Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. A. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų ir Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Skundas patenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais - neišdavus jam gydytojo paskirtų vaistų pagal diagnozuotą ligą laikotarpiais nuo 2020-05-03 iki 2020-05-25 ir nuo 2021-12-22 iki 2021-12-28.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar įstaiga arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas atsakovės atstovų veiksmų neteisėtumą iš esmės sieja su tuo, kad jis nebuvo laiku aprūpintas būtinais vaistais pagal jam gydytojo diagnozuotą ligą. Taigi, administracinėje byloje turi būti įvertinta, ar atsakovės atstovai Laisvės atėmimo vietų ligoninė ir Alytaus pataisos namai turėjo pareigą aprūpinti pareiškėją vaistais ir jeigu taip, ar tinkamai vykdė šią pareigą.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 174 straipsnio 1 dalis numato, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugos arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems teikiamos sveikatos apsaugos ministro ir teisingumo ministro nustatyta tvarka, o šio straipsnio 2 dalis numato, kad pirminio lygio ambulatorinę arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų asmens sveikatos priežiūrą užtikrina Laisvės atėmimo vietų ligoninė arba pataisos įstaigų asmens sveikatos priežiūros padaliniai. Pirminio lygio ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos pataisos įstaigų patalpose.

Vadovaujantis Laisvės atėmimo vietų ligoninės nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014-03-06 įsakymu Nr. 1R-65 (ginčo laikotarpiu galiojusi redakcija su pakeitimais ir papildymais) (toliau – ir Nuostatai), Laisvės atėmimo vietų ligoninė yra Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) pavaldi biudžetinė įstaiga, kurios paskirtis – valstybės politikos įgyvendinimas vykdant kardomąją priemonę – suėmimą, arešto ir laisvės atėmimo bausmes ir teikiant ambulatorines ir stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas asmenims, kuriems paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, arešto ar laisvės atėmimo bausmė (toliau – suimtieji ir nuteistieji) (1 punktas). Laisvės atėmimo vietų ligoninė, siekdama nustatyto veiklos tikslo asmens sveikatos priežiūros srityje, užtikrina suimtiesiems ir nuteistiesiems būtinąją medicinos pagalbą visą parą (8.1 punktas); teikia suimtiesiems ir nuteistiesiems asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurios nurodytos Laisvės atėmimo vietų ligoninei išduotoje licencijoje (8.2 punktas); užtikrina suimtųjų ir nuteistųjų sveikatos priežiūrą ir kontrolę (8.3 punktas); užtikrina lygias suimtųjų ir nuteistųjų teises į teikiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (8.7 punktas).

Vaistinių preparatų įsigijimo, laikymo ir įtraukimo į apskaitą laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarkos aprašo, patvirtinto Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019-02-26 įsakymu Nr. V-101 (galiojęs iki 2021-05-06, toliau – ir Aprašas), 4 punkte numatyta, kad įstaigos, planuodamos joms skirtas lėšas ir rengdamos asignavimų sąmatą, šioje sąmatoje numato lėšas vaistiniams preparatams įsigyti. Lėšos turi būti planuojamos taip, kad suimtiesiems ir nuteistiesiems būtų užtikrintos tos pačios apimties asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kaip ir asmenims, esantiems laisvėje. Aprašo 19–20 punktuose numatyta, kad vaistinių preparatų atsargos įstaigos vaistinėje turi būti ne mažesnės už vieno mėnesio poreikį ir ne didesnės negu trijų mėnesių poreikis, o sveikatos priežiūros padalinyje ir Laisvės atėmimo vietų ligoninės gydomuosiuose skyriuose neturi viršyti penkiolikos dienų poreikio. Vaistiniai preparatai, kurie laikomi įstaigos vaistinėje, išduodami vartoti vadovaujantis rašytiniais reikalavimais, surašytais remiantis suimtąjį arba nuteistąjį gydančio gydytojo įrašais Asmens sveikatos istorijoje (forma Nr. 025-l/ap) ar Gydymo stacionare istorijoje (forma Nr. 003-l/ap), ar Stacionarinėje tuberkuliozės ligos istorijoje (forma Nr. 003-9/a) ir Gydytojo paskyrimų lape (forma Nr. 003-4/a).

Atsižvelgus į pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą darytina išvada, jog Laisvės atėmimo vietų ligoninė yra atsakinga už pataisos įstaigose kalinamų nuteistųjų, turinčių sveikatos problemų, aprūpinimą vaistais ir medicinos priemonėmis. Organizuodamas savo veiklą Laisvės atėmimo vietų ligoninės Alytaus sveikatos priežiūros skyrius turėjo užtikrinti, kad suimtiesiems ir nuteistiesiems, tame tarpe pareiškėjui, būtų užtikrintos tos pačios apimties asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kaip ir asmenims, esantiems laisvėje, t. y., kad nuteistieji ir suimtieji būtų laiku aprūpinti reikiamais vaistais ir medicinos priemonėmis.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjui pagal diagnozuotą ligą (duomenys neskelbtini) buvo skirtas gydymas antiretrovirusiniais vaistais, jam buvo skirti (duomenys neskelbtini).. Iš Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro 2020-06-26 rašto Nr. 4R-253 „Dėl informacijos suteikimo“ matyti, kad gydant (duomenys neskelbtini) ligą būtina laikytis griežto vaistų vartojimo režimo (b. l. 17).

Nagrinėjamu atveju atsakovės atstovas Ligoninė neginčija aplinkybės, kad gydytojo paskirtų priešinfekcinių vaistų tiekimas Ligoninėje nutrūko ir nurodo, jog laikotarpiu nuo 2020-05-04 iki 2020-05-24 pareiškėjui nebuvo išduoti antiretrovirusiniai vaistai (duomenys neskelbtini) ligai gydyti. Iš atsakovės atstovo atsiliepimo matyti, kad vaistų tiekimo sutrikimas susijęs su teisinio reglamentavimo pasikeitimais bei su tuo susijusiomis procedūromis, kurios užsitęsė.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2020-05-11 skundu kreipėsi į Alytaus PN direktorių dėl jam neišduotų antiretrovirusinių vaistų. Alytaus pataisos namų direktorius 2020-05-13 rašte Nr. 363-632 (b. l. 14, 44, 45) informavo pareiškėją, kad dėl nesumokėtos skolos UAB „Armila“ atsisakė parduoti reikalingus vaistus (duomenys neskelbtini). gydyti. Taip pat pažymėjo, kad Ligoninės vedėjai dar 2020-04-21 buvo išsiųstas reikalavimas dėl vaistų (duomenys neskelbtini). poreikio. Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atsakydamas į pareiškėjo skundus dėl jam neišduotų antiretrovirusinių vaistų, informavo pareiškėją, kad nurodytu laikotarpiu Ligoninėje buvo laikinai sutrikęs vaistų tiekimas, todėl nebuvo galimybės įsigyti vaistų (b. l. 26).

Nagrinėjimu atveju pareiškėjas tvirtina, kad antiretrovirusiniai vaistai jam nebuvo išduoti laikotarpiu nuo 2020-05-03 iki 2020-05-25, tačiau iš bylos duomenų, t. y. Ambulatorinių vaistų išdavimo lapo (b l. 53) matyti, kad vaistai (duomenys neskelbtini). pareiškėjui 2020-05-03 ir 2020-05-25 buvo išduoti. Nurodytų aplinkybių pagrindu teismas konstatuoja, kad laikotarpiu nuo 2020-05-04 iki 2020-05-24 (20 dienų) Ligoninė neaprūpino priaiškėjo antiretrovirusiniais vaistais.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad laikotarpiu nuo 2021-12-22 iki 2021-12-28 jis taip pat nebuvo aprūpintas antiretrovirusiniais vaistais. Pažymėjo, kad 2021-11-22 Ligoninė jam išdavė antiretrovirusinius vaistus vieno mėnesio laikotarpiui bei leidimą po mėnesio, t. y. 2021-12-22, atvykti atsiimti sekančio vaistų kurso. Tačiau būtini vaistai jam buvo išduoti tik 2021-12-28, todėl laikotarpiu nuo 2021-12-22 iki 2021-12-28 jis nebuvo aprūpintas gydytojo paskirtais vaistais. Teismo vertinimu, minėtus pareiškėjo argumentus patvirtina Ligoninės Medicinos pažymėjimai, iš kurių matyti, kad 2021-11-22 pareiškėjui buvo išduoti vaistai (duomenys neskelbtini) 30 dienų laikotarpiui ir leidimas 2021-12-22 atvykti atsiimti sekančio vaistų kurso. Tačiau sekantis vaistų kursas pareiškėjui buvo išduotas 2022-12-28 (b. l. 21, 54, 55). Byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad laikotarpiu nuo 2021-12-22 iki 2022-12-28 pareiškėjas buvo aprūpintas gydytojo paskirtais antiretrovirusiniais vaistais. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta teismas sprendžia, kad laikotarpiu nuo 2021-12-22 iki 2021-12-28 (6 dienos) Ligoninė neaprūpino pareiškėjo antiretrovirusiniais vaistais.

Kaip minėta, pagal Aprašo 19-20 punktus, vaistinių preparatų atsargos įstaigos vaistinėje turi būti ne mažesnės už vieno mėnesio poreikį ir ne didesnės negu trijų mėnesių poreikis, o sveikatos priežiūros padalinyje ir Ligoninės gydomuosiuose skyriuose neturi viršyti penkiolikos dienų poreikio. Atsižvelgus į nurodytą teisinį reglamentavimą ir nustatytas faktines aplinkybes, teismas sprendžia, kad Ligoninė netinkamai vykdė Aprašo 19-20 punktuose numatytą pareigą apsirūpinti vaistų ištekliais pagal nustatytus sveikatos priežiūros normatyvus ir sveikatos sistemos reikalavimus ir nesudarė būtinų sąlygų Alytaus sveikatos priežiūros skyriaus uždaviniams įgyvendinti, dėl ko pareiškėjas laiku nebuvo aprūpintas gydytojo paskirtais vaistas. Iš bylos duomenų matyti, kad Ligoninė dar 2020-04-21 buvo raštu informuota apie antiretrovirusinių vaistų poreikį, tačiau šios problemos neišsprendė, ko pasėkoje 2020-05-03 vaistai baigėsi. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui laikotarpiais nuo 2020-05-04 iki 2020-05-24 ir nuo 2021-12-22 iki 2021-12-28 būtų rekomenduota vartoti kitus vaistus. Teismo vertinimu, Ligoninė turėjo pareigą iš anksto planuoti savo veiklą ir apsirūpinti reikiamų preparatų atsargomis, jog esant reikalui, nuteistieji, tame tarpe pareiškėjas, būtų laiku aprūpinti reikalingais vaistais, kuriuos vartojant būtina laikytis griežto režimo.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninė netinkamai vykdė pareigą aprūpinti pareiškėją jam paskirtais vaistais, dėl to pareiškėjas laikotarpiais nuo 2020-05-04 iki 2020-05-24 ir nuo 2021-12-22 iki 2021-12-28 (iš viso 26 paros) buvo kalinamas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų, nes jam nebuvo išduoti gydytojo paskirti vaistai. Teismo vertinimu, jei Ligoninė būtų tinkamai organizavusi savo darbą ir iš anksto apsirūpinusi vaistinių preparatų atsargomis, pareiškėjas gydymą būtų gavęs laiku. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad vaistų negavimas nustatytu laikotarpiu pareiškėjui sudarė prielaidas patirti dvasinius išgyvenimus (nepatogumus), t. y. kilti neturtinei žalai CK 6.250 straipsnio 1 dalies prasme, t. y. tarp padaryto atsakovės atstovo pažeidimo ir pareiškėjo patirtos neturtinės žalos yra priežastinis ryšys, atsakovei kyla viešoji civilinė atsakomybė CK 6.271 straipsnio 1 dalies prasme (žr., pvz., 2020-02-08 nutartį administracinėje byloje Nr. A-516-756/2020).

Viešai skelbiamais duomenimis, Alytaus PN veiklą reglamentuoja Alytaus pataisos namų nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014-03-04 įsakymu Nr. 1R-65. Nuostatų 7 punkte nurodyta, kad Alytaus PN veiklos tikslas yra vykdyti kardomąją priemonę – suėmimą, arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmes asmenims, kuriems bausmę paskirta atlikti kalėjime, pataisos namuose arba atvirojoje kolonijoje. Šiam tikslui pasiekti skirtos funkcijos išvardintos Alytaus pataisos namų nuostatų 8.1-8.24 punktuose. Nuostatų 8.21 punkte nurodyta, kad įstaigoje laikomus suimtuosius ir nuteistuosius registruoja pirminio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugoms gauti, pristato juos į asmens sveikatos priežiūros įstaigas, kad būtų suteiktos ambulatorinės ar stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos, jei šios paslaugos negali būti suteiktos įstaigoje ar Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, be to, prireikus laikomiems suimtiesiems ir nuteistiesiems suteikia pirmąją medicinos pagalbą. Taigi, Alytaus PN yra pavesta užtikrinti suimtiesiems ir (ar) nuteistiesiems reikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą bei suteikti pirmąją medicinos pagalbą ūmios gyvybei pavojingos ligos ar nelaimingo atsitikimo atveju.

Kaip minėta, dėl sutrikusio antiretrovirusinių vaistų tiekimo Alytaus PN administracija, dar iki vaistų tiekimo nutraukimo, t. y. 2020-04-21, kreipėsi į Ligoninės vaistinės vedėją su reikalavimu dėl antiretrovirusinių vaistų poreikio (b. l. 14). Įvertinus pareiškėjo skunde nurodytus paaiškinimus, byloje esančius rašytinius duomenis, daroma išvada, kad Alytaus PN tinkamai įvykdė savo pareigą užtikrinti pareiškėjui sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą - iš anksto, iki antiretrovirusinių vaistų stygiaus pradžios, pareikalavo iš Ligoninės vaistinės vedėjos aprūpinti Alytaus PN nuteistuosius antiretrovirusiniais vaistais. Duomenų, kad pareiškėjui dėl jo sveikatos sutrikimų būtų atsiradusi būtinybė suteikti pirmąją medicinos pagalbą, kurios suteikimą privalo užtikrinti Alytaus PN, nebuvo nustatyta. Teismo vertinimu, pareiškėjas šiuo atveju neįrodė, kad Alytaus PN veikė netinkamai, todėl jo argumentai dėl šių aplinkybių atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas nurodo, kad jam nebuvo pasiūlyti kiti vaistai, taip pat nesuteikta gydytojo konsultacija vėl pradėjus vartoti vaistus po pertraukos, t. y. netinkamai suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos. Tačiau teismas pažymi, kad pagal nuoseklią administracinių teismų praktiką, tokio pobūdžio ginčų nagrinėjimas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Sprendžiant ginčus dėl netinkamų sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo, turi būti vadovaujamasi ne tik Civilinio kodekso normomis, reguliuojančiomis žalos atlyginimą, tačiau ir specialiosiomis teisės normomis, įtvirtintomis Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme. Nagrinėjamu atveju, nepriklausomai nuo to, jog pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę, ginčo teisinius santykius, atsiradusius tarp šios įstaigos Sveikatos priežiūros tarnybos ir pareiškėjo (paciento) dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo reguliuoja ne laisvės atėmimo bausmės vykdymą reglamentuojančių teisės aktų normos, o sveikatos apsaugos įstatymų normos. Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, padaryta pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginama šio įstatymo ir Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į šio straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimą ir norintys gauti jos atlyginimą, pareiškimu privalo kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos (24 str. 2 d.). Pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į šio straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimą, ir (ar) sveikatos priežiūros įstaiga, nesutikdami su Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimu, per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos, o sprendimo priėmimo metu nedalyvavę asmenys, – per 30 dienų nuo tos dienos, kai jie sužinojo apie sprendimą, turi teisę Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl ginčo tarp sveikatos priežiūros įstaigos ir pareiškimą pateikusio asmens nagrinėjimo iš esmės (24 str. 8 d.). Specialioji teisėjų kolegija 2013-11-26 nutartyje Nr. T-110/2013 konstatavo, kad ginčai dėl žalos, patirtos dėl galbūt netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų pataisos įstaigoje, atlyginimo nagrinėtini bendrosios kompetencijos teismuose.

Administracinėje byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl neturtinės žalos, kurią kildina dėl galimai nesuteiktų sveikatos priežiūros paslaugų (neskirti kiti vaistai, nesuteikta gydytojo konsultacija po pertraukos pradėjus vartoti vaistus), būtų kreipęsis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų pasinaudojęs įstatymų nustatyta privaloma bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarka ir dar gali pasinaudoti ta tvarka, pareiškėjo skundas šioje dalyje paliktinas nenagrinėtu (ABTĮ 105 str. 1 p.).

Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovės atstovų argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir EŽTT formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr., pvz., EŽTT 1994-04-19 sprendimą byloje V. de H. prieš Olandiją pareiškimo Nr. 16034/90 , 1997-12-19 sprendimą byloje H. prieš Suomiją pareiškimo Nr. 20772/92, 1999-01-21 sprendimą byloje G. R. prieš Ispaniją pareiškimo Nr. 30544/96 ir kt.).

CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).

Pareiškėjas pažymėjo, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų jis patyrė nežmoniškų dvasinių išgyvenimų, stresą, žinodamas, kad serga mirtina liga ir negauna gydymo, tačiau byloje nėra jokių įrodymų apie nustatyto pažeidimo (neaprūpinimo vaistais) poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Konkrečių duomenų apie pareiškėjo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant klausimą dėl netinkamų įkalinimo sąlygų įtakos pareiškėjo sveikatai, į bylą nebuvo pateikta. Tačiau įvertinęs pareiškėjo argumentus dėl priežastinio ryšio tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo nurodytos neturtinės žalos (pasekmės), teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas dėl jam neišduotų medikamentų lėtinėms ligoms gydyti galėjo patirti tam tikrų neigiamų išgyvenimų ir padarinių jo sveikatos būklei, kurių pareiškėjas nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas tinkamomis sąlygomis, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą.

Teismas nenustatė, kad dėl konstatuotų pažeidimų pareiškėjui būtų kilusios ypatingai neigiamos pasekmės, tačiau atsižvelgdamas į pažeidimo trukmę (reikiami medikamentai nebuvo išduoti 26 paras), ginamų vertybių pobūdį, pareiškėjo patirtus nepatogumus, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką analogiško pobūdžio bylose (žr. pvz., 2021-11-24 nutartis byloje Nr. TA-715-556/2021, 2021-12-15 nutartis byloje Nr. TA-1047-415/2021) sprendžia, jog pareiškėjo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra mažintinas. Vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 320 Eur ir ši suma priteistina iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės.

Pareiškėjas prašo teismo priteisti 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki pilno sprendimo įvykdymo.

Pažymėtina, kad, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika tokio pobūdžio bylose, t. y. bylose dėl žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.), 5 proc. dydžio metinės palūkanos priteisiamos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-06-11 nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1673/2012, 2015-04-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A-811-442/2015 ir kt.). Nagrinėjamu atveju aktuali CK 6.210 straipsnio 1 dalis, nustatanti, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinių palūkanų skaičiavimo termino pradžia nustatyta CK 6.37 straipsnio 2 dalyje, kuri numato, kad prievolės skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nagrinėjamu atveju administracinė byla buvo iškelta 2022-06-13 nutartimi (b. l. 27), todėl vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjui priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už prievolę atlyginti neturtinę žalą nuo 2022-06-13 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 105 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Bylos dalį dėl reikalavimo priteisti neturtinę žalą dėl netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų (neskirtas gydymas kitais vaistais, nesuteikta gydytojo konsultacija pradėjus vartoti vaistus po pertraukos) palikti nenagrinėtą.

Kitą pareiškėjo skundo dalį patenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui A. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 320 Eur (trys šimtai dvidešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo šios sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2022-06-13, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.