Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. J. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. J. pareiškimą suinteresuotiems asmenims K. L., jos turto paveldėtojams, valstybės įmonei Registrų centras dėl įstatymo nustatyto praleisto termino atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).

9. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo pareiškimą dėl įstatymo nustatyto praleisto termino atnaujinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

10. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra tai, jog kiekvienam asmeniui, manančiam esant pažeistas jo teises, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Ši asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama CPK nustatyta tvarka ir laikantis įstatyme numatytų ieškinio pareiškimo formos ir turinio reikalavimų, ji yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui.

11. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas išreikalauti iš VĮ Registrų centras duomenis apie K. L., gimusios (duomenys neskelbtini), paveldėtojus ir įtraukti juos į procesą suinteresuotais asmenimis, taip pat atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą terminą įregistruoti gyvenamąjį namą lAl/m, kuriame yra 59,18 kv. m naudingo ploto, kluoną ir tvartą, esančius (duomenys neskelbtini), pareiškėjo vardu. Alytaus apylinkės teismas 2023 m. spalio 26 d. nutartimi pareiškėjui nustatė terminą pareiškimo trūkumams pašalinti – pateikti poziciją dėl teismingumo, taip pat pateikti duomenis, kad pareiškėjui nepavyksta gauti įrodymų apie galimai mirusios K. L. turto paveldėtojus, t. y., kad jis dėl tokių duomenų gavimo yra kreipęsis į atitinkamas institucijas, tačiau toks jo prašymas nebuvo tenkintas ar pan.

12. Pareiškėjo atstovas, šalindamas trūkumus, 2023 m. lapkričio 3 d. pateikė patiksliną pareiškimą, kuriame prašė išreikalauti iš VĮ Registrų centras duomenis apie K. L., gimusios (duomenys neskelbtini), paveldėtojus ir įtraukti juos į procesą suinteresuotais asmenimis arba išduoti teismo liudijimą, suteikiantį pareiškėjui teisę gauti iš VĮ Registrų centras duomenis apie K. L. turto paveldėtojus bei atnaujinti įstatymo praleistą terminą įregistruoti anksčiau minėtą gyvenamąjį namą su kluonu ir tvartu.

13. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą, konstatuodamas, kad buvo pašalinti ne visi nutartyje nurodyti pareiškimo trūkumai. Teismas laikėsi pozicijos, kad pareiškėjas reiškia ne tik materialinio, bet ir procesinio pobūdžio prašymus, siekdamas sužinoti, kas priėmė palikimą po galimai suinteresuoto asmens K. L. mirties. Teismas nurodė, kad pareiškėjo suformuluoti prašymai negali būti reiškiami ne tik ieškinio (pareiškimo), kaip procesinio dokumento, forma, bet juo labiau dviejų prašymų nagrinėjimu, t. y. vieno – procesiniu klausimu, kito – dėl bylos esmės, kadangi tai neatitiktų civilinio proceso esminių operatyvumo, ekonomiškumo ir koncentruotumo principų.

14. Pareiškėjas (apeliantas) atskirajame skunde laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai suvaržė jo teisę kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo, kadangi teismo pozicija atsisakant išreikalauti duomenis apie K. L. turto paveldėtojus arba išduoti liudijimą, suteikiantį pareiškėjui teisę gauti šiuos duomenis, jam užkerta kelią ginti savo teises. Pažymėjo, kad pareiškėjas, siekdamas gauti duomenis apie K. L. paveldėtojus, pateikė užklausą VĮ Registrų centrui dėl duomenų pateikimo iš Testamentų registro. Minėta įstaiga pateikė atsakymą, kad duomenys apie K. L. turto paveldėtojus negali būti pateikti. Apelianto teigimu, jis išnaudojo galimybes savarankiškai gauti duomenis apie minėto asmens turto paveldėtojus.

15. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, skundžiamos nutarties motyvus bei atskirojo skundo argumentus, daro išvadą, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, per daug formaliai vertino susidariusią situaciją, todėl pažeidė pareiškėjo teises. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas net nevertino pareiškėjo pateikto įrodymo – 2023 m. rugsėjo 11 d. VĮ Registrų centras Testamentų registro išrašo, kuriuo pareiškėjas siekė pagrįsti, jog kreipėsi dėl duomenų apie K. L. paveldėtojus gavimo, tačiau jam tokie duomenys nebuvo pateikti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šis įrodymas patvirtina, kad pareiškėjas ėmėsi veiksmų tikslu nustatyti K. L. turto paveldėtojus, kad pastarieji būtų įtraukti į bylą suinteresuotais asmenimis.

16. Pažymėtina, kad formaliai taikant trūkumų ištaisymo institutą ir atsisakant priimti procesinį dokumentą dėl neesminių trūkumų, gali būti apribota asmens teisė į teisminę gynybą, vilkinamas procesas. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, taikant šį institutą, būtina atsižvelgti į teisminės gynybos prieinamumo principą (CPK 5 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6, 13 straipsniai) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. B. ir kt. v. (duomenys neskelbtini) garažų statybos ir eksploatavimo bendrija, bylos Nr. 3K-3-313/2009). Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje laikomi nepateisinamais tokie teisės kreiptis į teismą ribojimo atvejai, kai nacionaliniai teismai ieškinį laiko nepriimtinu dėl procesinių trūkumų, skirdami pernelyg didelį dėmesį formai, dėl ko teisė kreiptis į teismą tampa realiai neįgyvendinama (2004 m. spalio 14 d. sprendimas byloje M. prieš Turkiją, 2008 m. spalio 14 d. sprendimas byloje B. prieš Latviją).

17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju svarbu yra tai, kad šios bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas yra pareiškėjo pareikštas materialinis reikalavimas atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą terminą įregistruoti statinius savo vardu. Būtent dėl šio reikalavimo bus priimtas atitinkamas procesinis teismo sprendimas. Tuo tarpu prašymas išreikalauti iš VĮ Registrų centras duomenis apie K. L. paveldėtojus ir juos įtraukti į procesą suinteresuotais asmenimis arba išduoti teismo liudijimą, yra tik procesinio pobūdžio, ir toks prašymas yra susijęs su rašytinių įrodymų rinkimu. Šiuo konkrečiu atveju pareiškėjas pareiškė alternatyvų prašymą teismui – arba teismui pačiam išreikalauti duomenis iš VĮ Registrų centras, arba išduoti pareiškėjui teismo liudijimą, kad jis pats galėtų tai padaryti.

18. CPK 199 straipsnis reglamentuoja rašytinių įrodymų išreikalavimą. Šio straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad teismas taip pat gali asmeniui, kuris prašo išreikalauti rašytinį įrodymą, duoti liudijimą apie teisę gauti tą įrodymą, kad jis būtų pateiktas teismui.

19. Atsižvelgiant į byloje susiklosčiusią faktinę situaciją bei nurodytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pareiškėjui išduoti teismo liudijimą pačiam gauti atitinkamus duomenis iš VĮ Registrų centras, o ne atsisakyti priimti pareiškimą, konstatuojant, jog pareiškėjas nepašalino nutartyje nustatytų pareiškimo trūkumų (juolab, kai pareiškėjas tiek pirminiame pareiškime, tiek patikslintame pareiškime nurodė ir pateikė įrodymą, kad jam duomenų kitais būdais nepavyksta gauti). Pareiškėjui įrodžius šią aplinkybę, tačiau apylinkės teismui padarius priešingą išvadą, akivaizdu, kad iš apelianto buvo atimta teisė ginti savo pažeistas teises, kadangi kitu būdu jis negali gauti jam reikiamų duomenų.

Dėl bylos procesinės baigties

20. Atsižvelgiant į nustatytas ir aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju teismas netinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias rašytinių įrodymų išreikalavimą, o tai sudaro pagrindą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir pareiškimo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 10 d. nutartį ir pareiškimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.