- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-12-18
- Bylos Nr.
- A5.-6467-961/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-05196-2019-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ilona Mateikienė
- Pažeidėjas
- D. B.
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje D. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebaustas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. B., būdamas UAB „F.“ direktoriumi, pažeidė Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto bei Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalies ir 43 straipsnio 1 dalies nuostatas, kadangi 2019 m. lapkričio 28 d. apie 19.22 val. įmonėje leido UAB „F.“ kavos bare adresu (duomenys neskelbtini), dirbti pardavėjai A. P., gim. (duomenys neskelbtini), nesudarius rašytinės darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie minėto asmens priėmimą į darbą.
Šiais veiksmais D. B. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas D. B. kaltę pripažino visiškai. Paaiškino, kad ši darbuotoja anksčiau dirbo jo įmonėje. Renginių metu jam nuolat trūksta vieno darbuotojo, todėl buvo ją pasikvietęs. Tą dieną taip pat vyko renginys, jis paprašė, kad A. padirbtų. Ji išdirbo apie 20 min., būtų dirbusi iki renginio pabaigos, tačiau tuomet atvyko Darbo inspekcijos atstovai. Gailisi dėl padaryto nusižengimo.
Tyrimo metu D. B. savo paaiškinime nurodė, kad Lapkričio 28 d. „Siemens arenos“ bare buvo rasta įmonėje nedirbanti darbuotoja, kurios paprašė laikinai pavaduoti, kol buvo oficialiame minėjime. Pasibaigus minėjimui, po 15 min. grįžo į barą dirbti. Dirbusios merginos duomenys A. P.. Neįdarbino, nes reikėjo tik tai dienai dirbti. Ateityje, jeigu reikės pagalbos, planuoja įdarbinti (b. l. 4).
ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymo faktą ir D. B. kaltę, be jo paties prisipažinimo, įrodo byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai.
Administracinio nusižengimo protokole yra užfiksuotos esminės padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės ir nurodyta, jog D. B. pažeidimą pripažįsta, gailisi, situaciją paaiškins teisme (b. l. 2).
Nelegalaus darbo tyrimo akte nurodyta, kad Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos (toliau – VDI) inspektoriai G. K., K. B. ir J. V., vykdydami VDI Vilniaus skyriaus vedėjo 2019 m. lapkričio 8 d. pavedimą Nr. 2444, 2019 m. lapkričio 28 d. apie 19.20 val. atliko patikrinimą „(duomenys neskelbtini)“ adresu (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu patikrinta arenos patalpose esanti kavinė „K.“. Nustatyta, kad kavinėje veiklą vykdo UAB „F.“, įm. k. (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu rasta dirbanti pardavėja A. P., gimusi (duomenys neskelbtini), kurios nebuvo įmonės darbuotojų sąraše. Apklausta raštu A. P. nurodė, kad prie kasos dirbo nuo 19 val., kol dirbusi barmenė yra išėjusi į tualetą. A. P. teigimu, pagelbėti paprašė D. B., tačiau jokio atlygio už tai ji negavo. Pažymima, kad A. P. nurodė, kad ji aptarnavo 5 klientus, į „S.“ pakliuvo per tarnybinį įėjimą, bilieto į koncertą neturi. Patikrinimo metu priėjęs UAB „F.“ direktorius D. B. nurodė, kad A. P. dirbo laikinai, kol jis buvo oficialiame minėjime. D. B. teigimu A. P. buvo neįdarbinta, nes jos reikėjo tik tai dienai, ateityje, esant poreikiui, planuoja ją įdarbinti. Taip pat patikrinimo metu atėjo įmonės darbuotoja E. U., gimusi (duomenys neskelbtini), esanti darbuotojų sąraše. A. P. anksčiau dirbo įmonėje nuo 2012 m. lapkričio 20 d. iki 2015 m. birželio 30 d. Tyrimo metu nustatyta, kad A. P. UAB „F.“ įdarbinta nuo 2019 m. gruodžio 6 d., barmenės pareigose (b. l. 3).
Tyrimo metu A. P. parodė, kad bare „F.“, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo prie kasos aparato nuo 19 val. iki 19.20 val., kol jame dirbusi barmenė buvo išėjusi į tualetą. Už savo buvimą prie kasos atlygio negavo. Išleisti merginą į tualetą paprašė D. B.. Būdama prie kasos aptarnavo 5 klientus. Bilieto į koncertą neturėjo, į patalpas pateko pro tarnybinį praėjimą. Su D. dėl darbo sutarties nekalbėjo (b. l. 5).
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos duomenimis, A. P. UAB „F.“ dirbo nuo 2012 m. lapkričio 20 d. iki 2015 m. birželio 30 d., taip pat matyti, kad 2019 m. lapkričio 29 d. duomenimis A. P. darbuotojų sąraše nebuvo, 2019 m. gruodžio 10 d. duomenimis A. P. darbuotojų sąraše jau buvo (b. l. 6-8).
Iš 2019 m. gruodžio 6 d. darbo sutarties Nr. 18 matyti, kad 2019 m. gruodžio 6 d. buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis tarp darbdavio – UAB „F.“ ir darbuotojos – A. P., darbo sutartyje nurodyta, kad darbuotoja pradeda dirbti nuo 2019 m. gruodžio 6 d. (b. l. 9-10).
VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro pagrindinių duomenų išrašo duomenimis UAB „F.“ generalinis direktorius yra D. B. (b. l. 12).
Motyvuojamoji dalis
ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta darbdavių ar kitų atsakingų asmenų administracinė atsakomybė už nelegalų darbą. Šio straipsnio dalies dispozicija yra blanketinė, t. y. kurios esminiai turinio elementai yra išdėstyti kituose teisės aktuose. Nelegalaus darbo sąvoka nustatyta Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte, pagal kurį nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą.
Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 1 dalies pagrindu darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (šio kodekso 34 straipsnis). Pagal šio straipsnio 2 dalį apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Šis reikalavimas netaikomas tais atvejais, jeigu asmuo priimamas į darbą pagal darbo sutartį, kurioje nurodyta, kad asmens darbo vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, ir kai pagal Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus arba Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis šiam asmeniui yra taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai socialinio draudimo srityje. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 43 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog darbo sutartis sudaroma raštu dviem egzemplioriais.
Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, jog kvalifikuojant veiką pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, o darbą pripažįstant nelegaliu, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus, dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos, asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, asmuo dirba atlygintinai; 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.
Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, jog D. B. kaltė padarius ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą yra visiškai įrodyta. Bylos duomenys patvirtina, kad D. B., būdamas UAB „F.“ direktoriumi, leido dirbti įmonėje pardavėjos darbą A. P. 2019 m. lapkričio 28 d. (duomenys neskelbtini), nesudaręs su ja rašytinės darbo sutarties ir apie jos įdarbinimą nepranešęs VSDFV teritoriniam skyriui ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios.
Iš Nelegalaus darbo tyrimo akto ir A. P. paaiškinimų matyti, jog patikrinimo metu A. P. atliko darbines pareigas – aptarnavo klientus. Be to susiklosčiusius faktinius darbo santykius įrodo ir tai, kad D. B. (direktorius) paprašė A. P. laikinai padirbti, ir nors ir A. P. teigia, kad dėl atlygio nesitarė ir jo negavo, teismo nuomone, darbo santykiai buvo susiklostę, nes A. P. į patalpas pateko per tarnybinį įėjimą, neturint bilieto į koncertą, dėl darbo laiko tarėsi su D. B., ankščiau yra dirbusi įmonėje legaliai, todėl nors ir nėra duomenų apie atlygio susitarimą ar jo gavimą, iš išvardytų duomenų galima spręsti, jog buvo dirbama atlygintinai. Visa tai leidžia spręsti, kad A. P. buvo leista dirbti nesudarius su ja darbo sutarties.
D. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų ANK 36 straipsnyje, nenustatyta.
Skirdamas administracinę nuobaudą D. B., teismas atsižvelgia į nusižengimo pobūdį (įmonėje nelegaliai dirbo vienas darbuotojas, dirbo tik vieną dieną) ir pavojingumą, į Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, jog D. B. nebaustas administracine tvarka. Yra nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Taip pat atsižvelgtina, kad D. B. įvykį tiriantiems pareigūnams netrukdė nustatyti pažeidimo aplinkybių, su jais bendradarbiavo, tyrimo metu ir teismo posėdžio metu kaltę pripažino. Taigi įvertinus aptartas aplinkybes darytina išvada, kad ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti D. B. už nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, paskyrus administracinę nuobaudą – baudą, kurios dydis nustatytinas minimalus, nustatytas straipsnio sankcijoje.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
D. B. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam administracinę nuobaudą – 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią AB banke Luminor Bank (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią AB banke Luminor Bank (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke Swedbank, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK): 19108778564.
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, nutarimas bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).
Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme numatyta tvarka, tad asmuo po nutarimo įsiteisėjimo turi teisę kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos su prašymu dėl baudos mokėjimo išdėstymo, kartu pateikdamas duomenis apie savo materialinę padėtį bei kitas reikšmingas aplinkybes.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.