- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2012-09-18
- Bylos Nr.
- A2.6.-822-832/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-29-3-00687-2012-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Mindaugas Klemenis
- Pažeidėjas
- S. J.
- Advokatai
- Adomas Jonauskas
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
sekretoriaujat teismo posėdžių sekretorei Vidai Šurpienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam S. J., jo atstovui advokatui Adomui Jonauskui, institucijos surašiusios protokolą atstovui S. L.,
teismo posėdyje išnagrinėjo S. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos piliečio, administracine tvarka nebausto, administracinio teisės pažeidimo bylą ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. J. 2012-08-30 20.44 val. Laisvės g. 220, Mažeikiuose, vairavo automobilį „Chrysler Grand Voyager“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas 1,64 promilės girtumas).
Už šį pažeidimą atsakomybė yra numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalyje.
Šios faktinės aplinkybės nustatytos remiantis byloje esančiomis įrodinėjimo priemonėmis, o būtent: administracinio teisės pažeidimo protokolu, asmens blaivumo testo rezultato šaknele, informaciniu pranešimu, pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo, policijos pareigūno R. S. tarnybiniu pranešimu, M. D. paaiškinimu.
Motyvuojamoji dalis
Kad S. J. padarė šį administracinį teisės pažeidimą yra įrodyta ir liudytojų, policijos pareigūnų R. S. ir A. P. parodymais, kurie teismo posėdyje patvirtino, kad gavo informaciją apie tai, kad pastebėtas neblaivus vairuotojas. Liudytojas D. jiems paaiškino, kad matė kaip J. pradėjo važiuoti ir jis jį sustabdė.
S. J. kaltę akivaizdžiai patvirtina ir tiesioginiai įrodymai, t. y. liudytojo M. D. parodymai, kuris teismo posėdyje teigė, kad matė važiuojantį tą automobilį, po to prie parduotuvės matė ateinančius du vyrus, kurie iš niekur kitur negalėjo atsirasti. M. D. teigimu S. J. nuėjo į parduotuvę ir nusipirko butelį degtinės ir dar kažkokį butelį ir sėdo į automobilį. Kai pradėjo važiuoti jis jį sustabdė.
Administracinėn atsakomybėn traukiamo S. J. parodymai, kad jis tik atsisėdo į automobilį, bet nevažiavo vertintini kritiškai, kaip jo pasirinkta gynybinė pozicija, siekiant išvengti atsakomybės ir iš to išplaukiančios griežtos bausmės, tame tarpe ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
S. J. parodymus, kad jis ieškojo kam paskambinti, kas parvarytų jo automobilį, paneigia ir tas faktas, kad automobilis buvo priverstinai nuvežtas 2012-08-30 21.40 val., kadangi S. J. nebegalėjo pasirūpinti automobilio saugumu (b. l. 7, 10). Taigi, akivaizdu, kad jis neieškojo kas parvarytų jo automobilį, o automobilį vairavo pats, būdamas neblaivus.
Liudytojo V. J. parodymai taip pat vertintini kritiškai, kadangi jis taip pat suinteresuotas bylos baigtimi, nes S. J. yra jo bendradarbis bei draugas, su kuriuo kartu vartojo alkoholinius gėrimus.
Prieštaravimai tarp S. J. ir liudytojo V. J. parodymų leidžia pagrįstai teigti, kad S. J. vairavo automobilį, sustojęs prie parduotuvės nuėjo dar nusipirkti alkoholio ir toliau tęsė savo pažeidimą. Tai išplaukia iš šių prieštaravimų: S. J. 2012-09-10 teismo posėdžio metu teigė, kad automobilį pastatė apie 19.00 val. ir nuėjo gerti į miškelį. Tuo tarpu liudytojas V. J. 2012-09-17 teismo posėdžio metu teigė, kad apie 18 val. nuėjo į mišką, tokį laiką patvirtino ir S. J. atstovas. Be to, S. J. ir V. J. teigė, kad V. J. atsisėdo į automobilį palaukti S. J., kai tuo tarpu liudytojas M. D. parodė, kad V. J. laukė prie parduotuvės.
Nelogiška ir tai, kad nusipirkę butelį degtinės ir norėdami dar išgerti, tą butelį S. J. ir V. J. paliko automobilyje, ir išėjo nelaukdami policijos pareigūnų ir nepadėdami išsiaiškinti visas aplinkybes. Be to, jie automobilyje net paliko V. J. rankinę bei paliko atidarytą automobilio priekinių keleivio durelių langą, per kurį vėliau V. J. pasiėmė savo rankinę. O automatinį langą atsidaryti be užvedimo raktelių, jų nepasukus užvedimo spynelėje paprastai neįmanoma. Taigi, akivaizdu, kad jie būdami suaugę asmenys, būdami neblaivūs, šioje situacijoje visiškai pasimetė, ir vietoje to, kad prisiimtų atsakomybę, jos siekia išvengti meluodami ir prieštaraudami byloje sutrinktiems įrodymams.
Tai, kad S. J. jei būtų norėjęs galėjo toliau važiuoti nors ir būdamas neblaivus, tačiau nevažiavo paaiškinama tuo, kad tokiu atveju būtų akivaizdus faktas, kad automobilis nuo parduotuvės atsirado kitoje vietoje, o jo savininkas neblaivus, o kito blaivaus vairuotojo nebuvo.
Pažymėtina ir tai, kad liudytojas A. P. parodė, kad rašant dokumentus S. J. pasakė, kad žino kas galėjo jį įskųsti, tačiau kas tai, nepasakė.
Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis). Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekia užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių.
S. J. padarytas pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų. Todėl vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nelaikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą skirti švelnesnę nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
Administracinėn atsakomybėn traukiamojo asmens darbas, siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, panašaus pobūdžio bylose savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą ir nesuteikia jokio esminio prioriteto, svarstant administracinės atsakomybės švelninimą. Vairuotojas, dar prieš sėsdamas už automobilio vairo, turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimųjų ratui dėl pažeidimo darymo, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N-062-341-09).
Tai, kad S. J. darbas susijęs su transporto priemonių vairavimu nėra laikoma ypatingai pažeidėjo atsakomybę švelninančia aplinkybe. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, panašaus pobūdžio bylose savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (žr., pvz.: administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N3-34/2007, N1-413/2007). Ši taisyklė, atsižvelgiant į ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo pavojingumą, taikytina ir tais atvejais, kai pažeidimą padariusio asmens pareigos yra tiesiogiai susijusios su transporto priemonės vairavimu, o darbinės pajamos yra pažeidimą padariusio asmens pagrindinis pragyvenimo šaltinis (žr., pvz.: administracinio teisės pažeidimo byla Nr. N1-l378/2007).
Taigi, skirdamas administracinę nuobaudą bei vertindamas ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymo galimybę teismas atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, S. J. asmenybę - anksčiau administracine tvarka nebaustas, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Šios nustatytos faktinės aplinkybės leidžia spręsti, kad pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnį nėra, o S. J. yra skirtina sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – ir nustatytinas jos vidurkis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 330 straipsniu, transporto priemonių vairuotojai, apsvaigę nuo alkoholinių gėrimų, laikomi netekę specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) nuo nutarimo atimti šią teisę priėmimo dienos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 224, 287, 330 straipsniais,
nutarė:
Pripažinti S. J. kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalyje, ir paskirti jam 2500,00 Lt (dviejų tūkstančių penkių šimtų litų 00 ct) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams.
Vadovaujantis ATPK 330 straipsniu, S. J. laikomas netekusiu specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) nuo nutarimo atimti šią teisę priėmimo dienos.
Baudą patrauktas administracinėn atsakomybėn asmuo turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos.
Atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu organas (pareigūnas) priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje arba ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį.
Baudą turite sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“ (banko kodas 73000, mokėjimo paskirties kodas 6030). Įmokos mokėjimo kvitas pateikiamas Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariatui. Jeigu pažeidėjas per nustatytą terminą nesumoka baudos arba nepateikia įmokos kvito, nutarimas bus išsiųstas antstoliui vykdyti. Tokiu atveju pažeidėjas turės sumokėti ir vykdymo išlaidas bei atlyginimą antstoliui.
Šis nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui. Apeliacinis skundas paduodamas Šiaulių apygardos teismui per Mažeikių rajono apylinkės teismą.