Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis spec. vidurinį išsilavinimą, vedęs, karo prievolininkas, dirb. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), buvęs teistas šešis kartus, paskutinį kartą: 1) 2007m. balandžio 04d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal LR BK 294 str. 2d.-2m l/a, LR BK 75 str. pagrindu paskirtos bausmės vykdymą atidedant dviejų metų laikotarpiui, 2009m. birželio 18d. Ukmergės raj. apyl. teismo nutartimi galutinai atleistas nuo bausmės, visi teistumai išnykę, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso(toliau-BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis J. K., smurtaudamas, nesunkiai sužalojo šeimos narį, t.y. padarė kvalifikuotą nesunkų sveikatos sutrikdymą, o būtent:

2017m. gegužės 28d., apie 16¹⁰ val., dienos metu, kaltinamasis J. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savo namuose, esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini), kilusio konflikto su sutuoktine-pil. J. K. metu tyčia, abiejomis rankomis pastarają suėmęs už veido, pastūmė, taip nukentėjusiąją pargriaudamas ant sofos-lovos, po ko gulinčiai nukentėjusiajai J. K. ne mažiau šešių kartų su kumščiu sudavė į veidą, dėl ko pavartoto fizinio smurto prieš nukentėjusiosios J. K. asmenį pasekoje pastarajai buvo padarytos kraujosruvos dešinės akies vokuose-dešiniame skruoste, dešiniojo viršutinio žandikaulio žandinio ančio priekinės sienelės lūžimas ir akytkaulio ančio dešinės sienelės lūžimas, kas nukentėjusiajai sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl veido kaulų lūžimų sveikata nukentėjusiajai J. K. buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis J. K., patvirtindamas savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kaltu, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, pilnai prisipažino ir parodė, kad 2017m. gegužės 28d. jis dirbo savo sode, po to sodo kaimynės sklype jos prašymu šienavo žolę. Grįžus, atėjo kaimynas ir pasiūlė išgerti. Gėrė alų ir degtinę, kurios dviese išgėrė tris butelius. Jautėsi stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. Dėl buvusio girtumo jis neatsimena nei kaip grįžo į namus, nei koks konfliktas įvyko tarp jo ir sutuoktinės Jolantos, todėl įvykio aplinkybių papasakoti negali. Tik atsimena, kad policijos pareigūnai jį rado sode, už budelės, kur jis buvo pasislėpęs, kadangi manė, kad kažką negero galėjo padaryti. Nors neatsimena, kad įvykio dieną būtų sumušęs savo sutuoktinę, tačiau sutinka, kad galėjo taip padaryti, kas yra nurodyta kaltinime, nes sutuoktinė nuolat jį provokuoja, prie jo kimba, pati nuolatos kviečia policiją.

Nežiūrint į tai, kad kaltinamasis J. K. prisipažino padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 2d., jo kaltė yra pilnai įrodyta nukentėjusiosios J. K. parodymais, Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK kompiuteriniu būdu vedamo įvykių registracijos žurnalo kortelės išrašu(b.l. 119-120, 124-127), pranešimais apie smurtą artimoje aplinkoje(b.l. 16-17), įvykio vietos apžiūros protokolu(b.l. 12) ir fotolentelėmis prie minėto protokolo(b.l. 14-15), VšĮ „ Ukmergės ligoninė “ priėmimo-skubios pagalbos skyriaus išduotu suaugusio paciento ambulatorinės apžiūros lapu(b.l. 25), teismo medicinos ekspertui pateiktų medicininių dokumentų su padarytais įrašais apie asmens sužalojimo faktą, kaip kitų objektų, apžiūros protokolu(b.l. 27-28) ir visa kita byloje esančia medžiaga.

Nukentėjusioji J. K. parodė, kad įvykio dieną ji kartu su savo sutuoktiniu J. K. savo sode tvarkė aplinką. Sodo kaimynas pakvietė išgerti. Ji išgėrė stiklinę alaus ir parėjo į namus , o sutuoktinis liko toliau gerti. Sutuoktiniui grįžus į namus, ji pastarajam ėmė priekaištauti, kodėl šis su ja kartu negrįžo į namus, o girtavo su kaimynu, Kilo žodinis konfliktas. Tuo metus jos sutuoktiniui paskambino kita sodo kaimynė, kuri pastarąjį pakvietė pas ją ateiti, nes norėjo atsiskaityti už sodo sklypo žolės nušienavimą. Ji sutuoktiniui pasakė, kad šis niekur neis, o pinigus ji paims pati, nes žinojo, kad jos sutuoktinis gautus pinigus vėl pragers. Ji užrakino buto duris, o raktą įsidėjo į kišenę. Sutuoktinis J. K. dėl tokio jos elgesio labai supyko, ko pasekoje jis, sugriebęs abiejomis rankomis jai už veido, stūmė ją ant sofos, o po to gulinčiai su kumščiu ėmė daužyti į veido dešinę pusę. Buvo suduoti ne mažiau kaip šeši smūgiai, po kurio laiko jai pradėjo skaudėti veido dešinė pusė, ėmė tinti dešinė akis. Po pavartoto smurto sutuoktinis išėjo iš namų, o triukšmą namuose išgirdusi kaimynė, kuri buvo užėjusi į butą, iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Atvykę medikai ją apžiūrai pristatė į Ukmergės ligoninės priėmimo skyrių, kur ją apžiūrėjęs budintis daktaras nustatė dešinio žandikaulio lūžį ir sumušimą po dešiniąja akimi. Po apžiūros ji buvo paleista į namus.

Iš Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK kompiuteriniu būdu vedamo įvykių registracijos žurnalo kortelės išrašo matyti, kad 2017m. gegužės 28d., 18⁵⁵ val., buvo užregistruotas sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojo telefoninis pranešimas apie tai, kad į VšĮ „ Ukmergės ligoni-

nė “ priėmimo-skubios pagalbos skyrių dėl dešinės pusės skruosto sumušimo buvo pristatyta pil. J. K., gim. 1965., gyv. (duomenys neskelbtini), b.l. 119-120, 124-127).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra daugiabučio gyvenamojo namo pirmos laiptinės, trečiame aukšte esantis butas adresu: (duomenys neskelbtini), Apžiūrėjus butą, kuriame galimai buvo smurtaujama artimoje aplinkoje, jokių nusikaltimo pėdsakų rasta nebuvo(b.l. 12-15).

Iš 2017m. gegužės 28d. įvairioms institucijoms rašytų pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje matyti, kad juose pagal nustatytą formą išdėstytų punktų pagrindu buvo pateikta informacija apie smurtavimo artimoje aplinkoje faktą, t.y. fizinio smurto panaudojimo prieš nukentėjusiosios J. K., gyv. (duomenys neskelbtini), asmenį aplinkybes(b.l. 8-9).

Iš VšĮ „ Ukmergės ligoninė “ priėmimo-skubiosios pagalbos skyriaus išduoto suaugusio paciento ambulatorinės apžiūros lapo matyti, kad 2017m. gegužės 28d., 18³² val., į ligoninės priėmimo-skubiosios pagalbos skyrių GMP automobiliu buvo pristatyta pil. J. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), kuri skundėsi regos dešine akimi sutrikimu ir pakaušio skausmais, nurodydama, kad gavo smūgį į dešinįjį skruostą. Pacientės apžiūros metu pastarajai buvo konstatuota hematoma dešinio skruosto srityje, kuriai suteikus būtinąją medicininę pagalbą, moteris buvo išleista į namus(b.l. 25).

Iš teismo medicinos specialisto išvados matyti, kad, 2017m. liepos 07d. atlikus išsireikalautuose medicininiuose dokumentuose esančių įrašų apie buvusios sužalotos nukentėjusiosios J. K. asmens apžiūros tyrimą, buvo nustatyta, kad nukentėjusiajai konstatuoti sužalojimai, t.y. kraujosruvos dešinės akies vokuose-dešiniame skruoste, dešiniojo viršutinio žandikaulio žandinio ančio priekinės sienelės lūžimas ir akytkaulio ančio dešinės sienelės lūžimas, galėjo būti padaryti kietu buku daiktu ir vieno trauminio poveikio rezultate galimai aptariamo įvykio metu, t.y. 2017m. gegužės 28d. Nukentėjusiajai J. K. dėl padarytų kūno sužalojimų buvo konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas(b.l. 22-32).

Pagal LR BK 138 str. 2d. 3p. baudžiamoji atsakomybė yra numatyta už savo artimo giminaičio ar šeimos nario sužalojimą, sukėlusį nesunkų sveikatos sutrikdymą(LR 2008m. birželio 12d. įstatymo Nr. X-1597, įsigaliojusio 2008m. birželio 27d., redakcija). Kadangi prie nusikaltimą padariusio asmens šeimos narių yra priskiriami sutuoktiniai(LR BK 248 str. 2d., LR BPK 38 str.), tokiu būdu, teisminio tardymo metu patikrinus ikiteisminio tyrimo eigoje baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą ir įvertinus byloje esančią teismo medicinos specialisto išvadą apie nukentėjusiajai-pil. J. K. prieš jos asmenį pavartoto fizinio smurto pasekoje padaryto kūno sužalojimo pobūdį ir jo sukeltas pasekmes sveikatai(b.l. 27-28), laikytina, kad kaltinamojo J. K. padaryti tyčiniai nusikalstami veiksmai, dėl asmeninių paskatų kilusio tarpusavio konflikto metu nesunkiai sužalojant savo sutuoktinę-nukentėjusiąją J. K., yra teisingai kvalifikuoti ir pilnai atitinka nusikaltimo, numatyto LR BK 138 str. 2d. 3p., požymius, t.y. nesunkus šeimos nario sužalojimas, padarytas prieš jį smurtaujant(kvalifikuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas).

Baudžiamojoje byloje buvo pareikštas Vilniaus teritorinės ligonių kasos, kaip civilinio ieškovo, atstovaujančio valstybės interesus, civilinis ieškinys 66,84 Eur.(šešiasdešimt šešių eurų ir 84 eur/ct.) sumai valstybės turėtoms nukentėjusiosios J. K. gydymo išlaidoms, apmokėtoms iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, atlyginti(b.l. 36-39).

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje yra pareiškiamas kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims(LR BPK 109 str.).

Turtinius reikalavimus baudžiamojoje byloje pareiškusiam juridiniam asmeniui, kaip civiliniam ieškovui, dar ikiteisminio tyrimo metu buvo atlygintos valstybės turėtos nukentėjusiosios J. K. gydymo išlaidos, ką patvirtina byloje esantis 2017m. liepos 21d. terminalo „ Perlo paslaugos “ išduotas kasos aparato kvitas apie grynųjų pinigų 66,84 Eur.(šešiasdešimt šešių eurų ir 84 eur/ct.) sumoje pervedimą į Vilniaus teritorinės ligonių kasos atsiskaitomąją sąskaitą(b.l. 47). Kadangi pervedus pinigus žalai atlyginti, buvo pašalintos dėl padaryto nusikaltimo atsiradusios turtinės pasekmės, t.y. netiesioginė turtinė žala, laikytina, kad nebėra įstatyminio pagrindo nagrinėti byloje pareikšto civilinio ieškinio pagrįstumo klausimo, todėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos, atstovaujančios valstybės interesus, kaip civilinio ieškovo, baudžiamojoje byloje pareikštas civilinis ieškinys dėl valstybės turėtų nukentėjusiosios J. K. gydymo išlaidų atlyginimo yra atmestinas(LR BPK 115 str. 1d.).

Spręsdamas kaltinamojo J. K. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, ir į kitus bausmės skyrimo pagrindus, numatytus LR BK 54 str.

Kaltinamojo J. K. padarytas nusikaltimas baudžiamojo įstatymo yra priskirtas prie apysunkių nusikaltimų(LR BK 11 str. 4d). Svarstant klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės nuostatų kaltinamajam J. K. taikymo, atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis nusikalsta jau nebe pirmą kartą, praeityje yra buvęs teistas šešis kartus, visi teistumai išnykę, tačiau pastarasis iš to jokių pozityvių išvadų nepadarė, visiškai nepasimokė iš savo ankstesnių gyvenimo klaidų ir, 2009m. birželio 18d. Ukmergės raj. apyl. teismo nutartimi būdamas galutinai atleistas nuo bausmės pagal paskutinįjį nuosprendį, vėl grįžo prie amoralaus nusikalstamo gyvenimo būdo, padarydamas naują nusikaltimą žmogaus sveikatai(b.l. 91-102, 169). Visa tai rodo kaltinamojo J. K. didesnį pavojingumą visuomenei, nenorą paklusti įstatymo reikalavimams, nesistengimą pasitaisyti, nes valstybinės prievartos priemonės jam nedaro jokio poveikio. Kaltinamasis J. K. jam inkriminuojamą nusikaltimą padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas sunkina jo atsakomybę. Nežiūrint į tai, kaltinamasis J. K. visiškai pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo, nuoširdžiai gailisi dėl savo padarytų nusikalstamų veiksmų, kas lengvina kaltinamojo atžvilgiu. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe kaltinamojo J. K. atžvilgiu yra laikytina ir tai, kad kaltinamasis dar ikiteisminio tyrimo metu gera valia atlygino ligonių kasai valstybės patirtas nukentėjusiosios gydymo išlaidas.

Įstatymas numato, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui, kurios paskirtis yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą(LR BK 41 str. 1-2d.d.).

Pagal LR BK 55 str. nuostatas asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes(LR BK 55 str.). Įstatyme vartojama sąvoka „ paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes “ reiškia, kad įstatymų leidėjas tipine bausme už nesunkaus ar apysunkio tyčinio nusikaltimo padarymą laiko su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Būtent tokios bausmės paskyrimas paprastai leidžia įgyvendinti bausmės paskirtį(tikslus). Atsižvelgiant į tai, LR BK 55 str. nuostatos yra laikytinos specialiąja norma LR BK 61 str. atžvilgiu(bausmės skyrimas, kai yra atsakomybę lengvinančių ir(ar) sunkinančių aplinkybių) pagal tai, kaip LR BK 61 str. numatytas bausmės rūšies parinkimas. Tik išskirtiniais, netipiškais atvejais, nustačius atsakomybę sunkinančias aplinkybes, tikslinga skirti laisvės atėmimo bausmę.

LR BK 27 str. prasme kaltinamasis J. K. yra laikytinas pirmą kartą teisiamu asmeniu, nes visi ankstesni teistumai už jo praeityje padarytas veikas šioje baudžiamojoje byloje inkriminuojamo nusikaltimo padarymo metu jau yra išnykę. Nežiūrint į tai, kadangi sankcijoje už nusikaltimą, numatytą LR BK 138 str. 2d. 3p., yra numatyta tik vienintelė bausmės rūšis-terminuotas laisvės atėmimas, teismas, atsižvelgdamas tiek į padarytos veikos aplinkybes ir jos sukeltas pasekmes, tiek ir į paties kaltinamojo J. K. asmenybę, laiko, kad kaltinamajam, kaip ne vieną kartą buvusiam teistam ir toliau linkusiam nusikalsti asmeniui, už padarytą veiką turi būti paskirtina sankcijoje numatyta bausmės rūšis-terminuotas laisvės atėmimas, paskirtiną bausmę mažinant 1/3 dalimi LR BK 64¹ str. pagrindu. Visgi, kartu atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusioji buvo sužalota kilusio šeimyninio konflikto tarp dviejų neblaivių asmenų metu, ir įvertinus teismo posėdyje dalyvavusios nukentėjusiosios J. K. išreikštą poziciją dėl baudžiamosios atsakomybės nuostatų jos sutuoktiniui-kaltinamajam J. K. taikymo, pasak kurios, ji savo sutuoktiniui dėl pavartoto fizinio smurto jos atžvilgiu dovanoja ir jam atleidžia, nori ir toliau gyventi šeimoje, nes sutuoktinis po įvykio labai pasikeitė, padarė reikiamas išvadas, nes jau keturi mėnesiai kaip visiškai nevartoja alkoholio, visokeriopai jai padeda, laikytina, kad kaltinamasis J. K. dar gali būti pataisytas ir perauklėtas, ir neizoliavus jo nuo visuomenės, nes yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo. Tokiu būdu tikslinga kaltinamajam J. K. paskirtinos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti, paskyrus įstatymo numatytus įpareigojimus, kurie, teismo nuomone, turėtų teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui(LR BK 75 str. 1-4d.d.).

Padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis LR BK 67, 68, 72, 72¹ ir 72² straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, tarp kurių yra numatytas ir dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose(LR BK 42 str. 6d.). Atsižvelgiant į kaltinamojo J. K. asmenybę, jo, kaip dirbančio asmens, užimtumą ir padarytos veikos pobūdį, kaltinamajam, kaip smurtavusiam asmeniui, yra paskirtina aukščiau minėta įstatymo numatyta baudžiamojo poveikio priemonė(LR BK 67 str. 2d. 8-9p.p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301, 304-305, 307 str.str.

nusprendė:

J. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 138 str. 2d. 3p., ir nuteisti laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams.

LR BK 75 str. 1-4d.d. pagrindu bausmės vykdymą atidėti vienerių metų ir šešių mėnesių laikotarpiui, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu kaltinamajam J. K. paskiriant šiuos įpareigojimus: a) įpareigoti tęsti darbą (duomenys neskelbtini), o darbo praradimo atveju per vieną mėnesį nuo atleidimo iš darbo dienos užsiregistruoti darbo biržoje; b) įpareigoti nesilankyti kavinėse, baruose ar kitose masinio susibūrimo vietose, kur yra prekiaujama alkoholiniais gėrimais ar vartojamas alkoholis; c) įpareigoti nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, t.y. alkoholinių gėrimų, ir d) įpareigoti neišvykti už gyvenamosios vietos miesto(rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos žinios.

LR BK 67 str. 2d. 9p. pagrindu kaltinamajam J. K. paskirti ir baudžiamojo poveikio priemonę-dalyvavimą probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išklausant visą šių programų kursą.

Į bausmės laiką įskaičiuoti laikotarpį nuo 2017m. gegužės 29d., 10⁰⁵ val., iki 2017m. gegužės 30d., 15⁴⁸ val., t.y. vieną kardomojo kalinimo(suėmimo) dieną, kada kaltinamasis J. K. buvo laikinai sulaikytas kaip asmuo, įtariamas padaręs nusikaltimą, šią kardomojo kalinimo(suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Baudžiamojoje byloje kaltinamajam J. K. paskirtą kardomąją priemonę-įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, nuosprendžiui įsiteisėjus, baigti taikyti.

Baudžiamojoje byloje pareikštą Vilniaus teritorinės ligonių kasos, kaip civilinio ieškovo, atstovaujančio valstybės interesus, civilinį ieškinį dėl nukentėjusiajai J. K. suteiktų gydymo paslaugų atlyginimo atmesti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.