- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-05-13
- Bylos Nr.
- 2K-266/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vytautas Piesliakas (pirm.), Rimantas Baumilas, Tomas Šeškauskas (pran.)
- Nuteistasis
- R. Z.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vytauto Piesliako, Rimanto Baumilo ir pranešėjo Tomo Šeškausko,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. Z. kasacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 29 d. nuosprendžio, kuriuo R. Z. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį trisdešimčiai parų arešto, pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą – dvejiems metams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas dvejiems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant atsiprašyti nukentėjusiąją ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
Taip pat skundžiama Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, kuria atmestas nuteistojo R. Z. apeliacinis skundas.
Aprašomoji dalis
n u statė:
R. Z. nuteistas už tai, kad 2007 m. rugsėjo 15 d., apie 5.00 val., viešoje vietoje, prie Utenos kultūros centro, esančio Aušros g. 49, Utenoje, įžūliu elgesiu, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, išvadinęs necenzūriniais žodžiais, tyčia dėl chuliganiškų paskatų smogė kumščiu ne mažiau kaip du kartus K. K. į kaktos dešinę pusę, vieną kartą spyrė į dešinės šlaunies sritį; dėl kraujosruvų kaktos dešinėje pusėje, dešinėje šlaunyje, galvos smegenų sukrėtimo padarė K. K. nesunkų sveikatos sutrikdymą bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Šalies argumentai
Nuteistasis R. Z. kasaciniu skundu prašo teismų sprendimus panaikinti ir baudžiamąją bylą jam nutraukti. Kasatorius teigia, kad baudžiamasis procesas šioje byloje negalimas, todėl ikiteisminis tyrimas buvo atliktas neteisėtai, pažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 6 punktą, 166 straipsnį. Byloje nėra nukentėjusiosios skundo, pareiškimo ar pranešimo apie nusikalstamą veiką, jos teisėto atstovo ar prokuroro reikalavimo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 284 straipsnio 1 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte. Teismai nekreipė dėmesio į tai, kad K. K. šioje byloje nepripažinta nukentėjusiąja, o tik yra duomenų, kad ji nukentėjusiąja pripažinta baudžiamojoje byloje Nr. 89-1-0543 dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 5 dalyje. Kadangi K. K. nėra nukentėjusioji, pagal BPK 20 straipsnio nuostatas jos parodymai nevertintini kaip įrodymai. Taip pat skunde teigiama, kad teismai vadovavosi įrodymais, nepatvirtinančiais R. Z. kaltės, ir sprendimus pagrindė spėjimais bei prielaidomis. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, nes neištaisė minėtų BPK pažeidimų.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į nuteistojo R. Z. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokurorė prašo kasacinį skundą atmesti. Prokurorė pažymi, kad kasaciniame skunde nurodyti argumentai dėl neteisėtai pradėto proceso ir nukentėjusiosios parodymų gavimo neteisėtumo apeliacine tvarka nebuvo nagrinėti, todėl pagal BPK 367 straipsnio 3 dalies nuostatas kasacinio skundo argumentai nagrinėtini atsižvelgiant į BPK 367 straipsnio 3 dalį ir 369 straipsnio 1 dalį. Prokurorė nurodo, kad ikiteisminis tyrimas dėl K. K. sumušimo iš pradžių buvo atliekamas baudžiamojoje byloje Nr. 89-1-0543-07, o pabaigus ikiteisminį tyrimą dėl veikos, numatytos BK 281 straipsnio 5 dalyje, iš šios bylos išskirtoje byloje Nr. 89-1-00593-08. Tai, kad K. K. buvo pripažinta nukentėjusiąja baudžiamojoje byloje Nr. 89-1-0543-07, o šioje išskirtoje byloje nebuvo pakartotinai pripažinta nukentėjusiąja, nelaikytina, jog ji naujoje byloje prarado savo procesines nukentėjusiosios teises ir pareigas. K. K. buvo apklausta BPK nustatyta tvarka, todėl jos parodymus pripažįstant įrodymu BPK 20 straipsnio 4 dalis nebuvo pažeista. R. Z. šioje byloje pripažintas kaltu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnio 1 dalį, todėl pagal BPK 167 straipsnio 1 dalį nukentėjusiosios skundo ar jos teisėto atstovo pareiškimo arba prokuroro reikalavimo nebuvimas neturi jokios įtakos ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo teisėtumui. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pagal nuteistojo apeliacinį skundą, BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatų nepažeidė.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo R. Z. kasacinis skundas atmestinas.
Dėl nenagrinėtinų skundo argumentų
Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Baudžiamosios bylos nagrinėjamos kasacine tvarka ir įsiteisėję teismų sprendimai tikrinami teisės taikymo aspektu pagal pagrindus, numatytus BPK 369 straipsnyje, t. y. jeigu kasaciniame skunde nurodyta, jog teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BPK 369 straipsnio 2 dalis) arba, nagrinėdami bylą, padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai vadovavosi prielaidomis ir rėmėsi įrodymais, kurie nepatvirtina kasatoriaus kaltės, vadovavosi nukentėjusiosios K. K. prieštaringais parodymais. Į tokius argumentus atsakytina, kad įrodymų vertinimo teisingumas buvo patikrintas nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Atlikęs įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teismas nutartyje išdėstė išsamius motyvus, paaiškinančius, kodėl nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas ir kodėl nuosprendyje įrodymai įvertinti teisingai. Nutartyje nukentėjusiosios K. K. parodymai ir su jais susiję kiti įrodymai aptarti bei nurodyta, kodėl teismas šiais įrodymais rėmėsi. Teismų išdėstyti įrodymų vertinimo motyvai kasaciniame skunde teisės taikymo aspektu neginčijami, o esantis prieštaravimas įrodymų vertinimui visiškai nesusietas su konkrečių BPK normų taikymo pažeidimais. Kasacinės instancijos teismui baudžiamojo proceso įstatymas nesuteikia galimybės nagrinėti fakto klausimų, iš naujo vertinti byloje surinktų įrodymų ir nustatinėti įrodytomis pripažintų bylos aplinkybių. Įrodymų vertinimo teisingumas (neteisingumas) yra susijęs su nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų atitikimu (neatitikimu) bylos aplinkybėms ir yra apeliacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas. Darytina išvada, kad tokie nuteistojo R. Z. kasacinio skundo argumentai nėra apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindas, todėl nenagrinėjami.
Dėl įrodymų leistinumo ir ikiteisminio tyrimo pradžios nustatymo
Esminis kasacinio skundo argumentas yra tai, kad R. Z. baudžiamasis persekiojimas nagrinėjamoje byloje vyko esant aplinkybėms, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas (BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punktas), o jo kaltumas įrodytas neleistinais įrodymais, nes K. K. pripažinta nukentėjusiąja ne BPK numatyta tvarka.
Pagal BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punktą baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nėra nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo arba prokuroro reikalavimo pradėti procesą tais atvejais, kai procesas gali būti pradėtas tik pagal nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą arba prokuroro reikalavimą. Iš nagrinėjamos bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminis tyrimas byloje dėl chuliganiškų paskatų padaryto K. K. nesunkaus sveikatos sutrikdymo pradėtas vadovaujantis prokuroro nutarimu, kuriuo šis tyrimas atskirtas nuo ikiteisminio tyrimo kitoje byloje. Toks ikiteisminio tyrimo atskyrimas yra numatytas BPK 170 straipsnio 4 dalies 1 punkte ir priskiriamas išimtinei prokuroro kompetencijai. BPK 2 straipsnio nuostatos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, įpareigoja prokurorą imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. Tokia ikiteisminio tyrimo pradžia atitinka BPK 166 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą ikiteisminio tyrimo pradžios vadą – ikiteisminis tyrimas pradėtas prokurorui pačiam nustačius nusikalstamos veikos požymius. Prokuroras pagal BK 281 straipsnio 5 dalį tiriamoje byloje, kurioje įtariamas kasatoriaus brolis M. Z., nustatęs, kad iki 2007 m. rugsėjo 16 d. įvykusio eismo įvykio, sukėlusio žmogaus žūtį, K. K. dėl chuliganiškų paskatų buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas ir reikia nustatyti šią nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atskyrė šį ikiteisminį tyrimą į atskirą.
Nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir BK 284 straipsnio 1 dalyje, nėra sąraše nusikalstamų veikų, išvardytų BPK 167 ar 407 straipsniuose, todėl ikiteisminis tyrimas šiose bylose pradedamas ir vyksta bendra tvarka be jokių išimčių. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą ir ikiteisminio tyrimo pradžios fiksavimo praktiką, jei prokuroras priima nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo atskyrimo ar atnaujina nutrauktą ikiteisminį tyrimą, tai tokio ikiteisminio tyrimo iniciavimui nereikalingas papildomas prokuroro reikalavimas, nukentėjusiojo (šiuo atveju K. K.) skundas ar nukentėjusiojo teisėto atstovo pareiškimas. Taigi nėra pagrindo teigti, kad kasatoriaus baudžiamasis persekiojimas nagrinėjamoje byloje buvo pradėtas pažeidžiant BPK normas ir vyko esant aplinkybėms, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas.
Pagal BPK 20 straipsnio 1 dalį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys. Šio straipsnio 4 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Šioje byloje visi duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas R. Z., būtent ir buvo gauti tokia tvarka. Kasatoriaus argumentai apie tai, kad nuosprendyje jo kaltumas įrodytas neteisėtais būdais gautais duomenimis (nepripažinus K. K. nukentėjusiąja), yra nepagrįsti. Pagal BPK 28 straipsnio 1 dalį ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi nukentėjusiuoju pripažįstamas fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padarė fizinės, turtinės ar moralinės žalos. 2008 m. spalio 3 d. prokurorui atskyrus ikiteisminius tyrimus, prie atskirtos bylos medžiagos buvo pridėtas ir 2008 m. sausio 9 d. ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimas, kuriuo K. K. pripažinta nukentėjusiąja (T. 1, b. l. 31). Šiame nutarime konstatuota, kad nusikalstama veika jai padaryta fizinė ir moralinė žala. Tai, kad nutarime netiksliai nurodyta nusikalstama veika, dėl kurios nukentėjusioji patyrė žalą, t. y. dėl „K. K. sumušimo“, ir tolesnio atskirto ikiteisminio tyrimo metu šis nutarimas nebuvo patikslintas, ar priimtas iš naujo nurodant tikslų pripažinimo nukentėjusiąja faktinį pagrindą, negali būti aplinkybe, leidžiančia manyti, kad K. K. ikiteisminio tyrimo metu nebuvo pripažinta nukentėjusiąja ir neįgijo nukentėjusiosios procesinių teisių ir pareigų. Priešingai, iš bylos medžiagos matyti, kad ji buvo apklausta, asmens parodymo atpažinti ir akistatos veiksmuose dalyvavo kaip nukentėjusioji, jos parodymai užfiksuoti vadovaujantis BPK taisyklėmis, taikytinomis nukentėjusiajam. Kita vertus, R. Z. pateiktame pareiškime apie įtarimą aiškiai suformuluota, kokiomis nusikalstamomis veikomis, padarytomis būtent K. K., jis įtariamas, kaltinamajame akte šios veikos aprašytos ir nurodyta, kad kasatoriaus kaltė grindžiama ir nukentėjusiosios K. K. parodymais. Bylos nagrinėjimo teismuose metu visi susiję su K. K. parodymais bylos duomenys buvo patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais, teismams tinkamai išaiškinus visiems proceso dalyviams jų teises ir pareigas. Netikslus nutarimo pripažinti K. K. nukentėjusiąja turinys neturėjo jokios įtakos byloje gautų ir teismuose ištirtų duomenų patikimumui ir nesuvaržė įstatymų garantuotų kaltinamojo T. Z. teisių.
Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje teismai rėmėsi leistinais įrodymais ir, juos vertindami, esminių BPK pažeidimų nepadarė, o kasatoriaus teiginiai, kad bylos proceso metu pažeistos kasaciniame skunde nurodytos BPK nuostatos, nepagrįsti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso BPK 382 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Nuteistojo R. Z. kasacinį skundą atmesti.