėl šis ieškovės prašymas tenkintinas pilnai.
Taigi, ieškinį patenkinus iš atsakovų ieškovės naudai priteistina iš kiekvieno po 142 Lt jos sumokėto žyminio mokesčio ir po 1000 Lt atstovavimo išlaidų, o taip pat iš atsakovų priteistina valstybės naudai iš kiekvieno po 32,45 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu - CPK 96 str.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 263-270 str., teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Pripažinti atsakovų M. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ir G. K., a.k. (duomenys neskelbtini) statomo statinio - stoginės (pavėsinės-garažo), esančio sklype (duomenys neskelbtini) šalia sklypo (duomenys neskelbtini) ribos, statybą neteisėta.
Įpareigoti atsakovus M. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ir G. K., a.k. (duomenys neskelbtini) per 2 (du) mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti pradėtą statyti statinį- stoginę (pavėsinę-garažą), esantį sklype (duomenys neskelbtini) šalia sklypo (duomenys neskelbtini) ribos.
Priteisti iš atsakovų M. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) ir G. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) ieškovės D. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) naudai iš kiekvieno po 142 Lt (vieną šimtą keturiasdešimt du litus) sumokėto žyminio mokesčio ir po 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) atstovavimo išlaidų.
Priteisti iš atsakovų M. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ir G. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) valstyvės naudai iš kiekvieno po 32,45 Lt (trisdešimt du litus 45 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, mokamų Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, įmonės kodas 188659752, sąskaitos Nr.LT247300010112394300 AB „Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.