Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-04-25 · Byla Nr. ATP-437-628/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-04-25
Bylos Nr.
ATP-437-628/2014
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Sigita Bieliauskienė
Kategorijos
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. ATP-437-628/2014Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-00405-2014-7Procesinio sprendimo kategorija: 79.1.; 62.; (S) 45.4.7.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. balandžio 25 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sigita Bieliauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 12 d. nutarimo, kuriuo A. P. skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2013 m. gruodžio 17 d. nutarimo netenkintas ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinė veiklos skyriaus 2013 m. gruodžio 17 d. nutarimas paliktas nepakeistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus specialistės A. G. 2013 m. gruodžio 17 d. nutarimu A. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 134 str. 1 d. ir nubaustas 130 (vieno šimto trisdešimties) litų bauda už tai, kad jis 2013 m. spalio 25 d., apie 17.00 val., kelyje Musninkai-Čiobiškis-Gelvonai-Vytinė, 25 km., vairavo automobilį „Opel Zafira“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neprisisegęs saugos diržo, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 202 punkto reikalavimą.

Šalies argumentai

Nesutikdamas su priimtu nutarimu, A. P. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2013 m. gruodžio 17 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti. Tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. vasario 12 d. nutarimu A. P. skundą atmetė, motyvuojant tuo, jog apelianto padarytas teisės pažeidimas pagal ATPK 134 str. 1 d. kvalifikuotas teisingai.

Apeliaciniu skundu A. P. prašo panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių Policijos valdybos 2013 m. gruodžio 17 d. ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 12 d. nutarimus ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo metu jis ir jo keleivis K. P. buvo prisisegę saugos diržais. A. P. vairavo automobilį „Opel Zefira“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Prie automobilio buvo prikabinta priekaba, buvo apie 17 val., jau temo, todėl šalikelėje stovintys pareigūnai galėjo nepastebėti prisegtų saugos diržų. Apeliantas važiavo gyvenviete apie 50 km/h greičiu. Du pareigūnai stovėjo šalutiniame kelyje iš keleivio pusės, atsirėmę į tarnybinio automobilio priekį, rankose laikė lazdeles. A. P. ir K. P. automobiliu pravažiuojant pro pareigūnus, pastarieji juos stebėjo ir netrukdomai galėjo juos sustabdyti tuo metu, tačiau to nepadarė ir pasivijo A. P. automobilį tik už penkių kilometrų. Sustabdžius A. P. vairuojamą automobilį, pareigūnams buvo bandoma paaiškinti, kad abu automobiliu važiavę asmenys buvo prisisegę saugos diržus, klausiama pareigūnų, kodėl pastarųjų automobilis nebuvo sustabdytas prieš penkis kilometrus, tačiau į šiuos paaiškinimus nebuvo kreipiamas dėmesys.

Pažymima, kad nei įvykio vietoje, nei apelianto atžvilgiu surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, nei vėliau, niekas neapklausė su pastaruoju važiavusio keleivio, administracinis teisės pažeidimas A. P. atžvilgiu inkriminuotas remiantis tik pareigūnų tarnybiniu pranešimu. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, posėdžio metu apklausęs apeliantą bei kartu su juo automobiliu važiavusį keleivį, visgi padarė išvadą, kad šių asmenų parodymai nėra teisingi, tačiau, pasak A. P., kritiškai turėtų būti vertinami ne jų, o policijos pareigūnų parodymai, kadangi jie klaidina teismą ir teismui pateikia faktus, prieštaraujančius objektyviai tikrovei.

Liudytojas policijos pareigūnas R. R. pirmosios instancijos teismui paaiškino, kad jis akivaizdžiai matė, kad atvažiuoja automobilis „Opel Zefira“, kurio vairuotojas neprisisegęs saugos diržo, tačiau, apelianto vertinimu, tokie liudytojo parodymai akivaizdžiai neatitinka realios tikrovės. Prie skundo pridedama pažyma apie tai, kad A. P. priklausančiame automobilyje yra sumontuoti gamykliniai saugos diržai, ir automobilio schematinis vaizdas iš kurio matyti, kad neprisegto saugos diržo sagtis niekaip nėra matoma, nes ji nukrenta už sėdynės.

Apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad jokios kritikos neatlaiko ir pareigūnų paaiškinimai, kodėl nesustabdė A. P. vairuojamo automobilio pažeidimo padarymo metu, bet pasivijo maždaug už penkių kilometrų ir paprašė baudą sumokėti vietoje. Pareigūnai paaiškino, kad dirbo, o ne ilsėjosi, abu sėdėjo ant tarnybinio automobilio priekio, aiškiai matė, kad nedideliu greičiu važiuoja automobilis „Opel Zefira“ ir matė, kad vairuotojas nėra prisisegęs saugos diržo, tačiau paklausti, kodėl nestabdė automobilio vietoje, paaiškino, kad vieta buvo netinkama. Beje, A. P. teigimu, šioje vietoje pareigūno R. R. parodymai nesutapo su pareigūno Z. R. parodymais. Vienas aiškino, kad vieta stabdyti pažeidėją buvo netinkama todėl, kad ten įkalnė, kitas aiškino, kad ten nuokalnė, kai tuo tarpu ten lygus kelias, puikus matomumas ir pareigūnai tą vietą buvo pasirinkę automobiliams stabdyti, o ne ilsėtis.

Akcentuojama ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas A. P. skundą, visiškai nevertino skunde išdėstytų argumentų, jog administracinio teisės pažeidimo protokole, surašytame A. P. atžvilgiu, nebuvo pateikti jokie objektyvūs įrodymai dėl jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėties, pareigūnai rėmėsi tik prielaidomis ir tuo šiurkščiai pažeidė ne tik teisės normas, bet ir A. P., kaip asmens, teises, nustatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, kas suponuoja išvadą, jog policijos pareigūnų priimtas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje naikintinas ir dėl procesinių teisės normų, t.y. ATPK 260 str., pažeidimo. Ginčijamu atveju nėra nustatytas administracinio teisės pažeidimo faktas, nenurodytas kaip liudytojas kartu su A. P. automobiliu važiavęs K. P., jis nebuvo apklaustas. Protokole nėra pažymėta, kad automobiliu važiavo ir kitas asmuo, kuris galėtų patvirtinti ir/ar paneigti inkriminuojamą pažeidimą. Protokole nenurodytas ir kitas policijos pareigūnas, kuris neva tai liudija pažeidimo faktą. Šios aplinkybės, apelianto teigimu, leidžia teigti, kad jam inkriminuojamas administracinis teisės pažeidimas nebuvo išaiškintas, nebuvo mėginama nustatyti tariamo pažeidimo subjektyviąją ir objektyviąją sudėtis.

Atsiliepimas

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius pateikė atsiliepimą į A. P. apeliacinį skundą, kuriuo prašoma apeliacinio skundo netenkinti, nurodant, kad duomenų, remiantis kuriais galima būtų konstatuoti, jog valstybės pavestas viešosios tvarkos palaikymo funkcijas vykdęs (-ę) policijos pareigūnas (-ai), nurodydamas administracinio teisės pažeidimo aplinkybes, pasielgė neteisėtai ir išgalvojo 2013 m. spalio 25 d. tarnybiniame pranešime išdėstytas aplinkybes, bylos nagrinėjimo metu nenustatyta.

Motyvuojamoji dalis

A. P. apeliacinis skundas atmestinas.

ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo byla, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju buvo tinkamai įvertinti visi administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai ir pagrįstai konstatuota, jog A. P. padarė jam inkriminuotą teisės pažeidimą.

ATPK 134 str. 1 d., inter alia, įtvirtinta, kad naudojimosi saugos diržais, taip pat motociklininko šalmais tvarkos pažeidimas, užtraukia vairuotojams ir (ar) keleiviams baudą nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų. Analogiškas reikalavimas yra įtvirtintas ir Kelių eismo taisyklių 202 p., kurio nuostatos reikalauja, kad važiuojant transporto priemone su įrengtais saugos diržais, būtina juos užsisegti.

Nors apeliantas neigia, vairavęs automobilį, neužsisegęs saugos diržo, bylos duomenų visuma tokį teiginį leidžia vertinti kaip apelianto gynybinę versiją.

Liudytojas R. R., apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, paaiškino, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos patrulio pareigose. 2013 m. spalio 25 d. jis vykdė tarnybines pareigas Širvintų rajone, Šabališkių kaime, kur gyvenvietėje leidžiamas automobilių greitis yra 50 km/h. Liudytojas, stovėdamas ties kelio važiuojamosios dalies krašto apie 3-4 metrų atstumu, matė, kaip iš priekio atvažiuoja automobilis „Opel Zafira”, kurio vairuotojas akivaizdžiai nebuvo prisisegęs saugos diržo. Tai, jog saugos diržas nebuvo užsegtas buvo gerai matyti, nes pats diržas ir ant jo esama sagtis kabėjo šalia statramsčio. Kadangi toje vietoje, kur stovėjo policijos pareigūnų automobilis, yra nedidelė įkalnė ir matomumas kitiems eismo dalyviams yra apsunkintas, todėl pareigūnai nutarė sustabdyti pažeidėją jam kiek toliau nuvažiavus nuo minėtos sankryžos. Automobilis „Opel Zafira” buvo sustabdytas kiek toliau.

R. R. parodymus patvirtino ir liudytojas Ž. R., kuris parodė, kad Sabališkių kaime, stovėdami su porininku ties kelio važiuojamosios dalies kraštu, pamatė iš priekio atvažiuojantį automobilį, kurio vairuotojas nebuvo užsisegęs saugos diržo. Pasak liudytojo, šis pažeidimas buvo gerai matomas, nes saugos diržas kabėjo vairuotojui ties petimi, priešingu atveju prisegtas saugos diržas turėjo būti priglaustas prie vairuotojo kūno, šis faktas buvo vizualiai gerai matomas. Dėl šio įvykio vairuotojui A. P., jis (Ž. R.) surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą.

Netikėti šių asmenų parodymais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, jų parodymai buvo nuoseklūs, neprieštaringi, abu asmenys patvirtino administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuotas nagrinėjamo įvykio aplinkybes. Tai, kad policijos pareigūnai A. P. vairuojamą automobilį sustabdė kiek toliau nuo pažeidimo vietos, nesudaro pagrindo manyti, kad pastarieji išgalvojo nagrinėjamo įvykio aplinkybes, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu supažindinti su atsakomybe už melagingų parodymų davimą, nurodė tikrovės neatitinkančius faktus. Atmestinas ir apelianto argumentas, jog pažeidimo padarymo metu prie A. P. vairuojamo automobilio buvo pritvirtinta priekaba, kuri lėmė prastą matomumą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši aplinkybė nėra niekaip susijusi su matomumu, kadangi priekaba prie automobilio buvo pritvirtinta jo gale, tuo tarpu policijos pareigūnai pažeidimo faktą pastebėjo vairuotojui atvažiuojant iš priekio, jam pravažiuojant pro pareigūnus, pažeidimo padarymo faktas buvo matomas ir pro šoninius A. P. vairuojamo automobilio langus. Pažymėtina ir tai, kad bylos duomenimis nustatyta, jog apelianto vairuojamo automobilio langai nebuvo tamsinti, kas turėtų įtakos policijos pareigūnų matomumui, o pažeidimo padarymo metu, t.y. 2013 m. spalio 25 d., 17.00 val., priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, atsižvelgiant į metų ir paros laiką, buvo šviesu. Be to, teismo posėdžio metu apklausti policijos pareigūnai patvirtino, kad matomumas buvo geras, tai, kad A. P. automobilį vairavo neprisisegęs saugos diržo, jie matė aiškiai.

Bylą nagrinėjant teisme, buvo apklaustas ir kartu automobilyje važiavęs keleivis K. P., kuris paaiškino, kad 2013 m. spalio 25 d. jis važiavo automobilyje „Opel Zafira”, kurį vairavo jo brolis A. P.. Automobilyje sėdėjo priekinėje keleivio vietoje, o vairuotojas buvo užsisegęs saugos diržą. Papildomai paaiškino, kad automobilis „Opel Zafira” važiavo su prisegta priekaba, kurį savo dydžiu užstojo matomumą iš automobilio galinės dalies, kas turėjo suklaidinti policijos pareigūnus ir trukdyti jiems matyti, ar vairuotojas buvo užsisegęs saugos diržą.

Vertinant šio asmens parodymus, būtina pažymėti, kad, remiantis vieningai formuojama teismų praktika, jeigu iš skirtingų asmenų gaunama skirtinga informacija apie tą patį įvykį, būtina įvertinti, kurių asmenų parodymai yra objektyvūs bei atitinkantys byloje nustatytas faktines aplinkybes. Apygardos teismo vertinimu, nustatinėjant aptariamo administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, vadovautis vien tik administracinėn atsakomybėn ir jam palankių asmenų paaiškinimais nėra teisinga, kadangi natūralu, jog gindamasis nuo pareikšto kaltinimo, suvokdamas gresiančią administracinę atsakomybę bei siekdamas jos išvengti, asmuo neatskleis tikrųjų savo veiksmų. Šių aplinkybių plotmėje pažymėtina, kad K. P. yra administracinėn atsakomybėn traukiamo A. P. brolis, todėl galimas jo suinteresuotumas bylos baigtimi, siekiant padėti savo broliui išvengti jam gręsiančios atsakomybės, atsižvelgiant į ką, sutiktina su pirmosios instancijos teismo sprendimu šio liudytojo parodymus vertinti kritiškai.

Atmetant apeliacinio skundo argumentą dėl A. P. automobilio saugos diržų padėties, pabrėžtina, kad iš apeliacinės instancijos teismui pateiktos automobilio „Opel Zafira“ schematinio vaizdo nuotraukos matyti, jog automobilyje įrengtų saugos diržų padėtis visose trijose transporto priemonės vietose skiriasi: sagtis, esanti ant saugos diržo iš vairuotojo pusės priekyje yra paslinkusi kiek žemiau automobilio šoninio lango, vidurinėje dalyje esančio saugos diržo sagties padėtis lygi su šoniniu langu, o gale esančio saugos diržo sagtis yra nukritusi žemai, kas paneigia apeliacinio skundo argumentus, jog „Opel Zefira“ automobilyje sumontuotų saugos diržų sagtis, neprisisegus saugos diržo, nukrenta žemyn. Šių aplinkybių kontekste pasitvirtina pareigūno R. R. parodymai, kad saugos diržas ir ant jo esama sagtis kabėjo šalia statramsčio.

Kritiškai vertintini ir A. P. argumentai dėl vietos, kurioje jo vairuojama transporto priemonė buvo sustabdyta. Remiantis Kelių eismo taisyklių 155.12. p., gyvenvietėse, kur bent viena kryptimi kelias matomas mažiau kaip 50 m atstumu; įkalnėje, nuokalnėje arba vingyje, sustoti ir stovėti draudžiama. Remiantis policijos pareigūno R. R. parodymais, toje vietoje, kur buvo pastebėta, kad A. P. vairuoja automobilį „Opel Zefira“ neprisisegęs saugos diržo, yra gyvenvietės, t.y. Sabališkių k., pradžia. Papildomai jis paaiškino, kad toje vietoje yra kalnas ir sustabdžius A. P. vairuojamą automobilį būtent toje vietoje, būtų sudaromas pavojus kitiems eismo dalyviams. Vadovaujantis minėtu Kelių eismo taisyklių punktu, sutiktina su pareigūno nurodytomis aplinkybėmis, kad tokiu atveju, kai automobilį pažeidimo padarymo vietoje sudėtinga sustabdyti, dėl to gali kilti pavojus kitiems eismo dalyviams, toks automobilis gali būti stabdomas pareigūnų tarnybiniu automobiliu švyturėlių pagalba kiek toliau nuo pažeidimo padarymo vietos, kur tai daryti saugu.

Apeliaciniame skunde keliamas ir tam tikrų procesinių pažeidimų klausimas, nurodant, kad, į administracinio teisės pažeidimo protokolą, nebuvo įrašyti liudytojo duomenys, kas sudaro pagrindą manyti, kad surašant jo atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo protokolą, buvo pažeisti ATPK 260 str. įtvirtinti protokolui keliami reikalavimai, tačiau apygardos teismas su tokiais apelianto argumentais sutikti negali.

Pagal ATPK 260 str. nuostatas, administracinio teisės pažeidimo protokole nurodoma: jo surašymo data ir vieta, protokolą surašiusio asmens pareigos, vardas, pavardė; žinios apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį; administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė; šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį pažeidimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo; liudytojų ir nukentėjusiųjų, jeigu jų yra, vardai, pavardės, adresai; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pasiaiškinimas; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymas nerašyti administracinio nurodymo, jei asmuo dėl to kreipėsi į protokolą rašantį pareigūną; kitokios žinios, būtinos bylai išspręsti. Analizuojant administracinio teisės pažeidimo protokolo, surašyto A. P. atžvilgiu, turinį, pastebėtina, kad minėtame protokole nurodytos visos teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingos aplinkybės, aprašyta nagrinėjamo įvykio sudėtis, įvardintas administracinį teisės pažeidimą padaręs asmuo, jo anketiniai duomenys, ATPK straipsnis, pagal kurį asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn, nurodytas atitinkamas Kelių eismo taisyklių straipsnis, kurio pažeidimu kaltinamas A. P.. Vien tai, kad pareigūnas, surašęs administracinio teisės pažeidimo protokolą A. P. atžvilgiu, jame nenurodė kartu su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu važiavusio asmens duomenų, nagrinėjamu atveju negali būti laikoma procesiniu pažeidimu. Pažymėtina, kad šiuos duomenis A. P. nurodė pateikdamas savo paaiškinimą tame pačiame protokole. Be to, nors K. P., važiavęs kartu su A. P., policijos įstaigoje apklaustas nebuvo, šį liudytoją teismo posėdyje apklausė bylą nagrinėjantis teismas. Pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nuosekliai išdėstyti šio liudytojo parodymai ir jų įvertinimas. Tokiu būdu, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės nebuvo suvaržytos, jo nurodytas liudytojas apklaustas teisme, Algirdas palaima turėjo teisę šiam asmeniui užduoti klausimus teismo posėdyje ir šia teise naudojosi.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje surinktų įrodymų visumą, kurių pagrindu priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, naikinti kurį apeliacinio skundo motyvais, nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 12 d. nutarimą palikti nepakeistą, A. P. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Sigita Bieliauskienė