Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Kavaliausko,

teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo D. G. skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 4 d. nutarties, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. G. Kelmės rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Pritaikius BK 75 straipsnį, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.

Kelmės rajono apylinkės teismas 2012 m. spalio 4 d. nutartimi tenkino 2012-08-02 Šiaulių apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus inspektorės teikimą, panaikino bausmės vykdymo atidėjimą nuteistajam D. G. ir pasiuntė jį atlikti Kelmės rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžiu paskirtą 1 metų laisvės atėmimo bausmę.

Probacijos skyrius savo 2012 m. rugpjūčio 2 d. teikime nurodė pagrindą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą tai, kad jis išvyko iš gyvenamosios vietos į užsienį uždarbiauti, t. y. pažeidė teismo paskirtą įpareigojimą. Probacijos tarnyba nenurodė nuo kada jis pažeidė teismo paskirtą įpareigojimą. O tai, nuteistojo manymu, yra labai svarbu sprendžiant jo kaltės klausimą.

Pasak nuteistojo, teismas nurodė nutartyje, jog jis nuo 2012 m. gegužės mėnesio po nurodymo grįžti į savo gyvenamąją vietą, negrįžo daugiau, kaip tris mėnesius, todėl pripažino, kad jis pažeidė teismo paskirtą įpareigojimą. Nuteistasis pastebi, kad Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas (toliau – Probacijos įstatymas) ir Probacijos tarnybos buvo įteisintos tik 2012 m. liepos 1 d. Iki to laiko Kelmės rajone dirbo pataisos inspekcija, kuriai galiojo iki minėto laiko senoji BK 75 straipsnio 4 dalies 3 punkto redakcija. Nuteistajam kyla klausimas, kodėl Probacijos tarnybos darbuotoja 2012 m. gegužės 21 d., 2012 m. birželio 11 d. (kai buvo surašyti jam šaukimai atvykti į Kelmės pataisos inspekciją) l. e. vyresniojo inspektoriaus pareigas ir žinodama, kad jis yra išvykęs tuo metu į užsienį, nesikreipė į teismą, kad jį įspėtų ir vėliau vykdytų teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Nuteistojo manymu, šiuo atveju negalima traktuoti, kad jis nuo 2012 m. gegužės 21 d. pažeidė Probacijos įstatymą.

Nuteistojo teigimu galima suprasti, kad jis nuo 2012 m. liepos 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 29 d. nevykdė naujos redakcijos BK 75 straipsnio bei naujai įsigaliojusio Probacijos įstatymo. Tačiau vien už tai, kad jis dirbo užsienyje ir ten išvyko su darbuotojų leidimu, vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais negalima už porą mėnesių nebuvimą gyvenamojoje vietoje naikinti lygtinį bausmės vykdymo atidėjimą.

Pasak nuteistojo, teismas nutartyje nurodė, kad Probacijos tarnybos darbuotoja sužinojo, jog jis yra užsienyje maždaug metai laiko tik nuvykusi pas jį į namus ir pasikalbėjusi su jo motina t. y. 2012 m. liepos 25 d. Bet liudytojas, tuometinis Pataisos inspekcijos inspektorius A. R., teismui pasakė, kad Probacijos tarnybos darbuotoją apie jo darbą (duomenys neskelbtini) informavo 2012 m. gegužės mėnesį. Taigi, jau nuo to laiko ji apie tai žinojo.

Nuteistojo teigimu, Probacijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje teigiama, kad probacijos vykdymą reglamentuojančių įstatymų kolizijos atveju taikoma probuojamajam palankesnė teisės norma. Atsižvelgdamas į tai, kad ši jo byla yra nagrinėjama kaip baudžiamoji byla, tai turi būti ir remiamasi bei vadovaujamasi baudžiamaisiais įstatymais ir su jais susijusiomis teisės normomis. Pažymi, kad baudžiamasis įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumą, griežtinantis bausmę arba kitaip sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios. Teismas teigia, kad BK 3 straipsnio 3 dalies nuostatos taikomos toms normoms, kuriomis vadovaujantis sprendžiamas asmens kaltumo, bausmės skyrimo ir jos atlikimo klausimas, o Probacijos įstatymo nuostatos priskiriamos nuostatoms, kuriomis vadovaujamasi sprendžiant jau priimto nuosprendžio vykdymo klausimą. Nuteistasis mano, kad negalima sutikti su tokia teismo nuostata, nes įstatymo leidėjas kategoriškai yra nurodęs, kad grįžtamosios galios neturi toks įstatymas, kuris sunkina nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį. Taigi, šiuo atveju Probacijos įstatymas ir sunkina jo teisinę padėtį, nes anksčiau galiojantis baudžiamasis įstatymas buvo lengvesnis (jis numatė teismo įspėjimus, tik po to buvo vykdoma nuosprendžiu paskirta reali bausmė). Šiuo atveju teismas negynė jo teisių ir laisvių, o jas tik ignoravo ir pažeidė. Tuo teismas pažeidė EŽTK 7 straipsnį bei Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 15 straipsnį. Būtent šiuos pradmenis išplėtoja BK 3 straipsnio 1 dalis ir kiti įstatymai, reglamentuojantys baudžiamosios teisės normų galiojimą ir taikymą laiko atžvilgiu, pavyzdžiui BK, BPK, BVK ir t.t. Teismai, taikydami šiuos įstatymus, tame tarpe ir Probacijos įstatymą, turi atsižvelgti ir į Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įstatymą. Be to, teismai, spręsdami baudžiamųjų įstatymų galiojimo ir taikymo laiko atžvilgiu klausimus, turi vadovautis ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. 38 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo kodekso normas, reglamentuojančias baudžiamųjų įstatymų galiojimą laiko atžvilgiu“.

Nuteistasis pastebi, kad Probacijos įstatymas yra priskiriamas prie baudžiamųjų normų, nes jis nustato nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, ne kaip pavyzdžiui, Buhalterinės apskaitos įstatymas ar Kelių eismo taisyklės ir t. t., nes tie dokumentai nekuria nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinės padėties.

Taip pat pastebi, kad be Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarime nurodytų aplinkybių, teismai turėtų įvertinti ir tokius aspektus kaip atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės arba bausmės galimybes bei lygtinio atleidimo nuo realios bausmės institutą. Šio nutarimo 12 punkte priskiriami ir tokie įstatymai, kurie išplečia galimybes atleisti veiką padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės ir bausmės ir t.t. Nuteistojo įsitikinimu, Probacijos įstatymas yra kitaip sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens padėtį, nes jis yra toks įstatymas, kuris susiaurina galimybes atleisti veiką padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės ir bausmės arba atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą. Taigi, apibendrinant baudžiamosios teisės normas, nuteistojo manymu, galima teigti, kad Probacijos įstatymas tikrai sunkina nusikalstamą veiką padariusio asmens padėtį, su kuo neteisingai nesutinka teismas.

Be to nurodo, kad jis jokių teisės pažeidimų ar nusikalstamų veikų nepadarė. Apie tai, kad jis yra užsienyje kalbėjo su Probacijos tarnybos darbuotoja telefonu ir prašė jos leisti pabūti iki 2012 m. rugpjūčio mėnesio, kad galėtų užsidirbti pinigų kelionei.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo skundas tenkintinas, apylinkės teismo nutartis naikintina.

BK 3 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad baudžiamasis įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumą, griežtinantis bausmę arba kitaip sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios. Pažymėtina, kad 2012 m. liepos 1 d. įsigaliojusi BK 75 straipsnio (Nr. XI-1861, 2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 5-138 (2012-01-07)) redakcija nenustato veikos nusikalstamumo, negriežtina bausmės ir nesunkina nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinės padėties. Iki 2012 m. liepos 1 d. galiojusioje BK 75 straipsnio redakcijoje buvo numatyta bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarka, o 2012 m. liepos 1 d. įsigaliojusioje BK 75 straipsnio 5 dalies redakcijoje, nurodyta, kad bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas (toliau – Probacijos įstatymas). Taigi šių teisės normų analizė leidžia teigti, kad naujoji BK 75 straipsnio nesunkina nuteistojo asmens teisinės padėties, o tik pakeitė bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarkos reglamentavimą. Kadangi pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 3 straipsnio 1 dalį, bausmės vykdomos pagal jų vykdymo metu galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus.

Be to iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistajam D. G. 2012-05-15; 2012-06-04; 2012-07-17 buvo išsiųsti šaukimai atvykti į Kelmės rajono pataisos inspekciją (asmens bylos Nr. (duomenys neskelbtini), 34; 35 l.) ir Probacijos tarnybą (asmens bylos Nr. (duomenys neskelbtini), 36 l.), tačiau nuteistasis į šiuos šaukimus nereagavo ir į Pataisos inspekciją bei Probacijos tarnybą neatvyko (asmens bylos Nr. 57/10, 37 l.). Šie duomenys leidžia teigti, kad nuteistasis D. G. pažeidimus padarė tiek iki 2012 m. liepos 1 d., tiek ir po 2012 m. liepos 1 d. t. y. įsigaliojus Probacijos įstatymui, todėl šiuo atveju nėra teisės normų kolizijos ir apylinkės teismas teisėtai ir pagrįstai vadovavosi Probacijos įstatymo nuostatomis.

Probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) pareigų arba ir po papildomų auklėjamojo poveikio priemonių ar baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) pareigų paskyrimo jų nevykdo ar padaro teisės pažeidimą, už kurį jam taikyta administracinė nuobauda, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų ir vykdyti likusią bausmės dalį.

Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistajam D. G. 2012-05-15; 2012-06-04; 2012-07-17 buvo išsiųsti šaukimai atvykti į Kelmės rajono pataisos inspekciją (asmens bylos Nr. (duomenys neskelbtini), 34; 35 l.) ir Probacijos tarnybą (asmens bylos Nr. (duomenys neskelbtini), 36 l.), tačiau nuteistasis į šiuos šaukimus nereagavo ir į Pataisos inspekciją bei Probacijos tarnybą neatvyko (asmens bylos Nr. (duomenys neskelbtini), 37 l.). Šias aplinkybes apylinkės teismas pripažino, kaip teismo nustatyto įpareigojimo, neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau nei 7 paroms, pažeidimą.

Apylinkės teismo posėdžio metu liudytoju apklausiamas buvęs Kelmės rajono pataisos inspekcijos inspektorius A. R. parodė, kad jis vykdė nuteistojo D. G. bausmės atlikimo priežiūrą, su D. G. ir jo tėvais nuolat bendravo, lankydavosi D. G. gyvenamojoje vietoje. Atsižvelgdamas į tai, kad D. G. nebuvo padaręs jokių administracinių teisės pažeidimų ir jo elgesį, leido D. G. išvykti. Jokio raštiško sutikimo dėl to surašyta nebuvo, kadangi įstatyme nebuvo numatyta, kad reikalingas raštiškas sutikimas. Laikas nuo laiko D. G. atvykdavo į pataisos inspekciją, taip pat bendraudavo su juo telefonu. Paskutinį kartą su D. G. bendravo kovo mėnesį, nuteistasis jam tada paaiškino, kad negali grįžti, o jis jam pasakė, kad į Lietuvą privalo grįžti iki gegužės mėnesio.

Apylinkės teismo posėdžio metu nuteistasis D. G. paaiškino, kad su pareigūnu A. R. buvo sutaręs, kad jis jį išleidžia, o jis grįžęs į Lietuvą atvyks atsižymėti. Į užsienį ((duomenys neskelbtini)) išvyko 2011 m. balandžio mėnesį ir įsidarbino, vėliau darbą prarado ir dirbdavo pavienius darbus. Su pataisos inspektoriumi bendraudavo telefonu, taip pat inspektoriui pranešė, kad neteko darbo. 2012 m. birželio mėnesį bendravo su inspektoriumi telefonu, inspektorius sakė, jog „būtų gerai, kad grįžtum“, nes jis išeina iš darbo. Tačiau tuo metu neturėjo lėšų grįžimui. Užsidirbęs pinigų 2012 m. rugpjūčio 29 d. grįžo į Lietuvą.

Iš bylos duomenų visumos matyti, kad nuteistasis D. G. iš gyvenamosios vietos ilgiau nei 7 paroms išvyko su bausmės vykdymo institucijos sutikimu, šis sutikimas nebuvo terminuotas. Be to nuteistasis išvykęs į užsienį dirbo, naujų nusikalstamų veikų ar administracinių teisės pažeidimų nepadarė, nuolat bendravo su Pataisos inspekcijos ir Probacijos tarnybos pareigūnais, nuo jų nesislapstė, į Lietuvą negrįžo, nes neturėjo lėšų, užsidirbęs pats grįžo į Lietuvą. Formaliai nuteistasis nesilaikė pareigos atvykti į Pataisos inspekciją ir Probacijos tarnybą ir tuo pažeidė teismo įpareigojimus, tačiau šiuos nuteistojo pažeidimus patvirtina objektyvios priežastys, o ne nuteistojo piktybiškas elgesys.

Teismas, spręsdamas dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo nuteistajam, sprendžia, ar yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Bausmės tikslai ir paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už padarytą nusikalstamą veiką, bet sulaikyti jį nuo naujų nusikaltimų darymo, užtikrinti teisingumo principą. Kolegijos nuomone, šiuo atveju nėra jokio objektyvaus pagrindo manyti, kad tik panaikinus nuteistajam D. G. bausmės vykdymo atidėjimą ir pasiuntus jį realiai atlikti paskirtą bausmę, bus tinkamai įgyvendintas teisingumo principas.

Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartas aplinkybes, konstatuoja, kad probacijos tarnybos teikime nurodytos aplinkybės, t. y. kad nustatytos Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytos aplinkybės, jog nuteistasis be pateisinamų priežasčių nevykdė teismo skirtų įpareigojimų, yra formalios ir jos nesudaro pagrindo naikinti bausmės vykdymo atidėjimo ir nuteistojo siųsti atlikti laisvės atėmimo bausmės, todėl teikimas atmestinas. Esant šioms aplinkybėms, apylinkės teismo nutartis naikintina ir priimtinas naujas sprendimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, kolegija

nutaria:

nuteistojo D. G. skundą tenkinti.

Panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 4 d. nutartį ir Šiaulių apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus teikimą atmesti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.