Vilniaus apygardos teismo nutartis

2022-07-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-195-1035/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-07-07
Bylos Nr.
1S-195-1035/2022
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Valerij Lauš
Nuteistasis
P. K.
Kategorijos
Skundas Nr. 1S-195-1035/2022
Teisminio proceso Nr. (nesuteiktas)Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2022 m. liepos 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valerij Lauš teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo P. K. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 2 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo P. K. skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2022 m. balandžio 29 d. nutarimo Nr. 58-92 (toliau – ir Nutarimas).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

P. K. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 6 d. nuosprendžiu, pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 253 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 ir 3 dalis, ir jam paskirta 11 (vienuolikos) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 ir 65 straipsniais, ši bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Trakų rajono apylinkės teismo 2012 metų gruodžio 11 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 11 (vienuolikai) metų ir 10 (dešimčiai) mėnesių.

Bausmės vykdymo pradžia – 2013 m. spalio 9 d., pabaiga – 2025 m. rugpjūčio 9 d. Nuteistasis 2/3 laisvės atėmimo bausmės atliko 2021 m. rugpjūčio 29 d. Neatliktos bausmės dalis 2022 m. balandžio 29 d. – 3 (treji) metai 3 (trys) mėnesiai 3 (trys) dienos.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija 2022 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 58-92 nutarė netaikyti P. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 2 d. nutartimi atmestas nuteistojo skundas dėl Komisijos nutarimo.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

Skundu P. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 2 d. nutartį ir tenkinti jo skundą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Skunde nurodo, kad apylinkės teismas rėmėsi tik tuo, ką parašė Vilniaus pataisos namų komisija, tačiau su nuteistuoju iš administracijos niekas nedirbo. Per laikotarpį, kurį nuteistasis atlieka bausmę Vilniaus pataisos namuose, jis negavo iš administracijos jokių pasiūlymų dalyvauti resocializacijos programose, bendrauti su psichologu. Jis tik gaudavo neigiamus atsakymus į prašymus, susijusius su individualia veikla. P. K. individualią veiklą užregistravo Valstybinėje mokesčių inspekcijoje 2021 m. rugpjūčio 25 d., atlikdamas bausmę Marijampolės pataisos namuose, tačiau Vilniaus pataisos namų administracija atsisakė leisti užsiimti šia veikla, nors jis kreipėsi tris kartus. Apeliantas nesutinka su Komisijos ir teismo padarytomis išvadomis, kad jis nedaro pažangos ir nurodo, jog jis lankė visus kursus, kuriuos jam siūlė Marijampolės pataisos namų administracija. Šioje įstaigoje su juo dirbo psichologai ir dinaminės priežiūros specialistai, jis įgijo penkias specialybes. Apelianto vertinimu, tai laikytina pažanga. Pažymi, kad Marijampolės pataisos namuose komisija jo elgesio riziką įvertino 57 balais, šį vertinimą atliko pareigūnai, kurie dirbo su juo ir po to per penkiolika minučių sukėlė elgesio rizikos vertinimo balus iki 101, nors per visą laikotarpį, kol nuteistasis bausmę atlieka Vilniaus pataisos namuose, jis nepadarė nei vieno nusižengimo.

Atsiliepimų į skundą negauta.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Skundas atmestinas.

BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba tie, kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, jog nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo, lygtinai gali būti paleisti atlikus du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos svarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvada bei nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės ir jų įgyvendinimo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai (BVK 164 straipsnio 2 dalis). Tačiau vertinant galimybę paleisti nuteistąjį lygtinai yra svarbus ir materialiojo BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyto kriterijaus nustatymas. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo matyti, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Nuteistasis P. K. atitinka formalųjį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindą, jis yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat yra būtinos ir materialiosios sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir pagrįstas manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Visais atvejais taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos galima tik esant pirmiau nurodytų pagrindų visumai.

Teismas, patikrinęs skundžiamą nutartį ir Komisijos nutarimą, įvertinęs pateikto skundo motyvus bei susipažinęs su nuteistojo asmens byla, sprendžia, kad Komisija 2022 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 58-92 pagrįstai bei teisėtai atsisakė P. K. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, o Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. birželio 2 d. nutartimi, tinkamai išanalizavęs visas lygtinio paleidimo instituto taikymui reikšmingas aplinkybes ir P. K. charakterizuojančią medžiagą, priėmė teisingą sprendimą atmesti nuteistojo skundą.

Iš apygardos teismui pateiktos nuteistojo asmens bylos medžiagos matyti, kad 2021 m. balandžio 23 d. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija nutarimu Nr. 81/04-890 nutarė netaikyti P. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir nustatė šias socialinės reabilitacijos ir (ar) nuteistojo elgesio rizikos mažinimo rekomendacijas: tęsti pataisą pagal individualų socialinės reabilitacijos planą, gerai elgtis, nepažeidinėti režimo reikalavimų, dalyvauti programoje „Elgesys-pokalbis-pasikeitimas“, atlikti nemokamus darbus. Komisija, antrą kartą svarstydama P. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą ir vertindama nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu bei jam taikytų socialinės reabilitacijos priemonių ir jų vykdymo rezultatus nustatė, kad nuteistasis rekomendacijų vykdymo laikotarpiu dalyvavo psichologo vykdomoje „Bendravimo įgūdžių ugdymo ir emocijų valdymo“ psichologinio konsultavimo programoje, sistemingai lankė užsiėmimus, programos metu atsakingai analizavo savo elgesį ir asmenines savybes, siekė sustiprinti požiūrį į visuomenėje pripažintą vertybių sistemą. 2021 m. liepos 8 d. P. K. buvo paskatintas už nepriekaištingą socialinės reabilitacijos programos „Elgesys-pokalbis-pasikeitimas“ užsiėmimų lankymą ir dalyvavimą jos veikloje. Šie duomenys rodo, kad nuteistasis kurį laiką stengėsi vykdyti Komisijos pateiktas rekomendacijas. Vis tik, iš Komisijos nutarimo matyti, kad nuteistasis vertinimo laikotarpiu vien teigiamu elgesiu nepasižymėjo: 2021 m. liepos 29 d. jam skirta drausminė nuobauda – vienos bazinės socialinės išmokos dydžio įmoka į socialinės paramos nuteistiesiems fondą – už tai, kad jam priklausančiame televizoriuje buvo rasta įmontuota neleistina išmanioji televizoriaus plokštė su papildomai priklijuota bevielio ryšio plokšte. Komisijos nutarime taip pat nurodyta, kad nuteistasis nerodė iniciatyvos dengti turimus įsiskolinimus ar atlikti neatlygintinus darbus pataisos įstaigose. Papildomai nurodytina ir aplinkybė, jog 2021 m. lapkričio 17 d. teismo nuosprendžiu P. K. buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamų veikų padarymo bausmės Marijampolės pataisos namuose atlikimo metu, tačiau šiuo metu šis nuosprendis apskųstas apeliacine tvarka, todėl nėra įsiteisėjęs.

Apygardos teismui pateiktame P. K. skunde nurodoma, kad bausmės atlikimo Vilniaus pataisos namuose metu administracijos darbuotojai nuteistajam nesiūlė dalyvauti resocializacijos programose, bendrauti su psichologu. Pažymėtina, kad vertinant nuteistojo pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką svarbiu aspektu laikytinas paties nuteistojo aktyvus dalyvavimas pataisos procese. Atsižvelgiant į tai, kad viena iš 2021 m. balandžio 23 d. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos pateiktų socialinės reabilitacijos ir (ar) nuteistojo elgesio rizikos mažinimo rekomendacijų buvo tęsti pataisą pagal individualų socialinės reabilitacijos planą, P. K. turėjo galimybę pats kreiptis į pataisos namų resocializacijos skyriaus psichologus, specialistus bei socialinius darbuotojus dėl individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymo ar galimybių jas vykdyti, tačiau nuo pat perkėlimo į Vilniaus pataisos namus į minėtus darbuotojus nesikreipė. Ši aplinkybė rodo, kad P. K. stokoja motyvacijos aktyviai įsitraukti į nusikalstamo elgesio rizikos valdymo procesą.

Nuteistasis teigia, kad Vilniaus pataisos namų administracija atsisakė leisti užsiimti individualia veikla, tačiau šie nuteistojo argumentai teismo vertinami kaip nepagrįsti ir paneigti byloje esančių duomenų. Remiantis nuteistojo P. K. bylos medžiaga, 2022 m. balandžio 26 d. Vilniaus pataisos namų direktoriaus įsakymu Nr. 7-196 buvo leista P. K. užsiimti individualia (apmokestinamąja) veikla – reklamos iškabų ir pastatų projektavimu ir turėti šiai veiklai reikalingas priemones: asmeninį kompiuterį, čekių knygelę bei gyventojo individualios veiklos pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalą. Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2022 m. balandžio 28 d. leidimu Nr. 60-30(1) P. K. leista užsiimti individualia darbine veikla ir naudotis asmeniniu kompiuteriu iki aštuonių val. per parą dvylikos mėnesių terminui. Taigi, bylos duomenys patvirtina, kad nuteistajam nebuvo atimta galimybė pataisos įstaigoje užsiimti individualia veikla. Vis tik, nors nuteistasis ir rodė iniciatyvą užsiimti individualia veikla, pritartina apylinkės teismo išdėstytiems teiginiams, jog ši aplinkybė nepaneigia Komisijos išvados, kad jis pataisos įstaigoje nedirbo. Iš Komisijos 2022 m. balandžio 29 d. nutarimo matyti, kad nuteistojo nuostatos darbinės veiklos pataisos įstaigoje atžvilgiu neigiamos, bausmės atlikimo metu nerodė motyvacijos dirbti pataisos įstaigoje, darbą pataisos namuose traktavo kaip vergovę ir asmens išnaudojimą už itin mažą atlyginimą.

Nuteistasis skunde nesutinka su Komisijos ir teismo padarytomis išvadomis, kad jis nedaro pažangos, ir nurodo, kad jis lankė visus kursus, kuriuos jam siūlė Marijampolės pataisos namų administracija, Marijampolės pataisos namų administracija analizavo nuteistojo požiūrį į padarytą nusikaltimą ir į tolimesnį gyvenimą laisvėje, su juo dirbo psichologai ir dinaminės priežiūros specialistai, jis įgijo penkias specialybes, o per visą laikotarpį, kurį nuteistasis bausmę atlieka Vilniaus pataisos namuose, jis nepadarė nei vieno nusižengimo. Visų pirma, pažymėtina, jog vien tai, kad priimtas sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nėra pagrindas konstatuoti, kad Komisija ar apylinkės teismas netinkamai įvertino P. K. asmenybės charakteristiką ir jo elgesio korekciją. Nors skunde nurodytos teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis, atlikdamas bausmę Marijampolės pataisos namuose, demonstravo tam tikras pastangas laikytis taisyklių bei režimo reikalavimų, tačiau visgi nėra absoliutus pagrindas spręsti, kad savo elgesiu jis jau padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Pažymėtina, jog P. K. buvo skatintas du kartus, tačiau dvidešimt vieną kartą baustas drausmine tvarka, ir nors nuteistajam paskirtos nuobaudos nebegalioja, tačiau kiekvienas nustatytos tvarkos pažeidimas neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, jog nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu nesistengia elgtis nepriekaištingai ir atskleidžia dviprasmišką nuteistojo požiūrį į taikomas pataisos priemones. Šiuo atveju atsižvelgiama į tai, kad nuteistasis kėlė savo profesines kompetencijas ir bausmės atlikimo metu įgijo net penkias specialybes, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad jam trūksta motyvacijos realizuoti įgytas specialybes praktiniu būdu. Apygardos teismo vertinimu, nors nuteistojo elgesio korekcija išimtinai teigiama linkme vis dar galima, tačiau remiantis paskutinio vertinimo rezultatais, nusikalstamo elgesio rizika yra aukšta, be to, nuteistajam nustatytas nusikalstamo elgesio modelis – smurtinis elgesys. Šiuo atveju įvertinus bylos duomenis yra pagrindas manyti, kad P. K. vis dar deda per mažai pastangų, mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, o jo pataisos procesas vis dar nėra baigtas.

Apibendrinant pažymima, kad lygtinio paleidimo instituto taikymas iš esmės nėra imperatyvus įpareigojimas kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 ar 3 punktuose numatytą laisvės atėmimo bausmės terminą ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį visais atvejais taikyti. Tai išimtinė teismo teisė ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias bei nepalankias aplinkybes, priima sprendimą. Šiuo atveju aukštesnysis teismas pritaria skundžiamos nutarties motyvams, kad šiuo metu dar nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis įdėjo maksimalias pastangas įrodyti, kad ateityje savo elgesiu laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau pabrėžiama, kad toks teismo procesinis sprendimas neužkerta kelio spręsti dėl nuteistojo teisinės padėties ateityje. Nuteistasis gali imtis veiksmų, kurie rodytų jo motyvaciją sistemingai keisti savo elgesį bei įrodyti, kad pateisins teismo išreikštą pasitikėjimą, taikant lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo P. K. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 2 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas Valerij Lauš