Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-09-10 · Civilinė byla Nr. 2A-1825-881/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-09-10
Bylos Nr.
2A-1825-881/2013
Teisminio proceso Nr.
2-03-3-02880-2012-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vilija Mikuckienė, Virginijus Kairevičius, Danutė Kutrienė
Ieškovas
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
Atsakovas
A. S.
Trečiasis asmuo
O. S., P. R.
Kategorijos
  • 30.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1825-881/2013Teisminio proceso Nr. 2-03-3-02880-2012-1Procesinio sprendimo kategorija: 30.10. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. rugsėjo 10 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijaus Kairevičiaus, Danutės Kutrienės ir Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 15 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-4055-905/2012 pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui A. S. dėl įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius, tretieji asmenys – O. S. ir P. R..

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama įpareigoti atsakovą A. S. savo lėšomis per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. nugriauti prie gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), pristatytą 1,7 m x 4 m ir 2,5 m aukščio priestatą (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę; atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, leisti ieškovui pašalinti savavališkos statybos padarinius, reikiamas išlaidas išieškant iš atsakovo. Ieškovo teigimu, atsakovas, neturėdamas statybą leidžiančio dokumento, savavališkai prie gyvenamojo namo pristatė iš medinio karkaso priestatą, t. y. atliko gyvenamojo namo rekonstrukciją (aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 9 punktas). Anot ieškovo, šiuo atveju nesudėtingo statinio rekonstravimui reikalingas supaprastinas rekonstravimo projektas (Statybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 6 punktas, aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-812 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ 1 lentelės „Pastatai“ 1 punktas). Atsakovas gyvenamąjį namą rekonstravo neturėdamas supaprastinto rekonstravimo projekto ir taip buvo pažeisti Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punkto, 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 20 straipsnio 1 dalies 6 punkto, 23 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimai. Atsakovas per nustatytą laiką neįvykdė ieškovo reikalavimų savo lėšomis nugriauti pastatytą priestatą ir sutvarkyti statybvietę.

Atsakovas A. S. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad jam tapus namo savininku, uždara veranda (kurią prašoma nugriauti) jau buvo pastatyta ir nebuvo perstatoma. Ieškovui tenka pareiga nurodyti verandos statybos metus ir nustatyti statytoją; atsakovui šios aplinkybės nežinomos. Be to, atsakovo nuomone, ginčo priestatas atitinka statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 6.10 punkte įtvirtinto prieangio (tambūro) sąvoką ir tokios patalpos pastatymui nebuvo reikalingas leidimas ar kitas statybą leidžiantis dokumentas, t. y. jos pastatymas negali būti laikomas savavališka statyba (statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 12.1, 12.2 punktai).

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo P. R. prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad priestatas pastatytas ant žemės, kuri pagal bendraturčių žemės naudojimosi tvarką priskirta trečiajam asmeniui O. S. ir atsakovui, bet priestato stogas ir lietaus nutekėjimo sistema išsikiša į bendro naudojimo žemę – kelią, ir taip trukdo trečiajam asmeniui didesnėmis transporto priemonėmis įvažiuoti į savo žemės sklypo dalį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 15 d. sprendimu ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos ieškinį atmetė.

Teismas nustatė, kad byloje nėra duomenų, kada (bent metų tikslumu) atlikti (ar baigti) ginčo patalpos statybos darbai. Ieškiniu prašomo įpareigoti atsakovą nugriauti priestato matmenys: 1,7 m pločio, 4 m ilgio ir 2,5 m aukščio. Iš atsakovo pateiktų santuokos liudijimo ir nuotraukų bei vaizdo įrašo matyti, kad ginčo patalpa, kaip tokia, jau buvo pastatyta (ir naudojama) ne vėliau kaip 2002 m. rugsėjo 7 d., t. y. O. S. ir A. S. vestuvių dieną.

Aplinkos ministro 2002 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 184 patvirtinto STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 6.10 punkte (galiojusiame nuo 2002 m. liepos 1 d. iki 2010 m. rugsėjo 30 d.) buvo nustatyta, kad prieangis (tambūras) – nešildomas priestatas prie išorinių pastato durų (atskiriantis pastatą nuo lauko) su sienomis iki pusės patalpos aukščio ar per visą aukštį, kaip tarpinė patalpa tarp lauko ir šiltų pastato patalpų (kai sienų viršutinės dalys įstiklintos, prieangis vadinamas uždara veranda, kai neįstiklintas – atvira veranda). Teismas sprendė, kad dalyvaujančių byloje asmenų pateikti patalpos, kurią prašoma nugriauti, duomenys (šios patalpos apibūdinimai, nuotraukos ir vaizdo įrašas), teikia pagrindą šią patalpą vertinti kaip prieangį – uždarą verandą.

Pagal to paties statybos techninio reglamento privalomojo priedo „Nesudėtingų statinių sąrašo“ 1.1.2 punktą (redakcija, galiojusi iki 2004 m. rugpjūčio 3 d.) prieangis (atskiras pastatas ar priestatas prie gyvenamojo arba sodo namo), ne aukštesnis kaip 3 m ir kurio užimamas žemės plotas ne didesnis kaip 10 m², buvo priskiriamas I grupės nesudėtingiems statiniams, kuriems, vadovaujantis reglamento 12.1 ir 12.2 punktais (redakcija, galiojusi iki 2004 m. rugpjūčio 3 d.), neprivalomas statinio projektas, nereikalingi statinio projekto rengimo dokumentai, neprivaloma skirti statinio projekto vadovą ir nereikalingas statybos leidimas. Pirmiau nurodytos teisės normos, leidusios prieangį – uždarą verandą statyti be statinio projekto ir statybos leidimo, šiuo metu negalioja.

Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pagal civiliniame procese vyraujantį rungimosi principą (Civilinio proceso kodekso 12 straipsnis) kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Iš esmės analogiška įrodinėjimo pareiga įtvirtinta ir CPK 178 straipsnyje. Aplinkybės, susijusios su ginčo statinio statybos darbų atlikimo-pabaigos laiku ir jų statytoju, nepriskirtinos aplinkybėms, kurių nereikia įrodinėti. Tokių aplinkybių neįrodo ir savavališkos statybos akto (ar kitų ieškovo, jo darbuotojų-pareigūnų surašytų administracinio pobūdžio aktų) turinys. Dėl to, teismo vertinimu, ieškovas neįrodė faktinių aplinkybių (statybos darbų atlikimo-pabaigos laiko, konkretaus statytojo ar statytojų), kurios teiktų pagrindą nagrinėjamu atveju taikyti šiuo metu galiojančias (ar savavališkos statybos akto surašymo metu galiojusias) Statybos įstatymo ar tam tikrų statybos techninių reglamentų nuostatas, įpareigojančias prieangio statybai turėti statybą leidžiančius dokumentus. Teismas pažymėjo, kad jau vien tai teikia pagrindą pareikštą ieškinį vertinti kaip neįrodytą ir atmesti kaip nepagrįstą. Nepaisant to, atsakovas pateikė įrodymų (atsakovo paaiškinimai, liudytojos parodymai, nuotraukos, vaizdo įrašas), kurie patvirtina, kad prieangis – uždara veranda jau buvo pastatyta ir naudojama ne vėliau kaip 2002 m. rugsėjo 7 d. ir kad pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą statybą leidžiantys leidimai tokio priestato statybai nebuvo privalomi. Taigi šiuo atveju ne tik ieškovas neįrodė ieškinio pagrįstumo, bet ir atsakovas įrodė ieškinio nepagrįstumą.

Ieškovas, siekdamas pagrįsti ginčo priestato neteisėtumą, vartojo ir „rekonstrukcijos“ sąvoką apeliuodamas į tai, kad pristatant priestatą buvo rekonstruotas gyvenamasis namas ir kad tokiai (namo) rekonstrukcijai reikalingi atitinkami statybą leidžiantys dokumentai. Su tokiu teisės aiškinimu teismas nesutiko, nes toks aiškinimas nepagrįstai paneigtų pirmiau nurodytų statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 6.10, 12.1 ir 12.2 punktų taikymo prielaidas. Šiuo aspektu pažymėtina, kad reglamento 6.10 punkte prieangis apibrėžtas būtent kaip priestatas. Teismo vertinimu, būtų nelogiška-prieštaringa aiškinti, kad tokio priestato statybai statybą leidžiantys dokumentai būtų tuo pačiu ir reikalingi (nes vykdoma viso namo „rekonstrukcija“), ir nereikalingi (remiantis nurodyto reglamento 12.1, 12.2 punktais). Tokio teisinio reglamentavimo kontekste teismas ginčo priestato (prieangio) statybos nevertino kaip viso gyvenamojo namo „rekonstrukcijos“.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Nurodo, kad vadovaujantis suformuota teismų praktika, nepriklausomai nuo to, kada savavališka statyba pradėta, ji vis tiek lieka savavališka, t. y. neteisėta, ir jos padariniams šalinti taikytini įstatymai, galiojantys savavališkos statybos padarinių šalinimo metu. Be to, 2007 m. birželio 12 d. sudarytame žemės sklypo plane M 1:500 ginčo statinys nėra atvaizduotas, neįtrauktas į pastato, jo dalių ir priestatų kadastro, kitų statinių ir jų dalių kadastro duomenis, namų valdos techninės apskaitos bylą (CPK 178 str.). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ginčo statinys pastatytas po žemės sklypo sudarymo plano, t. y. po 2007 m. birželio 12 d. Pristatydamas prie gyvenamojo namo ginčo pastatą, atsakovas pakeitė statinio matmenis, todėl teigtina, kad atliko statinio rekonstrukcijos darbus, kuriems reikalingas statybą leidžiantis dokumentas. Taigi teismas neteisingai taikė teisės normas, reglamentuojančias statybos teisinius santykius, ir nepagrįstai vadovavosi LR aplinkos ministro 2002 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 184 patvirtinto STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ nuostatomis. Be to, ne nurodytas reglamentas, bet Statybos įstatymas nurodo, kokio statybą leidžiančio dokumento reikia statytojui siekiant atlikti statybas. Atsakovui nepateikus statybą leidžiančio dokumento, ieškovė pagrįstai nustatė, kad atsakovas atliko savavališką statybą. Nagrinėjamu atveju atsakovas nepateikė neabejotinų įrodymų, kad ginčo priestatą pastatė teisėtai, priešingai, surašytų savavališkos statybos akto bei reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius neginčijo, tuo pripažindamas savavališkos statybos faktą. Aiškindamas įstatymų dėl savavališkos statybos teisinių pasekmių pašalinimo galiojimą laiko atžvilgiu, teismas neatsižvelgė į trečiųjų asmenų interesus, nepasisakė dėl jų pozicijos.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas A. S. ginčija apeliacinio skundo pagrįstumą ir prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad tiek gyvenamojo namo dalies pirkimo pardavimo sutarties sudarymo dieną 1998 m. kovo 17 d., tiek 1998 metais, kuomet buvo sudarytas įkainavimo aktas Nr. 4194, namas ir jo išvaizda buvo tokia pati, kaip ir šiandien, t. y. atsakovui tapus namo savininku, uždara veranda buvo pastatyta ir ji niekuomet nebuvo perstatoma. Teikdamas ieškinį, ieškovas turi nurodyti verandos statybos metus bei nustatyti statytoją. Atsakovas statybos metų nurodyti negali, nes jie jam nėra žinomi. Pagal teismų praktiką, klausimas dėl statinio statybos (rekonstrukcijos) teisėtumo turi būti sprendžiamas pagal statybos teisinius santykius ir statinio reikalavimus nustatančius teisės aktus, galiojusius būtent šio statinio statybos metu. Taigi siekiant išsiaiškinti, ar teisėtai buvo pastatytas ginčo statinys (veranda), byloje turi būti tinkamai nustatyta, kada vyko jo statyba ir kada jis buvo baigtas statyti, t. y. šio statinio statymo laikotarpis. Kaip nustatė teismas, ginčo objektas (veranda) baigta statyti ne vėliau kaip 2002 m. rugsėjo 7 d., tad dėl verandos statybos teisėtumo turi būti sprendžiama pagal 2002 metais galiojusius teisės aktus. Remiantis jais, verandos pastatymas negali būti laikomas savavališka statyba.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, tinkamai pritaikęs materialinės ir proceso teisės normas, ieškovės ieškinį dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo atmetė (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Teisėjų kolegija, taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

Kaip teisingai nurodo apeliantė, kasacinio teismo praktikoje suformuota taisyklė, kad neteisėtos statybos padariniai turi būti šalinami taikant įstatymus, galiojančius šių padarinių konstatavimo ir šalinimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Č. ir kt. v. V. B. ir kt., bylos Nr.3K-3-240/2009, 2012 m. gruodžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. K. E. v. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, bylos Nr. 3K-3-616/2012), tačiau, priešingai nei teigia apeliantė, klausimas dėl statinio statybos teisėtumo turi būti sprendžiamas pagal statybos teisinius santykius ir statinio reikalavimus nustatančius teisės aktus, galiojusius būtent šio statinio statybos metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gruodžio mėn. 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. K. E. v. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, bylos Nr. 3K-3-616/2012). Taigi, siekiant išsiaiškinti, ar teisėtai buvo pastatytas ginčo statinys, turi būti nustatyta, kada vyko jo statyba ir kada jis buvo baigtas statyti, t. y. šio statinio statymo laikotarpis. Šis išaiškinimas, be kita ko, reiškia, kad viena įrodinėtinų ir teismų vertintinų aplinkybių savavališkos statybos bylose yra statinių statybos laikas.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčo statinis buvo pastatytas ne vėliau kaip 2002 m. rugsėjo 7 d. Tokią išvadą teismas padarė remdamasis byloje esančiu vaizdo įrašu ir nuotrauka, kurių apeliantė neginčija.

Išsamiai išanalizavęs ginčo statinio išvaizdą ir nustatytu ginčo statinio statybos metu galiojusio LR Aplinkos ministro 2002 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 184 patvirtinto STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ nuostatas, teismas padarė išvadą, kad ginčo statinis – tai prieangis-uždara veranda, kuriai pagal tuo metu galiojusį statybos reglamentą nebuvo privalomas statinio projektas, nereikalingi statinio projekto rengimo dokumentai, neprivaloma skirti statinio projekto vadovą ir nereikalingas statybos leidimas. Teismas taip pat argumentuotai ir, teisėjų kolegijos nuomone, teisiškai pagrįstai atmetė apeliantės argumentą, kad pastatytas prieangis turėtų būti kvalifikuojamas kaip viso gyvenamojo rekonstrukcija, kuriai reikalingas statybą leidžiantis dokumentas. Nekartodama pirmosios instancijos teismo motyvų, teisėjų kolegija jiems pritaria.

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentu, kad neginčydamas savavališkos statybos akto bei reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius, atsakovas pripažino savavališkos statybos faktą, nes atsakovui pripažįstant šį faktą, nagrinėjamas teisminis ginčas apskritai nebūtų kilęs.

Apeliantė taip pat tvirtina, kad teismas neatsižvelgė į trečiųjų asmenų interesus, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad trečiasis asmuo P. R. (kitas trečiasis asmuo – O. S., yra atsakovo sutuoktinė, todėl preziumuojama, kad jos interesai sutampa su atsakovo interesais) pirmosios instancijos teismo sprendimo neskundė, atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė, todėl nėra pagrindo teigti, kad skundžiamu sprendimu buvo pažeisti jo interesai. Kaip matyti iš bylos medžiagos, trečiasis asmuo patvirtino, kad ginčo statinis pastatytas ant atsakovui naudoti priskirto žemės sklypo ploto, pretenzijų dėl to trečiasis asmuo nereiškė, tik nurodė, kad statinio stogas ir lietaus nutekėjimo sistema išsikiša į bendro naudojimo žemę – kelią, ir taip trukdo trečiajam asmeniui didesnėmis transporto priemonėmis įvažiuoti į savo žemės sklypo dalį. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad pastaroji aplinkybė nėra šios nagrinėjamos bylos dalykas (statinio teisėtumo klausimas), todėl jei tam tikros statinio dalys trukdo trečiajam asmeniui naudotis savo nuosavybe, savo pažeistas teises jis gali ginti atskiroje civilinėje byloje CK 4.98 straipsnio nustatyta tvarka.

Remdamasis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį ieškovės apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo.

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas prašė priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau dokumentų, patvirtinančių šias išlaidas, nepateikė, todėl teismas šio atsakovo prašymo nesprendžia (CPK 98 str. 1 d.).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Virginijus KairevičiusDanutė KutrienėVilija Mikuckienė