Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras Preikšas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. M. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 3 d. nutarimo V. M. administracinio teisės pažei­di­mo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vadovaujantis ATPK, chuliganiškas ir pavojingas vairavimas, tai transporto priemonių vai­ravimas, vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eis­mo saugumui, taip pat KET pažeidimas, sukėlęs pavojingą si­tu­a­ci­ją, tai yra privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių sau­gu­mui užtikrinti. Asmuo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124² str. 2 d. gali būti pa­trauk­tas tik tada, kai: 1) nustatytos chuliganiškos paskatos; 2) pa­žeis­tos KET nuostatos; 3) vairavimas sukėlė pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Iš ATPK straipsnio dispozicijos matyti, kad tam, kad konstatuoti, jog asmuo vairavo chu­liganiškai, nepakanka vien konstatuoti KET pažeidimo, o turi būti įrodytos chuliganiškos pas­ka­tos. Apelianto nuomone, šiuo atveju nėra nustatyta chuliganiškos paskatos, pažeistos KET nuos­tatos grindžiamos tik policijos pareigūnų pa­rodymais, vairavimas nesukėlė pavojaus eismo sau­gu­mui. Šioje byloje, vertinant įrodymų pati­ki­mumą, prioritetiniu laikytini Policijos vieningos pa­jėgų valdymo sistemos duomenys, kurie su­tam­pa su liudytojų ir trauktino administracinėn atsakomybėn asmens parodymais ir iš esmės prieš­ta­rau­ja policijos pareigūnų parodymams.

Remiantis Konstitucinėmis nuostatomis (31 str.) išreikšta nekaltumo prezumpcija, jog kiek­vienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Nekaltumo prezumpcija reikalauja, kad visos abejonės būtų vertinamos administracinėn atsako­my­bėn traukiamo asmens naudai. Teismo nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje negali būti grįstas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens kaltę padarius administracinį teisės pažeidimą ir kitas svarbias aplinkybes. Apelianto tei­gi­mu, byloje esančių įrodymų nepakanka jo kaltei pagrįsti, todėl atsižvelgiant, kad rinkti naujus įro­dymus nėra jokios protingos galimybės, administracinė byla jo atžvilgiu nutrauktina, nenustačius jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties.

V. M. apeliacinis skundas atmetamas.

ATPK 302¹¹ str. 1 d. įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįs­tu­mą.

Administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuo­sa­vybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK ypatingoje dalyje, sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. ATPK 256 str. numatyta, kad įrodymai ad­mi­nistracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai tei­sin­gai išspręsti. ATPK 257 str. numatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išna­gri­nė­jimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone.

ATPK 124² str. 2 d. numatyta atsakomybė už chuliganišką vairavimą, t. y. KET pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų, keliantį pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Šio administracinio teisės pažeidimo sudėties būtinasis požymis yra veikos padarymo motyvas – chu­li­ganiškos paskatos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar vi­suo­me­nės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atvi­ras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti nieki­nan­tį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams maža­reikš­mę dingstį (administracinė byla Nr. N444 – 1242/2010). Taip pat Lietuvos vyriausiasis ad­mi­nis­tracinis teismas pažymėjo, kad toks automobilio vairavimas nesuderinamas su KET 4 ir 9 punk­tuose įtvirtintomis pareigomis eismo dalyvių elgesį grįsti savitarpio pagarba ir atsargumu bei lai­ky­tis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto sau­gumui ir aplinkai (administracinė byla Nr. N444-1222/2011).

Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs administracinio teisės pažeidimo byloje su­rink­tus įrodymus, daro išvadą, kad byloje esančių duomenų visuma neabejotinai įrodo, jog V. M. padarė ATPK 124 ¹ str. 7 d., 124 ² str. 2 d. numatytus pažeidimus. Iš skundžiamos nu­tar­ties matyti, kad teismas įvertino byloje surinktų duomenų visumą – administracinio teisės pažei­di­mo protokolą ROIK 07-14-8624654, Marijampolės AVPK Kalvarijos PK pareigūnų tarnybinius pra­nešimus, pareigūnų A. K. ir E. B. parodymus, kurie patvirtinti Policijos Vieningos pa­jėgų valdymo sistemos duomenimis, pažeidimo vietos nuotraukomis, be to, V. M. chu­liganiškas elgesys kelyje buvo pastebėtas pareigūnams važiuojant keliu Kalvarija-Simnas-Aly­tus, maždaug prieš 200 m iki įvykio vietos. Tyčia kelyje pavojingai manevruodamas V. M. akivaizdžiai nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kurių reikalauja KET 9 p. Atkreip­tinas dėmesį į tai, kad jei kitų eismo dalyvių toje vietoje minėtu laiku ir nebuvo, chuliganišku vairavimu jis kėlė pavojų sau, kas yra numatyta jam inkriminuotos ATPK nors dispozicijoje.

Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti liudytojų A. K. ir E. B., pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duotais parodymais, kurie atitinka 2014-06-29 tar­ny­binius pranešimus ir kitą aukščiau paminėtą bylos medžiagą. Byloje nenustatyta aplinkybių, lei­džian­čių manyti, kad policijos pareigūnai būtų suinteresuoti siekti nepagrįstai apkalbėti ir siekti nepa­grįstai nubausti V. M.. Tačiau teismas pagrįstai nesirėmė V. M. motinos R. M., kaip suinteresuoto asmens, parodymais ir pagrįstai juos vertino kritiškai.

Apylinkės teismas, skirdamas nuobaudą, įvertino duomenis, charakterizuojančius V. M., t. y. pažymą apie asmens baustumą – V. M. daug kartų baustas už įvairius KET pažeidimus, tai ir greičio viršijimas, kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymas, transporto prie­mo­nės vairavimas be valstybinės techninės apžiūros ir kt., kas charakterizuoja jį kaip vairuotoją, darantį pa­žeidimus. Skundą nagrinėjantis teismas neįžvelgia ATPK Ketvirtajame skirsnyje numatytų ad­mi­nistracinės nuobaudos skyrimo taisyklių pažeidimo, paskirtoji nuobauda atitinka ATPK įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad Mari­jam­po­lės rajono apylinkės teismas, priimdamas 2014-12-03 nutarimą V. M. administracinio teisės pažeidimo byloje, tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai įver­ti­no byloje esančius įrodymus, teisėtai ir pagrįstai V. M. pripažino padarius admi­nis­tra­ci­nius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 124 ¹ str. 7 d., 124 ² str., o administracinę bylą dalyje pagal ATPK 130 str. 1 d. nutraukė nesant šio administracinio teisės pažeidimo sudėties, dėl ko ginčo ir nėra, todėl naikinti nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

V. M. apeliacinio skundo netenkinti ir Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 3 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.