Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Olegas Zaicevas, sekretoriaujant Rūtai Purickaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, išnagrinėjęs A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. A. 2016-10-24, apie 21.00 val. Vilniuje, Brolių g. 9 , vairuodamas automobilį Volvo V50, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo neatidus, pravažiuodamas pro stovintį automobilį F. G. , valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono, kliudė jį ir apgadino . Tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 126 punktų reikalavimus bei padarė teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – LR ANK) 417 str. 8 d.

Be to, administraciniu teisės pažeidimo protokolu A. A. buvo inkriminuojama tai, kad iš eismo įvykio vietos jis pasišalino pažeisdamas KET 222 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. (galiojusio iki 2017-01-01).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas A. A. dėl faktinių eismo įvykio aplinkybių teisme paaiškino, kad tą dieną buvo smarkus lietus ir jis nepajuto, kad galėjo užkliudyti automobilį ir išvažiavo. Susidūrimo tikrai nebuvo, nebent jis prisilietė. Dėl to kas įvyko labai gailisi ( b.l. 33).

Nukentėjusioji I. N. teismo posėdyje nurodė, kad apie automobilio apgadinimą pranešė kaimynė. Automobilis praktiškai nebuvo apgadintas. Kaltininkas atsiprašė, ji jam atleido. Tą dieną buvo labai blogas oras, lietus, sniegas, didelis vėjas ( b.l. 33).

Teisme apklausta liudytoja V. J. parodė, kad matė kaip buvo apgadintas kaimynės automobilis. Automobilis prisilietė prie jos autiomobilio, paskui atgal pavažiavo ir išvažiuodamas dar kartą prisilietė. Ji atsidariusi langą pareiškė pastabą, bet vairuotojas negirdėjo ir išvažiavo . Automobilio vairuotojas išlipęs nebuvo, galėjo nepastebėti, kad prisilietė prie kito automobilio. ( b.l. 33).

Teisme apklaustas liudytojas A. C. parodė, kad nukentėjusioji yra jo žmona Apie automobilio apgadinimą jiems pranešė kaimynė. Jis nuėjo apžiūrėti ir matė tik nedidelį įbrėžimą, reali žala automobiliui nepadaryta ( b.l. 33).

Transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokolu nustatyta, kad automobiliui F. G. nežymiai nubrozdintas valstybinio numerio ženklas ir priekinio bamperio apdailos juostelė. Automobiliui Volvo V50 – nežymiai nubrozdintas priekinis bamperis. Apgadinimų aukštis ir mechanizmas atitinka. (b.l. 21-22).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų visuma: paties A. A. paaiškinimu, nukentėjusiosios, liudytojų parodymais, automobilių apžiūros rezultatais ir kitais byloje surinktais įrodymais įrodyta, kad A. A., vairuodamas automobilį buvo neatidus, nepaliko saugaus tarpo iš šono, kliudė bei apgadino nukentėjusiajai I. N. priklausantį automobilį. Tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 126 punktų reikalavimus. Jo veiksmai teismo perkvalifikuojami iš LR ATPK 127 str. 2 d. (galiojusio iki 2017-01-01) į ANK 417 str. 8 d., kadangi ANK 423 str. redakcija nustato atsakomybę vairuotojams tik už eismo įvykį, sukėlusį nežymų sveikatos sutrikdymą, o už išvardintas pasekmes bei už turto sugadinimą pažeidžiant KET reikalavimus - tik neturintiems teisės vairuoti, neblaiviems asmenims, jeigu jų girtumas neviršija 1,5 promilių bei vengiantiems tikrintis blaivumą asmenims. Tokiu būdu nuo 2017-01-01 įsigaliojusiame ANK neliko administracinės atsakomybės turinčiam teisę vairuoti transporto priemones ir blaiviam vairuotojui už eismo įvykį, sukėlusį tik turtinę žalą kitiems asmenims. Vairuotojas gali būti baudžiamas tik už konkretų KET reikalavimų pažeidimą, nulėmusį eismo įvykį. KET reikalavimus vairuotojas A. A. pažeidė, nes nepaliko saugaus tarpo ir kliudė kitą transporto priemonę, tačiau jis turi teisę vairuoti, nėra duomenų apie tai, kad jis vairavo neblaivus, todėl jis negali atsakyti už turto sugadinimą, atsako tik už padarytą KET pažeidimą.

Administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 (toliau –ANK įsigaliojimo įstatymas) 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, kad J. D. inkriminuotas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančio turto apgadinimą (sugadinimą) nebeužtraukia administracinės atsakomybės pagal ANK, tačiau, kaip minėta, įrodyta jo kaltė padarius kitus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, vadovaujantis ANK įsigaliojimo įstatymo 3 straipsniu, 4 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 5 straipsnio 3 dalimi, J. D. veika, kuri protokole buvo kvalifikuota pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, perkvalifikuotina pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį ir teisena vykdytina pagal ANK.

Byla dalyje dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., nutrauktina.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad ATPK 130 str. 1 d. nustatytas administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, tai yra, kai asmuo suvokia sukėlęs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės, suprasdamas tokio elgesio neteisėtumą, priešingumą KET, bei nori taip elgtis (pvz., 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-2330/2007; 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-2972/2010; 2010 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-5002/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-7-3-2013, ir t. t.). Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliams (ar kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-11-2012).

Išanalizavus byloje surinktų ir teismo proceso metu patikrintų įrodymų visumą darytina išvada, kad vairuotojo A. A. veikoje nebuvo tyčios pasitraukti iš įvykio vietos siekiant išvengti atsakomybės už eismo įvykį, kadangi jis nesuvokė buvęs jo dalyviu. Teismas įvertina tai, kad abiejų automobilių apgadinimai nežymūs. Liudytoja V. J. patvirtino, kad po eismo įvykio automobilio Volvo V 50 vairuotojas nebuvo išlipęs iš automobilio, neapžiūrinėjo apgadinimų, taip pat, kad ji matė, kad automobilis tik prisilietė, kai ji atsidariusi langą klausė jo ką šis daro jis jos negirdėjo. Nukentėjusioji ir liudytojas A. C. parodė, kad žala automobiliui praktiškai nepadaryta, nukentėjusioji nurodė, kad kaltininkas atsiprašė ir ji jam atleido. Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, darytina išvada, kad A. A. nesuvokė, kad sukėlė eismo įvykį, ir padarė kitam asmeniui turtinę žalą Išvardintos teismo nustatytos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad vairuotojas tyčia iš eismo įvykio vietos nepasišalino.

Lietuvos ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo konstatavimas asmens veikoje numato tik tiesioginę tyčią, t.y. vairuotojas turi suvokti, kad padarė eismo įvykį, apgadino kitą transporto priemonę ir tyčia, tikslu išvengti galimos atsakomybės iš eismo įvykio vietos pasišalino, ko A. A. veikoje nenustatyta.

Tokiu būdu, teismas daro išvadą, kad vairuotojo veikoje nėra Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. pažeidimo subjektyviojo požymio – kaltės - ir atsakomybė pagal LR ATPK 130 str. 1 d. negalima. Kadangi teismas A. A. veikoje nenustatė ATPK 130 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo požymių visumos, klausimas dėl galimybės jo veiką perkvalifikuoti pagal šiuo metu galiojantį LR ANK nesvarstytinas ir teisena šioje dalyje nutrauktina pagal LR ATPK nuostatas.

Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį – pažeidimas padarytas neatsargia kaltės forma, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę - eilę kartų baustas administracine tvarka . A. A. gailisi dėl savo neatsargios veikos, kas lengvina jo atsakomybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas mano. Kad nuobaudos skyrimo tikslai bus pasiekti paskyrus A. A. sankcijoje numatytą baudą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., 250 str. 1 d. 1 p., 287 str. 1 d. 2 p., ANK 9 str., 417 str. 8 p., 635 str. 1 d. 1 p., 636 str., 644 str.,

nutarė:

A. A. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos ANK 417 str. 8 d. (perkvalifikavus iš ATPK 127 str. 2 d.) ir nubausti 10 eurų bauda.

Administracinio teisės pažeidimo bylą dalyje pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., nesant A. A. veikoje šio pažeidimo sudėties, nutraukti.

1) paskirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: AB banke „Swedbank“ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB banke DNB Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB banke Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, „Danske Bank“ Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, banke „Nordea Bank Finland Plc“ Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, UAB „Medicinos bankas“ Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, AB „Šiaulių bankas“ Nr. LT32 7180 0000 0014 1038. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti įmokos kodą 1001 ir administracinio nusižengimo identifikacinį kodą ROIK: 16061520520. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, ji bus išieškoma priverstinai (ANK 676 str. 1-2 d.);

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.