- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-03-30
- Bylos Nr.
- 1-169-761/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-01198-2021-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Osvaldas Briedis
- Kaltinamasis
- R. T.
- Nukentėjusysis
- K. K.
viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pilietybė (duomenys neskelbtini), faktinė gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), šeim. padėtis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), teistas 2005-01-07 pagal 138 str. 1 d., 178 str. 2 d. - 40 parų arešto, bausmę atlikęs, teistumas išnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamasis R. T. 2021 m. sausio 11 d., apie 17 val. 20 min. (duomenys neskelbtini), J. T. priklausančio gyvenamojo namo koridoriuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia – mediniu pagaliu vieną kartą trenkė broliui K. K. į veido sritį, po suduoto smūgio nukentėjusiajam K. K. nugriuvus ant žemės, tyčia - vieną kartą pagaliu trenkė į kairės kojos blauzdą ir vieną kartą į kairės kojos pėdą, tai yra nukentėjusiajam K. K. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
R. T. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2021 m. sausio 11 d. vakare namuose su drauge Z. vartojo alkoholinius gėrimus - valstybinę degtinę ir begerdamas kažkaip priminė įvairius ankstesnius nesutarimus su broliu K. K., todėl ir sugalvojo nueiti pas jį į namus ir jį sumušti. K. K. gyvena su mama (duomenys neskelbtini). Kai išėjo buvo vakaras. Išeidamas iš namų pasiėmė medinį pagalį ir juo nešinas nuėjo pas brolį K. į namus. Nuėjęs prie K. K. namo durų pasibeldė į jas. Duris atidarė K. K.. Įžengęs į namo vidų tuo atsineštu pagaliu trenkė vieną kartą broliui K. K. į veidą ir į koją. Lygtais, kad po smūgių K. K. nugriuvo ant žemės. Tą pagalį kažkur tai numetė šalin. Sumušęs brolį K. K. grįžo namo. Brolio atsiprašė telefonu. Labai gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Taip pasielgė, nes buvo girtas.
Be kaltinamojo R. T. prisipažinimo jo kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais.
Nukentėjusysis K. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. sausio 11 d. vakare buvo mamai J. T. priklausančiame name. Būdamas kambaryje kartu su pusbroliu D. U. vartojo alkoholį. Išgirdo, kad kažkas beldžiasi į laukines duris. Nuėjęs ir pravėręs duris pamatė, kad lauke stovi brolis R., kuris nieko nesakęs iškart tyčia vieną kartą trenkė rankoje laikytu galimai mediniu pagaliu į veidą, po suduoto smūgio nugriuvo ant žemės ir tada jam gulinčiam R. T. vieną kartą trenkė į koją. Smūgio metu pajuto labai stiprų fizinį skausmą. Dėl patirtų sužalojimų nuvyko į Šilalės r. ligoninės priėmimo skyrių. Ligoninėje jam nustatė kairės pusės žandikaulio įskėlimą ir veido sumušimą (b. l. 1-8, 41-42, 51-52).
Specialisto išvada Nr. G110/2021 (03) nustatyta, kad K. K. buka jėga padarytas veido kairės pusės (žando srities) ir kairės pėdos sumušimas. Jis galėjo būti sumuštas kumščiu ar pagaliu. Jam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 37).
Liudytojas D. U. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. sausio mėnesį, dienos neatsimena, namuose išgėrinėjo su pusbroliu K. K., vartojo alkoholinius gėrimus. Pabaigus išgerti butelį išgirdo, kad kažkas beldžia į duris. Nuėjus patikrinti, pamatė R. T., kuris užėjo į vidų, užėjo į vidų ir trenkė K. K. iš kirvio koto į galvos sritį vieną smūgį, to pasekoje K. K. nuvirto. Tada R. T. pasilenkė prie K. K. ir su tuo pačiu kirvio kotu trenkė K. K. į kojas žemiau kelių. Po įvykio R. T. pasišalino (b. l. 62-63).
Iš alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo nustatyta, kad R. T. 2021-01-11 18.33 val. nustatytas 2,97 prom. girtumas (b. l. 52-54).
Aptartais įrodymais patikimai nustatyta, kad R. T. 2021 m. sausio 11 d., apie 17 val. 20 min. (duomenys neskelbtini), J. T. priklausančio gyvenamojo namo koridoriuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia – mediniu pagaliu vieną kartą trenkė broliui K. K. į veido sritį, po suduoto smūgio nukentėjusiajam K. K. nugriuvus ant žemės, tyčia - vieną kartą pagaliu trenkė į kairės kojos blauzdą ir vieną kartą į kairės kojos pėdą, tai yra nukentėjusiajam K. K. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Kadangi R. T. smurtinius veiksmus padarė prieš brolį tokia jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį.
Dėl bausmės skyrimo bei baudžiamojo poveikio priemonių taikymo
Kaltinamasis R. T. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, neteistas, tris kartus metų bėgyje baustas administracine tvarka. R. T. po nusikaltimo padarymo nustatytas 2,97 promilių girtumas. Todėl jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, nes sukėlė norą smurtauti, sutrukdė įvertinti smurtinio elgesio pasekmes (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). R. T. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, veikos pavojingumą – R. T. veiksmai nebuvo labai intensyvūs, nes sužalojimai padaryti dviem smūgiais, nusikaltimas padarytas broliui su kuriuo buvo konfliktiškuose santykiuose. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes R. T. skirtina laisvės apribojimo bausmė mažesnė už sankcijos vidurkį.
Pagal baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalį teismas kartu su bausme gali paskirti baudžiamojo poveikio priemones. Kadangi R. T. yra nedirbantis, turi pareigą atlyginti nusikalstama veika padarytas žalas. Dirbant sumažėtų veiksnių, susijusių su finansinėmis problemomis, mažėtų nusikalstamo elgesio rizika, darbas galėtų teigiamai įtakoti kaltinamojo gyvenimo stilių.
Todėl jo resocializacijai teigiamą įtaką darytų įpareigojimai pradėti dirbti arba užsiregistruoti užimtumo tarnyboje bei įpareigojimas neatlygintinai išdirbti 40 val. sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Atsižvelgiant į R. T. polinkį alkoholiui jis įpareigotinas 2 mėnesius nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Kadangi R. T. padarė smurtinį nusikaltimą prieš artimą giminaitį, t. y. brolį, tam, kad pasiekti bausmės tikslus paveikti, kad nedarytų naujų nusikalstamų veikų remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalimi 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė per šešis mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Dėl civilinių ieškinių
Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė 56,4 eurų civilinį ieškinį dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, išleistų nukentėjusiojo gydymui atlyginimo (b. l. 67-77).
Kaltinamasis R. T. su valstybinės ligonių kasos civiliniu ieškiniu sutinka
Valstybinės ligonių kasos ieškinys tenkintinas.
Dėl K. K. gydymo turėtas išlaidas ligonių kasai patvirtina gydymo paslaugų apskaitos išrašas iš kurio matosi, kad VšĮ Šilalės rajono ligoninėje Chirurgo ir radiologo paslaugoms apmokėti išleista 56,4 €, (b. l. 70). R. T. žalą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarė nusikaltimu, todėl pagal Lietuvos Respublikos CK 6.263 str. 1 d., 2 d., 6.280 str., 6.282 str. 3 d., 6. 283 str. 1 d. jis kaltais veiksmais padarytą žalą privalo atlyginti visiškai. Todėl iš R. T. priteistina Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padaryta žala 56,4 €.
Nukentėjusysis K. K. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš R. T. 8000 eurų nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti. Ieškinyje nurodė, kad dėl R. T. smurtinių veiksmų jam trūko žandikaulis. Valgant jaučia, kad jam kliba ir ne savo vietoje yra keturi dantys. R. T. smurtiniais veiksmais sukėlė jam fizinį ir moralinį skausmą.
Kaltinamasis R. T. su K. K. ieškiniu sutiko iš dalies, nes per daug prašo. Parodė, kad jis pragyvena iš atsitiktinių uždarbių. Specialybės neturi. Sutiktų sumokėti K. K. 100 eurų žalos atlyginimui.
Nukentėjusiojo K. K. ieškinys tenkintinas iš dalies.
Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.263 str. 1 d. 2 d., 6.250 str., žalą padarytą asmeniui, taip pat ir neturtinę žalą, kai ji padaryta nusikaltimu privalo visiškai atlyginti už žalą atsakingas asmuo.
Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje objektyviai negali būti taikomas visoje apimtyje, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę kompensaciją, kuria siekiama teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą kitą neturtinę žalą. Įvertindamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Kaltinamasis R. T. neturtinę žalą K. K. padarė darydamas nesunkų tyčinį nusikaltimą, todėl turi atsakyti už savo veiksmais padarytą žalą.
Teismas įvertinęs byloje surinktus įrodymus – specialisto išvadą, medicininius dokumentus, nukentėjusiojo, liudytojų parodymus, ieškinyje nurodytas aplinkybes konstatuoja, kad dėl kaltinamojo R. T. veiksmų K. K. padarytas veido kairės pusės (žando srities) ir kairės pėdos sumušimai. Nors K. K. nurodė, kad jam padarytas žandikaulio lūžis, tačiau tokia diagnozė nepasitvirtino. 2021-01-12 atlikus dviejų krypčių kraniogramas K. K. kaukolės skliausto ir veido kaulų lūžių nerasta. K. K. padaryti sužalojimai sukėlė fizinį skausmą ir nežymų sveikatos sužalojimą.
Vienas iš žalos nustatymo kriterijų yra neturtinę žalą padariusio asmens kaltė. R. T. žalą padarė darydamas tyčinį nesunkų nusikaltimą. Darant tyčinį nusikaltimą prieš asmenį nukentėjusysis priverčiamas iškęsti didesnes fizines ir dvasines kančias, pažeminimą žalojimo metu, negu padarant neatsargų nusikaltimą. K. K. sužalojimus R. T. padarė dviem smūgiais. Dėl panaudoto smurto K. K. patyrė fizinį skausmą, stresą, pažeminimą, dvasinius išgyvenimus. K. K. nepateikė objektyvių duomenų, kad įvykio metu patirti išgyvenimai, tam tikri fizinio pobūdžio negalavimai turės įtakos tolimesniam pilnaverčiam nukentėjusiojo gyvenimui, jo sveikatai. R. T. šiuo metu nedirba, pragyvena iš atsitiktinių darbų, tačiau yra darbingo amžiaus ir gali ateityje uždirbti lėšų žaloms atlyginti. Tačiau atsižvelgiant į tai kad jam nustatytas lengvas protinis atsilikimas ir elgesio sutrikimas R. T. gauti gerai apmokamą darbą galimybės yra ribotos.
Aptartos aplinkybės ir tai, kad R. T. padarė nesunkų nusikaltimą, jo turtinė padėtis sunki, sudaro prielaidas ženkliai mažinti prašomą priteisti neturtinės žalos dydį. Todėl prašomas priteisti neturtinės žalos dydis vadovaujantis proporcingumo, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais mažintinas ir priteistinas 400 € neturtinės žalos atlyginimas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,
nusprendžia:
R. T. pripažinti kaltu padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti laisvės apribojimu devyniems mėnesiams, įpareigojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos per 3 mėn. neatlygintinai išdirbti 40 val. sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; per 2 mėn. pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje; 2 mėn. nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti R. T. laisvės apribojimą šešiems mėnesiams, įpareigojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos per 3 mėn. neatlygintinai išdirbti 40 val. sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; per 2 mėn. pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje; 2 mėn. nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Išaiškinti R. T., kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo: 1) be bausmę vykdančios institucijos (probacijos tarnybos pagal gyvenamąją vietą) žinios nekeisti gyvenamosios vietos; 2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus; 3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo įpareigojimus.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti palikti nepakeistą.
Priteisti iš R. T. 56,4 € (penkiasdešimt šešis eurus 40 centų) Privalomajam sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą dėl nukentėjusiojo gydymo ir įpareigoti žalą atlyginti į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, įmonės kodas 191351679, esančiai Europos a. 1, LT-03505, Vilnius, atsiskaitomąją sąskaitą LT21 7300 0100 0248 4333, Swedbank“ AB, b. k. 73000.
Priteisti iš R. T. 400 € (keturis šimtus eurų) nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui apeliaciniu skundu per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.