Kauno apygardos teismo nutartis

2013-01-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-19-348-2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-01-11
Bylos Nr.
1A-19-348-2013
Teisminio proceso Nr.
1-36-1-00112-2011-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Svetlana Jurgaitienė (pirm.), Kęstutis Dargužis, Egidijus Jonas Grigaravičius
Nuteistasis
V. V.
Advokatai
Neringa Grubliauskienė
Kategorijos
  • 2.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja Svetlana Jurgaitienė Baudž. bylos Nr. 1A-19-348/2013

Teisėja Irena Sabaitienė Teisminio proceso Nr. 1-36-1-00112-2011-9

(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.7.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. sausio 11 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Svetlanos Jurgaitienės, teisėjų: Egidijaus Jono Grigaravičiaus ir Kęstučio Dargužio, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorei Astai Craminai, gynėjai advokatei Neringai Grubliauskienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. V. gynėjos advokatės Neringos Grubliauskienės apeliacinį skundą dėl 2012 m. gegužės 15 d. Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo V. V. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal LR BK 223 str. 1 d. - 10 MGL (1300 Lt) bauda.

pagal LR BK 220 str. 1 d. -20 MGL (2600 Lt) bauda.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d. bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir galutinė bausmė paskirta 25 MGL (3250) litų bauda.

V. V. pagal LR BK 222 str. 1 d. išteisintas, nesant nusikaltimo sudėties, tačiau ši nuosprendžio dalis nėra skundžiama.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. V. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2007-10-22 iki 2008-10-20, dirbdamas uždaros akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktoriaus pareigose, pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalį, nustatančią, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“ ir 12 straipsnio 1 dalį, nustatančią, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai turi būti surašyti ūkinės operacijos metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“ ir 14 straipsnio 1 dalį „ūkio subjekto vadovas turi patvirtinti asmenų, kurie turi teisę surašyti ir pasirašyti apskaitos dokumentus, sąrašą“, nepatvirtino UAB “(duomenys neskelbtini)“ pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų išrašymo ir pasirašymo tvarkos, pagal 2008-02-19 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytą subrangos sutartį Nr. 08/02/19-01 pilnai atlikus objekte AB „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), trijų kiaulidžių rekonstrukcijos į paukštides darbus, UAB "(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje neatvaizdavo 1 211 116,28 Lt (be PVM) atliktų statybos darbų, neišrašė ir nepateikė PVM sąskaitos faktūros užsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 1 429117,21 Lt (1 211 116,28 Lt +218000,93 Lt PVM) sumą, pažeisdamas to paties įstatymo 19 straipsnio 2 dalį, nustatančią, kad „patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų“, neišsaugojo objekte AB „(duomenys neskelbtini)“, adresu E(duomenys neskelbtini), trijų kiaulidžių rekonstrukcijos į paukštides, atliktų statybos darbų aktų, dėl to laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2008-10-29 iš dalies nebuvo galima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio, struktūros, tokiu būdu aplaidžiai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą.

Taip pat jis nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2008-10-20 dirbdamas uždaros akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktoriaus pareigose, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Įmonės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 28 straipsnio 2 punktą būdamas atsakingas už įmonės finansinės atskaitomybės sudarymą ir pateikimą laiku, pažeisdamas 2004 m. balandžio 13 d. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 8 straipsnio 1 dalį, nustatančią, kad „kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos“, 40 straipsnio 4 dalį, nustatančią, kad „mokesčio mokėtojo pareiga teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais“, 2011 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 5 straipsnio 1 dalį, nustatančią, kad „Lietuvos vieneto, nuolatinių buveinių apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 15 procentų mokesčio tarifą“, siekdamas išvengti sumokėti 218000,93 Lt pridėtinės vertės mokesčio, susidariusio dėl objekte AB „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), trijų kiaulidžių rekonstrukcijos į paukštides, atliktų statybos darbų už 1 211 116,28 Lt (be PVM) bei siekdamas išvengti sumokėti 57028 Lt (380188 Lt pelnas x15 procentų) pelno mokesčio, elektroniniu būdu Kauno apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ metinę pelno mokesčio deklaraciją, pildytą 2008 m. spalio 20 d., kurioje įrašė neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas, pelną, tai yra įrašė 1 607 609 Lt gautų pajamų, o turėjo deklaruoti 2 818 725 Lt (1211116+1607609) pajamų sumą bei įrašė 830928 Lt nuostolį, o turėjo deklaruoti 380188 Lt (1211116-830928) pelną, tokiu būdu Kauno apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ metinę pelno mokesčio deklaraciją su įrašytais žinomai neteisingais duomenimis apie įmonės pajamas, pelną.

Šalies argumentai

Nuteistojo V. V. gynėja advokatė Neringa Grubliauskienė apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2012-05-15 Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžio dalį, dėl LR BK 223 str. 1 d., 220 str. 1 d. ir priimti naują nuosprendį, kuriuo V. V. išteisinti, jam nepadarius minėtų nusikalstamų veikų.

Apeliaciniame skunde nurodo, kad apylinkės teismo nuosprendžio dalis dėl V. V. pripažinimo kaltu pagal LR BK 223 str. 1 d. ir 220 str. 1 d. yra neteisėta ir nepagrįsta.

Gynėjos teigimu, baudžiamoji atsakomybė už aplaidų apskaitos tvarkymą kyla tik tada, jei dėl LR BK 223 str. 1 d. išvardintų veiksmų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Iš 2010-02-11 specialisto išvados matyti, kad UAB "(duomenys neskelbtini)" buhalterinėje apskaitoje neatvaizdavo 1.211.116,28 Lt (be PVM) atliktų statybos darbų, bei atliktų statybos darbų aktų neišsaugojo, dėl ko iš dalies negalima nustatyti įmonės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio, struktūros. Tačiau teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį neturėjo pagrindo remtis specialisto išvadomis, kadangi jose nustatytos aplinkybės yra prieštaringos. Kadangi 2011-05-11 papildomos specialisto išvados Nr. 5-2/83 9 lape atsakydama į 5 klausimą ar UAB "(duomenys neskelbtini)" buvo tinkamai saugomi buhalterinės apskaitos dokumentai, nurodė, kad bendrovė tyrimui nepateikė dokumentų saugojimo tvarkos, o atsižvelgiant į tai, kad objekto AB "(duomenys neskelbtini)" darbų atlikimo aktai buvo surašyti, bet tyrimui nepateikti, tuomet dėl šių dokumentų neišsaugojimo negalima iš dalies nustatyti įmonės turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydžius, struktūrą už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2008-12-31. Tačiau apeliantės teigimu, jos ginamasis dėl dokumentų neišsaugojimo yra kaltinamas už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2008-10-29. 2008-09-23 Kauno apygardos teismo nutartimi UAB "(duomenys neskelbtini)" buvo iškelta bankroto byla, todėl šiai nutarčiai įsiteisėjus, 2008-10-03 V. V. neteko pareigų.

Taip pat skunde teigiama, kad 2011-05-11 papildomoje specialisto išvadoje, atsakydama į klausimą (Nr. 5) kokių dokumentų UAB "(duomenys neskelbtini)" neišsaugojo, specialiste išvadoje nurodė: liudytojo A. M. ir įtariamojo V. V. apklausos protokoluose nurodyta, kad objekto AB "(duomenys neskelbtini) darbų atlikimo aktai buvo surašyti, bet tyrimui nepateikti, tuomet dėl šių dokumentų neišsaugojimo negalima iš dalies nustatyti įmonės turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydžius, struktūrą už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2008-12-31". Kaip matyti iš baudžiamosios bylos, darbų priėmimo-perdavimo aktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ surašė, tačiau UAB "(duomenys neskelbtini)" teisindamasis nekokybiškai atliktais darbai, dėl Nr. 2 ir Nr. 3 kiaulidės rekonstrukcijos atsisakė juos pasirašyti. Šių aktų surašymą ir pateikimą patvirtina tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai A. M. ir kaltinamasis V. V., tiek ir UAB "(duomenys neskelbtini)" darbuotojai B. P., kuris patvirtino kad kaltinamasis pas jį kelis kartus jam sergant 2008 metų rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais buvo atvykęs su dokumentais, ant kurių jis pasirašyti atsisakė.

Skundo autorės teigimu, apklausti liudytojai patvirtina, kad darbų priėmimo-perdavimo aktai buvo surašyti, jų pagrindu buvo išrašyta ir PVM sąskaita-faktūra už pirmos kiaulidės rekonstrukcijos darbus, įmonės buhalteriniai dokumentai buvo paimti ne iš kaltinamojo, o iš bankroto administratoriaus, todėl akivaizdu kaltinant jos ginamąjį dokumentų neišsaugojimu ir už laikotarpį, už kurį jis jau nebuvo atsakingas už šių dokumentų saugojimą, bei ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu nenustačius konkrečios datos, kada šie dokumentai dingo, ginamasis dėl šių dokumentų neišsaugojimo turi būti išteisintas.

Skunde pažymima, kad kaltinime nurodomas skirtingas laikotarpis, už kurį yra atsakingas V. V., nes kaltinimo pradžioje nurodomas laikotarpis nuo 2007-10-22 iki 2008-10-20, toliau detalizuojant kaltinimą, šis laikotarpis nurodomas jau nuo 2008-01-01 iki 2008-10-29 (dėl BK 220 str. 1 d. padarymo), o kaltinime pagal BK 223 str. 1 d. - nuo 2008-01-01 iki 2008-10-29.

Atsižvelgiant į ta, kad specialistė nustatė, kad dokumentai neišsaugoti už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2008-12-31, kaltintojui šį laikotarpį sutrumpinus iki 2008-10-20 ir 2008-10-29, kai kaltinamojo darbiniai santykiai baigėsi UAB "(duomenys neskelbtini)" 2008-10-03, kaltinamasis negali būti atsakingas už dokumentų dingimą laikotarpiu, kai jis nebebuvo šios bendrovės direktoriumi. Be to, nurodytas datų neatitikimas pažeidė kaltinamojo teisę į gynybą, kadangi neapibrėžus kaltinamajam kaltinimo ribų, į kurias įeina ir nusikalstamos veikos padarymo laikas, kaltinamasi negalėjo tinkamai gintis nuo pareikšto kaltinimo.

Taip pat skunde teigiama, kad V. V. nepagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 220 str. 1 d., nes byloje neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis PVM sąskaitos faktūros negalėjo išrašyti, nes rangovas UAB "(duomenys neskelbtini)" nepriėmė darbų. Teismas kaltinimą grindė specialisto duota išvada, kurioje nurodoma, kad UAB "(duomenys neskelbtini)" galėjo ir turėjo sąskaitą išrašyti ir be atliktų darbų priėmimo-perdavimo akto, kadangi ūkinė operacija baigta atlikus statybos darbus, o ne juos pridavus. Tačiau CK 6.681 str. 1 dalyje numatyta, kad statybos rangos sutartis apibrėžta kaip sutartis, kuria rangovas įsipareigoja per joje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Baigiamoji statybos rangos sutarties (arba jos etapo) vykdymo stadija yra atliktų darbų perdavimas ir priėmimas. Šiuos klausimus reglamentuoja CK 6.694 str. normos. Atliktų darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo abi šalys. Šis abiejų šalių pasirašytas aktas yra dvišalis sandoris, sukuriantis joms atitinkamas teises ir pareigas, todėl turi didelę reikšmę vykdant statybos rangos sutartį: jame fiksuojami nustatyti darbų trūkumai, o šių nenurodymas akte reiškia trūkumų nekonstatavimą, todėl trūkumų faktu vėliau remtis negalima, nebent yra įtvirtinta užsakovo teisė reikalavimą dėl trūkumų pašalinimo pareikšti vėliau (CK 6.662 str. 2 dalis). Atliktų darbų priėmimas sukelia užsakovui pareigą atlyginti rangovui už atliktą darbą (CK 6.687 str.). Teismų praktikoje nustatyta, kad pagrindas rangovui reikalauti užsakovą vykdyti jo priešpriešinę pareigą — sumokėti už darbus yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymas - sutarto darbo atlikimo faktas, o darbų perdavimo-priėmimo aktas yra tik šį faktą patvirtinantis dokumentas.

Apeliantės nuomone, V. V., būdamas UAB "(duomenys neskelbtini)" direktoriumi, atlikus bendrovei statybos darbus, ėmėsi visų priemonių šiems darbams priduoti, kadangi tik juos pridavusi bendrovė būtų gavusi pajamas, kurias turėtų atvaizduoti metinėje pelno deklaracijoje, bei nuo šių pajamų paskaičiuoti ir sumokėti mokesčius. Rangovui nepriėmus statybos darbų, kaltinamasis neturėjo juridinio pagrindo PVM sąskaitai-faktūrai išrašyti, o neišrašęs PVM sąskaitos-faktūros neturėjo pagrindo pajamų, kurios nėra patvirtintos kitos sutarties šalies, fiksuoti PVM sąskaitoje-faktūroje. Atitinkamai pateikdamas 2008-10-20 UAB "(duomenys neskelbtini)" metinę pelno mokesčio deklaraciją, joje nenurodė šių duomenų, kadangi neturėjo tam teisinio pagrindo. Šios aplinkybės patvirtina, kad V. V. nesiekė išvengti mokesčių sumokėjimo, neįtraukdamas į metinę pelno deklaraciją atliktų statybos darbų kainos, nes šie darbai nebuvo priimti.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo V. V. gynėja advokatė N. Grubliauskienė prašė jos apeliacinį skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais.

Prokurorė prašė atmesti nuteistojo V. V. gynėjos apeliacinį skundą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. V. gynėjos advokatės apeliacinis skundas atmetamas.

Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes bei priėmė nuosprendyje aptartais įrodymais pagrįstą ir motyvuotą nuosprendį, kuriame teismo padarytos išvados atitinka bylos aplinkybes, o baudžiamasis įstatymas V. V. pritaikytas tinkamai.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 223 str. 1 d. padarymo

LR BK 223 str. 1 d. nustatyta baudžiamoji atsakomybė už šių veikų padarymą: 1) buhalterinės apskaitos netvarkymą, 2) aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą, 3) buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimą, kai jos sukelia šiame BK straipsnyje numatytus padarinius. BK 223 straipsnyje numatytas aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas yra Buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų įstatymų bei norminių aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, netinkamas vykdymas (kai nesurašomi visi buhalterinės apskaitos dokumentai, nesudaromi ir netvarkomi apskaitos registrai, dokumentai ir registrai surašomi nesilaikant Buhalterinės apskaitos įstatymo ar kitų norminių aktų reikalavimų ir pan.). Buhalterinės apskaitos netvarkymas – tai teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, visiškas nevykdymas, pvz. ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių neregistravimas, o Buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimas yra norminiais aktais nustatytos šių dokumentų saugojimo tvarkos nesilaikymas.

LR BK 223 str. numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai dėl straipsnio dispozicijoje nurodytų pažeidimų padarymo negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada.

Apeliaciniame skunde, nuteistojo V. V. gynėja nesutinka su apylinkės teismo išvadomis dėl jos ginamojo pripažinimo kaltu pagal LR BK 223 str. 1 d., tačiau apeliacinės instancijos teismas tokius gynėjos argumentus atmeta, nes jie yra nepagrįsti ir prieštarauja nustatytoms faktinėms aplinkybėms.

Kad V. V. padarė nusikalstamą veiką patvirtina ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamojo posėdžio patikrinti objektyvūs bylos duomenys. Byloje esančių duomenų visetas patvirtina, kad V. V. 2007-10-22 iki 2008-10-20, dirbdamas uždaros akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigose, pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalį, nustatančią, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“ ir 12 straipsnio 1 dalį, nustatančią, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, o Apskaitos dokumentai turi būti surašyti ūkinės operacijos metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“ ir 14 straipsnio 1 dalį „ūkio subjekto vadovas turi patvirtinti asmenų, kurie turi teisę surašyti ir pasirašyti apskaitos dokumentus, sąrašą“, nepatvirtino UAB “(duomenys neskelbtini)“ pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų išrašymo ir pasirašymo tvarkos, pagal 2008-02-19 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytą subrangos sutartį Nr. 08/02/19-01 pilnai atlikus objekte AB „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), trijų kiaulidžių rekonstrukcijos į paukštides darbus, UAB "(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje neatvaizdavo 1 211 116,28 Lt (be PVM) atliktų statybos darbų, neišrašė ir nepateikė PVM sąskaitos faktūros užsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 1 429117,21 Lt (1 211 116,28 Lt +218000,93 Lt PVM) sumą, pažeisdamas to paties įstatymo 19 straipsnio 2 dalį, nustatančią, kad „patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų“, neišsaugojo objekte AB „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), trijų kiaulidžių rekonstrukcijos į paukštides, atliktų statybos darbų aktų, dėl to iš dalies nebuvo galima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio, struktūros, tokiu būdu aplaidžiai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą.

Iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies matyti, kad teismas aprašydamas V. V. įrodytos pripažintos nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 223 str. 1 d. aplinkybes, padarė rašymo apsirikimą, nurodydamas, kad laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2008-10-29 iš dalies nebuvo galima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio, struktūros. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad V. V. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi dirbo 2007-10-22 iki 2008-10-20, todėl nors ir apeliacinis skundas atmetamas, tačiau šis rašymo apsirikimas turi būti ištaisytas.

Iš nuteistojo V. V. parodymų duotų teisminio nagrinėjimo metu matyti, jog jis savo kaltę dėl šios nusikalstamos veikos padarymo iš esmės pripažino ir parodė, kad į įmonę atėjo dirbti, kai joje jau buvo nusistovėjusi buhalterinės apskaitos tvarkymo tvarka, todėl ir nepatvirtino UAB „(duomenys neskelbtini)“ pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų išrašymo ir pasirašymo tvarkos. Taip pat V. V. parodė, kad nebuvo išrašyta sąskaita faktūra UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl atliktų darbų, tačiau tai buvo padaryta, nes nebuvo pasirašytas darbų priėmimo – perdavimo aktas.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad V. V. kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 223 str. 1 d. padarymo neabejotinai patvirtina byloje esančios specialisto išvados.

2010-02-11 specialisto išvadoje atsakant į klausimą ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą ir ar iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ tvarkomos buhalterinės apskaitos galima nustatyti įmonės veiklą, turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį struktūrą, padaryta išvada, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesilaikė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 str. 1 p. nuostatų, reglamentuojančių visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius pagrįsti apskaitos dokumentus. Apskaitos dokumentai turi būti surašyti ūkinės operacijos metu ar jiems pasibaigus ar įvykus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje neatvaizdavo 1 211 116,28 Lt (be PVM) atliktų darbų ir nepataikė PVM sąskaitos faktūros užsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 1 429117,21 Lt (1 211 116,28 Lt + 218000,93 Lt PVM). Dėl to, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktus statybos darbus neatvaizdavo apskaitos dokumentais iš dalies negalima nustatyti įmonės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio, struktūros.

2011-05-11 papildomoje specialisto išvadoje, atsakant į klausimą ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2008-01-01 iki 2008-12-31 tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą ir, ar iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ tvarkomos buhalterinės apskaitos galima nustatyti įmonės veiklą, turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį struktūrą, padaryta išvada, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesilaikė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 str. 1 d. ir 3 d. reikalavimų, nes bendrovė nesilaikė šio įstatymo 6 str. 2 d. ir 12 str. 1 d. nuostatų, todėl dėl šių pažeidimų iš dalies negalima nustatyti įmonės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio, struktūros. Taip pat minėtoje specialisto išvadoje nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesilaikė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 14 str. 1 d. reikalavimų, kad ūkio subjekto vadovas turi patvirtinti asmenų, kurie turi teisę surašyti ir pasirašyti apskaitos dokumentus, sąrašą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo patvirtinta PVM sąskaitų išrašymo ir pasirašymo tvarka. Taip pat specialisto išvadoje nurodoma, kad pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574, nuostatas už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas, o nuo 2007-10-22 iki 2008-10-20 vadovu buvo V. V..

Apylinkės teismo teisiamajame posėdyje dalyvavusi specialistė šias išvadas patvirtino, todėl nėra pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis.

Gynėja skunde tvirtina, kad specialistai tyrimą atliko už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2008-12-31, o jos ginamasis vadovu buvo tik iki 2008-10-20, tačiau kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008-09-23 buvo iškelta bankroto byla, kaltinamasis V. V. įmonės vadovu buvo iki 2008-10-20, todėl pagrįstai nustatyta, kad V. V. laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2008-10-20 aplaidžiai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 220 str. 1 d. padarymo

Apeliantė, nesutikdama su teismo išvada, kad V. V. padarė LR BK 220 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką, akcentuoja, jog teismo išvados yra nepagrįstos, tačiau ir šis apeliantės skundo argumentas atmetamas, nes apylinkės teismo nuosprendis motyvuotas, argumentuotas, pagrįstas nuosprendyje aptartais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje, kaip to reikalauja LR BPK 301 str. 1 d.

Pagal LR BK 220 str. 1 d. atsako tas, kas siekdamas išvengti mokesčių įrašė į deklaraciją arba į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai.

Nors nuteistasis V. V. nesutina su apylinkės teismo nustatytomis aplinkybėmis, t.y. tuo, jog jis dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės direktoriaus pareigose, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Įmonės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 28 straipsnio 2 punktą būdamas atsakingas už įmonės finansinės atskaitomybės sudarymą ir pateikimą laiku, pažeisdamas 2004 m. balandžio 13 d. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 8 straipsnio 1 dalį, 40 straipsnio 4 dalį, 2011 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 5 straipsnio 1 dalį, siekdamas išvengti sumokėti 218000,93 Lt pridėtinės vertės mokesčio, susidariusio dėl objekte AB „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), trijų kiaulidžių rekonstrukcijos į paukštides, atliktų statybos darbų už 1 211 116,28 Lt (be PVM) bei siekdamas išvengti sumokėti 57028 Lt (380188 Lt pelnas x15 procentų) pelno mokesčio, elektroniniu būdu Kauno apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ metinę pelno mokesčio deklaraciją, pildytą 2008 m. spalio 20 d., kurioje įrašė neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas, pelną, tai yra įrašė 1 607 609 Lt gautų pajamų, o turėjo deklaruoti 2 818 725 Lt (1211116+1607609) pajamų sumą bei įrašė 830928 Lt nuostolį, o turėjo deklaruoti 380188 Lt (1211116-830928) pelną, tokiu būdu Kauno apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ metinę pelno mokesčio deklaraciją su įrašytais žinomai neteisingais duomenimis apie įmonės pajamas, pelną, tačiau tokie jo aiškinimai vertinami kaip siekimas išvengti baudžiamosios atsakomybės.

LR BK 220 str. prasme žinomai neteisingais yra laikomi tokie duomenys, kurie neatitinka subjekto, kurio vardu pateikiama deklaracija arba nustatyta tvarka patvirtinta ataskaita ar kitas dokumentas, realių (tikrųjų) pajamų, pelno, turto ar jų naudojimo. Ši nusikalstama veika laikoma baigta pateikus suklastotus dokumentus valstybės įgaliotai institucijai.

Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis V. V. parodė, kad sąskaita UAB “(duomenys neskelbtini)“ dėl 1.429.117,21 Lt nebuvo išrašyta dėl to, kad ši įmonė nepriėmė iš jų atliktų darbų ir atsisakė pasirašyti atliktų darbų aktą, kurio pagrindu ir turėjo būti išrašyta PVM sąskaita faktūra nurodytai sumai. Išrašyti šią sąskaitą, nesant pasirašyto atliktų darbų priėmimo akto, nebuvo pagrindo, o išsisprendus ginčui, PVM sąskaita faktūra būtų buvusi išrašyta, tačiau bendrovė bankrutavo. Tačiau kolegija pažymi, kad tokius kaltinamojo parodymus paneigia byloje esančių duomenų visetas.

2010-02-11 specialisto išvadoje ir 2011-05-11 papildomoje specialisto išvadoje nustatyta, kad V. V. elektroniniu būdu pateikė neteisingus duomenis Kauno apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ metinę pelno mokesčio deklaraciją, pildytą 2008 m. spalio 20 d., kurioje įrašė neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas, pelną, tai yra įrašė 1 607 609 Lt gautų pajamų, o turėjo deklaruoti 2 818 725 Lt (1211116+1607609) pajamų sumą bei įrašė 830928 Lt nuostolį, o turėjo deklaruoti 380188 Lt (1211116-830928) pelną, tokiu būdu Kauno apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ metinę pelno mokesčio deklaraciją su įrašytais žinomai neteisingais duomenimis apie įmonės pajamas, pelną.

Kaltinamojo V. V. parodymus ir gynėjos skundo argumentus, kad sąskaita faktūra negalėjo būti išrašyta iki tol ko įmonė nepriėmė iš jų atliktų darbų, paneigia ne tik minėtos specialisto išvados, tačiau ir teisiamojo posėdžio metu duotas specialistės paaiškinimas. Teisiamajame posėdyje dalyvavusi specialistė, patvirtino savo išvadas ir paaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo galimybę išrašyti PVM sąskaitą faktūrą UAB „(duomenys neskelbtini)“ jei ir nebuvo priimti darbai. PVM sąskaita faktūra išrašoma atlikus darbus, o ne pasirašius darbų atlikimo aktus. Buhalterinės apskaitos yra kaupimo principas ir kaupimo principe yra nurodyta, kad atlikus darbus iš karto yra registruojamos pajamos. Specialistė taip pat paaiškino, kad iš AB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė atsakymą, kad visi darbai atlikti pilnai buvo 2008 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje ir buvo priimti. Buvo atliktas priešpriešinis patikrinimas su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir nustatyta, kad visi darbai atlikti, išrašytos OPVM sąskaitos faktūros ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ už viską yra apmokėjusi. Be to, nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė sąskaitos faktūros sąskaitų. Jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepasirašo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktų darbų akto, tai UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitą faktūrą gali išrašyti pagal atliktus darbus, o jei nepasirašo darbų priėmimo aktų, tuomet jie turi kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka. Specialistė paaiškino, kad nebuvo pateikta jokių duomenų, kad V. V. pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ aktus, o ši jų nepasirašė.

Taip pat Valstybinės mokesčių inspekcijos 2011-02-23 sprendimas Nr. 17 K376, patvirtina, kad V. V. nesumokėjo nustatymo mokesčio, kurį priskaičiavo specialistė ir pateikė neteisingą deklaraciją, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentuose neatvaizdavo 1211116, 28 Lt.

Taigi, kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, nustatydamas bylos aplinkybes, rėmėsi patikimais ir leistinais įrodymais, kruopščiai juos įvertino. Išvados dėl V. V. kaltumo padarius LR BK 223 str. 1 d., 220 str. 1 d. numatytus nusikaltimus išsamiai motyvuotos. Pagrindo abejoti teismo nustatytoms bylos aplinkybėms ir įrodymų įvertinimu, teisėjų kolegija nenustatė. Dėl aptartų aplinkybių apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas, pagrįstas ir naikinti jo skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.

nutarė:

nuteistojo V. V. gynėjos advokatės Neringos Grubliauskienės apeliacinį skundą atmesti.

2012 m. gegužės 15 d. Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, dėl V. V. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 223 str. 1 d., padarytą rašymo apsirikimą – nurodytą laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2008-10-29 ištaisyti į laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2008-10-20.

Kolegijos pirmininkė Svetlana JurgaitienėTeisėjai: Egidijus Jonas GrigaravičiusKęstutis Dargužis