- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-12
- Bylos Nr.
- e2A-415-896/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-00766-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Romeika
- Ieškovas
- K. K.
- Atsakovas
- D. A.
- Advokatai
- Ona Barkauskienė
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. K. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo K. K. ieškinį atsakovui D. A. dėl skolos priteisimo regreso tvarka.
Aprašomoji dalis
Teisėjas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas K. K. (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas iš atsakovo D. A. (toliau – atsakovo) priteisti 302,96 Eur skolą ir turėtas antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas.
2. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad atsakovas D. A. ir M. A. 2005 m. vasario 15 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 135 straipsnio 2 dalies 10 punktą buvo nuteisti laisvės atėmimo bausmėmis. Minėtu nuosprendžiu buvo patenkinti Prienų rajono apylinkės prokuratūros, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Prienų skyriaus (toliau – VSDFV) ir nukentėjusiojo V. Ž. civiliniai ieškiniai ir iš nuteistųjų solidariai priteista Valstybinei ligonių kasai 3934,9 Lt (1139,63 Eur), VSFDV – 1117,06 Lt (323,52 Eur) ir 4502,35 Lt (1303,97 Eur) nukentėjusiajam V. Ž.. Lietuvos Apeliacinis teismas 2005 m. liepos 7 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2005 m. vasario 15 d. nuosprendį pakeitė ir panaikino nuosprendžio dalį dėl 4502,35 Lt (1303,97 Eur) priteisimo nukentėjusiajam V. Ž.. Vykdant išieškojimą Valstybinės ligonių kasos atžvilgiu iš K. K. buvo išieškota 559,81 Eur skolos ir 257,50 Eur vykdymo išlaidų antstolio kontorai, iš M. A. išieškota 544,49 Eur skolos, iš D. A. išieškota 35,33 Eur skolos. Kiekvienas iš nuteistųjų turėjo pareigą sumokėti po 379,88 Eur skolos, tačiau iš K. K. buvo išieškota 559,81 Eur suma ir 257,50 Eur vykdymo išlaidų antstolio kontorai, iš M. A. išieškota 544,49 Eur suma (vykdymo išlaidos neišieškotos), o iš D. A. išieškota 35,33 Eur suma (vykdymo išlaidos neišieškotos). Ieškovas žalos atlygino 559,81 Eur vietoje jam tenkančios 379,88 Eur sumos (559,81 - 379,88 = 179,93 Eur) ir 257,50 Eur vykdymo išlaidų vietoje jam tenkančios 86,00 Eur dalies vykdymo išlaidų, todėl įgijo teisę regreso tvarka reikalauti iš atsakovo (bendraskolio) D. A. dalies to, ką jis įvykdė. Atskaičius ieškovui tenkančią dalį, iš atsakovo turi būti priteistina 265,76 Eur (179,93 Eur + 86,00 Eur). Ieškovas patyrė 37,20 Eur išlaidas rinkdamas teismui dokumentus. Tokiu būdu, iš atsakovo D. A. ieškovo naudai priteistina 302,96 Eur skolos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Alytaus apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 14 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo D. A. ieškovo K. K. naudai 256,76 Eur skolos, kitoje dalyje ieškinį atmetė.
4. Teismas padarė išvadą, kad yra pagrindas ieškinį dalyje dėl 265,76 Eur sumos priteisimo tenkinti, nes ieškovas atlygino ne tik sau, bet ir atsakovui tenkančią solidariai priteistą žalos sumą, antstoliui išieškojus 179,93 Eur žalos atlyginimą ir solidariai tenkančias vykdymo išlaidas 86,00 Eur sumoje.
5. Teismas atmetė ieškovo reikalavimą priteisti 37,20 Eur sumą, neįrodžius jų pagrįstumo. Šias išlaidas teismas nelaikė išlaidomis, tiesiogiai susijusiomis su ieškiniu.
6. Teismo vertinimu, ieškovo pateikti kvitai nepagrindžia aplinkybių, kad jie buvo skirti apmokėti išlaidoms, kurias ieškovas patyrė dėl dokumentų rinkimo, dalis jų yra 2017 m., nėra aiški jų paskirtis. Pateikti UAB „Kautra“ bilietai, skirti kelionių Prienai – Alytus, Panevėžys – Alytus, Prienai – Garliava išlaidoms apmokėti, taip pat neįrodo, kad išlaidos ieškovo buvo turėtos būtent dokumentų rinkimo kreiptis į teismą tikslu, o Lietuvos pašto siuntų kvitai, kuriais siųsta siuntos ankstesniu periodu Prienų rajono savivaldybei, Kauno apygardos teismui taip pat nepagrindžia ir neįrodo ieškovo prašomų priteisti sumų, be to, dalis kvitų yra sunkiai įskaitomi. Prie ieškinio taip pat nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovas sumokėjo antstoliui S. V. patvarkyme nurodytą 15,46 Eur sumą.
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
7. Ieškovas K. K., atstovaujamas advokatės Onos Barkauskienės, apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2018 m. lapkričio 14 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teismo sprendimo dalį civilinėje byloje Nr. e2-6562-805/2018, kuria atmestas ieškovo K. K. ieškinys dėl 37.20 Eur išlaidų, patirtų renkant dokumentus teismui, priteisimo, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - ieškovo ieškinį tenkinti pilnai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Pirmos instancijos teismas, nurodydamas, jog ieškovas nepagrindė ir neįrodė savo reikalavimų pagrįstumo, yra nepagrįsti. Vykdydamas Kauno apygardos teismo nuosprendį, Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. liepos 7 d. nutartį antstolis S. V. iš ieškovo išieškojo 559,81 Eur skolos ir 257,50 Eur vykdymo išlaidų, iš M. A. - 544,49 Eur skolos, iš D. A. – 35,33 Eur skolos ir vykdymo išlaidų. Ieškovas atlygino ne tik sau, bet ir atsakovui tenkančią solidariai priteistą žalos sumą. Rinkdamas dokumentus ieškovas patyrė papildomų išlaidų, tai būtent turėjo vykti į Kauno apygardos teismą (baudžiamoji byla buvo išnagrinėta Kauno apygardos teisme ir Lietuvos apeliaciniame teisme) gauti nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo nutartį. Antstolio S. V. buveinė yra Alytaus mieste, todėl, norėdamas gauti informaciją apie iš ieškovo išieškotas lėšas, ieškovas turėjo vykti į Alytaus miestą. Visos turėtos išlaidos yra patvirtintos pateikus autobusų bilietus.
7.2. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Šiomis kasacinio teismo nuostatomis pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą nesivadovavo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
9. Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo dalis, kuria netenkintas ieškovo reikalavimas dėl išlaidų, patirtų renkant dokumentus teismui, priteisimo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
10. Ieškovas ieškiniu prašė teismo priteisti iš atsakovo 179,93 Eur žalos atlyginimą, 86,00 Eur vykdymo išlaidas ir 37,20 Eur išlaidas, kurias ieškovas patyrė rinkdamas dokumentus teismui, t. y. viso prašė iš atsakovo priteisti 302,96 Eur. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies, priteisė 179,93 Eur žalos atlyginimą ir 86,00 Eur vykdymo išlaidas, ieškinį dalyje dėl 37,20 Eur išlaidų priteisimo atmetė. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovo reikalavimą dalyje dėl 37,20 Eur išlaidų, patirtų ieškovui renkant dokumentus teismui, nurodė, kad ieškovo pateikti dokumentai nepagrindžia ir neįrodo ieškovo prašomų priteisti sumų, dalis kvitų yra sunkiai įskaitomi, ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovas sumokėjo antstoliui S. V. patvarkyme nurodytą 15,46 Eur sumą.
11. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad rinkdamas dokumentus jis patyrė papildomų išlaidų (kelionės), tai yra turėjo vykti į Kauno apygardos teismą (baudžiamoji byla buvo išnagrinėta Kauno apygardos teisme ir Lietuvos apeliaciniame teisme) gauti nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo nutartį, turėjo vykti į Alytaus miestą į antstolio S. V. kontorą, norėdamas gauti informaciją apie iš ieškovo išieškotas lėšas. Visas turėtas išlaidas patvirtina pateikti autobusų bilietai.
12. Įrodinėjimo tikslas byloje – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnis). Reikšmingos bylai faktinės aplinkybės (įrodinėjimo dalykas) nustatomos įrodinėjimo priemonėmis, išvardytomis CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse. Įrodymai civilinėje byloje – bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos teismo proceso metu, išnagrinėjimu vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis (CPK 185 straipsnis). Vertindamas kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, teismas, be kita ko, turi nustatyti įrodymo ryšį su byla (įrodymo sąsajumą), ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo ar neegzistavo, taip pat kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokią išvadą. Įrodymų sąsajumas reiškia, kad informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, todėl teismas įvertina byloje esančią informacinę medžiagą laikydamasis CPK nustatytų įrodymų sąsajumo, leistinumo ir įrodymų vertinimo taisyklių.
13. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovo pateikti kvitai nepagrindžia aplinkybių, kad jie buvo skirti apmokėti išlaidoms, kurias ieškovas patyrė dėl dokumentų rinkimo, dalis jų yra 2017 m., nėra aiški jų paskirtis. Pateikti UAB „Kautra“ bilietai, skirti kelionių Prienai–Alytus, Panevėžys–Alytus, Prienai–Garliava išlaidoms apmokėti, taip pat neįrodo, kad išlaidos ieškovo buvo turėtos būtent dokumentų rinkimo kreiptis į teismą tikslu, o Lietuvos pašto siuntų kvitai, kuriais siųsta siuntos ankstesniu periodu Prienų rajono savivaldybei, Kauno apygardos teismui taip pat nepagrindžia ir neįrodo ieškovo prašomų priteisti sumų, dalis kvitų yra sunkiai įskaitomi. Nors pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog jis antstoliui S. V. sumokėjo patvarkyme nurodytą 15,46 Eur sumą, šių duomenų ieškovas nepateikė ir kartu su apeliaciniu skundu.
14. Esant nustatytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje pateiktus duomenis, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis pagrįsta ir teisėta, kurios keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.