Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Danutės Milašienės ir Donato Šerno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. sausio 5 d. nutarties, kuria atsakovas įpareigotas sumokėti trūkstamą žyminį mokestį, civilinėje byloje Nr. 2-1671-260/2011 pagal ieškovo „Swedbank“, akcinės bendrovės ieškinį atsakovui R. G., tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Projektų gama“ ir bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „PG Valda“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Atsakovas R. G. padavė Kauno apygardos teismui priešieškinį, kuriuo prašo pripažinti negaliojančiais 2006 m. kovo 9 d. laidavimo sutartį Nr. 06-010364/06-06-0103366-LA2 ir 2007 m. vasario 15 d. susitarimą Nr. 06-010364/06-010366/07-014759-LA, sudarytus tarp jo ir ieškovo AB „Swedbank“. Atsakovas už priešieškinį sumokėjo 133 Lt žyminį mokestį.

Teismas nutartyje nurodė, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. spalio 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2009, yra pažymėjusi, kad iš laidavimo sutarties sampratos akivaizdu, jog laiduotojas prisiima turtinius įsipareigojimus prieš kito asmens kreditorių (kreditorius), jeigu asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės, todėl laidavimo sutarčių pripažinimas negaliojančiomis yra turtinis reikalavimas. Tokį reikalavimą pareiškusiam atsakovui atsiranda procesinė pareiga, sumokėti žyminį mokestį, nustatytą CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu. Teismas nurodė, kad atsakovas laidavo už 12 417 608,85 Lt paskolos grąžinimą, todėl jis, prašydamas pripažinti negaliojančia laidavimo sutartį, privalo sumokėti maksimalaus dydžio - 39 600 Lt - žyminį mokestį. Kadangi atsakovas pateikė įrodymus, jog sumokėjo 133 Lt žyminį mokestį, nustatytinas terminas pateikti įrodymams apie sumokėtą trūkstamą 39 467 Lt žyminį mokestį.

1. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog priešieškinis yra turtinio pobūdžio. LAT suformuota vienoda teisės aiškinimo ir taikymo praktika vadovaujamasi ne a priori, o atsižvelgiant į visas nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes. Teigia, kad teismas turėjo nustatyti, kokios rūšies priešieškinis pareikštas byloje, kokios teisinės pasekmės atsirastų jo patenkinimo ar atmetimo atveju.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Atskirajame skunde iš esmės keliamas klausimas, ar reikalavimas pripažinti laidavimo sutartį negaliojančia yra turtinio ar neturtinio pobūdžio.

Laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Laidavimas yra papildoma (šalutinė) prievolė. Kai pasibaigia pagrindinė prievolė arba ji pripažįstama negaliojančia, pasibaigia ir laidavimas (CK 6.76 str.).

Nėra pagrindo sutikti su atsakovo R. G. atskirojo skundo argumentu, kad priešieškinis dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia yra neturtinio pobūdžio, nes juo neprašoma priteisti turto ar pinigų sumos, o tik prašoma nustatyti faktą, kad tarp sutarties šalių neatsirado konkretūs laidavimo santykiai.

Priešieškiniu atsakovas ginčija 2006 m. kovo 9 d. laidavimo sutartį ir 2007 m. vasario 15 d. susitarimą dėl 2006 m. kovo 9 d. laidavimo sutarties. Iš 2006 m. kovo 9 d. laidavimo sutarties (t. 1, b.l. 43-45) turinio matyti, kad laiduotojas R. G. visu savo turtu laidavo už UAB „PG Valda“ gautą 695 088 Lt kreditą. Laiduotojas R. G. įsipareigojo, kredito gavėjui tinkamai neįvykdžius visų ar dalies prievolių bankui pagal kredito sutartį, pirmumo tvarka patenkinti banko reikalavimus šioje sutartyje numatyta tvarka (sutarties 5.1 p.). Kaip matyti iš laidavimo sutarties 3.1 punkto nuostatos, laiduotojas savo turtu atsako solidariai su UAB „PG Valda“. 2007 m. vasario 15 d. susitarimo dėl 2006 m. kovo 9 d. laidavimo sutarties (t. 1, b.l. 53-54) 2 punktu šalys pakeitė sutarties 1.1 ir 3.1 punktus ir, iki 7 338 125,19 Lt sumos padidinus UAB ,,PG Valda“ suteikto kredito sumą, užtikrino tinkamą visų kredito gavėjo prievolių, atsirandančių pagal kredito sutartį, įvykdymą. Taigi, laidavimo sutartimi ir 2007 m. vasario 15 d. susitarimu yra užtikrintas pakankamai apibūdintos prievolės įvykdymas.

Tarp šios bylos ieškovo ir UAB „PG Valda“ yra kilęs ginčas dėl neatsiskaitymo pagal 2006 m. vasario 20 d. kredito sutartį, už kurios pagrindu kilusias prievoles, kaip galima spręsti iš į bylą pateiktų duomenų, laidavo atsakovas, o pagrindinio skolininko (UAB „PG Valda“) nesumokėta skola, kurią solidariai privalo padengti laiduotojas, yra konkretus įkainojamas turtas, kurio netekimo siekia išvengti atsakovas, paduodamas priešieškinį.

Pripažinus negaliojančia laidavimo sutartį, atsakovui išnyktų turtinio pobūdžio įsipareigojimai (prievolės) ieškovui „Swedbank“, AB, pagal kuriuos jis įsipareigojo atsakyti už UAB „PG Valda“ prievoles, kilusias iš ieškovo ir UAB „PG Valda“ kredito sutarties.

Šių aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad laidavimo sutarties pripažinimas negaliojančia yra turtinis reikalavimas, tad atsakovui R. G. atsiranda procesinė pareiga, vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, sumokėti žyminį mokestį kaip už turtinį ginčą.

Apeliantas atskirajame skunde taip pat teigia, kad trečiajam asmeniui BUAB „PG valda“ suteikto kredito suma pakito ir 2010 m. gruodžio 14 d. sumažėjo iki 4 105 659,10 Lt. Tačiau ši aplinkybė neturi jokios įtakos mokėtino už pareikštą priešieškinį žyminio mokesčio dydžiui.

Pasak apelianto, BUAB „PG valda“ bankroto procese vyksta ieškovui įkeisto turto realizavimas, tenkinami ieškovo ir kitų kreditorių reikalavimai. Tačiau šios aplinkybės yra susijusios su pareikšto ieškinio ir jo dydžio pagrįstumu, kurios šioje byloje stadijoje, sprendžiant priešieškinio priėmimo klausimą, nėra sprendžiamos.

Pagal CPK 80 straipsnio pirmosios dalies 1 punkto nuostatą, ieškinys nuo didesnės kaip trys šimtai tūkstančių litų sumos apmokamas tokio dydžio žyminiu mokesčiu - septyni tūkstančiai litų plius 1 procentas nuo ieškinio sumos, viršijančios tris šimtus tūkstančių litų. Bendras žyminio mokesčio dydis turtiniuose ginčuose negali viršyti trisdešimties tūkstančių litų.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. spalio mėn. 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2010 išaiškino, kad nurodyta trisdešimt tūkstančių litų suma yra ne žyminio mokesčio dydis, bet dydžio riba, todėl jai netaikoma CPK 82 straipsnio 1 dalies nuostata, pagal kurią CPK nustatytą žyminį mokestį teismai indeksuoja atsižvelgdami į ketvirčio vartojimo kainų indeksą. Tai reiškia, kad trisdešimties tūkstančių litų suma neindeksuotina ir visais atvejais žyminis mokestis pagal vieną teisinį reikalavimą negali viršyti trisdešimties tūkstančių litų.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad atsakovas, prašydamas pripažinti negaliojančia laidavimo sutartį, privalo sumokėti maksimalaus dydžio - 39 600 Lt - žyminį mokestį. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad maksimali žyminio mokesčio už paduotą ieškinį ar priešieškinį dydžio riba yra 30 000 Lt, kad ši suma negali būti indeksuojama, laikytina, jog pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl mokėtino už paduotą priešieškinį žyminio mokesčio dydžio.

Šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo nutartį pakeičia, šia nutartimi nustatyto žyminio mokesčio, mokėtino už paduotą priešieškinį, dydį sumažinant iki 29 867 Lt (300 000 Lt -133 Lt), ir nustatant terminą atsakovui iki 2011 m. gegužės 13 d. primokėti trūkstamą dydžio žyminį mokestį už paduotą priešieškinį. Atsakovas iki nurodytos datos turi pateikti pirmosios instancijos teismui dokumentus, patvirtinančius žyminio mokesčio sumokėjimą (CPK 115 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 4 punktu, 338 straipsniu,

n utaria:

Pakeisti Kauno apygardos teismo 2011 m. sausio 5 d. nutarties dalį, kuria atsakovas R. G. įpareigotas sumokėti trūkstamą žyminį mokestį, ir ją išdėstyti taip:

„Nustatyti atsakovui R. G. terminą iki 2011 m. gegužės 13 d. pašalinti nutartyje nurodytus trūkumus – pateikti teismui įrodymus apie sumokėtą trūkstamą 29 867 Lt (dvidešimt devyni tūkstančiai aštuoni šimtai šešiasdešimt septyni litai) žyminį mokestį.“

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.