Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Tomo Šeškausko, Vytauto Masioko ir pranešėjo Egidijaus Bieliūno,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. S. ir jo gynėjos kasacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 13 d. nuosprendžio, kuriuo S. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 214 straipsnį (nuo 2004-12-22 iki 2005-06-22 galiojusi įst. Nr. VIII-1968 red.) laisvės atėmimu dvejiems metams, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams, pagal BK 180 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu penkeriems metams šešiems mėnesiams už plėšimą V. N. bute, pagal BK 180 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu šešeriems metams už plėšimą L. P. bute, pagal BK 253 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams, pagal BK 259 straipsnio 2 dalį areštu dvidešimčiai parų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktais, bausmės, paskirtos pagal BK 214 straipsnį, 182 straipsnio 1 dalį ir 259 straipsnio 2 dalį, subendrintos jas apimant ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas dvejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, už dvi veikas pagal 180 straipsnio 3 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas septyneriems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu paskirta penkerių metų laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas devyneriems metams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose, jos pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Į bausmės laiką įskaityta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu paskirta ir atlikta bausmės dalis.

Iš nuteistųjų S. S., A. R. ir A. M. solidariai priteista V. N. 17 729 Lt turinei žalai ir 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, taip pat R. N. 17 729 Lt turtinei žalai atlyginti.

Skundžiamas ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 18 d. nuosprendis, kuriuo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 13 d. nuosprendis dėl S. S. pakeistas: pripažinta nuteistojo S. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog atlygino nukentėjusiesiems A. ir E. A. padarytą žalą. Iš nuosprendžio aprašomosios dalies dėl plėšimo L. P. bute pašalintas didelės pagrobtojo turto vertės kvalifikuojantis požymis. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Šioje byloje dar nuteisti V. M., A. R. ir A. M., tačiau kasacinių skundų dėl jų nepaduota.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. S. nuteistas už tai, kad Klaipėdos mieste veikdamas organizuota grupe:

su A. R., A. M., ir V. M., turėjusiu išankstinės informacijos, jog (duomenys neskelbtini) gyvenantis A. A. disponuoja didele pinigų suma ir yra išvykęs, 2005 m. gegužės 7-osios naktį, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, A. R. automobiliu atvyko prie A. A. namų, A. R. likus laukti automobilyje, V. M. ir A. M. nuo namo stogo į A. A. buto balkoną nuleistam S. S. išdaužus langą, patekus į butą ir iš vidaus atidarius duris V. M. ir A. M., iš buto pagrobė 19285 Lt vertės daiktų ir E. A. priklausančią banko kortelę „Visa Electron“ su kortelės PIN kodu, kuria pasinaudoję V. M. ir A. R., kitiems organizuotos grupės nariams vykdant vagystę iš A. buto, gegužės 8 d. tarp 4.32 val. ir 4.34 val. bankomate Herkaus Manto g. 6 nuėmė iš sąskaitos 3000 Lt, taip vagystės ir sukčiavimo būdu neteisėtai įgijo bendros 22 285 Lt vertės E. ir A. A. turto, kurį pasidalino tarpusavyje;

su A. M. ir A. R., turėjusiu duomenų, jog (duomenys neskelbtini) gyvenanti V. N. disponuoja didele pinigų suma, 2005 m. liepos 29 d. apie 10.30 val. S. K. automobiliu atvyko prie V. N. namų, S. S. likus laukti automobilyje, prie buto nuėjo A. R. ir A. M., kuris paskambino į duris, o V. N. jas atidarius, abu įsiveržė į butą, grasindami susidorojimu su mažamete jos dukra ir uždengdami jas lovatiese, taip atėmę nukentėjusiajai galimybę priešintis, iš buto pagrobė bendros 35 912,80 Lt vertės V. ir R. N. turto, kurį pasidalino tarpusavyje;

su A. M. ir A. R., turėjusiu duomenų, jog (duomenys neskelbtini) gyvenanti L. P. disponuoja didele pinigų suma, 2004 m. spalio 1 d. apie 17.40 val. atvyko prie L. P. buto, A. M. paskambinus į duris ir nukentėjusiajai jas atidarius, įsiveržė į butą, A. M. sudavus L. P. ne mažiau kaip du smūgius į galvą, taip nežymiai sutrikdžius sveikatą, po to kartu su A. R. lipnia juosta surišus jai rankas ir kojas, dusinant pagalve ir reikalaujant pasakyti, kur pinigai, tuo pat metu S. S. tame pačiame bute buvusiam nukentėjusiosios broliui J. A. sudavus vieną smūgį į galvą, tuo nežymiai sutrikdant sveikatą, surišus diržu ir lipnia juosta užklijavus burną, taip atėmus nukentėjusiesiems priešintis, iš buto pagrobė 30 600 Lt vertės L. P. turto, kurį pasidalijo tarpusavyje.

Be to, S. S. nuteistas už tai, kad iki 2007 m. vasario 21 d. 23.15 val., tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įgijo tris tabletes, kurių sudėtyje buvo bendros 0,318 g masės psichotropinės medžiagos – MDMA, taip pat neturėdamas leidimo įgijo perdirbtą pritaikant šaudyti 7,65 mm kalibro šoviniais fabrikinės gamybos dujinį pistoletą IŽ-79-8 Nr. TBO 2878 su savadarbiu šaunamojo ginklo priedėliu – duslintuvu ir trimis 7,65 mm kalibro šaudmenimis ir laikė bute Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kol 2007 m. vasario 21 d. apie 23.15 val. kratos metu psichotropines medžiagas, šaunamąjį ginklą bei šaudmenis rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Kasaciniu skundu nuteistasis S. S. ir jo gynėja prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 13 d. nuosprendžio bei Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 18 d. nuosprendžio dalį dėl plėšimo iš V. N. buto ir dėl šios veikos S. S. išteisinti, nes jis šios veikos nepadarė, bei sušvelninti jam už kitas veikas paskirtą bausmę.

Kasatoriai teigia, kad nuosprendžio aprašomojoje dalyje teismas nurodė, jog S. S., A. M. ir A. R. kaltė dėl plėšimo V. N. bute visiškai įrodyta, nors nustatė, kad šio plėšimo metu S. S. pasiliko laukti automobilyje, be to, pasisakė tik A. M. ir A. R. veiksmų aspektu, todėl pažeidė BPK 305 straipsnyje nustatytus reikalavimus apkaltinamojo nuosprendžio aprašomosios dalies turiniui, taip pat BPK 20 straipsnio reikalavimus. Surašydama nuosprendį teisėja padarė klaidą ir sutapatino S. S. su A. R., nes aktyviai dalyvavę nusikaltime A. M. ir A. R. nuteisti lengvesne ar tolygia bausme kaip S. S., kurio veiksmai ar neveikimas šiame plėšime net nenagrinėti.

Kasatoriai nesutinka su apeliacinės instancijos teismo argumentu, jog keliems asmenims padarius nusikaltimą bendrininkaujant, kaip šiuo atveju, organizuota grupe, baudžiamasis įstatymas nereikalauja, kad kiekvienas bendrininkas būtų padaręs visus veiksmus, aprašytus BK 178 bei 180 straipsnių dispozicijose. Kasatoriai teigia, kad nusikaltimą padarius grupei iš anksto susitarusių asmenų, bendrininkai atsako tik už tą nusikaltimą, kurį buvo susitarę padaryti, o nuosprendyje nenustatyta aplinkybių ir įrodymų, kad S. S. susitarė su kitais apiplėšti V. N. butą.

Nuteistasis ir jo gynėja mano, kad skirdama bausmes už plėšimą iš L. P. buto teisėja nuosprendžio tekste sutapatino S. S. su A. R., neatsižvelgė į S. S. veiksmus, taip pažeidė BPK 20 straipsnio nuostatas, nes bausmė S. S. neatitinka BK (skundo tekste – BPK) 58 straipsnio reikalavimų dėl bausmės skyrimo bendrininkams. Apeliacinės instancijos teismo pozicija, jog neteisinga ir nepagrįsta teigti, kad A. R. ir S. S. mažiau prisidėję prie organizuotos grupės sumanymo įgyvendinimo, taip pat prieštarauja BK 58 straipsnio nuostatoms.

Kasatoriai pažymi, kad S. S. nesutiko su jam inkriminuojama veika dėl E. A. banko kortelės Viza Elektron su kortelės PIN kodu pagrobimo bei iš bankomato nuimtų 3000 Lt, nes pats teismas nuosprendžiu pripažino, kad elektronine mokėjimo priemone pasinaudojo ir gavo pinigus, kuriuos vėliau pasidalino, V. M. su A. R.

Kasatoriai nurodo, jog teismas, nuosprendžiu skirdamas S. S. bausmę, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktu bausmes, paskirtas pagal BK 214 straipsnį, 182 straipsnio 1 dalį ir 259 straipsnio 2 dalį, subendrino apėmimo būdu ir skyrė subendrintą bausmę laisvės atėmimą dvejiems metams. Ši teismo išvada neatitinka 2007 m. kovo 27 d. kasacinėje nutartyje Nr. 2K-241/2007 išdėstytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pozicijos, kad bausmių apėmimas taikomas tik tada, kai padarytos veikos yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis, o kai iš pradžių pagrobiama elektroninė kortelė, po poros valandų panaudojama finansinei operacijai inicijuoti, yra skirtingu laiku ir skirtingais savarankiškais veiksmais padaromi du nusikaltimai, numatyti skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose – reali nusikalstamų veikų sutaptis, todėl bausmės iš dalies sudedamos pagal BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatas.

Kasatorių manymu, S. S. dėl plėšimo iš L. P. buto nubaustas laisvės atėmimu šešeriems metams nepagrįstai, todėl jie nesutinka ir su pagal BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalis subendrinta septynerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme bei mano, jog apeliacinis teismas šią bausmę turėjo sušvelninti ir sumažinti. S. S. paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo devyneriems metams bausmė yra per griežta, nes dėl kitų veikų S. S. prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi.

Kasatoriai nesutinka su priteista V. N. iš A. R., S. S. ir A. M. 17729,50 Lt suma turtinei žalai atlyginti, nes V. N. prašė priteisti 17427,50 Lt, bei priteista 20000 Lt suma neturtinei žalai, kuri viršija turtinės žalos dydį, atlyginti. Tokia suma yra nepagrįsta ir neatitinka formuojamos teismų praktikos, nes nukentėjusioji ne tik atgauna turtinės žalos atlyginimą, bet net ir praturtėja nuteistųjų sąskaita.

Atsiliepime į nuteistojo S. S. ir jo gynėjos kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokuroras prašo nuteistojo ir jo gynėjos kasacinį skundą atmesti. Prokuroras sutinka su teismo pozicija, kad bendrininkavimo atveju nebūtina, jog kiekvienas grupės narys atliktų visus plėšimo veiksmus. Pakanka, kad grupės narys suvoktų bendrininkų daromų veiksmų esmę, jiems pritartų ir turėtų su jais bendrą tyčią. Byloje pagrįstai pripažinta, kad S. S. žinojo apie bendrininkų ketinimus įsibrauti į V. N. butą, pagrobti ten esančias materialines vertybes bei tokiems nusikalstamiems ketinimams pritarė. S. S. skundžiamais nuosprendžiais nuteistas už septynias nusikalstamas veikas, iš kurių penkios padarytos su tais pačiais bendrininkais ir panašiais būdais, o tai rodo, kad visos veikos padarytos bendrai ir turint vieningą tikslą. Prieš padarant kiekvieną nusikaltimą buvo surandamos, apžiūrimos nusikaltimo vietos, tik po to važiuojama vykdyti nusikalstamų sumanymų. Be to, S. S. į Klaipėdos miestą atvykdavo tik po to, kai kiti bendrininkai informuodavo apie rastus butus, kuriuose turėdavo būti turto, pinigų. Teisiamojo posėdžio metu A. R. patvirtino, kad S. S. žinojo, kokiu tikslu vykstama prie N. buto. Be to, po plėšimo su S. S. atsiskaityta jam sumokant 2000 Lt. Kasatorių reikalavimas papildomų S. S. ir jo bendrininkų susitarimo dėl šio plėšimo įrodymų yra teismuose nepasitvirtinusi gynybinė versija, o teiginys, kad teismas S. S. dėl šio plėšimo sutapatino su A. R., yra niekuo neparemtas ir pagrįstai apeliacinės instancijos teismo atmestas.

Kasatoriai tvirtinimą, jog bausmė už plėšimą iš L. P. buto paskirta pažeidžiant BK 58 straipsnio nuostatas, grindžia nesutikimu su apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio nuostata, kad neteisinga ir nepagrįsta teigti, jog S. S. yra mažiau prisidėjęs prie organizuotos grupės sumanymo įgyvendinimo. Skundžiamas teismo motyvas išplaukia iš kito teismo nuosprendyje nurodyto motyvo, kad kiekvienas organizuotos grupės narys atlieka tam tikrą užduotį, turi skirtingą vaidmenį ir būtent kiekvieno iš bendrų veiksmai darė įtaką paties nusikalstamo sumanymo realizavimui, todėl kiekvieno iš jų vaidmuo yra vienodai svarbus ir būtinas siekiant nusikalstamo rezultato. Kasatoriai tai nutyli ir šiuo klausimu savo nesutikimo priežasčių bei motyvų nenurodo, todėl toks deklaratyvus kasacinio skundo teiginys negali būti pripažintas pakankamu BK 58 straipsnio taikymo pažeidimui konstatuoti.

Nesutikimas su nuteisimu dėl neteisėto mokėjimo instrumento - banko kortelės panaudojimo, nes S. S. negavo iš bendrininkų neteisėtai pasisavintų pinigų, neatitinka byloje surinktų įrodymų. S. S. pripažino dalyvavęs vagystėje iš A. buto, kurios metu buvo rasta ir pagrobta E. A. banko kortelė. Kartu vagystėje dalyvavęs A. R. patvirtino, kad iš bankomato paimtus pinigus padalino visiems bendrininkams.

Kasatoriai nurodo į netinkamai pritaikytą BK 63 straipsnį, kai bausmės, paskirtos už banko kortelės grobimą ir jos panaudojimą pasisavinant iš banko sąskaitos E. A. pinigus, bendrintos apėmimo būdu. Neaišku, ar kasatoriai siekia pagriežtinti S. S. už šiuos veiksmus paskirtas bausmes, ar tai daro dėl kitų kasaciniame skunde nenurodytų motyvų. Pirmosios instancijos teismas motyvavo, kodėl banko kortelės pagrobimas ir vėlesnis jos panaudojimas pasisavinant pinigus iš banko sąskaitos yra idealioji nusikaltimų sutaptis. Teismas nurodė, kad neteisėtas mokėjimo instrumento panaudojimas siekiant pagrobti didesnę nei 1 MGL sumą kvalifikuojamas kaip BK 214 straipsnyje ir 182 straipsnyje numatytų nusikaltimų sutaptis. Sunkinti nuteistojo S. S. padėties dėl šios veikos, pripažįstant nusikaltimų sutaptį realiąja ir taikant dalinį bausmių sudėjimą, negalima, nes dėl to nėra nukentėjusiojo ar prokuroro skundo. Todėl nėra įstatyme nustatyto pagrindo svarstyti, ar teismas pagrįstai šią sutaptį pripažino idealiąja ir taikė bausmių apėmimą. Prokuroras sutinka su teismų nuosprendžiuose nurodytais bausmių skyrimo motyvais ir mano, kad paskirta bausmė atitinka visus baudžiamojo įstatymo keliamus reikalavimus, todėl nėra aiškiai per griežta.

Kasacinis skundas atmestinas.

Dėl S. S. dalyvavimo apiplėšiant V. N. butą kvalifikavimo pagal BK 180 straipsnio 3 dalį

Kasatoriai teigia, kad S. S. be pagrindo nuteistas pagal BK 180 straipsnio 3 dalį už dalyvavimą padarant plėšimą V. N. bute. Jų teigimu, šio plėšimo metu S. S. į minėtą butą nėjo, liko automobilyje laukti A. M. ir A. R.. Byloje neįrodyta, kad S. S. su šiais asmenimis buvo susitaręs apiplėšti V. N. butą. Nuosprendžio aprašomojoje dalyje nenurodyti S. S. veiksmai, kuriais jis būtų dalyvavęs šio nusikaltimo padaryme.

Šie kasatorių argumentai neatitinka bylos dokumentų turinio. V. N. buto apiplėšimo aplinkybės buvo nuodugniai ištirtos ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartos. Teismas konstatavo, kad neįrodyta, jog padarant šį nusikaltimą dalyvavo V. M., todėl šiuo pagrindu jis išteisintas. Kitų kaltinamųjų – A. M., A. R. ir S. S. – kaltė dėl šio plėšimo pripažinta visiškai įrodyta. Teismas nustatė, kad šie kaltinamieji veikė organizuota grupe, vykdė iš anksto aptartą nusikaltimo planą, būdami pasiskirstę pareigomis. Žinodami, kad buto šeimininkai turi pinigų, S. S. automobiliu jie nuvyko į vietą ir, S. S. likus laukti automobilyje, A. M. su A. R. įsiveržė į minėtą butą, grasindami panaudoti smurtą atėmė galimybę nukentėjusiajai V. N. pasipriešinti ir pagrobė 35 912,50 Lt vertės svetimą turtą. Šio nusikaltimo inkriminavimą nuteistasis S. S. ir jo gynėja ginčijo apeliaciniame skunde. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. kovo 18 d. nuosprendyje šį klausimą detaliai aptarė, paaiškindama, kaip teismų praktikoje yra traktuojamas dalyvavimo organizuotoje grupėje požymis, numatytas BK 180 straipsnio 3 dalyje, ir kodėl šiuo konkrečiu atveju yra pakankamas faktinis pagrindas jį taikyti. Pagal BK 25 straipsnio 3 dalį organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Apiplėšiant V. N. butą dalyvavo trys asmenys, susitarę tą padaryti ir pasiskirstę vaidmenis. Plėšimas, numatytas BK 180 straipsnio 3 dalyje, yra sunkus nusikaltimas, šiai kategorijai priskiriamas vadovaujantis BK 11 straipsnio 5 dalimi. Teisėjų kolegija nurodė, kad S. S. nusikaltimus vieną po kito beveik be išimčių darė su tais pačiais asmenimis. Kaskart buvo atliekami parengiamieji darbai: renkama informacija apie butus, kuriuose yra turto, pinigų, surandamos ir apžiūrimos būsimų nusikaltimų vietos, o tik po to važiuojama vykdyti nusikalstamų sumanymų, dalinamasi pagrobtomis vertybėmis. Tai, kad S. S. žinojo, kokiu tikslu vykstama į V. ir R. N. butą, rodo ir jo gauta 2000 Lt suma už dalyvavimą šiame nusikaltime, ką patvirtina ir A. R. parodymai. S. S. vaidmuo padarant šį plėšimą teismų nuosprendžiuose, priešingai negu tvirtina kasatoriai, yra užfiksuotas pakankamai aiškiai. Kvalifikuojant veiką vadovautasi tinkamai išsiaiškintu baudžiamuoju įstatymu ir kokios nors jo taikymo klaidos inkriminuojant S. S. BK 180 straipsnio 3 dalį nuosprendžiuose nėra padaryta.

Dėl S. S. paskirtos bausmės individualizavimo

Kasatorių manymu, S. S. paskirta pernelyg griežta bausmė. Be to, ji nėra teisinga lyginant su bausmėmis, kurios paskirtos A. M. ir A. R. Dėl to pažeistos BK 58 straipsnio nuostatos.

Šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas pasisakė labai išsamiai. BK 58 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nusikalstamos veikos bendrininkams bausmė skiriama bendra tvarka, atsižvelgiant į asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką rūšį, formą, vaidmenį ir pobūdį. Šio BK straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad organizuotos grupės nariams už nusikaltimo padarymą paprastai skiriama griežtesnė bausmė negu bendrininkų grupės nariams. Nuosprendžiuose išdėstyti S. S. paskirtos bausmės individualizavimo motyvai rodo, kad nuo BK 58 straipsnio reikalavimų nėra nukrypta. Nuteistieji A. M. ir A. R. pripažinti organizuotos grupės nariais kaip ir S. S. A. M. santykinai švelnesnė bausmė paskirta įvertinus, greta kitų aplinkybių, ir tai, kad jis padėjo išaiškinti padarytas nusikalstamas veikas. Bausmės, paskirtos S. S. už plėšimą, padarytą V. N. bute, vidurkis yra mažesnis už sankcijos, nustatytos BK 180 straipsnio 3 dalyje, vidurkį. Atsižvelgiant į tai, kad S. S. šį nusikaltimą padarė veikdamas kaip organizuotos grupės narys, apeliacinės instancijos teismas už jį paskirtą bausmę pagrįstai įvertino kaip neprieštaraujančią teisingumo principui, atitinkančią nusikaltimo pobūdį, kaltininko asmenybę, kitas BK 61 straipsnyje numatytas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes. Tokia bausmė nelaikytina pernelyg griežta.

Kasaciniame skunde atskirai nurodoma, kad yra baudžiamojo įstatymo taikymo klaida, padaryta bausmes, paskirtas S. S. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnį ir 259 straipsnio 2 dalį, subendrinant ne jų sudėjimo, bet apėmimo būdu. Šis argumentas prieštarauja kasatorių principiniam siekiui, kad nuteistajam S. S. paskirtoji bausmė būtų sušvelninta. Pakeičiant bausmių subendrinimo būdą ir vietoje jų apėmimo taikant sudėjimą, subendrinta bausmė neišvengiamai būtų griežtesnė. Tokiu sprendimu būtų pabloginta nuteistojo padėtis, o nesant kasacinio skundo, kuriuo tai būtų prašoma padaryti, teisės taikymo požiūriu to neleidžia BPK 376 straipsnio 3 dalies nuostatos.

Dėl atlygintinos žalos dydžio

Kasatoriai nurodo, kad netiksliai apskaičiuotas nukentėjusiajai V. N. atlygintinos turtinės žalos dydis ir priteista pernelyg didelė neturtinės žalos atlyginimo suma.

Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje yra išaiškinta, kokiomis aplinkybėmis atsirado ir kaip vertintinas neatitikimas tarp skaičiais išreikštų turtinės žalos dydžių. Nukentėjusioji V. N. teisme prašė priteisti 17 729,50 Lt dydžio turtinės žalos atlyginimą. Būtent ši suma yra nurodyta pirmosios instancijos nuosprendžio ir aprašomojoje, ir rezoliucinėje dalyse. Kasatorių minima 17 427,50 Lt suma yra nurodyta tik vieną kartą ir tik toje nuosprendžio aprašomosios dalies vietoje, kurioje aptarinėjami plėšimo V. N. bute įrodinėjimo klausimai. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai šį įrašą įvertino kaip teisiškai nereikšmingą atsitiktinę techninę rašymo klaidą. Šio teismo priimtame nuosprendyje motyvai dėl V. N. priteistos patirtos neturtinės žalos atlyginimo dydžio yra išsamūs, atitinka įstatymo reikalavimus ir teismų praktiką.

Darytina bendra išvada, jog kasaciniame skunde nėra tokių argumentų, kurie rodytų, kad bylą išnagrinėję teismai yra netinkamai pritaikę baudžiamąjį įstatymą ar padarę esminių BPK nuostatų pažeidimų, dėl kurių skundžiamus nuosprendžius reikėtų pakeisti taip, kaip to prašo kasatoriai.

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo S. S. ir jo gynėjos kasacinį skundą atmesti.