- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-19
- Bylos Nr.
- TS-72-992/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Viktorija Šelmienė
- Nuteistasis
- D. Ž.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Šelmienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. Ž. (D. Ž.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. rugsėjo 16 d. nutarimo Nr. 59-150.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 16 d. D. Ž. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 2 dalį (2015 m. lapkričio 28 d. veika), BK 260 straipsnio 1 dalį (2015 m. gruodžio 14 d. veika), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, D. Ž. paskirta 3 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, bausmę subendrinus su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 25 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme, galutine subendrinta bausmė D. Ž. paskirta – laisvės atėmimas 3 metams 8 mėnesiams. Į bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal Vilniaus miesto apylinkės 2019 m. spalio 25 d. teismo nuosprendį. Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau –Komisija) 2021 m. rugsėjo 16 d. nutarimu Nr. 59-150 (toliau – ir nutarimas) nutarė netaikyti nuteistajam D. Ž. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Šalies argumentai
Nuteistasis D. Ž. pateikė teismui skundą dėl šio nutarimo panaikinimo. Skunde teigia, kad Komisijos nutarimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) nuostatų, kadangi jame nėra nurodyti Lygtinio paleidimo komisijos narių vardai ir pavardės. Sprendžiant dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo klausimą Komisijos posėdyje dalyvavo tik 4 ( keturi) Komisijos nariai, tai yra, klausimas buvo svarstomas ir sprendžiamas ne visa Komisijos sudėtimi pažeidžiant Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 164 straipsnio 1 dalies nuostatas. Be to, prieš Komisijos posėdį jis atitinkamai nebuvo informuotas apie Komisijos narių sudėtį ir tokiu būdu jam buvo atimta teisė atitinkamai pareikšti nušalinimą Komisijos nariams. Pažymi, kad kaip vienas iš motyvų, dėl ko jo atžvilgiu nebuvo taikomas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutas - gana dideli jo finansiniai įsipareigojimai, kurie sudaro 6452,61 Eur. Kas patvirtina, kad Komisija, priimdama sprendimą, vertino tik neigiamus faktus, o visiškai nevertino ir nepasisakė sprendime apie tai, kad jis moka pagal vykdomuosius dokumentus antstoliui po 30 % kas mėnesį. Šie pinigai išskaičiuojami iš jo algos. Turimi finansiniai įsipareigojimai negali būti pagrindas ir priežastis netaikyti Lygtinio paleidimo instituto. BVK nuostatos įpareigoja Komisiją sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo visapusiškai įvertinti ne tik įstatyme nustatytus privalomus kriterijus, bet ir atsižvelgti į visų kitų aplinkybių visumą - socialinius ryšius, galimybes adaptuotis laisvėje, atliktą bausmės dalį, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, asmenybę charakterizuojančius duomenis bei kitas svarbias aplinkybes. Komisija, spręsdama klausimą dėl jo lyginio paleidimo, visų šių aplinkybių nevertino, buvo vertinamos tik jo neigiamos savybės, bausmės dydis, kas, vadovaujantis BVK nuostatomis, apskritai neturi būti vertinama. Nutarime nekalbama apie jo vykdomas individualiame Socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, atliktus nemokamus gerbūvio darbus, lankytus kursus. Taip pat nebuvo įvertinti socialinio tyrimo išvadoje pateikti jį teigiamai charakterizuojantys duomenys, neatsižvelgta į tai, kad šiuo metu jis neturi galiojančių nuobaudų, kas rodo jo norą pasitaisyti, neįvertinta šiuo metu esanti jo sunki sveikatos būklė. Ankstesni taikyti lygtiniai paleidimai, nuteistojo teigimu, negali turėti lemiamos reikšmės ir būti pagrindu netaikyti lygtinio paleidimo instituto iš pataisos įstaigos, nes tokiais argumentais negalima paneigti, kad žmogus negali pasitaisyti, pasikeisti ir pakeisti požiūrį į gyvenimą, gyvenimo būdą ir mąstymą. Be to, paskutinis paleidimas iš Marijampolės akivaizdžiai parodo, kad įvyko teigiami pakeitimai jo [D. Ž.] mąstyme, kadangi šiuo metu bausmę jis atlieka už nusikaltimą, padarytą 2015 m. Kaip skunde pažymi nuteistasis, jis deda maksimalias pastangas minimalizuoti kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui, bet šios aplinkybės nebuvo vertinamos Komisijos. Komisija, svarstydama klausimą dėl Lygtinio paleidimo instituto taikymo, buvo neobjektyvi ir šališka. Argumentai dėl atsisakymo taikyti lygtinį paleidimą nėra pagrįsti teisiškai, priimtas nutarimas yra formalus, o teisinio argumentavimo nebuvimas yra pagrindas skundžiamą nutarimą panaikinti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo skundas atmestinas.
BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo. BVK 158 straipsnyje yra numatytas sąrašas aplinkybių, kurioms esant asmenys negali būti paleisti iš pataisos įstaigos lygtinai.
Pažymėtina, kad skundų dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų sprendimų teisėtumo nagrinėjimas yra ne bendrosios kompetencijos teismų, o specializuotų – administracinių teismų – prerogatyva, todėl teismas nepasisako dėl Komisijos priimto nutarimo teisėtumo, nagrinėjamu atveju nutarimas vertinamas tik atsisakymo taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam aspektu.
Skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje esantys duomenys patvirtina, kad D. Ž. padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką ir yra atlikęs įstatymo nustatytą jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas iš esmės sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau vien šių formalių pagrindų nuteistojo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nepakanka.
Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo yra vertinama socialinio tyrimo išvada, nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės bei jų įvykdymo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizika bei jos pokyčiai bausmės atlikimo metu (BVK 164 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo, turi atitikti ne tik įstatymu numatytų formaliųjų, bet ir materialiųjų sąlygų visumą. Būtina įvertinti, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Nuteisto asmens pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai. Įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais teismui nekyla, kadangi laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis būdamas bausmės atlikimo vietoje 2021 m. gegužės 11 d. Vilniaus pataisos namų direktoriaus įsakymu Nr. 7-161 ir jo paties prašymu buvo įdarbintas pagalbiniu darbininku. Vėliau iš pagalbinio darbininko pareigų perkeltas į šaltkalvio pareigas.
Kaip teigiama socialinio tyrimo išvadoje, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę D. Ž. pasižymėjo nuosekliu disciplinuotu elgesiu, nustatytų taisyklių bei režimo reikalavimų laikymusi. Drausmine tvarka neskatintas, baustas nebuvo, nėra fiksuota konfliktinių situacijų su nuteistąjį prižiūrinčiais pareigūnais. Nuteistasis palaiko socialinius ryšius su šeima, yra lankomas pasimatymų metu. Vertinant nuteistojo emocinę gerovę, nustatyta, kad D. Ž. nėra socialiai atsiskyręs, adaptuojasi įvairiose socialinėse bendravimo situacijose, geba užmegzti ir palaikyti ilgalaikius santykius. Vertinant nuteistajam taikytas socialines reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nustatyta, kad stebimas aktyvesnis nuteistojo įsitraukimas į resocializacijos procesą. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę D. Ž. sėkmingai baigė dalyvavimą „Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos“ programoje, nuteistasis taip pat dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, 2021 m. gegužės 5 d. atliko gerbūvio darbus, 2021 m. birželio mėn. pradėjo dalyvauti „Smurtinio elgesio keitimo“ programoje.
Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teismo vertinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.
Šiuo metu D. Ž. atlieka bausmę už kelių nusikalstamų veikų padarymą, dvi veikos, už kurias D. Ž. nuteistas paskutiniu teismo nuosprendžiu, priskiriamos sunkių nusikaltimų kategorijai. Nors sprendžiant dėl asmens lygtinio paleidimo svarbiausios aplinkybės neturėtų būti susijusios su asmens padarytų nusikaltimų sunkumu ir pavojingumu, tačiau, kita vertus, įvertinti, ar nuteistojo korekcijos progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę. Šiuo atveju D. Ž. bausmę atlieka ir už nusikaltimus, susijusius su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti, todėl nuteistojo nusikaltimų pavojingumas sudaro prielaidas griežčiau vertinti aplinkybes, reikšmingas nuteistojo lygtiniam paleidimui.
Lygtinis paleidimas yra susijęs su pataisos priemonių individualizavimu, todėl įstatymas įpareigoja tiek Komisiją, tiek teismą atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumą aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą.
Iš skundui nagrinėti pateiktos medžiagos matyti, kad atliekant nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, D. Ž. nustatyta aukšta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad vertinimo metu nustatyti kriminologiniai poreikiai, susiję su įdarbinimo galimybėmis, nuostata į darbinę veiklą, koreguojami tikslinių socialinės reabilitacijos priemonių pagalba. Stebimas nuteistojo aktyvesnis įsitraukimas į numatytų priemonių vykdymą bei teikiamas rekomendacijas. Probleminės sritys siejamos su lėšų įgijimo ir paskirstymo įgūdžių stoka, gyvenimo būdo ypatumais, kontaktais su kriminalines nuostatas turinčiais asmenimis, narkotinių medžiagų vartojimo problemomis, mąstymo, elgesio bei nuostatų sritimis. Įvertinus pagal ,,OASys“ metodiką išskirtus nuteistojo nusikalstamos elgesio rizikos dinaminius kriterijus, kurie gali būti mažinami, yra akivaizdu, kad nuteistajam reikia susikoncentruoti į šių probleminių sričių tobulinimą: kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų atsisakymą, turimų problemų identifikavimą ir kt. Visos šios aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, jog D. Ž. elgesio korekcija išimtinai teigiama linkme, kurios reikalaujama asmenį paleidžiant lygtinai, vis dar galima. Neabejotina, jog lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima (likusi iki statinių (nekintamų) kriminogeninių veiksnių svertinių taškų sumos) tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai, įvertinant nuteistojo elgesį pataisos namuose viso jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu.
Pagrįstai Komisija nutarime įvertino ir nuteistojo biografijoje buvusį faktą, jog D. Ž. praeityje jau buvo taikytas lyginio paleidimo institutas. Ši aplinkybė yra viena ir nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, kadangi atskleidžia jo požiūrį į privalomų priemonių laikymąsi bei leidžia prognozuoti jo elgesį ir lygtinio paleidimo atveju. Šiuo atveju svarbu pažymėti, kad socialinio tyrimo išvadoje vertinant nuteistojo nuostatas pateikta išvada, jog D. Ž. išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, neįvertino savo veiksmų pavojingumo, nekeitė savo elgesio. Nusikalstamos veikos padarytos ne atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos ir savo antivisuomeninių nuostatų, kurios jau buvo susiformavusios iki nusikalstamų poelgių.
Tai, jog atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, nuteistasis nebuvo baustas drausme tvarka, asmens išimtinai teigiamai necharakterizuoja. Pataisos įstaigos tvarkos laikymasis ir nustatytų ir bendražmogiškų elgesio taisyklių nepažeidinėjimas yra kiekvieno nuteistojo asmens pareiga ir tai nesudaro išimtinių aplinkybių svarstant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Abejonių tinkamu D. Ž. pasirengimu išėjus į laisvę savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis teismui kelia ir galimas jo finansinis nestabilumas. Nors teismui pateikta duomenų, kad lygtinio paleidimo atveju D. Ž. bus įdarbintas UAB (duomenys neskelbtini), tačiau šiuo atveju svarbu įvertinti aplinkybę, jog nuteistasis stokoja nuoseklios bei stabilios darbinės patirties laisvėje. Be to, svarbu įvertinti ir tai, kad nuteistasis turi skolinių įsipareigojimų, kurių dalis – 85,32 Eur padengta išskaitant iš darbo užmokesčio ir 44,18 Eur - iš trečiųjų asmenų lėšų, toks skolinių įsipareigojimų dengimas negali būti vertinamas kaip ženklus.
Teismui nekyla abejonių, jog D. Ž. palaiko artimus ryšius su savo šeima, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad ši aplinkybė (šeimos buvimas) egzistavo ir iki nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo ir tai nebuvo pakankama sąlyga atgrasyti nuteistąjį nuo nusikalstamo elgesio.
Sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo neabejotinai yra svarbus ir paties nuteistojo požiūris į jo įvykdytas nusikalstamas veikas, jo mąstymas, susiformavusios nuostatos. Pažymėtina, kad vertinant nuteistojo mąstymą ir elgesį, socialinėje išvadoje akcentuojama, kad D. Ž. nesugebėjo tinkamai identifikuoti ryšio tarp turimų problemų ir to, kaip jis pats prisideda prie problemų atsiradimo. Svarbu ir tai, kad nuteistasis nėra linkęs itin neigiamai apibūdinti savo nusikalstamą elgesį. Stebimas nuteistojo atsainumas savo elgesio pasekmių atžvilgiu, nepakankamas atsakomybės jausmas, paviršutiniškos emocijos, kaltės ir gailesčio stoka. Taigi išanalizavus aptartus duomenis, apibūdinančius D. Ž., darytina išvada, kad nuteistasis vis dar nesugeba identifikuojant savo neigiamų asmeninių savybių, sąlygojusių jo nusikalstamumą, ir nėra pajėgus jų keisti, todėl lygtinio paleidimo instituto taikymas jam būtų per ankstyvas.
Įvertinus aplinkybes dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, darytina išvada, kad nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, nors ir atskleidžiančių tam tikrus teigiamus D. Ž. elgesio pokyčius, nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Čia dar kartą būtina pabrėžti, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos negali būti taikomas tik formaliai įstatymo sąlygas atitinkantiems asmenims, o turi būti taikomas ne vien tik pasitikėjimo vertiems, bet ir jį pateisinantiems asmenims.
Teismas, atsižvelgdamas į D. Ž. asmenybę, nusikalstamo elgesio riziką, nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, sprendžia, kad šiuo metu nėra galimybės nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą, todėl nuteistojo skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu,
nutaria:
Atmesti nuteistojo D. Ž. (D. Ž.) skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. rugsėjo 16 d. nutarimo Nr. 59-150.
Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.