Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2017-09-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2470-990/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-09-12
Bylos Nr.
1-2470-990/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-36232-2017-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Mindaugas Ražanskas
Kaltinamasis
S. G.
Nukentėjusysis
L. G.
Baudžiamoji byla Nr. 1-2470-990/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-36232-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.6.3.; 1.1.9.10.; 1.2.5.4.1.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugsėjo 12 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Ražanskas

sekretoriaujant Audronei Glambienei,dalyvaujant kaltinamajam S. G.,nukentėjusiajai L. G.,prokurorei Julijai Jolitai Kryževičienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. G., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, susituokęs, teistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- ir BK) 145 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nusikalstamos veikos aplinkybės

S. G. 2017 m. liepos 18 d. apie 09.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu grasino sutuoktinei L. G. sumušti ją, sulaužyti jai kojas bei ją nužudyti, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Teisiamojo posėdžio metu S. G. parodė, kad kaltinimo esmę jis supranta, dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo kaltę jis pripažįsta. 2017 m. liepos mėnesį, tikslios datos jis neprisimena, ryte jis užėjo pas žmoną, gyvenančią gretimame bute. Žmona pradėjo jį išvarinėti iš namų, jie pasibarė ir jis išėjo. Jis neprisimena, dėl ko jie barėsi, gal dėl to, kad jis buvo išgėręs. Kokiais žodžiais jie barėsi, jis neprisimena. Anksčiau buvo atvejų, kai jis mušė žmoną, jai grasino, dėl ko buvo atvažiavę policijos pareigūnai. Tuo metu bute dar buvo vyresnė dukra su vaiku, bet šie buvo kambaryje. Jų barnis vyko koridoriuje prie pravirų durų. Dukra barnį galėjo girdėti. Iš vakaro jis buvo išgėręs, nes šventė žmonos gimtadienį. Tuo metu jis buvo prasiblaivęs. Jis į butą buvo užėjęs, po to stovėjo tarpduryje, koridoriaus pusėje. Žmona jį iš buto išvarė, nes jis keikėsi, jis galėjo kažką pasakyti, kad kojas išsuks, kad žmoną nužudys ir pats nusižudys: jei jam išsprūdo koks žodis, tai nieko nereiškia. Ankščiau barniai kildavo dažnai. Jis buvo sumušęs žmoną, bet nestipriai. Šiuo metu jis gyvena ten pat, žmona irgi ten gyvena. Jis bendrauja su žmona. Dabar jis negeria apie porą mėnesių. Po šito įvykio su žmona jis nekonfliktavo. Jis blogai vertina savo žodžius. Žmona jam atleido. Jis ateityje žada nekonfliktuoti. Jis gailisi dėl šio įvykio ir atsiprašo žmonos.

Teisiamojo posėdžio metu L. G. sutiko duoti parodymus ir parodė, kad ryte jos vyras atėjo pas ją dar neišsiblaivęs. Pas juos yra taisyklė, kad jeigu vyras neišsiblaivęs ar dar išgėręs, jis nesirodo vaikams. Būdamas išgėręs jos vyras neprisimena, ką daro. Iš pradžių jie susitiko koridoriuje. Jis paėmė ją už rankos ir norėjo pasikalbėti, bet ji pasakė, kad jis neišsiblaivęs ir ji su juo nekalbės. Ji nuėjo namo, o jis- paskui ją. Ji su dukra prašė, kad jis išeitų, nes buvo neblaivus, bet jis tikriausiai užpyko, sakė, kodėl jis turi išeiti. Tada jis pasakė ją nužudysiąs ir pats nusižudysiąs, sakė išsuksiąs jai kojas. Kai atėjo dukra, tada vyras dar daugiau pradėjo grasinti. Ankščiau jos vyras prieš ją smurtavo, smurtaudavo išgėręs. Pirmus penkiolika metų jie gyveno labai blogai. Jos vyras vaikus myli, dukrai padeda vaiką auginti, nes ši viena. Vyras visus pinigus neša į šeimą, padeda vaikams ir anūkei. Ji nenori, kad jos vyras būtų nuteistas, jam pretenzijų neturi. Kadangi jis atsiprašė jos ir vaikų, negeria, grėsmės nekelia, ji prašo jo nebausti ir leisti susitaikyti.

Ikiteisminio tyrimo metu S. G. parodė, kad ji prieš maždaug devynis mėnesius grįžo iš užsienio į Vilnių ir gyvena pas savo motiną L. G. bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Kartu su jomis dar gyvena jos nepilnametis brolis M. G., kuriam 15 metų, mažametės sesės Š. G., 9 metų, S. G., 3 metų, bei jos 3 mėnesių amžiaus dukra J. G.. 2017 m. liepos 18 d. apie 10 val. jai su savo motina ir kitais savo šeimos nariais būnant namuose į butą atėjo jų tėvas S. G., matėsi, kad jis buvo neišsiblaivęs. Tėvas iš karto užėjo į kambarį, kur tuo metu buvo jos motina ir ji su savo broliu, sesėmis bei jos dukra, ir iš karto sukėlė namuose konfliktą, kurio metu keikė motiną bei pagrasino motinai, kad nusuks šiai galvą ir išsuks kojas. Tada mama pradėjo tėvą varyti, kad jis išeitų iš buto, tačiau tėvas nenorėjo išeiti. Kai motina pasakė tėvui, kad iškvies policiją, jis paėmė cigaretę ir išėjo į koridorių, kur stovėdamas tarpduryje vėl pradėjo motiną keikti bei grasinti šiai, kad išsuks kojas ir nusuks galvą. Motina norėjo uždaryti duris, bet tėvas durų nepaleido. Tada ji pribėgo prie durų, o mama nubėgo paskambinti policijai. Išgirdęs, kad motina paskambino policijai, tėvas pasakė „manęs nepagausit“ ir iš karto pabėgo. Jie visi tėvo grasinimus suprato kaip realius, kad jis gali įgyvendinti savo grasinimus. Ji jaučia baimę, stresą, nerimą dėl jo grasinimų, kadangi anksčiau dažnai matė, kaip tėvas smurtavo prieš motiną. Tėvas yra pasakęs mamai, kad nesutiks skirtis, dėl ko pastaruoju metu jis konfliktuoja su motina, dažnai šiai sakydamas frazę „aš tave užmušiu ir pats pasikarsiu“ (b. l. 19).

Motyvuojamoji dalis

Teismas pažymi, kad S. G. ir L. G. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti duomenys- liudytojos S. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti ir teisiamojo posėdžio metu paskelbti parodymai- kurie yra gauti teisėtais būdais BPK nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad S. G. 2017 m. liepos 18 d. apie 09.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu grasino sutuoktinei L. G. sumušti ją, sulaužyti jai kojas bei ją nužudyti, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Sigito G. L. G. pasakyti grasinimai sumušti ją, sulaužyti jai kojas bei ją nužudyti sudarė pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įgyvendintas. Tokią išvadą pagrindžia pati veikos situacija- S. G. šiuos grasinimus išsakė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, agresyviai nusiteikęs. Vertinant šio grasinimo įvykdymo realumą pažymėtina, kad S. G. jau anksčiau yra smurtavęs prieš L. G., taip pat grasinęs su ja susidoroti, ir visada šis fizinis ir psichinis smurtas kildavo S. G. esant apsvaigusiam nuo alkoholio, dėl ko ir šioje situacijoje L. G., žinodama agresyvų ir neprognozuojamą S. G. elgesį būnant jam išgėrus, turėjo pagrindą manyti, kad S. G. gali įvykdyti savo grasinimą ją nužudyti. Tai, kad S. G. nenorėjo nužudyti L. G., jo veikos kvalifikacijos nekeičia, kadangi nustačius S. G. siekį nužudyti L. G., jo veika būtų kvalifikuojama ne kaip grasinimas nužudyti, bet kaip pasikėsinimas nužudyti L. G.. Konstatuotina, kad S. G. veika teisingai kvalifikuota kaip atitinkanti nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 1 dalyje, sudėtį.

Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindai ir motyvai

Teisiamojo posėdžio metu S. G. paprašė būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, jam susitaikius su nukentėjusiąja L. G..

BK 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu:

1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir

2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir

3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir

4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

BK 38 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau negu ketveri metai.

S. G. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, prisiskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, ir nuoširdžiai gailisi, kas yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). S. G. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Spręsdamas dėl S. G. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės teismas atsižvelgia ir į tai, kad šia nusikalstama veika žala nebuvo padaryta. S. G. susitaikė su nukentėjusiąja L. G.. S. G. anksčiau nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, administracine tvarka nebaustas. Taigi teismas turi pagrindo manyti, kad S. G. nedarys naujų nusikalstamų veikų. Esant visiems BK 38 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintiems pagrindams S. G. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiąja L. G. ir baudžiamoji byla nutrauktina.

Baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo pagrindai ir motyvai

BK 67 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės- teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi įgyvendinti bausmės paskirtį, taigi svarstydamas baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo klausimą teismas turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nurodytas BK 54 straipsnyje.

BK 72² straipsnyje nustatyta, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą.

S. G. nusikalstama veika pasireiškė smurtinio pobūdžio veiksmais prieš šeimos narę, dėl ko teismas mano esant tikslinga S. G. skirti BK 72² straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę- dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę pradėti vykdyti per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38, 67, 72² straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnio 5 dalimi, 297, 298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 303 straipsnio 1, 4 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 4-6 dalimis, 307 straipsnio 5-7 dalimis, 313 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

S. G., padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiąja L. G. ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Skirti S. G. baudžiamojo poveikio priemonę- dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę pradėti vykdyti per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Išaiškinti S. G., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal BK 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Mindaugas Ražanskas