Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2024-04-04 · Administracinė byla Nr. eI2-1355-423/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-04-04
Bylos Nr.
eI2-1355-423/2024
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Ramūnas Šarka, Asta Urbonienė, Jolanta Medvedevienė
Pareiškėjas
viešosios įstaigos „Ginklų klubas“
Atsakovas
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Administracinė byla Nr.eI2-1355-423/2024 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01309-2023-4Procesinio sprendimo kategorijos: 36; 55.1.1 (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. balandžio 4 d.Kaunas

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Medvedevienės, Ramūno Šarkos, Astos Urbonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Neringai Vaitekaitei,

dalyvaujant pareiškėjo viešosios įstaigos „Ginklų klubas“ atstovams M. S. ir advokato padėjėjai A. A.,

atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei R. L. D.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo viešosios įstaigos „Ginklų klubas“ skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas viešoji įstaiga „Ginklų klubas“ prašo panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos 2023-04-26 sprendimą Nr. 20-IL-10155 „Dėl neterminuoto leidimo laikyti ginklus panaikinimo“.

Pareiškėjas skunde nurodė ir teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovai paaiškino, kad ginčijamas sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi atsakovas netinkamai įvertino surinktus byloje įrodymus, todėl padarytos nepagrįstos išvados, o sprendimas pažeidžia proporcingumo ir gero administravimo principus.

Atsakovui neterminuotas leidimas laikyti ginklus panaikintas, kadangi, atliekant viešosios įstaigos „Ginklų klubas“ (toliau – ir VšĮ „Ginklų klubas“) šaudyklos patikrinimą, atvykusius pareigūnus pasitikęs A. Z. atrakino šaudyklos ginklų saugyklą, kurioje buvo saugoma tik dalis ginklų, kita dalis ginklų buvo pakabinta ant šaudyklos sienos. Šaudyklos vadovas M. S. patvirtino, jog A. Z. yra šaudyklos darbuotojas ir disponuoja raktais nuo ginklų saugyklos. Pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo duomenis A. Z. šaudykloje įdarbintas nuo 2021-12-09, tačiau šaudyklos vadovas M. S. nepateikė duomenų policijos įstaigai apie naujai įdarbintą darbuotoją. Nuo 2019-10-15 A. Z. apribotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus dėl jam pareikštų įtarimų ikiteisminio tyrimo byloje. M. S., prieš priimdamas į darbą A. Z., neįvykdė prievolės pateikti policijos įstaigai duomenis apie naują darbuotoją.

Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir GŠKĮ) 21 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, jog licencijos ir rašytinio sutikimo turėtojas privalo užtikrinti ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių apskaitą ir apsaugą. Šio įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, jog licencijos ir rašytinio sutikimo turėtojas, prieš priimdamas į darbą naują darbuotoją, kurio darbas yra tiesiogiai susijęs su licencijuojama veikla, privalo pateikti policijos įstaigai šio asmens duomenis (vardą, pavardę, asmens kodą, gyvenamosios vietos adresą) ir sveikatos patikrinimo išvadą, patvirtinančią, kad jis neserga ligomis ar neturi fizinių trūkumų, dėl kurių asmuo negali įsigyti ar turėti ginklo.

GŠKĮ įpareigoja licencijos ir rašytinio sutikimo turėtoją prieš priimant į darbą naują darbuotoją pateikti policijos įstaigai šio asmens duomenis tik tuomet, kai priimamo į darbą darbuotojo darbas yra tiesiogiai susijęs su licencijuojama veikla. Šiuo atveju pagal darbo sutartį A. Z. VšĮ „Ginklų klubas” yra įdarbintas konsultantu, instruktoriumi (K. M. (kovinės savigynos), LOTAR - Antiteroro specialių ginklų ir taktikų naudojimo), IDF techniku (Izraelio kariuomenės). Iš A. Z. pareiginės instrukcijos matyti, jog jis šaudyklos instruktoriumi gali būti paskirtas tik nustatyta tvarka įgijęs teisę laikyti, nešiotis ginklus (10.5. p.); kol darbuotojas nustatyta tvarka nėra įgijęs teisės laikyti (nešiotis) šaunamuosius ginklus, visi mokymai vedami darbuotojui naudojant šaunamuosius ginklus vyksta tik su šaudymo instruktoriaus ar kito atsakingo už saugų šaudymą asmens priežiūra (10.32 p.). Taigi, A. Z. darbas nėra susijęs su licencijuojama veikla, todėl atsakovas, prieš priimdamas jį į darbą, neturėjo pareigos apie tai pranešti policijos įstaigai.

Pažymėjo, jog patikrinimo metu šaudykla buvo užrakinta ir joje darbuotojų nebuvo. 2023-04-12, apie 13,50 val. VšĮ „Ginklų klubas“ vadovui M. S. paskambinę policijos pareigūnai nurodė, kad jie atvyko prie klubo patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), ir reikalauja atidaryti ginklinę, jeigu niekas ginklinės neatidarys, jie pateks į vidų panaudoję specialiąsias priemones. M. S. pareigūnus informavo, jog yra išvykęs ir jis negali atidaryti ginklinės. Tačiau paaiškėjo, kad Kaune yra A. Z., kuris gali atvykti ir įleisti pareigūnus, jam buvo pasakytas laikinas kodas nuo seifo, kuriame yra ginklų saugyklos raktai. Atvykęs A. Z. atrakino seifą su jam duotu laikinu kodu, paėmė ginklų saugyklos raktus ir ją atrakino. Pats į ginklų saugyklą įėjęs nebuvo.

Ginčo atveju neterminuotas leidimas laikyti ginklus panaikintas vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011-02-28 įsakymo Nr. 5-V-166 „Dėl Europos fizinių ir Europos juridinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos tvarkos aprašo patvirtinimo“ 28.7 punktu, kuriame nustatyta, kad leidimo laikyti ginklus ar neterminuoto leidimo laikyti ginklus galiojimas panaikinamas, jeigu policijos įstaiga turi duomenų, kad Europos fizinis asmuo, Europos juridinį asmenį kontroliuojantis asmuo, administracijos vadovas, ginklininkas kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Šiuo atveju, pareiškėjo nuomone, atsakovas nenustatė, kad egzistuoja grėsmė kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

Teismų praktikoje nurodyta, jog nustatant įstatyme įtvirtintomis sąlygomis ir tvarka įgyjamos teisės įsigyti ir turėti atitinkamus ginklus ir šaudmenis ribojimo priemones, privaloma paisyti proporcingumo principo. Konstitucinis proporcingumo principas yra vienas iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų; įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad teisės aktuose nustatytos ir taikomos priemonės būtų proporcingos siekiamam tikslui, neribotų asmens teisių labiau, negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam tikslui pasiekti, nesudarytų prielaidų piktnaudžiauti teise. Vadovaujantis šiuo principu, net ir tuo atveju, jei yra nustatyti tam tikri pažeidimai, tai savaime nėra pagrindas panaikinti neterminuotą leidimą laikyti ginklus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, prašė skundą patenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė ir jo atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad ginčijamas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Nurodė, kad 2021-03-03 Policijos departamente prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Policijos departamentas) M. S. išduota licencija eksploatuoti tirus, šaudyklas. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Kauno AVPK) Viešosios tvarkos valdybos (toliau – ir VTV) Licencijavimo skyriuje VšĮ „Ginklų klubas’’ direktoriaus M. S. prašymu 2021-04-22 išduotas neterminuotas leidimas laikyti ginklus tire (šaudykloje), esančiame (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Šaudykla). 2023-04-12 Kauno AVPK VTV Licencijavimo skyriaus pareigūnai kartu su Kauno AVPK Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos pareigūnais atliko Šaudyklos patikrinimą. Pareigūnams atvykus į Šaudyklą, juos pasitiko A. Z., kuris atrakino Šaudyklos ginklų saugyklą. Dalis ginklų buvo saugomi ginklų saugykloje, dalis buvo pakabinti ant sienos Šaudyklos patalpoje. Šaudyklos vadovas M. S. savo paaiškinimu patvirtino, kad A. Z. yra Šaudyklos darbuotojas ir disponuoja raktais nuo ginklų saugyklos. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) duomenimis A. Z. dirba Šaudykloje nuo 2021-12-09. Policijos licencijuojamos veiklos sistemos duomenimis Šaudyklos vadovas M. S. nepateikė policijos įstaigai duomenų apie naują darbuotoją. Nuo 2019-10-15 Kauno AVPK VTV Licencijavimo skyriuje A. Z. apribotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus dėl pareikštų įtarimų ikiteisminiame tyrime.

Pažymėjo, jog GŠKĮ 21 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad licencijos ir rašytinio sutikimo turėtojas, prieš priimdamas į darbą naują darbuotoją, kurio darbas yra tiesiogiai susijęs su licencijuojama veikla, privalo pateikti policijos įstaigai šio asmens duomenis (vardą, pavardę, asmens kodą, gyvenamosios vietos adresą) ir sveikatos patikrinimo išvadą, patvirtinančią, kad jis neserga ligomis ar neturi fizinių trūkumų, dėl kurių asmuo negali įsigyti ar turėti ginklo.

Šiuo atveju ginklai buvo pakabinti ant Šaudyklos sienos, nors licencijos ir rašytinio sutikimo turėtojas privalo užtikrinti ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių apskaitą ir apsaugą. Be to, vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003-06-30 įsakymo Nr. V-383 „Dėl šaudymo tiruose ar šaudyklose, jų teritorijoje reikalavimų, reikalavimų tirų ar šaudyklų patalpoms bei ginklo naudojimo ir nuomos tire ar šaudykloje tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Šaudyklos tvarkos aprašas) 60.3.2 punktu, šaudymo vadovo pareiga kontroliuoti, kad į ginklų saugyklą būtų grąžinti išnuomoti ginklai ir nepanaudoti šaudmenys. Pareiškėjo patvirtintų Tiro naudojimo taisyklių 29.3.2 punktas taip pat įpareigoja šaudymo vadovą, baigus šaudyti, kontroliuoti, kad į ginklų saugyklą būtų grąžinti išnuomoti ginklai ir nepanaudoti šaudmenys, o ne liktų kaboti ant Šaudyklos sienos.

Atsakovo nuomone, neterminuoto leidimo laikyti ginklus panaikinimas nėra per griežta ar neproporcinga poveikio priemonė, todėl prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kauno AVPK VTV 2023-04-26 sprendimo Nr. 20-IL-10155 „Dėl neterminuoto leidimo laikyti ginklus panaikinimo“, kuriuo panaikintas pareiškėjui neterminuotas leidimas laikyti ginklus Nr. L1-0010981, pagrįstumo ir teisėtumo.

Bylos duomenys neginčijamai patvirtina, kad Policijos departamentas 2021-03-03 išdavė M. S. licenciją eksploatuoti tirus, šaudyklas. Kauno AVPK VTV Licencijavimo skyriuje 2021-04-22 VšĮ „Ginklų klubas” direktoriaus M. S. prašymu išduotas neterminuotas leidimas laikyti ginklus tire (šaudykloje), esančiame (duomenys neskelbtini). Kauno AVPK VTV Licencijavimo skyriaus pareigūnai 2023-04-12 kartu su Kauno AVPK Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos pareigūnais atliko Šaudyklos patikrinimą. Pareigūnams atvykus į Šaudyklą A. Z. atrakino Šaudyklos ginklų saugyklą. Dalis ginklų buvo saugomi ginklų saugykloje, dalis buvo pakabinti ant sienos Šaudyklos patalpoje. VSDFV duomenimis A. Z. įdarbintas Šaudykloje nuo 2021-12-09. Policijos licencijuojamos veiklos informacinės sistemos duomenimis Šaudyklos vadovas M. S. nepateikė policijos įstaigai duomenų apie naują darbuotoją A. Z., kuriam nuo 2019-10-15 apribotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus dėl pareikštų įtarimų ikiteisminio tyrimo byloje.

Nustačius tokias aplinkybes, ginčijamu 2023-04-26 Kauno AVPK VTV sprendimu Nr. 20-IL-10155 „Dėl neterminuoto leidimo laikyti ginklus panaikinimo“, vadovaujantis GŠKĮ 21 straipsnio 2 dalies 1 ir 8 punktais (licencijos ir rašytinio sutikimo turėtojas privalo: užtikrinti ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių apskaitą ir apsaugą; prieš priimdamas į darbą naują darbuotoją, kurio darbas yra tiesiogiai susijęs su licencijuojama veikla, pateikti policijos įstaigai šio asmens duomenis (vardą, pavardę, asmens kodą, gyvenamosios vietos adresą) ir sveikatos patikrinimo išvadą, patvirtinančią, kad jis neserga ligomis ar neturi fizinių trūkumų, dėl kurių asmuo negali įsigyti ar turėti ginklo), pareiškėjui panaikintas neterminuotas leidimas laikyti ginklus Nr. L1-0010981.

Pareiškėjas mano, kad nustatytos faktinės aplinkybės niekaip nepatvirtina, jog pareiškėjas kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

Ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartą, siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą, taip pat ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų klasifikavimo į kategorijas nuostatas, ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartos ir apyvartos kontrolės teisinius pagrindus ir subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais ir šaudmenimis, teises ir pareigas, taigi ir ginčo teisinius santykius reglamentuoja GŠKĮ bei su jo įgyvendinimu susiję kiti poįstatyminiai teisės aktai.

Teisės aktų nuostatos, numatančios griežtus reikalavimus ginklų apyvartai, visų pirma yra skirtos prevencijai, nes šaunamieji ginklai yra ypatingi ribotos civilinės apyvartos objektai, jų savininkams ir naudotojams keliami specialūs reikalavimai, kurių tikslas užtikrinti visuomenės saugumą, išvengti šaunamojo ginklo patekimo pas asmenims, kurie neturi teisės jais naudotis bei tuo pačiu išvengti paties netinkamo šaunamojo ginklo panaudojimo. Prevenciniai šaunamųjų ginklų apyvartos reikalavimai suponuoja šaunamojo ginklo savininkų ir naudotojų aukštesnį atsakomybės standartą negu kitais, įprastų neribotos civilinės apyvartos objektų atvejais.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas GŠKĮ nuostatas, yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją valstybės valdžios ir valdymo institucijos turi pareigą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, saugoti asmenį nuo kėsinimosi į jo gyvybę bei sveikatą, ginti žmogaus teises ir laisves. Ginklai ir šaudmenys gali kelti pavojų ne tik pačiam ginklus ir šaudmenis turinčiam asmeniui, bet ir kitiems visuomenės nariams, viešajai tvarkai, todėl įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokias ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo ir panaikinimo sąlygas bei tvarką, kad būtų sudarytos prielaidos apsaugoti nuo galimos grėsmės tiek patį ginklus ir šaudmenis turintį asmenį, tiek kitus visuomenės narius, užtikrinti viešąją tvarką. Tiek, kiek būtina visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai užtikrinti, žmogaus teisėms ir laisvėms ginti, tam tikroms asmenų kategorijoms gali būti nustatytos skirtingos leidimų įsigyti ginklą išdavimo bei panaikinimo sąlygos (pvz. 2001-04-12 nutarimas, 2013-01-25 nutarimas).

GŠKĮ 21 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad licencijos ir rašytinio sutikimo turėtojas privalo užtikrinti ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių apskaitą ir apsaugą. Licencijos ir rašytinio sutikimo turėtojas privalo, prieš priimdamas į darbą naują darbuotoją, kurio darbas yra tiesiogiai susijęs su licencijuojama veikla, pateikti policijos įstaigai šio asmens duomenis (vardą, pavardę, asmens kodą, gyvenamosios vietos adresą) ir sveikatos patikrinimo išvadą, patvirtinančią, kad jis neserga ligomis ar neturi fizinių trūkumų, dėl kurių asmuo negali įsigyti ar turėti ginklo (GŠKĮ 21 str. 2 d. 8 p.).

Bylos duomenys neginčijamai patvirtina, kad M. S., prieš priimdamas į darbą A. Z., neįvykdė prievolės policijai pateikti duomenis apie naują darbuotoją. Pagal VSDFV duomenis ir Darbo sutartį Nr. 4 (2021-12-08) A. Z. pradėjo dirbti Šaudykloje nuo 2021-12-09. Iš esmės šios aplinkybės pareiškėjo atstovai neginčijo. Taip pat Kauno AVPK pateikti papildomi dokumentai – 2019-10-15 sprendimas Nr. 19-IL-20-03088-e „Dėl šaunamojo ginklo ir šaudmenų paėmimo“, kuriuo nuspręsta paimti iš A. Z. jam priklausančius ginklus, šaudmenis, leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, neterminuotą leidimą įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus, ginklų pažymėjimus, Europos šaunamojo ginklo leidimą, kadangi jam 2019-10-07 buvo pareikšti įtarimai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalį, 294 straipsnio 2 dalį Marijampolės AVPK ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-15352-19.

Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai policijos pareigūnai: T. D., T. P., G. B., A. M., dalyvavę 2023-04-12 Šaudyklos patikrinime, nurodė, jog A. Z., atvyko į Šaudyklą su savimi turėdamas raktus ir atrakino Šaudyklos ginklų saugyklą, kadangi nei VšĮ „Ginklų klubas“ direktoriaus M. S., nei kitų klubo kitų darbuotojų Šaudykloje tuo metu nebuvo. Minėti liudytojai taip pat patvirtino, kad dalis ginklų buvo saugomi ginklų saugykloje, tačiau dalis ginklų buvo pakabinti tiesiog ant Šaudyklos sienos Liudytoja V. K. nurodė, jog ji į šaudyklą 2023-04-12 atvyko kartu su A. Z., kuris atrakino Šaudyklos ginklų saugyklos duris, į vidų jis nėjo. Liudytojų parodymai yra išsamūs, nuoseklūs, patvirtina ankščiau minėtas faktines aplinkybes, todėl netikėti jais teismas neturi jokio pagrindo.

Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011-02-28 įsakymo Nr. 5-V-166 „Dėl Europos fizinių ir Europos juridinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas) 28.7. punkte nustatyta, kad leidimo laikyti ginklus ar neterminuoto leidimo laikyti ginklus galiojimas panaikinamas, kai policijos įstaiga turi duomenų, kad Europos fizinis asmuo, Europos juridinį asmenį kontroliuojantis asmuo, administracijos vadovas, ginklininkas kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

GŠKĮ nuostatos, numatančios griežtus reikalavimus ginklų apyvartai, kaip jau minėta, visų pirma skirtos prevencijai, kadangi šaunamieji ginklai yra ypatingi ribotos civilinės apyvartos objektai, jų savininkams ir naudotojams keliami specialūs reikalavimai, kurių tikslas užtikrinti visuomenės saugumą, išvengti šaunamojo ginklo patekimo pas asmenis, kurie neturi teisės jais naudotis bei tuo pačiu išvengti paties netinkamo šaunamojo ginklo panaudojimo. Prevenciniai šaunamųjų ginklų apyvartos reikalavimų tikslai suponuoja šaunamojo ginklo savininkų ir naudotojų aukštesnį atsakomybės standartą negu kitais, įprastų neribotos civilinės apyvartos objektų atvejais, jiems keliami itin aukšti reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai. Pažymėtina, jog GŠKĮ nepateikia konkrečių kriterijų, kuriais vadovaujantis sprendžiama, ar egzistuoja didelė pasikėsinimo į aplinkinių asmenų gyvybę ar sveikatą, visuomenės saugumą, nuosavybę, viešąją tvarką tikimybė, todėl toks pavojus kiekvienu atveju turi būti nustatomas individualiai.

Šioje ginčo situacijoje minėtas Šaudyklos vadovo M. S. elgesys (priimant darbuotoją į darbą ir apie tai neinformuojant policijos įstaigos; ginklus laikant ant sienos Šaudyklos patalpose) neabejotinai kėlė grėsmę aplinkinių asmenų gyvybei ar sveikatai, visuomenės saugumui.

Tokio pobūdžio situacijos, kurios nustatytos nagrinėjamoje byloje ne tik kelia pavojų asmenų gyvybei ar sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, bet ir pažeidžia GŠKĮ įtvirtintus rūpestingumo ir atidumo reikalavimus, keliamus ginklo ir šaudmenų turėtojui. Todėl atsakovo priimtas sprendimas proporcingumo principo nepažeidžia.

Pasisakydama dėl pareiškėjo argumentų, kad ginčijamas sprendimas neleidžia jam vykdyti veiklos ir taip nukentės jo interesai, kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) formuojamą administracinių teismų praktiką, pažymi, kad šie ir panašaus pobūdžio atsikirtimo į formaliąsias įstatymų nuostatas argumentai turi būti vertinami kiekvienu konkrečiu atveju taikant teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus. Tačiau kartu pabrėžtina, kad, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnyje įtvirtintas įstatymų taikymo nuostatas, išvardyti principai gali (ir turi) būti teismo taikomi tik išimtinėse situacijose, t. y. situacijose, kai faktinės konkrečios administracinės bylos aplinkybės akivaizdžiai patvirtina (parodo), kad formalusis įstatymo taikymas susikirstų su šiuose principuose įtvirtintomis vertybėmis. Kalbant apie nagrinėjamos bylos situaciją, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į minėtas konkrečias bylos aplinkybes, vertina, jog pareiškėjo nurodyti argumentai savaime nėra pakankami suteikti byloje nagrinėjamai situacijai paminėtą išskirtinumą ir daro išvadą, kad GŠKĮ 21 straipsnio 2 dalies 1 ir 8 punktų taikymas pareiškėjo atžvilgiu nesikerta su pirmiau aptartais teisės taikymo principais.

Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad teisė turėti ginklus nėra absoliuti, nes tai susiję su žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumu, todėl, kaip jau minėta, valstybė kontroliuoja ginklų ir šaudmenų apyvartą, nustato griežtus reikalavimus subjektams, norintiems turėti leidimus nustatytų kategorijų ginklams įsigyti, laikyti, nešioti ir naudoti.

Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčijamo sprendimo turinį, sprendžia, kad šis individualus administracinis aktas priimtas vadovaujantis GŠKĮ 21 straipsnio 2 dalies 1 ir 8 punktais, yra nurodyti neterminuoto leidimo laikyti ginklus panaikinimo teisiniai pagrindai, taip pat ir faktinės aplinkybės, kuriomis buvo remiamasi.

Kolegijos vertinimu, ginčijamas sprendimas panaikinti neterminuotą leidimą laikyti ginklus yra pagrįstas ir proporcingas, nepažeidžia teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų, specialiais norminiais aktais nustatytos asmens ir visuomenės interesų pusiausvyros, sprendime nurodytas faktinis jo pagrindimas pareiškėją apibūdinančių kriterijų požiūriu yra pakankamas tam, kad būtų galima taikyti pareiškėjo atžvilgiu GŠKĮ 21 straipsnio 2 dalies 1 ir 8 punktus. Institucija taip pat išpildė minėtoje teisės normoje jai numatytą pareigą skundžiamą sprendimą tinkamai motyvuoti. Prielaidų teigti, jog skundžiamu sprendimu buvo nepagrįstai apribotos pareiškėjo teisės, atsižvelgus į byloje nustatytų aplinkybių visetą, nagrinėjamu atveju taip pat nėra, kitų skundžiamo sprendimo naikinimo pagrindų, t. y. to, kad jį būtų priėmęs nekompetentingas administravimo subjektas ar jo priėmimo metu būtų pažeistos pagrindinės procedūros, nenustatyta, todėl naikinti priimto sprendimo nėra pagrindo, skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Likusieji šalių argumentai laikytini pertekliniais, neturintys tiesioginės juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui iš esmės, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. d. H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.).

Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 314,60 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą turi tik ta proceso šalis, kurios naudai priimtas teismo sprendimas. Kadangi pareiškėjo skundas šioje byloje atmestinas, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, prašymas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40-41 straipsniais, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo viešosios įstaigos „Ginklų klubas“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėjo viešosios įstaigos „Ginklų klubas“ prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjai Jolanta MedvedevienėRamūnas ŠarkaAsta Urbonienė