- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-09-05
- Bylos Nr.
- ATP-714-582/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-13-3-00542-2012-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Dmitrijus Korsakovas
- Kategorijos
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjas Dmitrijus Korsakovas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. Z. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 29 d. nutarimo R. Z. administracinio teisės pažeidimo byloje ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Administracinio teisės pažeidimo protokolas R. Z. surašytas už tai, kad 2012 m. balandžio 21 d. 00.05 val. Kernavės gatvėje Alytaus mieste jis vairavo automobilį „Chrysler Grand Voyager“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neblaivus, pasiūlius pasitikrinti alkoholio kiekio matuokliu vengė neblaivumo patikrinimo, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 18 punkto reikalavimus, tuo savo veiksmais padarė pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 4 d.
Žemesnės instancijos teismas
Alytaus rajono apylinkės teismo 2012-06-29 nutarimu R. Z. pripažintas kaltu, padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d. ir jam paskirta 2000 (dviejų tūkstančių) litų bauda bei atimta teisę vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. Z. skundžia Alytaus rajono apylinkės teismo 2012-06-29 nutarimą, prašo jį pakeisti, administracinį pažeidimą perkvalifikuoti iš ATPK 126 str. 4 d. į 126 str. 1 d., neskirti jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta straipsnio sankcijoje minimali, arba visai neskirti nuobaudos. Nurodo, kad sustabdytas policijos pareigūnų jis atsisakė pūsti į alkoholio matuoklį, tikslu nustatyti jo neblaivumą, kadangi jautėsi žvalus, nors ir gėrė prieš kelias valandas alaus. Jis nesuprato policijos pareigūnų įtarimo dėl jo neblaivumo, ketino nuvykti pats į medicinos įstaigą ir pasitikrinti. Tuo tarpu kitas policijos automobilyje buvęs pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame apeliantas parašė, kad atsisako pūsti į alkotesterį ir pats nuvyko į medicinos įstaigą. Praėjus valandai laiko ten jam buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis. Toks pažeidimas atitinka ATPK 126 str. 1 d., o ne ATPK 126 str. 4 d., todėl jam paskirta neadekvati padarytam pažeidimui administracinė nuobauda. Nuobaudos tikslai gali būti pasiekti ir neatimant teisės vairuoti transporto priemones. Jis nepagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn už vengimą pasitikrinti neblaivumą, kadangi tokiais savo veiksmais jis nevengė pasitikrinti neblaivumo. Apeliantas atsisakė tik pasitikrinti neblaivumą policijos pareigūnų pasiūlytomis priemonėmis, tačiau nevengė to padaryti medicinos įstaigoje. Pažeidimas nėra tyčinis. R. Z. pripažįsta, kad jis vairavo transporto priemonę, būdamas lengvo girtumo laipsnio. Apeliantas neturi galiojančių administracinių nuobaudų, jo šeimoje auga dvi nepilnametės dukterys, sutuoktinė bedarbė, jis yra vienintelis šeimos maitintojas. Be to, paskirtoji nuobauda sąlygotų apelianto darbo santykių nutraukimą, kadangi teisė vairuoti A, B ir C kategorijų transporto priemones yra būtinas kvalifikacinis reikalavimas, atliekant privalomąją techninę transporto priemonių apžiūrą (jis dirba UAB „Skirlita“ kontrolieriumi). Tokiu būdu jis netektų darbo, tuo pačiu ir vienintelio pragyvenimo šaltinio. R. Z. labai gailisi dėl padaryto pažeidimo, kuris nėra toks pavojingas, nesukėlė jokių sunkių pasekmių, dėl ko jam turi būti taikoma tokia griežta sankcija.
Institucija atsiliepimo nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
R. Z. apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliantas ginčija apylinkės teismo nutarimą, neigia padaręs jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą nepagrįstai. R. Z. už tai, kad atsisakė pasitikrinti neblaivumą alkotesteriu, nubaustas pagal ATPK 126 str. 4 d. teisingai.
ATPK 126 str. 4 d. numatytas pažeidimas užtraukia administracinę atsakomybę už transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo (girtumo) laipsnis, neblaivumo patikrinimo vengimas, taip pat alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo – užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų.
ATPK 126 str. 4 d. inter alia įtvirtinta administracinė atsakomybė už neblaivumo patikrinimo vengimą. Administracinėn atsakomybėn patrauktas R. Z. apeliaciniame skunde neigia padaręs minėtą pažeidimą iš esmės argumentuodamas tuo, kad jis savo neblaivumą tikrintis atsisakė, kadangi jis nesutiko pūsti į alkotesterį, o pats savo noru ketino nuvykti į asmens sveikatos priežiūros įstaigą dėl medicininės apžiūros atlikimo. Jis jautėsi blaivus, todėl nemanė, kad padarė kokį nors teisės pažeidimą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad R. Z. visgi padarė ATPK 126 str. 4 d. nustatytą administracinį teisės pažeidimą. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, išanalizavęs ir įvertinęs teismo posėdyje ištirtus įrodymus teismas padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas. Jo kaltę dėl paminėto pažeidimo padarymo patvirtina administracinio teisės pažeidimo protokolas, tarnybiniai pranešimai, pranešimas apie nušalinimą nuo transporto priemonės vairavimo, specialisto išvada Nr. T-A 3796/12 (01), medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas, kita bylos medžiaga. Patikrinus R. Z. neblaivumą medicinos įstaigoje, jam nustatytas lengvas girtumo laipsnis, su išvada pažeidėjas sutiko (b. l. 15). Teismo posėdžio metu jis prisipažino gėręs alkoholio apie 19 val., o sustabdytas buvo 24 val., todėl jautėsi blaivus, dėl ko ir atsisakė tikrintis neblaivumą alkotesteriu.
Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 str. 6 p. numato, kad policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo leistis Vyriausybės nustatyta tvarka patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų. Šio įstatymo 13 str. 7 p. nustatyta, jog transporto priemonių vairuotojai privalo vykdyti šiame įstatyme, Policijos veiklos įstatyme, kituose Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytus teisėtus tikrinančių pareigūnų ir reguliuotojų nurodymus, laikytis KET nustatytos elgesio tvarkos, kai šių institucijų įgalioti pareigūnai, reguliuotojai, policijos, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos ar muitinės pareigūnai sustabdo. Taigi, vairuotojo pareiga policijos pareigūno reikalavimu leistis patikrinamam, ar nėra neblaivus, kyla iš įstatymo. Analogišką pareigą vairuotojui numato ir Kelių eismo taisyklių 18 punktas. Blaivumo patikrinimo vengimas yra viena iš alternatyvių veikų, už kurias atsakomybė numatyta ATPK 126 str. 4 d. Šio pažeidimo veikos požymius sudaro neblaivumo patikrinimo vengimas, t.y. tie atvejai, kai dėl asmens sąmoningos veikos nebuvo galimybių patikrinti jo neblaivumą. Inkriminuojant tokį pažeidimą būtina nustatyti, ar asmuo atliko veiksmus, kurie užkirto kelią neblaivumo nustatymui. Neblaivumo (girtumo) patikrinimo vengimu laikytini bet kokie veiksmai ar neveikimas, kuriais vairuotojas išreiškia savo valią (apsisprendimą) nesitikrinti (LVAT bylos Nr. N1-1040/2006, Nr. N5-393/2007). Vien tik atsisakymas policijos patikrinimo metu tikrintis neblaivumą specialiosiomis techninėmis priemonėmis gali būti kvalifikuojamas kaip patikrinimo vengimas (LVAT nutartis byloje Nr. N1-1185/2007). Konstatavimui, kad asmens veika kvalifikuotina kaip vengimas pasitikrinti neblaivumą, pakanka nustatyti, jog asmuo išreiškė savo valią neblaivumo nesitikrinti, kai buvo galimybės tokį patikrinimą atlikti (LVAT nutartis byloje Nr. N63-1992/2010).
Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-05-12 nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 5 punktą policijos pareigūnai į asmens sveikatos priežiūros įstaigą privalo pristatyti vairuotoją, įtariamą esant neblaivų, tik jeigu objektyviai neįmanoma atlikti įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo tikrinimo arba transporto priemonės vairuotojas įtariamas nusikalstamos veikos padarymu. Kadangi nagrinėjamu atveju nustatyta, jog objektyvios galimybės atlikti R. Z. neblaivumo patikrinimą buvo, o jis išreiškė savo valią neblaivumo vietoje nesitikrinti, pareigūnams nekilo pareiga pristatyti ją į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininę apžiūrą. Taigi, atsisakęs pasitikrinti neblaivumą alkotesteriu, apeliantas nepagrįstai prašo perkvalifikuoti jo padarytą pažeidimą iš ATPK 126 str. 4 d. į ATPK 126 str. 1 d.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-05-12 nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių nuostatas, yra konstatavęs, jog tai, kad Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 27 punktas asmeniui suteikia teisę nesutikus tikrintis pačiam kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašant jo lėšomis atlikti medicininę apžiūrą, nepaneigia Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, Kelių eismo taisyklėse ir Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklėse įtvirtintos vairuotojo pareigos policijos pareigūnų reikalavimu pasitikrinti neblaivumą (girtumą) ar apsvaigimą ir nešalina jo administracinės atsakomybės. Taip pat pastebėtina, jog neblaivumo (girtumo) patikrinimo vengimas ir transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems pagal ATPK laikytini atskirais pažeidimais, t.y. tai, kad asmeniui savo iniciatyva kreipusis į sveikatos priežiūros įstaigą neblaivumas nebuvo nustatytas, nešalina atsakomybės už jo jau padarytą pažeidimą – vengimą pasitikrinti neblaivumą (girtumą) (LVAT nutartys bylose Nr. N5-393/2007; Nr. N444-1686/2009).
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš to seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti visus byloje surinktus įrodymus ir nuspręsti, ar jų pakanka konstatuoti, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Visapusiškai, pilnai ir objektyviai išaiškinus bei įvertinus visas reikšmingas bylai aplinkybes (ATPK 248, 257, 284 straipsniai), šioje byloje nustatyta ir įrodyta, kad R. Z. vairavo transporto priemonę neblaivus, pasiūlius pasitikrinti alkoholio kiekio matuokliu vengė neblaivumo patikrinimo, tuo pažeisdamas KET 18 punkto reikalavimus, dėl ko jis patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 126 str. 4. pagrįstai.
Apeliaciniame skunde keliamas administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas. Šiuo aspektu pažymėtina, kad nuobauda R. Z. paskirta teisingai. Apylinkės teismo R. Z. paskirta minimali ATPK 126 str. 4 d. sankcijoje numatyta nuobauda, įvertinus atsakomybę lengvinančias (tai, kad jis nuoširdžiai gailėjosi, neturi galiojančių administracinių nuobaudų) ir šeimines (sutuoktinė bedarbė, šeimoje du nepilnamečiai vaikai) aplinkybes atitinka teisingumo ir proporcingumo principus. Jokių kitų aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima skirti jam švelnesnę nei įstatyme numatytoji nuobauda arba neskirti jokios administracinės nuobaudos, byloje nėra. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnio nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas visetas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N1-1396/2007, N17-103/2007, N444-685/2009, N63-681/2010 ir kt.). Įvertinęs administracinės bylos medžiagą, teismas daro išvadą, kad byloje nenustatyta išimtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą sušvelninti paskirtą administracinę nuobaudą. Apelianto darbo pobūdis nėra išimtinė aplinkybė, leidžianti jam skirti mažesnę nei įstatymo numatyta nuobaudą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas tokio pobūdžio bylas, yra ne kartą pažymėjęs, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, panašaus pobūdžio bylose savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (LVAT administracinė byla Nr. N62-4109/2011). Skiriama nuobauda pagal savo paskirtį turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes ir tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą. Neigiami padariniai asmeniui yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas.
Įvertinus visa aukščiau pasakyta, daroma išvada, kad R. Z. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, jis pagrįstai pripažintas dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo kaltu, nuobauda jam paskirta teisingai, dėl ko keisti ar naikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2012-06-29 nutarimą pagal apeliacinio skundo argumentus įstatyminio pagrindo nėra. Skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas paliekamas galioti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas
nutaria:
R. Z. apeliacinio skundo nepatenkinti.
Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 29 d. nutarimą dėl R. Z. administracinio teisės pažeidimo palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.