- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-10-28
- Bylos Nr.
- 1A-556-238-2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Danguolė Šiugždinytė (pirm.), Valdas Vitunskas, Gytis Večerskas
- Nuteistasis
- A. Ž.
- Advokatai
- Algimantas Degulis
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Valdo Vitunsko, Gyčio Večersko, sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei, dalyvaujant prokurorei Birutei Šečkuvienei, nuteistojo gynėjui advokatui Algimantui Deguliui, teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Ž. apeliacinį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 8 d. nuosprendžio, kuriuo A. Ž. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau-LR BK) 178 straipsnio 1dalį laisvės atėmimo bausme 2 (dvejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. Ž. pagal LR BK 178 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis 2007m. sausio 23 d. apie 22 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, J. K. priklausančio namo kambaryje, tyčia, ištraukdamas iš M. G. rankų, atvirai pagrobė šiam priklausantį 470 litų vertės mobiliojo ryšio telefoną „Sony Ericson K310i“ bei 40 litų po dvi 20 litų nominalo kupiūras, tuo nukentėjusiajam M. G. padarydamas 510 litų dydžio turtinę žalą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis A. Ž. prašo peržiūrėti nuosprendį ir patikrinti, ar pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo teisingai paskirta bausmė. Nesutinka dėl to, kad jam buvo skirta už straipsnio sankcijoje numatytą vidurkį didesnė bausmė. Apeliantas tvirtina, kad teismas nenustatė baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nors jis prisipažino pilnai padaręs nusikaltimą ir nukentėjusiajam atlygino visą nusikaltimu padarytą žalą.
Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti.
Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. Ž. apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliaciniame skunde nuteistasis neginčija kaltės ir jo nuteisimo pagal LR BK 178 str. 1 d., todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis LR Baudžiamojo Proceso Kodekso 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas ir individualizuodamas nuteistajam bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, nustatytų Baudžiamojo Kodekso 54 straipsnyje, atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir sunkinančią atsakomybę aplinkybę, kaltinamojo asmenybę.
Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas bausmės rūšį nuteistajam, atsižvelgė į tai, kad padarytas tyčinis, nesunkus, turtinis nusikaltimas. Šią nusikalstamą veiką A. Ž. padarė neišnykus ir nepanaikinus ankstesnio teistumo. Nuteistasis teisiamas jau devintą kartą, praeityje taip pat buvo teistas už tyčinius turtinius nusikaltimus, šios aplinkybės yra svarbios, vertinant nuteistojo asmenybę. 2006-12-22 nuosprendžiu apeliantui buvo skirta bausmė, kuri nesusijusi su laisvės atėmimu, tačiau vos jai pasibaigus, praėjus trumpam laiko tarpui, jis vėl padarė naują nusikaltimą. Tai rodo, kad apeliantas nelinkęs keistis, išvadų dėl savo elgesio nedaro, yra linkęs nusikalsti ir švelnesnio poveikio priemonės – švelnesnio pobūdžio bausmės nepakankamos pakeisti nuteistojo elgesiui bei pasiekti LR BK 41 str. numatytus tikslus ir įgyvendinti teisingumo principą.
Be to, teismo nuosprendžiu A. Ž. buvo pripažintas itin pavojingu recidyvistu(1961 m. BK redakcija), kas pagal naująjį BK atitinka pavojingo recidyvisto statusą. LR BK 56 str. 2 d. numatyta, kad pavojingam recidyvistui už tyčinį nusikaltimą skiriama griežtesnė negu straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą nustatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis bausmė.
Esant šioms aplinkybėms, nuteistajam 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė skirta pagrįstai, nes aukščiau aptarti duomenys duoda pagrindą išvadai, kad tik tokia bausmė gali sulaikyti nuteistąjį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, pasiekti, kad asmuo daugiau nenusikalstų ir laikytųsi įstatymų. Teisinio pagrindo skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, byloje nenustatyta, nes ji būtų nepakankama įgyvendinti bausmės tikslus.
Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas paskirtos bausmės dydį, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Apeliantui teismas skyrė laisvės atėmimo bausmę 2 (dvejiems) metams. Bausmės dydis paskirtas tinkamai ir atsižvelgus į visas BK 54 str. nurodytas aplinkybes, tame tarpe į padarytos nuskalstamos veikos pavojingumą, kaltės formą – tiesioginę tyčią, į savanaudiškus nusikalstamos veikos padarymo tikslus, į tai, kad nusikaltimas baigtas, į baudžiamąją atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstama veika padaryta apsvaigus nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Taip pat, teismas įvertino tą aplinkybę, kad apeliantas teistas aštuonis kartus ir teismo buvo pripažintas pavojingu recidyvistu. Todėl nuteistajam pagrįstai paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydis yra didesnis nei bausmės vidurkis.
Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad byloje nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Remiantis LR BK 59 str. 1 d. 2 p. ir 3 p. lengvinanti atsakomybę aplinkybė yra, kai kaltininkas prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba kaltininkas savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą. Prisipažinimas yra reikšmingas, kai jis yra savanoriškas ir grindžiamas pozityviais motyvais – atgaila dėl padarytos nusikalstamos veikos ir pan. Be to, prisipažinimas tai yra esminių faktinių aplinkybių, sudarančių nusikaltimo sudėtį, pripažinimas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nuteistasis pripažino nusikaltimo aplinkybes, kurios sudaro nusikalstamos veikos sudėties požymius, šias aplinkybes nuosekliai nurodė tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad nusikaltimu padarytą 510 Lt turtinę žalą nuteistasis A. Ž. nukentėjusiajam atlygino. Dėl šių aplinkybių pagrįstas ir tenkintinas nuteistojo skundo argumentas, kad byloje yra jo baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nes tikrosios pilnos įvykio aplinkybės buvo atskleistos iš nuteistojo parodymų, kurie iš esmės atitiko kitiems baudžiamojoje byloje surinktiems duomenims. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nenustatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, yra nepagrįsta.
LR BK 61 str. 4 d. numatyta, kad, jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas skiria jam ne didesnę kaip straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Deja, iš baudžiamosios bylos matyti, kad pirmosios instancijos teismas nustatė nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstama veika padaryta apsvaigus nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Be to, nuteistasis A. Ž. teismo nuosprendžiu pripažintas pavojingu recidyvistu. Šios aplinkybės neduoda pagrindo skirti bausmę mažesnio dydžio nei bausmės vidurkis.
Pirmosios instancijos teismas įvertino šių aplinkybių visumą, jų tarpusavio santykį, kiekvienos iš jų lyginamąjį svorį ir pagrįstai skyrė A. Ž. laisvės atėmimo bausmę 2 (dvejiems) metams.
Kolegija pažymi, kad, nors pirmosios instancijos teismas nepripažino nuteistojo A. Ž. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bet įvertinus tai, kad yra sunkinanti atsakomybę aplinkybė, nusikaltimą padarė pavojingu recidyvistu pripažintas asmuo, taip pat įvertinus kitas ankščiau paminėtas aplinkybes, darytina išvada, jog paskirtoji bausmė nėra aiškiai per griežta.
Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistajam paskirtoji reali laisvės atėmimo bausmė nėra aiškiai per griežta, yra teisinga ir tinkama realizuoti bausmės tikslus. Nuosprendžio išvados dėl bausmės rūšies ir jos dydžio pagrįstos bylos duomenimis ir motyvuotos. Nuosprendis pagrįstas ir teisėtas, teisinio pagrindo jį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra. Todėl nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
nuteistojo A. Ž. apeliacinį skundą atmesti.