- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-06
- Bylos Nr.
- AS-220-261/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03547-2021-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Stasys Gagys (pirm.), Rytis Krasauskas
- Pareiškėjas
- S. F.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, LR Generalinė prokuratūra
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Ryčio Krasausko ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. F. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. F. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai dėl raštų panaikinimo ir kitų reikalavimų.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas S. F. (toliau – ir pareiškėjas) 2021 m. spalio 18 d. kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2021 m. rugsėjo 10 d. raštą Nr. 17.2-2505 (ir visus susijusius ankstesnius jos raštus); 2) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu išspręsti, ar Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2020 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. I-103 patvirtinti Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos aprašo nustatymai, aiškinimai ir taikymai, dalyje, tiesiogiai susijusioje su Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai teiktais skundais, dėl konstitucinio asmenų lygiateisiškumo nepaisymo, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos įsakmioms nuostatoms; 3) išspręsti nusikalstamomis ir neteisėtomis veikomis pareiškėjui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą visiškai (adekvačiai) ir teisingai, kuri skundo teikimo teismui dieną sudaro 256 475,40 Eur; 4) išspręsti klausimą dėl nutraukto elektros energijos pareiškėjo gyvenamajam butui tiekimo ir pranešimo prokurorui dėl nusikalstamų veikų vykdymo bei viešojo intereso gynimo.
Kadangi pareiškėjo skundas neatitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) nustatytų reikalavimų, teismas 2021 m. spalio 21 d. nutartimi nustatė pareiškėjui 14 kalendorinių dienų nuo nutarties gavimo dienos terminą pašalinti nustatytus trūkumus, t. y. patikslinti skundo reikalavimus, patikslinti prašomos žalos pagrindą, pasisakyti dėl rašytinio bylos nagrinėjimo. Teismas akcentavo, kad skundo reikalavimas turi būti suformuluotas konkrečiai, tiksliai. 4-uoju skundo reikalavimu pareiškėjas neformuluoja jokio konkretaus reikalavimo, atitinkančio ABTĮ 88 straipsnį. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti jam 256 475,40 Eur turtinę ir neturtinę žalą, tačiau nedetalizuoja turtinės ir neturtinės žalos dydžio. Pareiškėjas turi aiškiai ir tiksliai nurodyti, iš kokių konkrečiai viešojo administravimo subjekto neteisėtų veiksmų jis kildina turtinę ir neturtinę žalą, aiškiai apibrėžti prašomą priteisti turtinę ir neturtinę žalą bei pateikti įrodymus, kuriais grindžiama patirta tiek turtinė, tiek neturtinė žala. Pareiškėjas savo reikalavime dėl žalos net neįvardija viešojo administravimo institucijos, kuri jam padarė žalą ir kokiais veiksmais ir / ar neveikimu, taip pat nepateikia nė vieno įrodymo, kuriuo grindžiama žala ir jos dydis. Teismas pažymėjo, kad pagal ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 9 punktą skunde turi būti nurodytas pareiškėjo pageidavimas dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka.
Teisme 2021 m. gruodžio 22 d. buvo gautas pareiškėjo raštas dėl trūkumų šalinimo. Pareiškėjas nurodė, kad jo skunde yra aiškiai ir tiksliai nurodyti visi būtini faktiniai duomenys ir tiesiogiai susijusios reikšmingos bylai išspręsti aplinkybės bei tinkamai suformuluoti reikalavimai, kad bylą būtų įmanoma išnagrinėti operatyviai, ekonomiškai, visapusiškai, objektyviai ir teisingai. Pareiškėjas teigė, kad įmanomas 4-ojo skundo reikalavimo formulavimas: „teisėjai ir teismai neišvengs visų rūšių atsakomybės, kadangi tie konkretūs reikalavimai nebuvo savalaikiai ir galutinai, teisėtai išspręsti tada, kai juos buvo privaloma teismui, teisėjams išspręsti pagal LR Konstituciją – teisės viršenybę ir nurodytus nepaneigiamus faktinius duomenis, ko nusikalstamai veikus neįvykdyta“. Pasisakydamas dėl žalos, pareiškėjas nurodė, kad „teismas seniai privalo vykdyti LAT sprendimą, kad turtinės ir neturtinės žalos, nepaisant jų skirtingo pobūdžio, nurodymas atskirai, nėra būtinas bylai išspręsti. <...> Kadangi dažniausiai yra neįmanoma jų atskirti, jog organiškai, tiesiogiai viena su kita susijusios. <...> Teisėja ir teismas taip pat privalo paisyti esminės logikos bei įstatymo nustatymo, kad savaime suvokiami dalykai nėra ir neturi būti papildomai, pertekliniai įrodinėjami, kaip kad šiuo akivaizdžiu atveju dėl padarytų nusikalstamomis veikomis žalų. Taip pat ir to, kad skunde nurodžius atsakovą, bei jo atvirai ginamą subjektą, jau nebėra būtina nurodinėti jų, dar ir dar kartą, dėl jų nusikalstamomis veikomis asmeniui padarytų žalų“.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. gruodžio 23 d. nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu bei išaiškino pareiškėjui, kad ši nutartis neužkerta kelio pakartotinai kreiptis į teismą su ABTĮ reikalavimus atitinkančiu skundu.
Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas atsisako šalinti teismo nustatytus skundo trūkumus. Pareiškėjui nutartyje buvo nurodytos teisinės pasekmės, t. y., kad nepašalinus skundo trūkumų, skundas bus laikomas nepaduotu. Pareiškėjas naujai nesuformulavo 4-ojo skundo reikalavimo, taip pat nedetalizavo turtinės ir neturtinės žalos, argumentuodamas tuo, jog savaime suprantami dalykai neturėtų būti įrodinėjami. Be to, nepatikslino atsakovo, iš kurio prašo priteisti žalą, bei nepatikslino žalos kilimo pagrindo, t. y. iš kokių konkrečių institucijų veiksmų ji kilo.
III.
Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 23 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, pranešti prokurorui dėl nusikalstamų skundžiamą nutartį priėmusios teisėjos veiksmų, teikti prašymą Teisėjų etikos ir drausmės komisijai dėl drausmės bylos teisėjai iškėlimo.
Pareiškėjas nurodo, kad skundžiama nutartis yra neteisinga, neteisėta, nepagrįsta, nemotyvuota, priimta teisėjos, kuri yra suinteresuota bylos išsprendimu, pažeidžiant materialines ir proceso teisės normas, dėl ko yra niekinė ir negaliojanti nuo pat jos priėmimo momento. Pagal pateiktą teismo pareikalavimą pateikė procesinį dokumentą, pašalindamas teismo nustatytus skundo trūkumus, viską iš esmės paaiškindamas dar kartą, nors aiškiai ir tiksliai buvo viską nurodęs skunde. Nepaisant to, teisėja priėmė aplaidžiai nusikalstamą nutartį.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 23 d. nutarties, kuria teismas pareiškėjo skundą laikė nepaduotu, teisėtumas ir pagrįstumas.
Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad Konstitucijos 30 straipsnio nuostata garantuoja asmenų teisę kreiptis į teismą, kad būtų apgintos jų pažeistos teisės. ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas visais atvejais turi būti įgyvendinama, laikantis ABTĮ nustatytų reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-224/2012). Pažymėtina, kad šios tvarkos nesilaikymas sukelia procesinių teisinių padarinių – administracinė byla neiškeliama, kol procesinis dokumentas neatitinka visų tokiam dokumentui įstatyme nustatytų formos ir turinio reikalavimų. Dėl to, asmuo, siekiantis įgyvendinti teisę kreiptis į teismą, privalo įvykdyti pareigas, susijusias su tinkamu skundo įforminimu. Procesinių skundo turinio ir formos reikalavimų nustatymas yra būtinas, nes jais siekiama užtikrinti efektyvų teisingumo vykdymą ir operatyvų procesą.
Pažymėtina, kad teismui paduodamas skundas turi atitikti ABTĮ 24 straipsnyje nustatytus skundo formos ir turinio reikalavimus. Pagal ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus kiekviename skunde pareiškėjas privalo nurodyti savo skundo elementus: skundo dalyką (pareiškėjo reikalavimus) ir pagrindą (aplinkybes, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinančius įrodymus). Pagal dispozityvumo principą administracinių bylų teisenoje bylos nagrinėjimo dalyką, t. y. savo pažeistos teisės ar įstatymo saugomo intereso gynybos būdą bei apimtį, nustato pareiškėjas, skunde suformuluodamas savo materialinį teisinį reikalavimą (skundo dalyką) bei nurodydamas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (skundo pagrindą). Teismas, kaip ginčą dėl teisės sprendžianti institucija, neturi teisinio pagrindo pats suformuluoti skundo dalyką ir pagrindą. Paminėtų reikalavimų tinkamas įvykdymas užtikrina, kad administracinės bylos iškėlimo stadijoje teismui bus pateikta minimaliai būtina informacija ir įrodymai, leidžiantys preliminariai nustatyti ginčo dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant skundo priėmimo klausimą. Pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos. Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-442-502/2018).
Pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalį, jeigu skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai pašalinami, skundas laikomas paduotu pradinio jo padavimo teismui dieną; tuo tarpu jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Tai reiškia, kad teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1125-502/2015).
Sprendžiant dėl teismo nutarties laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui teisėtumo ir pagrįstumo, kartu turi būti tikrinamas ir nutarties dėl skundo trūkumų šalinimo teisėtumas ir pagrįstumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-1070/2014). Termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą laiką pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-550/2010).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2021 m. rugsėjo 10 d. raštą Nr. 17.2-2505 (ir visus susijusius ankstesnius jos raštus); 2) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu išspręsti, ar Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2020 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. I-103 patvirtinti Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos aprašo nustatymai, aiškinimai ir taikymai, dalyje, tiesiogiai susijusioje su Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai teiktais skundais, dėl konstitucinio asmenų lygiateisiškumo nepaisymo, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos įsakmioms nuostatoms; 3) išspręsti nusikalstamomis ir neteisėtomis veikomis pareiškėjui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą visiškai (adekvačiai) ir teisingai, kuri skundo teikimo teismui dieną sudaro 256 475,40 Eur; 4) išspręsti klausimą dėl nutraukto elektros energijos pareiškėjo gyvenamajam butui tiekimo ir pranešimo prokurorui dėl nusikalstamų veikų vykdymo bei viešojo intereso gynimo.
Įvertinusi skundo turinį, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas 2021 m. spalio 21 d. nutartimi pareiškėjui pagrįstai nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti, kadangi pareiškėjo skundas neatitinka ABTĮ 24 straipsnyje išdėstytų reikalavimų (4-asis skundo reikalavimas nėra konkretus, neatitinka aiškumo kriterijaus, kelia pagrįstų abejonių dėl galimybės jį įvykdyti; pareiškėjas, prašydamas priteisti žalos atlyginimą, nedetalizavo, kokio dydžio yra jo galimai patirta turtinė žala, o kokio dydžio – neturtinė; nėra aišku iš kokio viešojo administravimo subjekto ir kokių konkrečių neteisėtų veiksmų pareiškėjas kildina žalą; pareiškėjas nenurodė pageidavimo dėl bylos nagrinėjimo formos).
Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo 2021 m. gruodžio 22 d. pateikto rašto turinį dėl trūkumų šalinimo, pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad pareiškėjas iš esmės neištaisė teismo nustatytų skundo trūkumų, t. y. nenurodė pakankamai detalizuotų aplinkybių, dėl kurių kilo ginčas, nesuformulavo konkretaus ir aiškaus skundo reikalavimo, kuris atitiktų teismo kompetenciją. Pareiškėjas nurodė, kad palaiko 4-ąjį skundo reikalavimą. Be to, pasisakydamas dėl žalos, pareiškėjas pažymėjo, kad turtinės ir neturtinės žalos, nepaisant jų skirtingo pobūdžio, nurodymas atskirai, nėra būtinas bylai išspręsti. Akcentavo, kad savaime suvokiami dalykai nėra ir neturi būti papildomai, pertekliniai įrodinėjami, kaip kad šiuo atveju dėl padarytų nusikalstamomis veikomis žalų. Taip pat nėra būtina pakartotinai nurodinėti atsakovą reiškiant reikalavimą dėl žalos.
Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad skundžiama nutartis yra neteisinga, neteisėta ir nepagrįsta, nemotyvuota, tačiau jokių teisinių argumentų dėl pirmosios instancijos teismo nutarties nepagrįstumo nenurodo. Pareiškėjas iš esmės apsiriboja užgauliu teisingumą vykdančios Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjos žeminimu dėl jos veiklos bei kaltinimais jai baudžiamosios veikos padarymu, kas iš esmės laikoma nepagarba teismui.
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl pareiškėjo atskirasis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis paliekama nepakeista.
Teisėjų kolegija pažymi, kad neturi teisinio pagrindo pranešti prokurorui apie teisėjos, priėmusios skundžiamą nutartį, atskirajame skunde nurodytų nusikalstamų veikų požymius (ABTĮ 111 str. 1 d.), o vertindama pareiškėjo prašymą, adresuotą Vilniaus apygardos administracinio teismo pirmininkei bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkui, teikti prašymą Teisėjų etikos ir drausmės komisijai dėl drausmės bylos iškėlimo pirmosios instancijos teismo teisėjai, priėmusiai pareiškėjo skundžiamą nutartį, teisėjų kolegija pažymi, kad teisėjo drausminės atsakomybės klausimas nėra nagrinėjamos administracinės bylos procesinis klausimas, jis nėra susijęs su pareiškėjo atskirojo skundo reikalavimais, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėjantis pareiškėjo atskirąjį skundą, nurodytu klausimu nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo S. F. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.