Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algimantas Valantinas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro M. J. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 4 d. nutarties, kuria prokurorui pavesta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 184 straipsnio nustatyta tvarka apklausti nukentėjusiąsias ir liudytojus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje D. D. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 147 straipsnio 1 dalį, 308 straipsnio 1 dalį ir 307 straipsnio 2 dalį, 308 straipsnio 2 dalį ir 307 straipsnio 2 dalį, 155 straipsnio 1 dalį, 154 straipsnio 1 dalį, T. Ž. kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus BK 147 straipsnio 1 dalyje, 308 straipsnio 1 dalyje, 307 straipsnio 2 dalyje, 308 straipsnio 2 dalyje, 307 straipsnio 2 dalyje, D. U. kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus BK 308 straipsnio 1 dalyje, 307 straipsnio 2 dalyje, 308 straipsnio 2 dalyje, 307 straipsnio 2 dalyje, 307 straipsnio 2 dalyje, S. P. kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus BK 308 straipsnio 1 dalyje, 307 straipsnio 2 dalyje, 308 straipsnio 2 dalyje, 307 straipsnio 2 dalyje, 307 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 2 dalyje, R. Š. kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus BK 308 straipsnio 1 dalyje, 307 straipsnio 2 dalyje, 308 straipsnio 2 dalyje, 307 straipsnio 2 dalyje, 307 straipsnio 2 dalyje, A. A. kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus BK 308 straipsnio 1 dalyje, 307 straipsnio 2 dalyje, 308 straipsnio 2 dalyje, 307 straipsnio 2 dalyje, A. D. kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus BK 308 straipsnio 1 dalyje, 307 straipsnio 2 dalyje, 308 straipsnio 2 dalyje, 307 straipsnio 2 dalyje, D. N. kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus BK 308 straipsnio 1 dalyje, 307 straipsnio 2 dalyje, 308 straipsnio 2 dalyje, 307 straipsnio 2 dalyje, V. K. kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus BK 308 straipsnio 1 dalyje, 307 straipsnio 2 dalyje, 308 straipsnio 2 dalyje, 307 straipsnio 2 dalyje.

2016 m. liepos 4 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas pavedė prokurorui iki 2016 m. spalio 27 d. BPK 184 straipsnio nustatyta tvarka apklausti nagrinėjamoje byloje nukentėjusiąsias ( 7 asmenys) ir liudytojus ( 20 asmenų) apie aplinkybes, susijusias su kaltinamiesiems inkriminuotomis nusikalstamomis veikomis ir kitas aplinkybes, nurodytas baudžiamojoje byloje esančiuose minėtų nukentėjusiųjų ir liudytojų apklausos ikiteisminio tyrimo metu protokoluose. Motyvuodamas savo sprendimą, teismas nurodė, kad dalis nukentėjusiųjų ir liudytojų gyvena ne Vilniuje, dalis jų gyvena užsienyje, todėl šių asmenų atvykimas į teisiamąjį posėdį susijęs su didelėmis laiko sąnaudomis ir kelionės išlaidomis. Teismas nurodė, jog esant šioms aplinkybėms nutartyje nurodytus asmenis tikslinga apklausti pas prokurorą jų gyvenamojoje vietoje.

Skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiasis prokuroras M. J. (toliau - prokuroras) prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 4 d. nutartį. Nurodo, kad vadovaujantis BPK 279 bei 283 straipsniais liudytojai ir nukentėjusieji apklausiami teisiamajame posėdyje. Prokuroras pažymi, kad liudytojas, kuriam įstatymų nustatyta tvarka taikomos apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemonės, taip pat liudytojas, kuris dėl kitų priežasčių negali atvykti į teisiamąjį posėdį, gali būti apklausiamas garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis. Nukentėjusysis apklausiamas ir jo parodymai perskaitomi laikantis visų taisyklių, reglamentuojančių liudytojo apklausą ir liudytojo parodymų perskaitymą. Skunde akcentuojama, kad prokuroras negali pirmininkauti posėdžiui, kurio metu būtų užtikrinta BPK 275 straipsnyje numatyta kaltinamųjų bei jų gynėjų teisė užduoti klausimus apklausiamiems nukentėjusiesiems ir liudytojams. Tokiu būdu skunde daroma išvada, kad nagrinėjamu atveju kaltinimą byloje palaikantis prokuroras gali tik organizuoti šių asmenų apklausas teisiamajame posėdyje, panaudojant garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemones.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas.

BPK 287 straipsnyje numatyta, kad bylos nagrinėjimo metu teismas turi teisę atlikti bet kokį BPK XIV skyriaus antrajame, trečiajame, ketvirtajame ir penktajame skirsniuose numatytą proceso veiksmą. Jeigu šių veiksmų atlikti teisme dėl kokių nors priežasčių neįmanoma arba tai labai apsunkina bylos nagrinėjimą, teismas gali pavesti šiuos veiksmus atlikti ar organizuoti jų atlikimą prokurorui ar ikiteisminio tyrimo teisėjui.

Pavesdamas prokurorui BPK 184 straipsnio nustatyta tvarka apklausti nukentėjusiąsias ir liudytojus, apygardos teismas savo sprendime nurodė, jog dalis nukentėjusiųjų ir liudytojų gyvena ne Vilniuje, dalis gyvena užsienyje, todėl jų atvykimas į teisiamąjį posėdį yra susijęs su didelėmis laiko sąnaudomis ir kelionės išlaidomis. Išsamesnės motyvacijos teismas nepateikė, todėl darytina išvada, kad būtent dėl minėtų priežasčių, t. y. liudytojų ir nukentėjusiųjų gyvenamosios vietos, teismas sprendė, jog jų neįmanoma tiesiogiai apklausti teisme. Šie teismo teiginiai nėra pakankami argumentuojant tokio pobūdžio pavedimo davimą prokurorui BPK 287 straipsnio nustatyta tvarka.

Vadovaujantis BPK 287 straipsniu, teismas gali pavesti atlikti tam tikrus proceso veiksmus prokurorui ar ikiteisminio tyrimo teisėjui tik tuo atveju, jei dėl objektyvių priežasčių šių veiksmų neįmanoma atlikti bylą nagrinėjant teisme arba tai labai apsunkina bylos nagrinėjimą. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, šiuo atveju vien tai, jog nukentėjusiosios ir liudytojai gyvena ne Vilniaus mieste, neįgalina teigti jog jų apklausų neįmanoma atlikti teisme. Skundžiamoje nutartyje taip pat nenurodytas nei vienas argumentas leidžiantis teigti, jog šių asmenų apklausa teisme labai apsunkintų bylos nagrinėjimą. Sutiktina su prokuroro argumentais, jog pats teismas, nustatęs, kad liudytojas dėl kitų priežasčių negali atvykti į teisiamąjį posėdį, gali apklausti liudytoją garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis (BPK 279 straipsnio 6 dalis). Tas pats pasakytina ir apie nukentėjusiuosius, kurių apklausos ypatumai numatyti BPK 283 straipsnyje. Šiame kontekste pažymėtina, jog pavedimas prokurorui organizuoti ir padėti vykdyti tokių asmenų apklausas, naudojant garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemones teisme, būtų teisiškai korektiškas, juo labiau akcentuojant tą aplinkybę, kad prokuroras, atsižvelgdamas į tokių bylų specifiką, nesiėmė priemonių, kad šie asmenys ikiteisminio tyrimo metu būtų apklausti pas ikiteisminio tyrimo teisėją.

Tuo pačiu aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad apklausiant nukentėjusiuosius ir liudytojus aukščiau nurodytų teisės normų nustatyta tvarka apygardos teismas tinkamai įvykdytų jam BPK 242 straipsnio 1 dalyje numatytą pareigą - tiesiogiai ištirti įrodymus, apklausiant nukentėjusiuosius ir liudytojus teisme. Būtent tiesioginis ir žodinis bylos nagrinėjimas teisme proceso dalyviams (tame tarpe ir kaltinamiesiems) užtikrina galimybę užduoti klausimus apklausiamiems asmenims, žinoti duodamus teisme jų parodymus. Siekdamas užtikrinti kaltinamųjų dalyvavimą nukentėjusiųjų ir liudytojų apklausų metu, apygardos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė prokurorui apie apklausų laiką ir vietą informuoti kaltinamuosius bei jų gynėjus, tačiau reikėtų pažymėti, jog kiekvieną kartą visiems kaltinamiesiems bei jų gynėjams vykstant į skirtinguose miestuose organizuojamas nukentėjusiųjų bei liudytojų apklausas, vargu ar būtų išvengta didelių laiko sąnaudų ir kelionių išlaidų, nors būtent ši aplinkybė ir buvo akcentuojama duodant pavedimą prokurorui.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad atlikus asmenų apklausą ne teisme, bylą nagrinėjantis teismas, įrodymų vertinimo procese, neabejotinai susidurtų su sunkumais pasisakant dėl duomenų pripažinimo tinkamais įrodymais ir galimybės juos panaudoti įrodinėjimo procese.

Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 4 d. nutartis priimta netinkamai pritaikius baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas, todėl naikinama.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Tenkinti Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro M. J. skundą ir panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 4 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.