Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2015-10-27 · Byla Nr. ATP-654-174/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-10-27
Bylos Nr.
ATP-654-174/2015
Teisminio proceso Nr.
4-38-3-00216-2015-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Violeta Miliuvienė
Pažeidėjas
L. J.
Kategorijos
  • 3.26.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-654-174/2015Teisminio proceso Nr. 4-38-3-00216-2015-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.26.1.; 2.7.4.4.; 2.7.4.5. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. spalio 27 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto L. J. apeliacinį skundą dėl Skuodo rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutarimo, kuriuo L. J. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 3 d. 1 158 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams, pagal ATPK 130 str. 1 d. 868 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams, vadovaujantis ATPK 33 str., paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 1 158 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trejiems metams, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. liepos 5 d. L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2015 m. liepos 4 d., apie 22.25 val., Vilniaus g., ties 34B namu, vairuodamas transporto priemonę „Isuzu Monterey“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis – 2,03 promilės), išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir užvažiavęs ant saugumo salelės nulaužė du kelio ženklus bei pasišalino iš eismo įvykio vietos, apie eismo įvykį nepranešęs policijai. Eismo įvykio metu apgadintas automobilis, sugadinti du kelio ženklai – Nr. 533 „Pėsčiųjų perėja“ ir Nr. 407 „Apvažiuoti iš dešinės“. Šiais savo veiksmais L. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 14, 119, 124 ir 222 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 3 d. ir 130 str. 1 d.

Žemesnės instancijos teismas

Skuodo rajono apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutarimu L. J. pripažino kaltu padarius ATPK 127 str. 3 d. ir 130 str. 1 d. numatytus administracinius teisės pažeidimus ir paskyrė jam pagal ATPK 127 str. 3 d. 1 158 Eur baudą ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trejiems metams, pagal ATPK 130 str. 1 d. 868 Eur baudą bei atėmė teisę vairuoti transporto priemones trejiems metams. Vadovaujantis ATPK 33 str., paskirtos nuobaudos subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda – 1 158 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trejiems metams.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas L. J. prašo panaikinti Skuodo rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutarimą ir jį „išteisinti pagal visus nurodytus administracinius pažeidimus.“ Nurodo, jog jis neneigia vairavęs automobilį būdamas neblaivus, pagal tai ir turi būti nubaustas, o šiuo atveju jo nubaudimas yra perteklinis.

L. J. aiškina, jog jis nuo pat pradžių nurodė, kad nepajuto apgadinęs kelio ženklus, tyčios jo veiksmuose nebuvo, be to, jis nepasišalino iš eismo įvykio vietos ir tai matyti iš bylos medžiagos. Apelianto nuomone, teismo išvados dėl jo kaltės padarius minėta pažeidimą yra prieštaringos.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde L. J. nurodo, kad 2015-07-04 (duomenys neskelbtini) kaime, Skuodo r., vyko rajono medžiotojų šventė, jos metu jis vartojo alų. Po šventės pamiegojo automobilyje, o apie 22 val. išvažiavo namo, nes girtas nesijautė. Jau Skuode pamatė iš paskos važiuojantį policijos automobilį. Pamanė, kad per greitai važiuoja, todėl nuspaudė stabdžių pedalą. Stabdymo metu nukrito telefono aparatas. Pasilenkęs jį pakelti, netyčia paspaudė greičio pedalą ir kaire ranka pasuko vairą į kairę pusę. Pakėlęs akis pamatė, kad važiuoja ant gatvėje esančios iškilios salelės. Kadangi užvažiavo ant salelės bordiūro, jo automobilį mestelėjo į viršų. Girdėjo bildesį, tačiau nematė ir nesuprato, kad būtų kliudęs kelio ženklus, juolab, kad matomumui trukdė akinanti saulė, be to, jis buvo šoko būsenos. Pamatęs iš paskos važiuojantį policijos automobilį su įjungtais švyturėliais, toliau nuo salelės jis sustojo. Policijos pareigūnai jam pasakė, kad jis automobiliu nulaužė du kelio ženklus. Tačiau tuo metu jis buvo įsitikinęs, kad jokių kelio ženklių važiuodamas nekliudė, o bildesį sukėlė automobilis, užlėkęs ant salelės bordiūro. Todėl jis iš karto nepatikėjo, kad važiuodamas kliudė ir nuvertė kelio ženklus, nes nematė ir nejuto juos kliudęs, o policijos pareigūnai tuo metu jo nestabdė. Iš priekio jo taip pat niekas nestabdė, jis sustojo laisva valia.

Kaip teisingai nurodyta skundžiamame nutarime, asmens kaltė dėl ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymo gali pasireikšti tik tiesiogine tyčia, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad neteisėtai pasišalino iš eismo įvykio vietos, tačiau, apelianto teigimu, tokios aplinkybės nagrinėjamoje byloje nenustatytos, t. y. jis nematė ir nesuprato, kad važiuodamas kliudė ir sugadino kelio ženklus, jis tik užvažiavo ant saugumo salelės.

Teismas išvadą, kad jis tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos, grindė prielaidomis, skundžiamame nutarime nurodydamas, kad: „Mažai tikėtina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens versija, jog jis nepajuto atsitrenkęs į kelio ženklus, nes automobilio ir kelio ženklų kontaktas buvo smūginis, stiprus, sukėlęs trenksmą ir dulkių debesį, ir kurį, kaip minėta, matė nutolusiame nuo įvykio vietos policijos tarnybiniame automobilyje buvę liudytojai policijos pareigūnai.“ Apelianto teigimu, jis to nematė ir nepajuto, juolab, kad jo automobilis sunkus, galingas ir jis pamanė, jog bildesys susijęs su tuo, kad jis užlėkė ant saugumo salelės bordiūro. Be to, jo automobilis iš esmės nebuvo apgadintas (įvykio metu buvo įbrėžta tik priekinis automobilio apsaugos sutvirtinimas), jo neremontavo.

Be to, pats teismas skundžiamame nutarime nurodė, jog: „Neabejotina, kad L. J. tinkamam įvykio aplinkybių suvokimui ir įvertinimui įtakos turėjo tai, kad jis eismo įvykio metu buvo neblaivus <...>“, tačiau, nepaisant šios aplinkybės, kaip turinčios įtakos pojūčiams įvertintin pripažinimo, kartu padarė klaidingą, prielaidomis grįstą išvadą dėl jo absoliutaus galėjimo suvokti visas įvykio aplinkybes ir nepagrįstai atmetė jo paaiškinimus, kurie, L. J. teigimu, nebuvo paneigti.

Teismas rėmėsi policijos pareigūno R. L. parodymais, kad neva jis, L. J., negalėjo matyti policijos automobilio, važiuojančio paskui jo automobilį, nes tarp jų važiavo dar kita transporto priemonė. Tačiau L. J. pažymi, kad jo automobilis yra gana aukštas ir per jo galinį langą bei veidrodėlius gerai matosi net kelios iš paskos važiuojančios transporto priemonės, todėl jis gerai matė policijos automobilį. Tačiau šios aplinkybės teismas iš viso netyrė. Policijos darbuotojai taip pat neatliko jokio eksperimento, kurio metu, apelianto įsitikinimu, būtų pasitvirtinę jo teiginiai, kad jis matė iš paskos važiuojantį policijos automobilį. Taigi teismas rėmėsi nepatikrintais duomenimis.

Be to, kaip liudytojas teisme apklaustas policijos pareigūnas R. L. patvirtino, kad jam, L. J., pasakė, jog jis automobiliu nulaužė kelio ženklus, o jis įvykio vietoje nurodė, kad apie ženklų nulaužimą nieko nežino. Kita vertus, apelianto teigimu, visiškai nesuprantamas jam pareikštas kaltinimas, kad jis nepranešė apie įvykį policijai, nes patys pareigūnai matė įvykį, važiuodami jam iš paskos.

KET 12 p. nurodyta, kad eismo įvykis – tai įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, dalyvaujant judančiai transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas.

Šalies argumentai

L. J. teigimu, kadangi jis nematė ir nesuvokė, jog nulaužė kelio ženklus, galima suabejoti dėl įstatyme apibrėžto eismo įvykio buvimo.

Be to, apelianto teigimu, skirtingai nei nurodyta protokole ir skundžiamame teismo nutarime, įvykio metu nebuvo apgadintas jam priklausantis automobilis. Jis yra tinkamas naudoti ir bet kada gali būti patikrintas transporto priemonių techninės apžiūros metu. Kita vertus, automobilio apgadinimas ar sugadinimas reiškia dar ir atitinkamos žalos padarymą, tačiau nei protokole, nei teismo nutarime nenurodyta, kad automobiliui buvo padaryta žala ir kokia, tai leistų padaryti išvadą dėl automobilio apgadinimo. Duomenų, kad būtų apgadintos kitiems asmenims priklausančios transporto priemonės, taip pat nėra. Tuo tarpu pagal teismų praktiką KET pažeidimas užtraukia atsakomybę pagal ATPK 127 str. tik tada, jeigu šis pažeidimas buvo ATPK 127 str. 1 ir 2 d. dispozicijose numatytų neigiamų pasekmių atsiradimo priežastis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2001 m. rugsėjo 27 d. nutartis; Administracinių teismų praktika, t. 2, 116–117 psl.). Šiuo atveju neigiamos pasekmės įvardytos kaip automobilio apgadinimas, tačiau nenurodyta konkreti žala, išreikšta pinigine išraiška. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 str. nurodyta, kad: „Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) <...>. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai.“ Apelianto teigimu, byloje neįrodyta, kad buvo padaryti kokie tai nuostoliai, vadinasi, nebuvo ir paties administracinio pažeidimo įvykio, susijusio su jo automobiliu.

Šalies argumentai

Apelianto teigimu, nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad jo tyčia pasišalinti iš eismo įvykio vietos nenustatyta, tai patvirtinančių neginčijamų įrodymų byloje nėra. Šiuo atveju teismas rėmėsi vien prielaidomis.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Skuodo rajono policijos komisariatas prašo netenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto L. J. apeliacinio skundo ir palikti galioti Skuodo rajono apylinkės teismo 2015-08-20 nutarimą, kurį, Institucijos nuomone, teismas priėmė išsamiai, visapusiškai ir objektyviai išsiaiškinęs visas bylos aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

L. J. nubaustas už administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 127 str. 3 d. ir 130 str. 1 d., padarymą. Kaip matyti iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliacinio skundo, L. J. neneigia protokole nurodytu laiku ir vietoje vairavęs automobilį būdamas neblaivus, tačiau neigia byloje nustatytas faktines aplinkybes: kad būtent jis, užvažiavęs ant saugumo salelės, nulaužė du kelio ženklus, kartu apgadindamas ir savo vairuojamą automobilį, ir iš įvykio vietos, nepranešęs apie eismo įvykį policijos pareigūnams, nuvažiavo. Tvirtina nematęs ir nepajutęs, kad atsitrenkė į kelio ženklus ir juos nulaužė, manė, kad bildesys, kurį išgirdo, susiję būtent su tuo, kad jis užvažiavo ant saugumo salelės bordiūro, dėl to jį ištiko šokas, be to, tuo metu jį apakino saulė, tai, kartu ir neblaivumas turėjo įtakos situacijos suvokimui. Kadangi jis nematė ir nepajuto, kad atsitrenkė ir nuvertė du kelio ženklus, todėl, nekeisdamas greičio, nuvažiavo toliau. Matė iš paskos važiuojančius policijos pareigūnus ir sustojo, kai šie įjungė švyturėlius. L. J. teigimu, šiuo atveju šiuo atveju jo nubaudimas yra perteklinis, jis turi nubaustas tik už tai, kad vairavo automobilį neblaivus. Tokie apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą apylinkės teismo nutarimą, apeliacinio skundo argumentus ir bylos medžiagą, priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo administracine tvarka nubaustas L. J., konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir padarė teisingą bei faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą dėl L. J. kaltės padarius ATPK 127 str. 3 d. ir 130 str. 1 d. numatytus administracinius teisės pažeidimus. Priimdamas skundžiamą nutarimą, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutarimą, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams.

Kaip teisingai nurodyta skundžiamame nutarime, L. J. kaltę padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 3 d. ir 130 str. 1 d., įrodo ne tik bylos nagrinėjimo metu ištirti rašytiniai įrodymai: 2015-07-05 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 2), vyr. postinio R. L., specialistės A. D., vyr. patrulio M. B. 2015-07-04 tarnybiniai pranešimai (b. l. 13, 14, 15) bei šių policijos pareigūnų, apklaustų kaip liudytojų pirmosios instancijos teisme, duoti parodymai, taip pat eismo įvykio vietos schema (b. l. 5), fotonuotraukos (b. l.7–12), alkotesterio kvitas (b. l. 6), VĮ „Kelio regiono keliai“ 2015-07-08 pareiškimas apie tai, kad kelyje 170 Mažeikiai-Skuodas 52,34 km (Mažeikių g., Skuodo m.) avarijos metu buvo apgadinti kelio ženklai (b. l. 16) ir šios įmonės 2015-07-13 pareiškimas, kad dėl kelio ženklų sugadinimo pretenzijų nereiškia, nes juos sugadinęs asmuo savo lėšomis juos atstatė, todėl dėl nuostolių pretenzijų neturi (b. l. 23), vaizdo įrašai (b. l. 15), bet ir iš dalies paties administracinėn atsakomybėn patraukto L. J. 2015-07-10 paaiškinime (b. l. 20–21) nurodytos aplinkybės bei teisme duoti parodymai apie tai, kad tuo metu, kai jis netikėtai užvažiavo ant saugumo salelės, išgirdo bildesį ir tada, kaip pats nurodė, jo vairuojamas automobilis net pašoko į viršų, po tokio manevro jį ištiko šokas, todėl, priešingai apelianto tvirtinimui, neabejotina, kad jis aiškiai suprato, jog sukėlė eismo įvykį, kurio metu nuvertė du kelio ženklus bei nežymiai apgadino savo automobilį, ir iš įvykio vietos, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės, nuvažiavo. Įvertinus tai, kad įvykio metu L. J. vairavo visureigį, t. y. padidinto pravažumo automobilį, jo greitis, kaip pats nurodė, buvo apie 40-50 km/h, nelogiška, kad automobilis būtų pašokęs į viršų dėl atsitrenkimo į saugumo salelės bordiūrą, kuris, kaip matyti iš vaizdo įrašo, yra neaukštas ir nuolaidus, o ne dėl stipraus smūginio kontakto į kelio ženklus, sukėlusio trenksmą ir dulkių debesį, kurį matė nutolusiame nuo įvykio vietos policijos tarnybiniame automobilyje buvę policijos pareigūnai R. L. ir A. D., ir kurio, kaip teisingai pažymėta skundžiamame nutarime, mažai tikėtina, kad L. J. galėjo nepajusti. Apelianto argumentai, kad jo tyčią pasišalinti iš eismo įvykio vietos eliminuoja tai, kad dar prieš eismo įvykį jis matė iš paskos važiuojantį policijos pareigūnų tarnybinį automobilį, todėl, jeigu būtų supratęs, kad užvažiuodamas ant saugumo salelės nulaužė du kelio ženklus, jam nebūtų buvę tikslo pasišalinti iš eismo įvykio vietos, yra nepagrįsti. Jeigu ir būtų tikima L. J. teiginiais, jog jis matė, kad už jam iš paskos važiuojančio automobilio važiuoja dar ir policijos tarnybinis automobilis, neatmestina, kad jis, supratęs, jog sukėlė eismo įvykį, kurio metu nulaužė du kelio ženklus, įvertindamas tamsų paros metą ir atstumą tarp jo bei policijos tarnybinio automobilio, nuvažiuos tikėdamasis likti nepastebėtas. Be to, kaip matyti iš kaip liudytojo teisme apklausto tiesiogiai įvykį mačiusio policijos pareigūno R. L. parodymų, L. J. stabdomas sustojo ne iš karto, nuo įvykio vietos nuvažiavo apie 400 metrų, tai rodo, kad L. J., supratęs, kad sukėlė sukėlęs eismo, pasielgė KET 222 p. nenumatytu būdu – užuot likęs eismo įvykio vietoje, nuvažiavo, tai rodo, kad jis bandė pasišalinti iš eismo įvykio, su kurio buvo susijęs ir kurio metu buvo apgadintas svetimas turtas (nulaužti du kelio ženklai), vietos, tokiais savo veiksmais siekdamas išvengti atsakomybės. Pažymėtina ir tai, jog netrukus po eismo įvykio L. J. apskritai neigė vairavęs automobilį, tai pripažino tik apklausiamas teisme. Įvertinęs šių duomenų visumą pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog L. J. neabejotinai suprato, jog sukėlė eismo įvykį, kurio metu nuvertė du kelio ženklus bei nežymiai apgadino savo automobilį ir iš įvykio vietos pasišalino sąmoningai, siekdamas išvengti atsakomybės.

L. J. nepagrįstai apeliuoja į tai, kad byloje nėra duomenų apie eismo įvykio metu padarytą žalą, nes VĮ „Kelio regiono keliai“ 2015-07-08 pareiškime aiškiai nurodyta, kad kelyje 170 Mažeikiai-Skuodas 52,34 km (Mažeikių g., Skuodo m.) avarijos metu buvo apgadinti kelio ženklai (b. l. 16), kuriuos, kaip matyti iš šios įmonės 2015-07-13 pareiškimo, savo lėšomis atstatė juos sugadinęs asmuo (b. l. 23), t. y. būtent pats L. J.. Tai, kad eismo įvykio metu nežymiai buvo apgadintas ir L. J. automobilis „Isuzu Monterey“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), matyti iš byloje esančių fotonuotraukų (b. l. 7, 9, 12) bei eismo įvykio vietos schemos, kurioje užfiksuoti eismo įvykio metu padaryti minėto automobilio apgadinimai: apgadintas automobilio variklio dangtis, priekinio buferio apsauginiai lankai, dešinės pusės priekinis sparnas, priekinio buferio dešinė pusė (b. l. 5). Tai, kad minėtas automobilis po eismo įvykio, kaip nurodo L. J., nebuvo remontuojamas ir yra tinkamas eksploatuoti, nepaneigia paminėtų duomenų apie L. J. automobilio apgadinimą eismo įvykio metu. Kita vertus, atsakomybė pagal ATPK 127 str. kyla tuo atveju, kaip padaromas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), taigi šiuo atveju L. J. veikos pagal šį straipsnį kvalifikavimą nulėmė ne tai, kad eismo įvykio metu buvo apgadintas jo automobilis, o tai, kad jis nulaužė du kelio ženklus, padarydamas žalą trečiajam asmeniui – VĮ „Klaipėdos regiono keliai“, kurią, kaip minėta, savanoriškai atlygino pats L. J..

Atsižvelgęs į išdėstytus argumentus ir įvertinęs byloje surinktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, laikydamasis ATPK 248, 257 straipsnių bei 284 str. 1 d. nustatytų reikalavimų, išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai nustatė nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą išaiškintinas L. J. atsakomybės pagal ATPK 127 str. 3 d. ir 130 str. 1 d. klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes bei priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Naujų aplinkybių, kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, jog L. J. jam inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų nepadarė, apeliaciniame skunde nenurodyta. Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytus pažeidimus, todėl naikinti skundžiamą nutarimą L. J. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Skuodo rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutarimas teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas galioti, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Skuodo rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutarimą nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto L. J. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Violeta Miliuvienė