Kauno apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro Gintaro Jakšto pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-01-1-16682-2025-5, kurioje

V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, nedirba, teistas, teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. S., 2025 m. gegužės 13 d., apie 15.44 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Lietuvos Respublikos Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam alkoholio matuokliu ,,Alcotest 7510“, Nr. ARRF-0165, patikros sertifikato Nr. 2265533, buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, tai yra 2,73 promilių neblaivumas.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu V. S. kaltu prisipažino visiškai. Paaiškino, kad teisės vairuoti transporto priemonę niekada neturėjo, bet vairuoti automobilį moka. Įvykio dieną apie 13.00 val. grįžęs iš Kauno, būdamas savo sode, esančiame (duomenys neskelbtini), pradėjo vartoti degtinę, tvarkėsi namuose, niekur važiuoti neplanavo. Į sodą buvo atvykęs motinai priklausančiu automobiliu ,,Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Taip bedirbdamas išgėrė apie 0,7 litro degtinės. Apie 15.30 val. jam paskambino draugas ir pasiūlė atvažiuoti pasiimti išrūkytą žuvį. Jis nepagalvojęs, kad yra neblaivus, sėdo į automobilį ,,Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir išvažiavo pas draugą. Jam vairuojant automobilį (duomenys neskelbtini), pastebėjo, kad jį stabdo policijos ekipažas. Jis sustojo. Pareigūnė iškart suprato, kad jis vairuoja būdamas neblaivus. Jis ir neneigė, kad prieš važiuojant vartojo degtinę. Pareigūnė liepė pasitikrinti blaivumą. Jis sutiko. Pirmą kartą alkotesteris parodė 2,94 promilių girtumą, antrą kartą 2,73 promilių girtumą. Su alkoholio tikrinimo rezultatais sutinka. Jų neginčija. Dėl savo elgesio nuoširdžiai gailisi (b. l. 74–77).

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra kaltinamas, visiškai įrodyta byloje surinktais rašytiniai įrodymais.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniosios tyrėjos D. J. tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad 2025 m. gegužės 13 d. apie 15.46 val., adresu (duomenys neskelbtini), Kauno AVPK KPS 1-ojo poskyrio specialistai K. K. ir E. F. patikrinimui sustabdė automobilį „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį vairavo neblaivus V. S., kai alkotesterio pagalba pirmu tikrinimu nustatytas 2,94 promilių neblaivumas, antru tikrinimu nustatytas 2,73 promilių neblaivumas. Automobilis „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nugabentas į saugojimo aikštelę adresu Technikos g. 18A. Kaunas (b. l. 6–11).

Liudytojos K. K. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nustatyta, kad 2025 m. gegužės 13 d. dirbo tarnybiniu automobiliu, kartu su Kauno AVPK KPS 1-ojo poskyrio specialistu E. F., Kėdainių r. ir apie 15.46 val., (duomenys neskelbtini) patikrinimui sustabdė transporto priemonę „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurią vairavo V. S.. Jam iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, dėl to kilo įtarimas, kad vairuotojas yra galimai neblaivus. Paklausus vairuotojo, kada paskutinį kartą vartojo alkoholio šis atsakė, kad prieš 30 min. Tuomet patikrino vairuotoją alkotesteriu „Alcotest 7510“, Nr. ARRF-0165, patikros sertifikato Nr. 2265533, kuriam pirmu patikrinimu 15.46 val. buvo nustatytas 2,94 promilių neblaivumas. Antru patikrinimu 16.04 val. nustatytas 2,73 promilių neblaivumas. Patikrinus vairuotoją per CDB paaiškėjo, kad V. S. niekada neturėjo įgijęs teisės vairuoti transporto priemonės (b. l. 50–53)

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 12–21).

Iš byloje esančių rašytinių duomenų matyti, kad 2025 m. gegužės 13 d. alkoholio kiekio matavimo prietaisu ,,Alcotest 7510“, Nr. ARRF-0165, patikros sertifikato Nr. 2265533, policijos pareigūnai V. S. 15.46 val. nustatė 2,94 promilių neblaivumą, 2025 m. gegužės 13 d. 16.04 val. nustatė 2,73 promilių neblaivumą (b. l. 22–24).

Iš byloje esančių rašytinių duomenų matyti, kad automobilis „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pagamintas 2006 m., priklauso V. S. (b. l. 35). Automobilio „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pagaminto 2006 m., vidutinė rinkos vertė 1770 Eur (b. l. 36).

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452, 4 punktas nustato, kad kai pirmojo ir pakartotinio tikrinimo rezultatai skiriasi, laikoma, kad per tikrinimą nustatyta asmens iškvėptame ore esanti etilo alkoholio koncentracija yra ta, kuri yra mažiausia iš nustatytų per pirmąjį ir pakartotinį tikrinimą. Šiuo atveju alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo duomenimis nustatyta, kad pirmuoju tikrinimu 2025 m. gegužės 13 d. 15.46 val. nustatytas 2,94 promilių neblaivumas, antruoju tikrinimu 2025 m. gegužės 13 d. 16.04 val. nustatytas 2,73 promilių neblaivumas, todėl remiantis aukščiau minėto teisės akto nuostatomis, laikoma, kad V. S. nustatytas 2,73 promilių neblaivumas.

Kaltinamasis V. S. savo kaltę pripažino visiškai. Jo parodymus patvirtina byloje surinkti įrodymai – tarnybiniame pranešime, kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota informacija, neblaivumo nustatymo duomenys ir kita bylos medžiaga. Minėtų įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamasis 2025 m. gegužės 13 d., apie 15.45 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Lietuvos Respublikos Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam alkoholio matuokliu ,,Alcotest 7510“, Nr. ARRF-0165, patikros sertifikato Nr. 2265533, policijos pareigūnai nustatė daugiau negu 1,51 promilių neblaivumą, tai yra 2,73 promilių neblaivumą. Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad V. S. kaltė įrodyta, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo V. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. Kaltinamasis V. S. su prokuroro kreipimusi dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, siūloma bausmės rūšimi, dydžiu ir baudžiamojo poveikio priemonėmis, sutiko (b. l. 109–112).

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, bei kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis). Kaltinamasis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia. Kaltinamasis anksčiau teistas, teistumas išnykęs, administracine tvarka nebaustas (b. l. 97–98), nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, psichiatrinis ir priklausomybės ligų gydymas kaltinamajam taikytas nebuvo (b. 1. 105).

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę asmuo laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam V. S. už nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, skirtina sankcijoje numatyta bausmė – bauda.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Byloje neginčytinai įrodyta, jog V. S. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas motorinę transporto priemonę – automobilį ,,Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), todėl, siekiant bausmės tikslų, byloje yra pagrindas skirti BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise. Atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, jog anksčiau teistas, teistumas išnykęs, administracine tvarka nebaustas, nustatytą neblaivumo (girtumo) laipsnį – nustatytas 2,73 promilių girtumas, bei į kitas byloje nustatytas aplinkybes, spręstina, kad V. S. vairuoti kelių eismo transporto priemones uždraudžiama 3 metams, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra 2025 m. birželio 16 d. apie tai pranešant VĮ „Regitra“.

Prokuroras pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašo teismo taikyti BK 72 straipsnį ir konfiskuoti iš V. S. nusikalstamos veikos priemonės – automobilio ,,Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), piniginį ekvivalentą – 1770 Eur.

Nagrinėjamu atveju transporto priemonės – automobilio ,,Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), savininkė yra V. S.. Byloje nenustatyta, jog transporto priemonės savininkė būtų žinojusi ar galėjusi žinoti, jog jai nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė bus naudojama baudžiamojo kodekso uždraustai veikai daryti. Taip pat nenustatyta ir kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytų pagrindų, kuriems esant būtų galima konfiskuoti ne kaltinamajam priklausančią transporto priemonę, todėl teismas sprendžia, kad šiuo atveju taikytinos BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatos, numatančios, jog kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

V. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Civilinis ieškinys nepareikštas, proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

V. S. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 69 MGL ( 3450 Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti V. S. 43 MGL ( 2300 Eur) baudą.

Išaiškinti V. S., kad paskirtą 43 MGL (2300 Eur) baudą jis turi sumokėti per 12 (dvylika) mėnesių nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas – 188659752, pasirinktą sąskaitą, įmokos kodas 6801.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, V. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus apie V. S. skirtą baudžiamojo poveikio priemonę informuoti VĮ „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš V. S. valstybės naudai automobilio ,,Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), atitinkančią pinigų sumą – 1770 Eur.

Išaiškinti V. S., kad konfiskuotino turto vertės dalį atitinkanti pinigų suma (1770 Eur) ne vėliau kaip per tris dienas nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos privalo būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią „Luminor Banke“ Lietuvos skyriuje, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB banke“, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos banke“, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių banke“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banke“ Lietuvos filiale. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją – „Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos“, gavėjo kodą – „188659752“, įmokos kodą – „6610“, unikalų mokėjimo kodą – „e1-2387-598/2025“. Sumokėjus įmoką tai patvirtinančius dokumentus būtina pateikti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų Jonavoje raštinės tarnautojui. Laiku nesumokėjus konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, teismo nuosprendis bus perduotas vykdyti antstoliui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 342 straipsnio 4 dalies 7 punktas). Neturint galimybės iš karto sumokėti visos priteistos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, turi teisę kreiptis į antstolio kontorą dėl skolos mokėjimo išdėstymo bei grafiko sudarymo vykdomojoje byloje.

V. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmams Jonavoje prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.